- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-18
- Bylos Nr.
- e2-81-675/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Regina Nenortienė
- Ieškovas
- R. B.
- Atsakovas
- Ukmergės rajono savivaldybės, UAB „Ukmergės butų ūkis“
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos, VĮ Turto bankas
suinteresuotos asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos atstovei V. M. T.,
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovams Ukmergės rajono savivaldybei, UAB „Ukmergės butų ūkis“ , suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos, VĮ Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, Ukmergės rajono mero 1999 m. sausio 27 d. potvarkio Nr. 67 dalinio panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. R. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama:
Nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, kad dviejų kambarių butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini)iki 1999 m. privatizavo A. G. a.k. (duomenys neskelbtini) ir šis butas priklausė jam asmeninės nuosavybės teise. Juridinio fakto nustatymas reikalingas gauti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą.
Iš dalies panaikinti 1999 m. sausio 27 d. Ukmergės rajono mero potvarkį - 162 eilutę ir panaikinti įrašą VĮ Registrų centre, kad dviejų kambarių butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Ukmergės rajono savivaldybei.
Šalies argumentai
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ieškovės R. B. brolis A. G. mirė (duomenys neskelbtini) d. 2019 m. balandžio 1 d. kaip vienintelė paveldėtoja po brolio mirties, ji kreipėsi į Ukmergės rajono 2- ąjį notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą gavimo. Iki mirties brolis A. G. gyveno dviejų kambarių bute, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu adresu: (duomenys neskelbtini). Būnant notarų biure, ieškovė sužinojo, kad bute brolis gyveno pagal 2012 m. gruodžio 12 d. nuomos sutartį. Tarp mirusiojo brolio A. G. dokumentų rado 1996 m. birželio 28 d. kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) (skaičiai neįskaitomi), pagal kurį į Ukmergės rajono savivaldybės sąskaitą už gyvenamojo buto išpirkimą, buvo pervestos piniginės lėšos. A. G. yra įvykdęs visas buto privatizavimo sąlygas, sumokėjęs už butą nustatytą kainą, tačiau pirkimo-pardavimo sutartis notarine tvarka nebuvo įforminta ir įregistruota nekilnojamojo turto registre. Ši sutartis yra dingusi. Ukmergės rajono savivaldybė jos nerado. Dviejų kambarių butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini), 1994 m. spalio 10 d. Ukmergės rajono miesto mero potvarkiu 8 p., buvo paskirtas ieškovės broliui A. G.. Ieškovė 2019 m. balandžio 08 d. kreipėsi į Vilniaus valstybės archyvą dėl brolio A. G. buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini)privatizavimo. Archyvui 1994-1997m. privatizavimo dokumentai perduoti nebuvo. Buvo perduota saugojimui Ukmergės valstybinės notarinės dokumentai sudaryti iki 1992 m. gruodžio 01d. Ukmergės rajono 1-asis notaru biuras išdavė pažymą, jog A. G. buto privatizavimo dokumentai nerasti. 1998 m. gruodžio 28 d. LR Vyriausybės įgaliotas asmuo perdavė Ukmergės rajono savivaldybės nuosavybėn vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 870, butus su priklausiniais. Priėmimo - perdavimo akte Nr. 1298-81, 180 p. nurodyta, jog perduodamas butas , esantis adresu: (duomenys neskelbtini). Bendrojoje dalyje yra nurodyta, kad butams įrašytiems į perdavimo -priėmimo aktą (Forma Nr.4) yra sudarytos namų valdos (butų 1 techninės apskaitos bylos randasi savivaldybėje). Buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini)., techninės apskaitos byla Ukmergės rajono savivaldybėje dingo.
