- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-18
- Bylos Nr.
- 1S-954-245/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Kęstutis Dargužis, Giedrius Endriukaitis
- Nuteistasis
- R. B.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Daivos Jankauskienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. B. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. lapkričio 21 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje (toliau – Komisijos) 2018 m. spalio 8 d. nutarimą taikyti R. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. R. B. nuteistas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalį, paskiriant jam 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, ši bausmė subendrinta su 2014 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 2 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymą atidedant 2 metams ir 6 mėnesiams. Panevėžio apygardos teismo 2016 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu buvo pakeistas 2015 m. lapkričio 6 d. apylinkės teismo nuosprendis ir R. B. nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2014 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė 2 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams. Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2018 m. vasario 12 d. nutartimi panaikintas 2016 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu taikytas bausmės vykdymo atidėjimas. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2018 m. kovo 23 d., jos pabaiga – 2020 m. gegužės 8 d.
Žemesnės instancijos teismas
2. Komisijos 2018 m. spalio 8 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam R. B. lygtinį paleidimą, pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalį.
3. Skundžiama Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. lapkričio 21 d. nutartimi teismas atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą ir konstatavo, kad nors R. B. daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
4. Nuteistasis R. B. skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. lapkričio 21 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde pabrėžiama, kad nuteistajam pataisos namuose yra sunku gauti reikiamą medicininę pagalbą ir gydymą. Jis serga sunkia liga ir pateikia kartu su skundu tai pagrindžiančius dokumentus. Dėl šios ligos jam nustatytas 35 procentų nedarbingumas, jis negali dirbti pataisos namuose. Nurodo, kad suprato savo neteisėto elgesio pasekmes, žada nenusikalsti, nori kurti šeimą. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo R. B. skundas atmestinas.
6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
7. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina žemesnės instancijos teismo išvadą, jog egzistuoja formalus pagrindas taikyti R. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kadangi nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nei karto nėra pažeidęs nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir rėžimo reikalavimų, dalyvauja socialinės reabilitacijos priemonėse, Anoniminių alkoholikų atviruose klubuose, vieną kartą skatintas, išklausė integracijos į visuomenę programos teisinio socialinio švietimo užsiėmimus, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Šios nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, svarstant dėl jo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką pakankamumo, neabejotinai vertintinos nuteistojo naudai, tačiau jos negali būti suabsoliutinamos ir pripažįstamos pakankamu pagrindu spręsti, jog nuteistasis savo elgesiu jau įrodė, kad gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Pažymėtina, kad pagrindinė ir būtina sąlyga lygtinio paleidimo taikymui yra žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) tokia pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų manyti, jog nuteistasis iš tiesų keičia savo nuostatas, elgesį ir dėl to yra pagrindas manyti, kad jis jau būdamas lygtinai paleistas nebenusikals ir nedarys naujų teisės pažeidimų. Šiuo atveju nei vienos iš minėtų sąlygų nėra. Socialinio tyrimo išvada patvirtina, kad naudojant „OASys“ metodiką, R. B. nustatyta ne žema, bet vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (63 balai). Tad šiuo atveju sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo būtina nustatyti akivaizdžią nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Apygardos teismo vertinimu, šiuo atveju, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, tokia pažanga nenustatyta.
8. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad R. B. bausmę stengiasi atlikti tinkamai. Bausmės atlikimo metu jis drausmine tvarka nebaustas, skatintas 1 kartą, jam nustatytas ribotas darbingumas, palaiko ryšius su artimaisiais, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, lanko maldos namus, dalyvauja anoniminių alkoholikų susitikimuose. Šios aplinkybės patvirtina, kad R. B. iš esmės elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, atliekantis laisvės atėmimo bausmę, tačiau bendrame nuteistąjį charakterizuojančių duomenų kontekste, nėra pakankamos spręsti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados duomenų nuteistasis laikas nuo laiko užsiima veikla, susijusia su jo nusikalstamumu, lengvai pasiduoda kitų manipuliacijoms dalyvauti kriminalinėje veikloje, įsivelia į problemas dėl to, kad neapsvarsto galimų savo veiksmų pasekmių, kartoja tas pačias klaidas, nepasimoko iš patyrimo, nors galvoja, kad savitvardos problemų neturi, tačiau daugumos jo padarytų veikų pobūdis yra smurtinis, apskritai linkęs save pateisinti ir manyti, kad ne jis kaltas, dėl problemų su teisėsauga linkęs kaltinti susiklosčiusias aplinkybes, nukentėjusiųjų provokuojamąjį elgesį, vengia prisiimti atsakomybę. Visos šios aplinkybės leidžia abejoti pakankama nuteistojo elgesio korekcija ir spręsti, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.
