- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-04
- Bylos Nr.
- 2S-977-492/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Neringa Švedienė, Marijonas Greičius, Virginija Volskienė
- Pareiškėjas
- AB „Vingriai“
- Suinteresuotas asmuo
- UAB „SEB Lizingas“
- Kategorijos
- 94.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 106.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Virginijos Volskienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo AB „Vingriai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. kovo 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-8167-101/2010 pagal pareiškėjo AB „Vingriai“ pareiškimą suinteresuotam asmeniui UAB „SEB Lizingas“ dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas AB „Vingriai“ pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo prašė pripažinti AB „Vingriai“ ir UAB „SEB Lizingas“ 2005-10-27, 2006-04-11, 2006-12-01 lizingo sutartyse nurodytų daiktų bendrasavininkais su iš to sekančiomis teisėmis, t.y. pripažinti AB „Vingriai“ teisę dalyvauti to turto valdyme, naudojime ir disponavime, taip pat įpareigoti UAB „EB Lizingas“ daiktų pardavimo kainą derinti su AB „Vingriai“ ir sumokėti pardavimui įvykus AB „Vingriai“ kaip bendrasavininkui proporcingai tenkančią pinigų dalį (nustatytą pagal AB „Vingriai“ išmokėto turto vertės dalį).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. kovo 1 d. nutartimi pareiškėjo AB „Vingriai“ pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atsisakė priimti, išaiškinęs, kad ieškinys turėtų būti reiškiamas Vilniaus apygardos teisme. Nurodė, kad pareiškime nėra duomenų, kokių faktus patvirtinančių dokumentų pareiškėjas negali gauti kita tvarka arba kokių faktus patvirtinančių dokumentų negalima atkurti, taip pat nėra žinoma, kokia materialioji teisė prašomam nustatyti faktui suteikia juridinę reikšmę. Todėl reikalavimas dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe su iš jo sekančiais reikalavimais pripažinti teisę dalyvauti bendrąja daline nuosavybe priklausančio turto valdyme, naudojime ir disponavime bei įpareigoti derinti šio turto kainą ir pardavus visą turtą išmokėti proporcingai tenkančios turto dalies dalį turėtų būti nagrinėjamas ne ypatingąja, bet ginčo teisena, pateikiant teismui ieškinį, atitinkantį CPK 135 str. reikalavimus. Kadangi šiuo atveju reiškiamas reikalavimas dėl nuosavybės teisės pripažinimo į turto dalį, kurios vertė pagal ieškinį yra 2 046 617,94 Lt, reikalavimas, pagal teisines pasekmes, kurios atsirastų reikalavimo patenkinimo ar netenkinimo atveju, laikytinas turtiniu, viršijančiu 100 000 Lt, todėl pašalinus trūkumus, ieškinys turėtų būti pateikiamas Vilniaus apygardos teismui.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas AB „Vingriai“ prašė iki bus išnagrinėtas atskirasis skundas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigoti UAB „SEB Lizingas“ nesiimti jokių veiksmų, susijusių su AB „Vingriai“ pareikštame 2010 m. vasario 23 d. pareiškime minimo turto dalies vietos pakeitimu arba disponavimu; panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartį. Nurodė, kad jų prašomą juridinį faktą nustatyti gali tik teismas, kadangi 2010-02-19 AB „Vingriai“ pateikė AB „SEB Lizingas“ pareiškimą dėl pripažinimo bendrasavininku, tačiau pastarasis su pareiškėju nebendradarbiavo ir pareiškė reikalavimą dėl pareiškėjui priklausančios turto dalies nusavinimo. Lizingo bendrovei atsisakius išrašyti dokumentus, pripažįstančius pareiškėją bendrasavininku, jis, išskyrus sutartį ir mokėjimo dokumentus, jokių kitų įrodymų, dokumentų, kurių pagrindu būtų galima grįsti materialinį reikalavimą, neturi. Atsisakydamas priimti ir nagrinėti pareiškimą, teismas apriboja pareiškėjo teises nagrinėti ginčą pasirinkta tvarka, nors šis pareiškimas atitinka visus ypatingajai teisenai keliamus reikalavimus. Nustačius prašomą juridinį faktą, atsirastų dabar jokiais teisės aktais, išskyrus bendrąsias teisės normas, numatytas CK, nereglamentuotos turto bendrasavininko turtinės teisės įsigyjant daiktus lizingo būdu. Pažymėjo, kad prašomas tenkinti reikalavimas nėra turtinis, nes neprašo priteisti tam tikro turto iš UAB „SEB Lizingas“, o prašo nustatyti faktą, kad UAB „SEB Lizingas“ ir AB „Vingriai“ yra bendrasavininkai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB „SEB Lizingas“ prašė pareiškėjo AB „Vingriai“ atskirojo skundo netenkinti, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartį palikti galioti. Nurodė, kad pareiškėjas neturi jokio įstatyminio ar sutartinio pagrindo prašyti jį pripažinti lizinguoto turto bendrasavininkiu. Kita vertus, jeigu pareiškėjas mano, jog atitinkamos aplinkybės vis dėl to pagrindžia tai, jog jis yra lizinguoto turto bendrasavininkis, tokio aplinkybės laikytinos įrodomosiomis bei, remiantis susiklosčiusia teismų praktika, turi būti nustatinėjamos ne LR CK 444 str. įtvirtinta ypatingosios, o ginčo teisenos tvarka teikiant ieškinį atitinkamam teismui. Kadangi pareiškėjo reikalavimas dėl daiktinių teisių į kilnojamąjį daiktą pripažinimo yra turinio pobūdžio, už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis, skaičiuotinas nuo turto vertės.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo AB „Vingriai“ atskirasis skundas netenkintinas.
