Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų E. B. ir R. B. ieškinį atsakovui M. U., su trečiuoju asmeniu R. D. dėl įpareigojimo pašalinti kapitalinio remonto statybos darbų padarinius ir įsivesti individualią komunalinių paslaugų apskaitą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovai tikslindami reikalavimus prašo: demontuoti keturis stoglangius pietvakariniame stogo šlaite; atstatyti vertikalaus stoglangio tūrį į buvusią padėtį; atstatyti kambario 1-18 pietvakarinę pertvarą; demontuoti už kambario 1-15 patalpos P-5 įrengimą, demontuoti įrengtas duris, demontuoti laiptinės uždengimą; demontuoti virš mansardinio aukšto įrengtą pastogę ir pašalinti dėl šio įrengimo atsiradusius skilimus (įtrūkius): namo rytiniame fasade du skilimus ties stogo kraštais, vakariniame fasade skilimus skliauto sienoje, naujai suremontuotame kambaryje 1-1 skilimus sienoje, kambario 1-4 pertvaroje atsivėrusius skilimus, taip pat atstatyti namo konstrukcijas į buvusią padėtį; demontuoti nuotekų ir vandentiekio vamzdžius garažo G1 pastogėje ir patalpos 1-9 nišos sienoje atstatant sienas, perdangą ir grindis, kuriose buvo iškirstos skylės vamzdžiams pravesti; atstatyti patekimą iš kambario 1-15 į pastogės erdvę, atstatyti buvusius laiptus iš kambario 1-15 į pastogės erdvę. Leisti ieškovams įvykdyti teismo sprendimą M. U. lėšomis, jei teismo sprendimas per nustatytą terminą neįvykdomas; įpareigoti atsakovą M. U. gyvenamajame name Maironio g. 3, Palangoje, teisėtai įsirengti individualią vandens, elektros ir dujų apskaitą. Priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovai E. B. ir R. B. ieškinio reikalavimus pilnai palaiko ir prašo juos tenkinti. Paaiškino, kad su atsakovu yra turto (duomenys neskelbtini), bendraturčiai, atsakovas asmeninės nuosavybės teise valdo 1/5 namo dalį, esančią antrame namo aukšte, mansardoje, ieškovai nuosavybės teise valdo 2/5 namo dalis, kurioms priklauso patalpos pirmajame namo aukšte ir patalpa mansardoje, taip pat bendraturčiai turi bendro naudojimo patalpų. Atsakovas neturėdamas būtinųjų leidimų ir bendraturčių sutikimo, 2014 metais name ir mansardoje atliko kapitalinio remonto darbus, panaikino patekimą į bendro naudojimo mansardą ir tai užfiksuota 2015-12-11 teismo ekspertizės akte ir 2018-01-18 gyvenamajam namui atliktų pakeitimų atstatymo ir pažeidimų ištaisymo kaštų skaičiavimo akte. Tokiu būdu atsakovas pažeidė bendraturčių interesus, padarė žalą gyvenamajam namui, todėl neteisėtai padaryti namo pakeitimai turi būti pašalinti. Be to, atsakovas piktnaudžiauja naudodamasis bendra namo inžinerija sunaudodamas daugiau vandens, elektros ir dujų ir už tai pilnai nesumokėdamas, todėl privalo įsirengti individualią vandens, elektros ir dujų apskaitą.

Ieškovų atstovas advokatas J. P. pilnai palaiko visus patikslintus ieškinio reikalavimus ir prašo juos tenkinti. Mano, kad anksčiau nagrinėtose bylose tarp tų pačių šalių dėl naudojimosi turtu tvarkos nustatymo, šie reikalavimai nebuvo keliami ir nėra išspręsti, ginčas tarp šalių, kaip bendraturčių, išliko, atsakovas neteisėtai padarė pakeitimus ir kapitalinį remontą name Maironio g. 3, Palangoje, pažeidė namo konstrukcijas, todėl privalo pašalinti neteisėtų veiksmų pasekmes.

