- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-06-10
- Bylos Nr.
- 2YT-1709-913/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-00243-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Gasparavičienė
- Pareiškėjas
- V. K.
- Suinteresuotas asmuo
- J. K., S. K., L. A., Nacionalinė žemės tarnyba prie LR žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys J. K., S. K., L. A. ir Nacionalinė žemės tarnyba prie LR žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas V. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. K., miręs (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinės O. K., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti.
2. Pareiškime nurodė, kad pareiškėjo tėvai P. K. ir O. K. gyveno santuokoje ilgai. Šeimoje yra trys broliai ir sesuo, t. y. pareiškėjas V. K., J. K., S. K. ir sesuo L. A.. Tėvai buvo garbaus amžiaus ir kartu jie gyveno savo namuose (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo gyvenamoji vieta buvo netoliese, tame pačiame kaime. Tėvams padėdavo, jais rūpindavosi. Utenos apskrities viršininko 2000 m. spalio 19 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje O. K. atkurta nuosavybės teisė į žemės sklypus. Įregistruojant žemės sklypą nekilnojamojo turto registre yra suteiktas įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)bei unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo plotas 3.03 ha, miškų ūkio paskirties žemė. Motina O. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Po jos mirties tėvas P. K. toliau gyveno savo namuose, rūpinosi mirusios motinos žeme, tvarkė ir valdė kitą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, pagal galimybes pareiškėjas padėdavo tėvui įdirbti žemės sklypus, sėti pasėlius ir atlikti kitus darbus. Anykščių rajono savivaldybės 1-asis notarų biuras 2021 m. vasario 19 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad notaro biure paveldėjimo byla, (duomenys neskelbtini) mirus O. K. nepradėta ir paveldėjimo liudijimas niekam neišduotas. Tėvas P. K. mirė (duomenys neskelbtini). Po jo mirties pareiškėjas kreipėsi į Anykščių rajono savivaldybės 1-ąjį notarų biurą dėl palikimo priėmimo į mirusiojo tėvo P. K. turtą, tačiau į mirusiosios motinos O. K. turėtą turtą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė. Po O. K. mirties, tėvas P. K. toliau gyveno savo sutuoktinės namuose, tvarkė ir valdė jos likusį turėtą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, tačiau teisiškai paveldėjimo teisės į sutuoktinės turtą neįregistravo. Pareiškėjui atsirado palikimas pagal įstatymą. Negalėdamas kitokiu būdu įteisinti motinos O. K. palikimo kreipėsi į teismą, nes nuo šio fakto nustatymo priklauso pareiškėjo turtinių teisių atsiradimas, kad galėtų teisiškai įregistruoti mirusio tėvo P. K. ir motinos O. K. nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Visą paliktą turtą valdė ir prižiūrėjo kaip savo turtą. Turto valdymo faktą patvirtina rašytiniai įrodymai.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, gali nuspręsti tik teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes. Sutinka, kad civilinė byla būtų nagrinėjama raštu.
4. Suinteresuoti asmenys J. K., S. K. ir L. A. atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.
5. Apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims pranešta tinkamai, išsiunčiant jiems pranešimus apie rašytinį teismo posėdį bei paskelbiant specialiame interneto tinklapyje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 118 straipsnio 1 dalis, 133 straipsnio 3 dalis, 175¹ straipsnio 9, 10 dalys). Prašymų dėl žodinio bylos nagrinėjimo negauta, todėl byla išnagrinėta pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims teismo posėdyje nedalyvaujant, rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
6. Bylų nagrinėjimas ypatingąją teisena (Civilinio proceso kodekso XXVI skyrius) reikšmingas asmenų teisių apsaugai. Teismas priimamu sprendimu apsaugo asmens subjektinę teisę bei sudaro sąlygas ją įgyvendinti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 8 dalis).
7. Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu. Taip priimant palikimą, nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti. Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą.
8. Pareiškime išdėstytos aplinkybės ir pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motina O. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirties liudijimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 6). (Duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas, O. K. sutuoktinis P. K., gim. (duomenys neskelbtini), medicininio mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 10). (Duomenys neskelbtini) pareiškėjo tėvai buvo sudarę santuoką, santuokos sudarymo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 33). Po O. K. mirties liko santuokoje įsigytas nekilnojamasis turtas registruotas O. K. vardu: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). (b. l. 18-21).
9. Po O. K. mirties pareiškėjo tėvas P. K. ir toliau liko gyventi santuokos metu įgytuose namuose, tvarkė ir valdė po sutuoktinės mirties likusį jos turėtą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, tačiau teisiškai paveldėjimo teisės į sutuoktinės turtą neįregistravo. Pareiškėjas padėdavo tėvui įdirbti žemės sklypus, sėti pasėlius ir atlikti kitus darbus. Pareiškėjo tėvo aktyvius veiksmus patvirtina ir Anykščių rajono savivaldybės administracijos Skiemonių seniūnijos seniūno raštas, kuriame nurodyta, kad P. K., po sutuoktinės O. K. mirties, toliau gyveno ir toliau valdė mirusiosios turtą (b. l. 11).
10. Pareiškėjo tėvas P. K. po savo sutuoktinės O. K. mirties atliko aktyvius veiksmus, iš kurių matyti, kad pareiškėjo tėvas atsiradusį palikimą priėmė, pradėdamas jį faktiškai valdyti, tačiau į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, ką patvirtina ir Anykščių rajono savivaldybės 1-ojo notarų biuro raštas, kuriame nurodyta, kad po O. K. mirties (duomenys neskelbtini) į Anykščių rajono savivaldybės 1-ąjį notarų biurą niekas nesikreipė, paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas (b. l. 5). Išrašas iš Testamentų registro patvirtina, kad O. K. testamento surašiusi nebuvo (b. l. 48). Anykščių rajono savivaldybės 1-ojo notarų biuro išduotas liudijimas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog pareiškėjas V. K. kaip pirmos eilės įpėdinis yra priėmęs palikimą po savo tėvo P. K. mirties (b. l. 7).
11. Teismas nenustatė pagrindo abejoti nurodytais įrodymais, kadangi parodymai nuoseklūs bei kiti bylos įrodymai neprieštarauja tarpusavyje (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Remiantis paminėtais įrodymais, teismas daro išvadą, jog byloje patvirtinti faktiniai duomenys ir pareiškėjo V. K. pareiškimas laikytinas pagrįstu (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys).
12. Konstatuotina, jog pareiškėjo tėvas P. K. priėmė palikimą po savo sutuoktinės O. K., mirties (duomenys neskelbtini), pradėdamas faktiškai jį valdyti, kadangi valdė, naudojo, prižiūrėjo turtą ir šie veiksmai buvo atlikti per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą nuo palikėjos mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimas į mirusiosios turtą nebuvo išduotas. Kadangi nei pareiškėjas, nei jo tėvas P. K. ar suinteresuoti asmenys, po O. K. mirties per įstatymo nustatytą laiką nesikreipė į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo, ir paveldėjimo teisės liudijimas dar nėra išduotas, todėl pareiškėjo tėvas P. K. turi teisę paveldėti turtą, likusį po jo sutuoktinės mirties (CK 5.13 straipsnis).
13. Paveldėjimo teisės liudijimui gauti būtinas teismo sprendimas, patvirtinantis turintį juridinę reikšmę faktą, kad įpėdinis, siekdamas įgyti palikimą, įstatymo nustatytu laiku jį priėmė, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
14. Byloje susidarė 8,82 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, tačiau pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 17 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) yra atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl teismo turėtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos apmokėtinos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
V. K. pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjęs valdyti jai priklausiusį turtą.
Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui išduoti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.