Pareiškėjas AB „Vingriai“, siekdamas, kad būtų pripažintas jo ir UAB „SEB Lizingas“ 2005-10-27, 2006-04-11, 2006-12-01 lizingo sutartyse nurodytų daiktų bendrasavininku su iš to sekančiomis teisėmis (teise pripažinti jam teisę dalyvauti to turto valdyme, naudojime ir disponavime, taip pat įpareigoti UAB „SEB Lizingas“ daiktų pardavimo kainą derinti su AB „Vingriai“ ir sumokėti pardavimui įvykus AB „Vingriai“ kaip bendrasavininkui proporcingai tenkančią pinigų dalį, nustatytą pagal AB „Vingriai“ išmokėto turto vertės dalį), kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. CPK 445 str. reglamentuoja sąlygas, reikalingas juridinę reikšmę turintiems faktams nustatyti, ir nurodo, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Nagrinėjamu atveju apeliantas teigė neturintis jokių kitų įrodymų, išskyrus sutartį ir mokėjimo dokumentus, kurių pagrindu būtų galima grįsti materialinį reikalavimą. Tai grindė tuo, jog lizingo bendrovė atsisako tokius dokumentus išrašyti. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš aplinkybės, jog suinteresuotas asmuo UAB „SEB lizingas“ atsisako išrašyti dokumentus, kurie leistų pareiškėją laikyti su UAB „SEB lizingas“ sudarytose 2005-10-27, 2006-04-11, 2006-12-01 sutartyse nurodyto turto bendrasavininku, bei iš jo atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytos pozicijos matyti, kad jis nesutinka su tuo, kad AB „Vingriai“ yra aukščiau minėtose sutartyse nurodyto turto bendrasavininku. Tai rodo, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl daiktinės teisės į turtą, už kurį nėra sumokėtos visos sutartyse numatytos sumos. Esant ginčui dėl daiktinės teisės į turtą, teismui turi būti pateikiamas ieškinys. Tik išnagrinėjus ginčo aplinkybes, įvertinus šalių poziciją, galima pripažinti ar nepripažinti pareiškėjo AB „Vingriai“ teisę į ginčo turto dalį. Taigi pareiškėjas turi įrodyti aplinkybes, kurios pagrįstų tai, jog jis yra lizinguoto turto bendrasavininkis. Tokios aplinkybės turi būti nustatinėjamos ne LR CK 444 str. įtvirtinta ypatingosios, o ginčo teisenos tvarka teikiant ieškinį atitinkamam teismui.
Pareiškėjas nurodė, kad nustačius prašomą juridinį faktą, atsirastų dabar jokiais teisės aktais, išskyrus bendrąsias teisės normas, numatytas CK, nereglamentuotos turto bendrasavininko turtinės teisės įsigyjant daiktus lizingo būdu. Teisėjų kolegija pažymi, kad šis apelianto teiginys dėl įmokas mokančio subjekto teisės į turtą, už kurį visos įmokos dar nėra sumokėtos, reglamentavimo, tėra jo nuomonė. Suinteresuotas asmuo su tuo visiškai nesutinka, taigi pareiškėjas savo poziciją turi išdėstyti ir pagrįsti ieškinyje dėl jo daiktinės teisės į ginčo turtą.
Kaip teisingai nurodė pirmos instancijos teismas, kadangi pareiškėjo reikalavimas dėl daiktinių teisių į kilnojamąjį daiktą pripažinimo yra turtinio pobūdžio, už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis, skaičiuotinas nuo turto vertės. Ieškinio sumai viršijant 100 000 Lt, jį reiktų paduoti Vilniaus apygardos teismui.
Apeliantas atskirajame skunde prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigoti UAB „SEB Lizingas“ nesiimti jokių veiksmų, susijusių su AB „Vingriai“ pareikštame 2010 m. vasario 23 d. pareiškime minimo turto dalies vietos pakeitimu arba disponavimu. CPK 11 str. 2 d. 4 p nustato, kad procesiniame dokumente turi būti aplinkybės, patvirtinančios procesinio dokumento dalyką. Nagrinėjamu atveju apeliantas nenurodė argumentų ir aplinkybių, pagrindžiančių jo prašymą, todėl prašymas netenkintinas. Be to, prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki civilinės bylos iškėlimo (ieškinio priėmimo) spręstinas pirmosios instancijos teisme.
Vadovaudamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė civilinio proceso teisės normas, pareiškėjo AB „Vingriai“ atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartį.
Remiantis Vilniaus apygardos teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 5,70 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (b.l. 107). Netenkinus atskirojo skundo, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos priteistinos iš pareiškėjo (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 p., 338 str., 339 str., teisėjų kolegija
nutarė:
pareiškėjo AB „Vingriai“ prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkinti. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartį palikti nepakeistą.