Atsakovas M. U. su ieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad padarė mansardoje remontą, tačiau ieškovų, kaip bendraturčių, teisės nebuvo pažeistos, tiesiog sutvarkė mansardinę namo dalį savo lėšomis. Jokie namo konstrukcijų pažeidimai remontu nėra padaryti, nes namas senas ir jį reikia remontuoti, ką jis pagal savo galimybes ir padarė. Sutinka įsirengti individualius vandens, elektros ir dujų apskaitos prietaisus, tačiau tai turi daryti kartu su ieškovais, o bendras sutarimas šiuo klausimu nerandamas. Mano, kad ankstesnėje byloje yra visi klausimai išspręsti, todėl pakartotinai negali būti keliami.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais, rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad šalys yra bendraturčiai gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini). Ieškovai nuosavybės teise valdo 2/5 dalis namo, atsakovas 1/5 dalį namo (pagal 2019-09-05 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą). 2017 m. gegužės 9 d. Palangos miesto apylinkės teismo sprendimu išnagrinėta civilinė byla tarp tų pačių šalių dėl bendrosios nuosavybės teisė valdomo turto naudojimo tvarkos nustatymo, teisės įregistruoti turtą, dėl neteisėtų veiksmų kilusios žalos atlyginimo, dėl teisės į asmeninį gyvenimą gynimo ir įpareigojimo pašalinti neteisėtai įrengtas stebėjimo kameras. Teismas nusprendė ieškovės R. B. ieškinį tenkinti iš dalies ir nustatyti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką: ieškovei R. B. ir trečiajam asmeniui E. B. bendram naudojimui priskirti naudotis pirmo aukšto patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 1-1, 1-2, 1-4, 1-5, 1-6, 1-7, 1-10, 1-11, G-1 (12,10 m²), pavėsine 2H1 m, ir mansardos patalpomis 2-3; atsakovams M. U. ir R. P. priskirti naudotis mansardos patalpomis, žymimomis indeksais 1-9, 2-4, 2-2 ir 9,88 m ilgio pastoge (teismo ekspertizės akte pažymėta P-5, 9-6); bendram naudojimui priskirti patalpas, žymimas indeksais 1-3, 1-8, 2-1, kitais kiemo statiniais bei įrenginiais. Įpareigojo atsakovą M. U. per keturiolika kalendorinių dienų pašalinti visas stebėjimo kameras gyvenamojo namo viduje ir išorėje. Kitą ieškinio dalį teismas atmetė, išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. 2017 m. spalio 19 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. sprendimas pakeistas. Teismas nusprendė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria teismas virtuvės patalpomis, pažymėtomis indeksu (1-9), naudotis priskyrė atsakovams M. U. ir R. P.. Taip pat nusprendė panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria patalpa – garažas, pažymėtas indeksu (G-1), paskirtas naudotis ieškovei R. B. ir trečiajam asmeniui E. B.. Paskyrė ieškovei R. B. ir trečiajam asmeniui E. B. bendram naudojimui virtuvės patalpas, pažymėtas indeksu (1-9). Paskyrė ieškovei R. B., trečiajam asmeniui E. B. ir atsakovams M. U. bei R. P. bendrai naudotis patalpa – garažu, pažymėtu indeksu (G-1). Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą. 2018 m. birželio 22 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 19 d. nutarties dalis, kuria nustatyta gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), patalpų naudojimosi tvarka ir atmestas ieškinio reikalavimas įpareigoti atsakovą M. U. per tris mėnesius atstatyti išardytą sieną tarp patalpos 2-2 ir 3,65*3,50 (12,77 kv. m) pastogės, taip pat paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, panaikinta ir ši bylos dalis grąžinta nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui apeliacine tvarka iš naujo. Kitas Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 19 d. nutarties dalis paliko nepakeistas. 2018 m. gruodžio 19 d. Klaipėdos apygardos nutartimi Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų (Palangos miesto apylinkės teismo) 2017 m. gegužės 9 d. sprendimą pakeistas. Panaikinta teismo sprendimo dalis, kuria teismas virtuvės patalpomis, pažymėtomis indeksu 1-9, esančiomis gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), naudotis priskyrė atsakovams M. U. ir R. P.. Paskyrė ieškovei R. B. ir trečiajam asmeniui E. B. bendram naudojimui virtuvės patalpas, pažymėtas indeksu 1-9, esančias gyvenamajame name Palangoje, (duomenys neskelbtini). Kitą Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų (Palangos miesto apylinkės teismo) 2017 m. gegužės 9 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą.

