Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

K. J. (a.k. (duomenys neskelbtini)), gimęs (duomenys neskelbtini)., LR pilietis, vidurinio išsilavinimo, nesusituokęs, įregistravęs individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2011-06-28 nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal LR BK 178 str. 1 d. ir, vadovaujantis BK 93 str., nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, baudžiamoji byla nutraukta, nuteistajam paskirta auklėjamojo poveikio priemonė- turtinės žalos atlyginimas, bei elgesio apribojimas- draudimas be šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą, 2) 2011-12-01 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d. 15 MGL (1950 Lt) dydžio bauda – teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal LR BK 284 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis K. J. pažeidė viešąją tvarką: 2012 m. gegužės 4 d. apie 22 val. viešoje vietoje – Švenčionių m. Adutiškio gatvėje, šalia namo Nr. 21, įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, matant pašaliniams asmenims, be apibrėžtų tikslų ir motyvų, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė mažamečiui I. J. į veidą, sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą, tuo padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 284 str. 1 d.

Kaltinamasis K. J. prisipažino sudavęs nukentėjusiajam smūgį į veidą, paaiškino, kad, kaltinamajame akte nurodytu laiku važiuodamas Adutiškio g. Švenčionių m. išgirdo garsą, tarsi kažkas būtų atsitrenkęs į automobilį. Automobilį vairavęs A. S. apsuko automobilį ir grįžo į tą vietą, kurioje išgirdo garsą. Išlipęs iš automobilio, priėjo prie stovėjusių vaikų ir vienam iš jų sudavė delnu į veidą. Nurodė, kad šiuo metu tiksliai neprisimena, kokiu būdu sudavė smūgį, tačiau mano, kad nukentėjusiajam į veidą sudavė delnu, nes, sudavus kumščiu, pasekmės būtų buvę sunkesnės. Nežiūrėjo, ar vaikui prakirto lūpą. Buvo blaivus.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo kaltės pripažinimo iš dalies, jo kaltė įrodyta nukentėjusiojo, nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymą, liudytojų parodymais, kitais byloje esančiais įrodymais.

Nukentėjusysis I. J. paaiškino, kad tą vakarą, išėjęs trumpam į lauką, susitiko draugą V. L. ir su juo kalbėjosi, matė, kaip nepažįstami vaikai į pravažiuojantį automobilį kažką metė. Automobiliui sustojus, iš jo išlipo trys vaikinai ir priėjo prie jų. Vienas vaikinas buvo kaimynystėje gyvenantis A. S., antrą žinojo tik iš matymo, kaltinamojo nepažinojo. A. S. paklausė, ką mėtė, jis su draugu atsakė, kad nieko nemetė, parodė raktus nuo namų. Kaltinamasis jam kumščiu sudavė į viršutinės lūpos dešinę pusę, iš lūpos bėgo kraujas, ją skaudėjo. Po įvykio jis sugrįžo į namus, motinai apie tai iš karto nepasakė, nes blogai jautėsi, bet kadangi lūpą skaudėjo, papasakojo apie tai, kas atsitiko. Vėliau atėjo A. S. ir atsiprašė už tai, kad jis buvo sumuštas.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (b.l. 14-15).

Nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą S. J. paaiškino, kad 2012-05-04 vakare pastebėjo, jog sūnus be nuotaikos, vėliau paaiškėjo, kad netoli namų jį sumušė nepažįstamas vaikinas. Netrukus pas juos į namus atėjo pažįstamas A. S., kuris atsiprašė ir pasakė, kad sūnui sudavė K. J.. Kitą dieną ji su sūnumi kreipėsi į Švenčionių PSPC, kur sūnui buvo nustatyti sužalojimai. Kaltinamasis sūnaus neatsiprašė.

Liudytojai A. S. ir D. Č. teisiamajame posėdyje nurodė, kad neprisimena visų 2012-05-04 įvykio aplinkybių, nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu viską prisiminė ir davė teisingus parodymus.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojai A. S. ir D. Č. (b.l. 24, 25) nurodė, kad 2012-05-04 vakare jie ir kaltinamasis važiavo A. S. vairuojamu automobiliu Adutiškio gatve Švenčionių m. Išgirdo garsą, tarsi akmuo būtų atsitrenkęs į automobilį, todėl A. S. apsuko automobilį ir sugrįžo į tą vietą, kurioje pasigirdo minėtas garsas. Visi trys išlipo iš automobilio ir priėjo prie šalia krūmų stovėjusių dviejų vaikinukų. Kažkuris jų paklausė, kodėl mėto į automobilius akmenis, abu vaikai neigė tą darę. Liudytojas A. S. parodė matęs, kaip kaltinamasis K. J. priėjo prie nukentėjusiojo ir kažką jam griežtai pasakė, matė, kaip kaltinamasis užsimojo kumščiu. Nematė, ar kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam, tačiau kaltinamajam jis ir D. Č. pasakė, kad nelįstų prie vaikų ir visi nuėjo į automobilį. Nurodė, kad I. J. pažinojo, nes jis gyvena kaimynystėje. Nueidamas matė, kad vaikas nuliūdęs, todėl vėliau nuvyko pas nukentėjusįjį į namus paklausti, ar kaltinamasis jam sudavė, ar tik apšaukė. Jis nukentėjusiojo ir jo motinos atsiprašė, nes nenorėjo, kad dėl K. J. elgesio kiltų problemos. Liudytojas D. Č. ikiteisminio tyrimo metu nurodė matęs, kaip kaltinamasis priėjo prie jam iš matymo pažįstamo vaikinuko Iljos ir kumščiu sudavė jam į veidą. Į kurią vietą sudavė, nurodyti negalėjo.

