Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Boleslovo Kalainio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vidmanto Mylės, Virginijos Žindulienės,

teismo posėdyje išnagrinėjusi kaltinamojo N. S. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 6 d. nutarties, kuria kaltinamajam N. S. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo – terminas 3 (trims) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2020 m. spalio 11 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. N. S. kaltinamas tuo, kad 2020 m. gegužės 9 d., laikotarpiu nuo 14 val. iki 16 val. 30 min. (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su N. O., pagrobė D. K. priklausantį 300 eurų vertės automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiais veiksmais kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje.

2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 140 straipsniu, N. S. laikinai sulaikytas 2020 m. gegužės 11 d. 15 val. 7 min.

3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gegužės 13 d. nutartimi N. S. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 (dviem) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2020 m. gegužės 11 d.

4. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. liepos 10 d. nutartimi N. S. palikta galioti kardomoji priemonė - suėmimas, jos terminą nustatant 3 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2020 m. liepos 11 d.

5. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 6 d. nutartimi N. S. palikta galioti kardomoji priemonė - suėmimas, jos terminą nustatant 3 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2020 m. spalio 11 d.

6. Skundu, pateiktu Šiaulių apygardos teismui, kaltinamasis N. S. prašo pakeisti skundžiamą 2020 m. spalio 6 d. nutartį ir sutrumpinti suėmimo terminą arba paskirti švelnesnę kardomąją priemonę.

6.1. Skunde nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu pateikė visą žinomą informaciją apie pateiktus įtarimus, ikiteisminis tyrimas byloje baigtas, todėl niekaip negali įtakoti nei nukentėjusiosios, nei liudytojų, todėl niekaip netrukdys ir neįtakos bylos nagrinėjimo teisme eigos.

6.2. Nurodo ir tai, kad gyvena kartu su tėvais, šeimoje taip pat yra jaunesnis brolis, jį ir šeimą sieja stiprūs šeiminiai ryšiai. Turi nuolatinę gyvenamąją vietą, slėptis nuo teismo proceso neketina. Nors suėmimo metu nuolatinio darbo neturėjo tačiau darbo nevengia. Esant darbui dirbdavo (duomenys neskelbtini), skindavo grybus. (duomenys neskelbtini) charakterizuojamas teigiamai, šioje bendrovėje ketina įsidarbinti (charakteristika, paslaugų kvitai pridedami).

6.3. Nuo 2020 m. rugsėjo mėnesio mokosi suaugusiųjų mokykloje, pamokos (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje vyksta nereguliariai, todėl tinkamai mokytis ir gauti siekiamų žinių praktiškai neįmanoma.

6.4. Nurodo, jog byloje yra pateikti duomenys apie jo sveikatos būklę, taip pat su šiuo skundu papildomai pateikia medicininių dokumentų išrašus apie jam nustatytas diagnozes. Jo sveikatos priežiūrai reikalingas papildomas ambulatorinis gydymas, tačiau Šiaulių tardymo izoliatoriuje tokios galimybės nėra.

6.5. Skunde teigiama, kad nutartyje teismas iš esmės net nesvarstė galimybės jo dalyvavimą teisminiame procese užtikrinti kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, ypač kai jam tokios priemonės šioje byloje dar nebuvo taikytos. Nesant apkaltinamajam nuosprendžiui jo atžvilgiu, teismas turėtų ieškoti galimybės taikyti švelnesnes kardomąsias priemones.

6.6 Nurodo, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimas vilkinamas ne dėl jo ar kito kaltinamojo kaltės. Pertraukos tarp posėdžių tęsiasi po du mėnesius, ikiteisminis tyrimas vyko sklandžiau nei bylos nagrinėjimas teisme.

7. Teismo posėdyje kaltinamojo gynėjas advokatas prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Skundas netenkinamas.

8. Vadovaujantis BPK 121 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teisėjų kolegija, spręsdama kardomosios priemonės klausimą, privalo patikrinti, ar pateiktoje medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad būtent kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką. Pateiktoje medžiagoje yra užfiksuota pakankamai duomenų, kurie leidžia teigti, kad N. S. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Faktą, jog N. S. galimai padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina paties kaltinamojo N. S. prisipažinimas padarius jam inkriminuojamą veiką, nukentėjusiosios D. K. parodymai, kaltinamojo N. O. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, pareigūnų tarnybiniai pranešimai ir kiti baudžiamosios bylos medžiagoje esantys duomenys. Aukštesnysis teismas pažymi, kad šiuo metu nėra jokio pagrindo nesivadovauti pateiktoje medžiagoje užfiksuotais duomenimis.