Paminėti teismų sprendimai ir juose konstatuotos faktinės aplinkybės Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 182 straipsnio 2 punkto pagrindu laikytinos aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti ir, kurios turi prejudicinę galią nagrinėjant šia civilinę bylą, nes sprendimai priimti pagal tų pačių šalių reikalavimus (atsikritimus) ir ginčas spręstas dėl to paties daikto – gyvenamojo namo Maironio g. 3, Palangoje, naudojimosi tvarkos, dėl neteisėtais veiksmais kilusios žalos atlyginimo ir kiti bendraturčių reikalavimai. Ieškovė minėtoje civilinėje byloje buvo šios bylos ieškovė R. B., kuri reiškė reikalavimus atsakovams M. U. ir R. P., t. y. ir šios bylos atsakovui M. U., atsakovė R. P. (dabar (duomenys neskelbtini)) šioje byloje tapo trečiuoju asmeniu, nes savo ginčo objekto dalį perleido atsakovui M. U.. 2017 m. gegužės 9 d. įsiteisėjusiu teismo sprendimu tarp bendraturčių nustatyta turtu Maironio g. 3, Palangoje, naudojimosi tvarka konstatuojant, kad nėra ginčo tarp šalių, kad ieškovė R. B. ir trečiasis asmuo E. B. (šioje byloje ieškovai) naudojasi pirmo namo aukšto patalpomis, todėl jiems priskirtos naudotis pirmo aukšto patalpos ir mansardos patalpa 2-3, atsakovai M. U. ir R. P. (šioje byloje atsakovas M. U. ir trečiasis asmuo R. D. (buvusi Petniūnienė)) naudojasi mansardos patalpomis, todėl jiems paskirtos naudotis mansardos patalpos žymimomis indeksais 2-4, 2-2; bendrai šalims naudotis priskirtos patalpos, žymimos indeksu 1-3, 1-8, 2-1, 1-10, laiptai ir kiemo įrenginiai. Apeliacinės instancijos teismo nutartimis ieškovams R. B. ir E. B. bendram naudojimui paskyrė virtuvės patalpas, pažymėtas indeksu 1-9, visiems bendraturčiams R. B., E. B. ir M. U. (atsakovė R. D. savo dalį perleido M. U.) bendrai naudotis paskyrė patalpa – garažu, pažymėtu indeksu (G-1). Reikalavimas dėl neteisėtais veiksmais kilusios žalos atlyginimo atmestas. Ieškovė R. B. reikalavimą jau išnagrinėtoje civilinėje byloje dėl atsakovo M. U. neteisėtais veiksmais kilusios žalos atlyginimo grindė aplinkybe, kad dėl atsakovo 2014 m. M. U. atliktų remonto darbų nukentėjo ieškovų nuosavybės valdomos namo dalys, t. y. panaikinta kambario 2-4 pietvakarinė siena; kambarys 2-2 išplėstas ieškovės pastogės sąskaita, panaikinus šiaurinę pertvarą; virš laiptų mansardoje įrengta ten nebuvusi patalpa, virš mansardinio aukšto įrengta palėpė. 2014 m. daryto remonto metu atsakovas ieškovei ir trečiajam asmeniui mansardoje priklausančios 12,77 m² pastogės sąskaita padidino atsakovams priklausančią patalpą 2-2, patalpoje 2-2 panaikinta pertvara į pastogę, kuri turi būti atstatyta atsakovų sąskaita. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų namo rytiniame fasade atsirado du skilimai ties stogo kraštais, namo vakariniame fasade skliauto sienoje keletas skilimų, naujai suremontuotame ieškovės kambaryje 1-1 skilimai sienoje, kambario 1-4 pertvaroje atsirado skilimai. Įrengiant 9,88 m2 atsakovų pastogę, buvo pravesti nuotekų vamzdžiai per ieškovei priklausančių garažo G-1 pastogę ir patalpos 1-9 sieną, kuri iškertant buvo perdaryta ir susilpninta. Projekto, pagal kurį buvo vykdyti darbai atsakovas nepateikė. Perplanavus patalpas ir įrengus papildomas patalpas palėpėje, buvo būtina sutvirtinti esamas stogo ir pastoginių patalpų laikančiąsias konstrukcijas. Neatlikus laikančiųjų konstrukcijų sutvirtinimo, išorinių sienų mūre atsirado plyšiai, įtrūkimai. Ieškovas prašė dėl neteisėto kapitalinio remonto atsiradusių namo konstrukcinių pažeidimų atlyginti atstatymui susidariusius kaštus, kuriuos sudaro 12490,62 Eur, ir pareiga atlyginti šią žalą privalo atsakovas.