9. Nors Socialinio tyrimo išvada patvirtina, kad R. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balas nuo paskutinio vertinimo sumažėjo 5 balais (nuo 68 balų iki 63 balų), tačiau vis dar išlieka pakankamai aukštas. Be to, nuteistajam yra nustatomi net 4 kriminogeniniai veiksniai - teisės pažeidimų modelis, emocinė gerovė, mąstymas ir elgesys, nuostatos, kurie kelia abejonių pakankama nuteistojo elgesio korekcija ir jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Nors, kaip jau buvo minėta ir stebimi teigiami skundo autoriaus elgesio pokyčiai, tačiau lygtinio paleidimo taikymui to nepakanka, kadangi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką turi būti įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Nagrinėjamu atveju tokios išvados skundą nagrinėjančios teisėjų kolegijos nuomone dar daryti negalima.
10. Abejonių sėkminga probacija kelia ir aplinkybės, susijusios su R. B. ankstesniais teistumais (iš viso teistas 3 kartus), jam ne kartą taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, jis nepateisino teismo jam parodyto pasitikėjimo ir toliau darė nusikalstamas veikas, kas tik patvirtina, kaip teisingai nurodo ir apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, kad R. B. linkęs ignoruoti visuomenėje priimtinas elgesio normas, nepasimoko iš ankstesnių teistumų, linkęs nusikalsti. Nors šios aplinkybės remiantis BVK nuostatomis nėra vertinamos kaip esminės sprendžiant dėl asmens lygtinio paleidimo, tačiau jos taip pat negali būti ignoruojamos ir turi būti vertinamos visų nuteistąjį apibūdinančių duomenų kontekste. Pažymėtina ir tai, kad nuteistojo turimi finansiniai įsipareigojimai (pataisos įstaigoje gauti vykdomieji dokumentai 732,92 eurų sumai, kurių nuteistasis nedengia) taip pat, teismo nuomone, gali daryti įtaką pakartotinai nusikalstamo elgesio rizikai.
11. Įvertinus visus aptartus ir byloje esančius R. B. asmenybę apibūdinančius duomenis, teisėjų kolegija konstatuoja, jog šiuo metu dar negalima daryti neabejotinos išvados, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs taisytis neizoliuotas nuo visuomenės. Šių išvadų nepaneigia ir nuteistojo noras sukurti šeimą, padėti tėvams bei aplinkybės susijusios su jo neįgalumu ir sunkia liga. Teisėjų kolegija pažymi, kad BVK 174 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jei laisvės atėmimo bausmę arba areštą atliekančiam nuteistajam reikalingos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurių suteikti pataisos įstaigų sveikatos priežiūros tarnybose ir laisvės atėmimo vietų ligoninėse nėra galimybių, sveikatos apsaugos ministro ir teisingumo ministro nustatyta tvarka teikiamos valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešosiose įstaigose užtikrinant nuteistųjų apsaugą. Duomenų, kad nuteistajam nesuteikiama reikiama medicininė priežiūra ir gydymas byloje nėra.
12. Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, jog pagrindo išvadai, kad nuteistasis R. B. padarė įtikinamą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, nėra. Todėl pripažinti, kad žemesnės instancijos teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą, neteisingai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą, netinkamai, nepakankamai įvertino lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo. Skundžiama Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. lapkričio 21 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, ją naikinti nuteistojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
Nuteistojo R. B. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. lapkričio 21 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.