Ikiteisminio tyrimo metu apžiūrėta įvykio vieta – Švenčionių m. Adutiškio gatvė prie namo Nr. 21 (b.l. 6-8).

Iš Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo (b.l. 12-13) nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis I. J. nuotraukoje atpažino kaltinamąjį K. J. kaip vaikiną, kuris jam 2012-05-04 apie 22 val. sudavė vieną kartą kumščiu į veidą.

Iš Švenčionių rajono ligoninės išrašo iš medicininių dokumentų (b.l. 3) matyti, kad nukentėjusiajam I. J. 2012-05-05 diagnozuotas veido sumušimas, nustatyta, kad patinusi viršutinė lūpa.

Byloje pakankamai gauta objektyvių įrodymų, kad kaltinamasis K. J., viešoje vietoje suduodamas nukentėjusiajam smūgį, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, todėl jo veika teisingai kvalifikuojama pagal LR BK 284 str. 1 d. Kaltinamasis nepripažino sudavęs smūgį kumščiu, nurodė, kad sudavė delnu, tačiau šie kaltinamojo paaiškinimai paneigti nukentėjusiojo I. J., liudytojo D. Č. parodymais. Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu iš karto nurodė, kad kaltinamasis į veidą jam sudavė kumščiu, šią aplinkybę patvirtino liudytojas D. Č.. Be to, apklausiamas įtariamuoju, K. J. taip pat nurodė, jog jis vienam iš vaikinų vieną kartą kumščiu sudavė smūgį į veidą (b.l. 30-31), šiuos parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (b.l. 34-35).

Kaltinamojo K. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, sunkinanti tai, kad veiką padarė mažamečiui.

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į tai, kad padarytas nesunkus nusikaltimas, į tai, kad buvo sužalotas mažametis, taip pat į tai, kad kaltinamasis anksčiau buvo teistas, šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme gauta baudžiamoji byla dėl kaltinamojo padarytų veikų, turi galiojančių administracinių nuobaudų, ir manoma, kad yra pagrindas paskirti kaltinamajam laisvės atėmimo bausmę. Kaltinamasis iš esmės pripažino padaręs nusikalstamą veiką, įregistravęs individualią veiklą, pagal ankstesnį nuosprendį baudą sumokėjęs, todėl, esant pagrindui manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, bausmės vykdymas atidedamas.

Nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą S. J. kaltinamajam pareiškė civilinį ieškinį dėl 2000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad sūnus dėl kaltinamojo veikos patyrė fizinį skausmą, dėl netikėtos prievartos - didelį stresą ir pažeminimą. Paaiškino, kad sūnus niekada nedalyvavo muštynėse, todėl dėl kaltinamojo veikos jam padarytas neigiamas psichologinis poveikis. Nukentėjusioji nurodė, kad ir jai padaryta neturtinė žala, kadangi dėl sūnui suduoto smūgio ir jo jaučiamo skausmo patyrė dvasinius išgyvenimus.

Kaltinamasis su civiliniu ieškiniu sutiko. Nustatant priteistinos iš kaltinamojo neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į LR CK 6.250 str. 1 d. nustatytą neturtinės žalos sampratą bei šio straipsnio 2 d. nustatytus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, taip pat į padarytos žalos pasekmes, kurios vertinamos atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolimesniam nukentėjusiosios gyvenimui. Nustatyta, kad kaltinamasis savo neteisėtais veiksmais pažeidė mažamečio nukentėjusiojo, kaip asmens, neliečiamybės teises, pažemino kaip žmogų, sukėlė fizinį skausmą, dėl fizinės prievartos nukentėjusysis patyrė dvasinį sukrėtimą, išgyvenimus, nesaugumo jausmą. Nukentėjusiojo motina taip pat patyrė dvasinius išgyvenimus dėl sūnaus savijautos, dėl to, kad gatvėje jos sūnui sudavė smūgį suaugęs asmuo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į tai, kad žala padaryta tyčiniu nusikaltimu, iš kaltinamojo priteisiamas 2000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimas.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

K. J. pripažinti kaltu pagal LR BK 284 str. 1 d. ir nubausti laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 10 (dešimties) MGL – 1300 (vieno tūkstančio trijų šimtų) Lt - dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią sumokėti per penkis mėnesius, ir įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpyje dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Išieškoti iš K. J. S. J. 2000 (dviejų tūkstančių) Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimą.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Švenčionių rajono apylinkės teismą.