Teismas pagal aukščiau paminėtas aplinkybes jau išnagrinėtoje byloje konstatavo, kad byloje nėra ginčo, kad statybos darbus gyvenamajame name atliko atsakovas M. U., tačiau teismas ištirtų ir įvertintų aplinkybių pagrindu, atsižvelgdamas į tai, kad šioje byloje nesant kompetentingos valstybės institucijos akto, konstatuojančio M. U. atlikto remonto rekonstrukcijos atitiktį normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimams bei paveldosaugos ir saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams, dėl ko nėra aiškus konkrečių galimos savavališkos statybos padarinių mastas, jų apimtys, padarė išvadą, kad ieškovės reikalavimai įpareigoti atsakovą pašalinti neteisėto remonto padarinius bei priteisti atsakovo veiksmais, atliekant statybos darbus, galimai padarytos žalos atstatymui 12490,62 Eur, netenkinti, kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

Šioje civilinėje byloje pagal ieškinio reikalavimus ir jų patikslinimą pašalinant iš atsakovų R. D. paaiškėjus, kad ji savo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), dalį perleido atsakovui M. U., ieškovai prašo įpareigoti atsakovą M. U. demontuoti keturis stoglangius pietvakariniame stogo šlaite; atstatyti vertikalaus stoglangio tūrį į buvusią padėtį; atstatyti kambario 1-18 pietvakarinę pertvarą; demontuoti už kambario 1-15 patalpos P-5 įrengimą, demontuoti įrengtas duris, demontuoti laiptinės uždengimą; demontuoti virš mansardinio aukšto įrengtą pastogę ir pašalinti dėl šio įrengimo atsiradusius skilimus (įtrūkius): namo rytiniame fasade du skilimus ties stogo kraštais, vakariniame fasade skilimus skliauto sienoje, naujai suremontuotame kambaryje 1-1 skilimus sienoje, kambario 1-4 pertvaroje atsivėrusius skilimus, taip pat atstatyti namo konstrukcijas į buvusią padėtį; demontuoti nuotekų ir vandentiekio vamzdžius garažo G1 pastogėje ir patalpos 1-9 nišos sienoje atstatant sienas, perdangą ir grindis, kuriose buvo iškirstos skylės vamzdžiams pravesti; atstatyti patekimą iš kambario 1-15 į pastogės erdvę, atstatyti buvusius laiptus iš kambario 1-15 į pastogės erdvę. Leisti ieškovams įvykdyti teismo sprendimą M. U. lėšomis, jei teismo sprendimas per nustatytą terminą neįvykdomas; įpareigoti atsakovą M. U. gyvenamajame name Maironio g. 3, Palangoje, teisėtai įsirengti individualią vandens, elektros ir dujų apskaitą. Pažymėtina, kad ieškinio reikalavimai suformuluoti pagal viešajame registre neįregistruotus naujų kadastrinių matavimų patalpų indeksus, pažymėtus 2015-12-11 tiriamojo objekto ekspertizėje, bei gyvenamajam namui atliktų pakeitimų atstatymo ir pažeidimų ištaisymo kaštų skaičiavimo aktuose. Teismas siūlė ieškovams tikslinti šiuos ieškinio reikalavimus juose nurodant viešajame registre įrašytus gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), patalpų indeksus, tačiau ieškovai atsisakė reikalavimus tikslinti. Sulyginus viešajame registre įregistruotų gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), patalpų indeksus, su patalpų indeksais, pagal kuriuos teismų sprendimais nustatyta naudojimosi patalpomis tvarka tarp bendraturčių su ieškovų reikalavimuose nurodytais naujų viešajame registre neįregistruotų patalpų indeksais nustatyta, kad ieškovai prašo įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus patalpose, kurios priskirtos naudotis ieškovams: patalpa 1-18 yra patalpa su viešajame registre įregistruotu indeksu 1-10, patalpa 1-15 yra patalpa 1-7, bei, kuriose ieškovai ir prašo įpareigoti atsakovą padaryti pertvarkymus.