9. Suėmimas yra griežčiausia kardomoji priemonė, kuri skiriama tik tuomet, kai švelnesnėmis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų ir tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Be šių nurodytų būtinų sąlygų (BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalys) skiriant suėmimą turi būti nustatytas ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyse numatytų suėmimo taikymo pagrindų.

10. Kaltinamajam N. S. kardomoji priemonė – suėmimas paskirta ir jos terminas pratęsinėjamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu.

11. Suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu gali būti taikomas, jeigu asmuo yra įtariamas padaręs bent vieną BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytą nusikaltimą. Pagal teismų praktiką pagrįstą manymą, jog asmuo gali padaryti bent vieną BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytą nusikaltimą, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas padarius kelis nusikaltimus, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai ir kiti duomenys.

12. Iš skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, kad N. S. šioje byloje įtariamas padaręs vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), už kurio padarymą baudžiamasis įstatymas numato laisvės atėmimo bausmę iki šešerių metų. Nors pagal teismų praktiką gresianti griežta bausmė paprastai nėra pakankamas pagrindas asmeniui skirti suėmimą, tačiau nagrinėjamu atveju yra ir kitų aplinkybių, lemiančių suėmimo taikymo būtinumą šiuo metu. Be to, N. S. galimai įvykdytas nusikaltimas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje įvardintų nusikaltimų sąrašą. Kaip matyti, N. S. anksčiau teistas, teistumas neišnykęs, nusikaltimą galimai įvykdė neatlikus ankstesniu teismo sprendimu paskirtos bausmės, teistas ir už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (taip pat ir už nusižengimus nuosavybei), nesimoko, nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, kas rodo, kad lėšas pragyvenimui galimai gauna iš nusikalstamų veikų. Tokios aplinkybės neigiamai apibūdina suimtojo asmenybę ir akivaizdu, kad būdamas laivėje N. S. gali ir toliau daryti naujas nusikalstamas veikas. Išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad apylinkės teismas pagrįstai nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą suėmimo skyrimo pagrindą, kadangi įtariamojo elgesį ir asmenybę charakterizuojančių aplinkybių visuma sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog N. S., skyrus jam su laisvės atėmimu nesusijusią kardomąją priemonę, gali daryti naujas nusikalstamas veikas.

13. Pažymėtina, kad skundo argumentai, kad įtariamasis pripažino kaltę, turi tvirtus socialinius ryšius, nuolatinę gyvenamą vietą, bei tai, kad būdamas laisvėje dirbtų ir mokintųsi, t. y., kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis būtų galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, nesudaro pagrindo naikinti griežčiausios kardomosios priemonės, pažymint, kad teismui pagrįstai manant, kad įtariamasis gali daryti naujas nusikalstamas veikas, spręstina, kad be asmens teisės į laisvę suvaržymo nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų kardomųjų priemonių tikslų. Visų šių aplinkybių visuma sudaro pagrindą teismui imtis reikiamų priemonių, kad būtų apgintas viešasis interesas – izoliuoti nuo visuomenės pavojingą asmenį ir netrukdomai ištirti bei teisme teisiškai įvertinti visuomenei pavojingą nusikalstamą veiką. Taigi, teismo sprendimas pratęsti suėmimo terminą N. S. neprieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikai, pagal kurią besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį skunde nurodytais motyvais, ar skirti suimtajam švelnesnę kardomąją priemonę, nėra pagrindo.

14. Tokiu būdu, darytina išvada, kad apylinkės teismas, priimdamas nutartį dėl suėmimo pratęsimo ir nustatęs jo terminą trims mėnesiams, vertino aplinkybes, kurios nurodytos baudžiamojo proceso įstatyme, reglamentuojančiame kardomųjų priemonių skyrimo taisykles ir aplinkybes, kurios nustatytos baudžiamosios bylos duomenimis, todėl tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti kaltinamojo skunde nurodytais argumentais, teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 6 d. nutartį palikti nepakeistą ir kaltinamojo N. S. skundo netenkinti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.