Įvertinus paminėtas aplinkybes teismas sprendžia, kad ieškovai leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė ieškinio reikalavimų įpareigoti atsakovą atlikti pertvarkymus ieškovams priklausančiose patalpose. Nuosavybės teisė sudaro sąlygas turto savininkui tvarkyti turtą savo nuožiūra, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų ir kitų asmenų, šiuo atveju bendraturčio, teisių. Ieškovai nenurodė faktinio ir teisinio šių reikalavimų pagrindo, bei atsakovo pareigos atsakyti už ieškovų patalpose atliktinus pertvarkymus, todėl teismas daro išvadą, kad reikalavimai dėl kambario 1-18 pietvakarinės pertvaros atstatymo ir už kambario 1-15 patalpos P-5 įrengimo demontavimą, demontuojant įrengtas duris, bei laiptinės uždengimą netenkinamas, kaip neįrodytas. Be to, pažymėtina, kad paminėti klausimai galėjo būti keliami ir sprendžiami nustatant naudojimosi turtu tvarką, o patalpoms atitekus ieškovų valdymui, tokių patalpų pertvarkymo klausimus turi spręsti patalpų savininkas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad laiptinė priskirta bendram naudojimui visiems bendraturčiams, todėl ieškovai ir šiuo klausimu dėl bendro naudojimo patalpų tvarkymo ir naudojimo, gali išspręsti savarankiškai, naudodamiesi savininko teisėmis, nes teismui nepateikti įrodymai, kad atsakovas pažeidė bendro turto naudotojų teises.

Netenkintinas ir reikalavimas demontuoti keturis stoglangius pietvakariniame stogo šlaite; atstatyti vertikalaus stoglangio tūrį į buvusią padėtį atsižvelgus į tai, kad šie pertvarkymai atlikti atsakovo, buvo įvertinti jau išnagrinėtoje civilinėje byloje tarp tų pačių šalių dėl to paties turto naudojimo pagal 2014 m. rugpjūčio 20 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus raštą. Rašte konstatuota, kad nėra duomenų apie tai, kad atsakovo atlikti pertvarkymai sumontuojant stoglangius, turi neteisėtos (savavališkos) statybos požymių, nėra duomenų apie atsakovui surašytus savavališkos statybos aktus ar kitų duomenų, patvirtinančių neteisėtus atsakovo veiksmus stoge sumontuojant stoglangius. Be to, ieškovai nenurodė ir neįrodė, kaip sumontuoti stoglangiai pažeidžia jų, kaip bendraturčių teisės. Atkreiptinas dėmesys į jau išnagrinėtoje byloje teismo sprendimu konstatuotas aplinkybes, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius atliko patikrinimą, kurio metu vizualiai apžiūrėjus situaciją vietoje buvo nustatyta, kad vieno buto gyvenamajame (duomenys neskelbtini), buvo atliekami paprastojo remonto darbai mansardiniame aukšte, įrengta virš mansardinio aukšto pastogė, išardytos pertvaros, buvusios prie patalpų, kadastrinių matavimų byloje pažymėtų indeksais 2-2, 2-4, patalpose 2-2, 2-4 medinėje perdangoje įrengti liukai su laiptais patekimui į pastogės patalpas. Pastogėse (pastato šonuose ir virš mansardos) atlikti apdailos darbai, įrengti keturi stoglangiai (atlikti pakeitimai, pažymėti kadastrinių matavimų bylos salkos plano brėžinyje. Vadovaujantis patikrinimo metu galiojančio Lietuvos Respublikos statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-12-05 įsakymu Nr. 622, 9 punkto, 10 punkto, 12 punkto nuostatomis, konstatuota, kad gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo atlikti statinio paprastojo remonto darbai. Rašte taip pat nurodyta, kad rašytinis pritarimas paprastojo remonto darbams nereikalingas, nes pastatas nėra kultūros paveldo statinys, daugiabutis gyvenamasis namas ar visuomeninės paskirties pastatas, sklypas, kuriame yra pastatas nepatenka į kultūros paveldo vietovę, todėl Reglamento 6 priedo 5 punkto nuostatos negali būti taikomos. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius padarė išvadą, kad pastate (duomenys neskelbtini), atlikti paprastojo remonto darbai, kurių atlikimui statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas. Statyba nelaikytina savavališka. Pažymėtina ir aplinkybė, kad jau išnagrinėtoje civilinėje byloje pirmosios instancijos teismas įvertino ir 2015-12-11 teismo ekspertizės aktą, kuriuo ieškovai ir šioje civilinėje byloje grindžia ieškinio reikalavimus. Teismas aptardamas ekspertizės išvadą nurodė, kad ekspertizės aktu patvirtinta aplinkybė, kad galimai atsakovo atlikti remonto darbai pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ir šio įstatymo nustatyta tvarka patvirtintų statybos techninių reikalavimų nuostatas yra priskirtini kapitalinio remonto darbams, nes perplanuojant palėpės (pastogės) patalpas ir įrengiant papildomas patalpas virš esamų patalpų pastogėje buvo būtina papildomai sustiprinti esamas stogo ir pastoginių patalpų perdangų laikančiąsias konstrukcijas. Neatlikus minėtų laikančiųjų konstrukcijų sustiprinimo – perdangų remonto darbai įrengiant naudojamos patalpas, virš buvusių iki remonto pastogės patalpų, remonto darbai įrengiant naudojamas patalpas, virš buvusių iki remonto pastogės patalpų laikytini kaip stogo ir pastoginių patalpų perdangų, esamų laikančiųjų konstrukcijų susilpninimas (STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ VII skyriaus 10 punktas). Pagal šioje civilinėje byloje esantį Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą (ekspertizės akto priedas Nr. 3), kuriame nurodyta, kad nekilnojamasis daiktas, pastatas Nr. 2596-0003-6018, aprašytas p.2.2, yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (įregistravimo pagrindas Kultūros paveldo departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktas, 2008-07-23, Nr. KPD-RM-833), todėl, vertinant atsakovo M. U. atliktus remonto darbus, taikytinas Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai 6 priedo Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013-12-09 įsakymo Nr. D1-914 (Žin., 2013, Nr. 128-6547) 4 punktas, kuriame numatyta, kad rašytinis pritarimas kapitalinio remonto aprašui privalomas atliekant II grupės nesudėtingo statinio – visuomeninės paskirties pastato kapitalinį remontą mieste, konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomojoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, kai keičiama pastato išvaizda.“ Teismas nurodė, kad jau minėtas 2014 m. rugpjūčio 20 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus raštas ir 2015-12-11 ekspertizės išvada prieštarauja viena kitai, todėl administracine tvarka būtina spręsti dėl galimo savavališkos statybos fakto patvirtinimo ar paneigimo, nes tik kompetentingos valstybės institucijoms teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę nuspręsti dėl remonto rekonstrukcijos atitikties normatyviniams statybos techniniams dokumentams bei paveldosaugos ir saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.

Ieškovai jau išnagrinėtos bylos teismo sprendimuose nurodytų ir aukščiau paminėtų duomenų (institucijos remonto ir rekonstrukcijos darbų įvertinimo) teismui šioje civilinėje byloje nepateikė, todėl įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų prejudicinių faktų leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigus, reikalavimas įpareigoti atsakovą pašalinti savo lėšomis neteisėtos statybos padarinius, atmestinas, kaip nepagrįstas ir neįrodytas. Ieškovų atsikirtimas, kad statybas prižiūrinti ir vertinanti institucija nenoriai analizuoja privačių statybų priežiūrą, laikytina nepagrįsta ir neįrodyta. Teismui nepateikti jokie papildomi duomenys ir įrodymai, kad ieškovai kreipėsi į kompetentingas institucijas dėl galimai atsakovo atliktų statybos ir pastato remonto darbų įvertinimo, siekiant pašalinti prieštaravimus tarp jau minėto institucijos rašto ir ekspertizės.

Šioje civilinėje byloje nepateikti rašytiniai įrodymai, kaip buvo nurodęs pirmosios instancijos teismas įsiteisėjusiame teismo sprendime atmesdamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo, kad siekiant nustatyti neteisėtos statybos padarinių mastą ir apimtis, būtinas kompetentingos valstybės institucijos aktas, konstatuojantis atsakovo M. U. atlikto remonto rekonstrukcijos atitiktį normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimams bei paveldosaugos ir saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Ši teismo išvada patvirtinta tiek apeliacinės, tiek kasacinės instancijos teismo. Ir priešingai, nei teigia ieškovai, minėti teismai patvirtino pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ieškovės teiginys, jog atsakovo išgriauta palėpės siena buvo laikančioji konstrukcija, neįrodyta, nes byloje nėra šį teiginį patvirtinančių įrodymų, t. y. 2014 m. rugpjūčio 20 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus rašte Nr. 2D-12913(16.2) nurodyta, jog laikančiųjų konstrukcijų statytojas nekeitė ir nestiprino; ekspertizės akte taip pat nėra išvados, jog išgriauta palėpės siena buvo laikančioji konstrukcija. Jokių naujų rašytinių įrodymų, patvirtinančių ieškovų nurodomą aplinkybę, kad atsakovo neteisėtais veiksmais atliekant kapitalinį remontą (kapitalinio remonto aplinkybes patvirtinančių rašytinių įrodymų taip pat nėra), padaryta žala pastatui (duomenys neskelbtini), teismui ir šioje civilinėje byloje nėra pateikta. Gyvenamajam namui atliktų pakeitimų atstatymo ir pažeidimų ištaisymo kaštų skaičiavimo aktas pateiktas šioje civilinėje byloje, yra identiškas aktui, įvertintam anksčiau minėtais teismų sprendimais.

Teismas, įvertinęs ieškinio reikalavimo dėl žalos atlyginimo jau išnagrinėtoje civilinėje byloje faktinį pagrindą, daro išvadą, kad jis buvo grindžiamas tokiomis pat faktinėmis aplinkybėmis, kaip ir reikalavimas šioje civilinėje byloje dėl įpareigojimo pašalinti statybos darbų pasekmes, susijusias su suskilusių sienų sutvarkymu. Tik šioje civilinėje byloje ieškovai prašo ne atlyginti žalą, o atlikti veiksmus, ir prašo teismo leisti jiems atlikti tuos veiksmus atsakovo sąskaita, jei atsakovas nevykdytų teismo sprendimo įpareigojančio atlikti veiksmus. Reikalavimas atlikti veiksmus grindžiamas 2015-12-11 teismo ekspertizės aktu, bei 2018-01-18 gyvenamajam namui atliktų pakeitimų atstatymo ir pažeidimų ištaisymo kaštų skaičiavimo aktu, kuris kaip jau minėta, identiškas jau išnagrinėtoje byloje pateiktai ir teismų įvertintai ataskaitai, skiriasi kaštų paskaičiavimo data ir atstatymo darbų suma. Pažymėtina ir tai, kad 2014 m. atliktų darbų ekspertizė daryta 2015 m., pakeitimų ir pažeidimų atstatymo kaštai paskaičiuoti 2018 m., ir jokių kitų rašytinių įrodymų, patvirtinančių atsakovo pareigą atsakyti už pastogės remonto darbų pasekmes, šioje civilinėje byloje nepateikta.

Paminėto pagrindu darytina išvada, kad nesant jau išnagrinėtoje byloje įsiteisėjusius teismo sprendimu konstatuoto tokio reikalavimo pagrindimo ieškovų reikalavimas kompetentingos valstybės institucijos aktu, reikalavimas atmestinas, kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

2018 m. gruodžio 19 d. Klaipėdos apygardos teismas peržiūrėdamas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį grąžintą nagrinėti iš naujo pažymėjo, kad sprendžiant klausimą dėl ieškovės (R. B.) interesų pažeidimo CK 4.83 straipsnio 1 dalies prasme, būtina įvertinti realias ieškovės galimybes patekti į ginčo patalpas ir jomis naudotis. Teismas iš byloje esančių brėžinių nustatė, ko neginčijo ir ieškovė, jog ieškovė iš jai priklausančios patalpos 2-3 neturi galimybės patekti į ginčo patalpas. Patekimas į šias patalpas įmanomas tik per atsakovams priklausančią patalpą 2-2. Nors į teisėjų kolegijos nario pastebėjimą, jog ir iki pertvaros išgriovimo ieškovė neturėjo galimybės patekti į palėpę, ieškovės atstovė pažymėjo, jog atstačius pertvarą ieškovė įsirengs įėjimą į palėpę, tačiau teisėjų kolegija šį argumentą vertina kritiškai. Iš brėžinių teismas konstatavo, kad palėpės aukštis toje vietoje, kur palėpė ribojasi su ieškovei priklausančia patalpa 2-3, yra itin mažas, kas sudaro kliūtį įrengti tinkamą įėjimą. Teismas įvertino ir atsakovų atstovės dėmesį, kad, jei ieškovė įsirengs įėjimą iš jai priklausančios patalpos, tai ji turės galimybę tik įlįsti, o ne įeiti į palėpę. Jau išnagrinėtoje kolegija atkreipė dėmesį į aplinkybę, jog itin žemas palėpės aukštis fiksuojamas ir ekspertizės akte (aukščiausioje palėpės vietoje matuojant nuo grindų paviršiaus – 1,58 m). Taip pat teismas atkreipė dėmesį ir į tai, jog ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, jog iki šalių ginčo šiomis palėpės patalpomis ji nesinaudojo – pasak ieškovės, joje buvo laikomi jos močiutės daiktai. Vadovaudamasis nurodytomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, jog pertvaros pašalinimas pažeidė kitų bendraturčių interesus, todėl konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą įpareigoti atsakovą (M. U.) pašalinti neteisėto remonto padarinius ir per tris mėnesius atstatyti išardytą sieną tarp patalpos 2-2 ir 3,65*3,50 (12,77 kv. m) pastogės.

Šios apeliacinės instancijos teismo nustatytos prejudicinę galią turinčios aplinkybės vertintinos pakankamos konstatuoti ieškovų reikalavimą atstatyti patekimą iš kambario 1-15 į pastogės erdvę, atstatyti buvusius laiptus iš kambario 1-15 į pastogės erdvę, yra nepagrįstos. Be to, kaip jau minėta, patalpa indeksu 1-15, kuri atitinka patalpą su indeksu 1-7, kuri priskirta naudotis ieškovams, todėl jie turi teisę patys nuspręsti dėl šios patalpos sutvarkymo savo nuožiūra, įvertinus ir tai, kad ieškovai neįrodė aplinkybės, kad pareiga sutvarkyti jiems priklausančią patalpą, tenka atsakovui. Pažymėtina, kad CK 4.75 straipsnio 1 dalyje, 4.81 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo tvarka ir būdai. Kasacinis teismas, nuosekliai plėtojamoje praktikoje aiškindamas minėtas CK nuostatas, yra pažymėjęs, kad CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais.

Ieškovų reikalavimas demontuoti nuotekų ir vandentiekio vamzdžius garažo G1 pastogėje ir patalpos 1-9 nišos sienoje atstatant sienas, perdangą ir grindis, kuriose buvo iškirstos skylės vamzdžiams pravesti, netenkintinas paminėtų įstatyminių bendro turto valdymo nuostatų pagrindu, bei tais pačiais aukščiau paminėtais pagrindais ir motyvais, pabrėžiant, kad patalpa g-G 1 yra bendro naudojimo patalpa, todėl visi bendraturčiai privalo rūpintis jos sutvarkymu (CK 4.83 str. 1 -3 d.), o patalpa indeksu 1-9 priskirta naudotis ieškovams, todėl nenustačius atsakovo pareigos sutvarkyti ieškovams priklausančią ir jiems paskirtą naudotis patalpą, ir šis reikalavimas laikytinas nepagrįstu ir neįrodytu.

Ieškovų reikalavimas įpareigoti atsakovą gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), teisėtai įsirengti individualią vandens, elektros ir dujų apskaitą, teismas taip pat vertina nepagrįstu, nes ieškovai negali nuspręsti už kito bendraturčio teises ir pareigas, jei bendraturčio veiksmai ar neveikimas nepažeidžia bendraturčių interesų. Teismui nepateikti duomenys, kaip atsakovas neturėdamas individualios vandens, elektros ir dujų apskaitos, pažeidžia kito bendraturčio interesus, priešingai nei teigia ieškovai, atsakovas nurodė, kad sumoka už gaunamas vandens, elektros ir dujų paslaugas ir atsakovai šios aplinkybės leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalies pagrindu, atsakovui atlygintinos jo turėtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos pagal pateiktus dokumentus, nes atmetus ieškinio reikalavimus darytina išvada, kad sprendimas priimtas atsakovo naudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 264, 265, 268, 270, 279 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinio reikalavimus atmesti.

Priteisti iš ieškovų R. B. ir E. B. 1605,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui M. U..

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.