I. R. B. teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad 2019 m. kovo 14 d. mirė jos brolis, ji žino, kad brolis butą privatizavo. B. Š. g, gyveno nuo 1956 ar 1957 m. su savo tėvais ir su broliu. 1978 m. mirus motinai, tėvas sukūrė kitą šeimą ir išsikraustė, ieškovė jau buvo ištekėjusi, kartu negyveno, brolis liko gyventi vienas. 1987 m. brolis buvo Černobilyje, kur gavo didelę spinduliuotę ir nutarė šeimos nekurti, todėl visus klausimus spręsdavo su seserimi. Prasidėjus privatizacijai brolis jos atsiklausė ar ji neprieštaraus jei iš buto, kuriame jie gyveno su tėvais, t.y. (duomenys neskelbtini)jis persikels gyventi į butą, adresu (duomenys neskelbtini)., iš kurio žmonės kaip tik turėjo išsikraustyti. Ji pasakė gerai, butas buvo mažesnis, brolis gyveno vienas. Mero potvarkiu butai buvo sukeisti, tada brolis ir pradėjo privatizavimo procesą, užsakė inventorizaciją. Ieškovė su šeima padėjo suremontuoti butą. Brolis turėjo paveldėjęs sodą ir vasarnamį iš tėvų. Tuo metu jis turėjo problemų dėl savo vardo nes pase jis buvo A, o dokumentuose A. Be to brolis tuomet klausinėjo kaip atrodo buto nuosavybės dokumentai. Jis savivaldybėje ieškojo dokumentų, jį siuntė ir į butų ūkį, tačiau dokumentų nerado. 2006 m., padedant ieškovei jie kreipėsi į advokatę, surašė užklausimą dėl buto bylos suieškojimo. Po to advokatė gavo atsakymą, kad dokumentai nesurasti. Ieškovė pati nuėjo į savivaldybę, susirado kabinetą, o ant stalo gulėjo būtent A. G. byla, ji pati matė tą privatizacijos bylą. O darbuotoja pasakė, kad ateitų brolis. Ieškovė pasakė broliui ir ji pilnai įsitikinusi, kad brolis tuos dokumentus gavo. Po brolio mirties ji kreipėsi pas notarą ir sužinojo, kad brolis gyveno bute pagal nuomos sutartį. Po to kai pradėjo ieškoti dokumentų po brolio mirties, A. P. kreipėsi į savivaldybės teisininkus, ėjo į butų ūkį. Tačiau atsakymų rasti nepavyko, po to rašė raštą seimo kontrolieriui, gavus jo atsakymą kreipėsi į teismą. Ieškovė sužinojo, kad buto dokumentai nesutvarkyti po brolio mirties ir iš karto pradėjo ieškoti dokumentų. Tarp brolio dokumentų rado kvitą, kur mokėta už butą. Pinigus turėjo mokėti litais, buvo sunku sumokėti pinigus ir dar grynais. Kad jis pasirašo nuomos sutartį nežinojo.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovė adv. R. Š. paaiškino, kad ieškinį palaiko, mano, kad ieškinys yra visiškai įrodytas. Dėl senaties ieškovė sužinojo apie tai kad butas neprivatizuotas 2019 m. kai kreipėsi į seimo kontrolierių, kuris rašte nurodė, kad ieškovė gali kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. A. G. pateikė prašymą dėl inventorizacijos atlikimo skubos tvarka. Kad sumokėti pinigus banke, jau turėjo būti atlikti tam tikri privatizavimo veiksmai. O jokie daugiau dokumentai nėra daugiau rasti. Be to nėra jokių dokumentų rastų. O iki 2012 m. jokia nuomos sutartis nebuvo sudaryta. Faktą, kad butas neprivatizuotas, ji sužinojo tik 2019 m. po brolio mirties. Be to yra sumokėti pinigai valstybei, o kas grąžins pinigus už buto privatizavimą. Atsakovas Ukmergės rajono savivaldybė neišsaugojo dokumentų. Minėtas butas buvo privatizavimo objektas. Jis sumokėjo pinigus už butą, tik nesudarė notarinės pirkimo-pardavimo sutarties. A. G. buvo privatizavimo subjektas. Mero potvarkiu butas buvo pripažintas privatizavimo objektu. Privatizavimo įstatymo galiojimo metu atliko visus veiksmus butui privatizuoti. Ieškinys pareikštas LR CK 1.93 str. pagrindu. Prašo ieškinį tenkinti bei panaikinti įrašą VĮ „Registrų centre“ kad butas priklauso atsakovui Ukmergės rajono savivaldybei. Iki 2012 m. A. G. mokėjo už butą kaip savininkas.
Atsiliepimas
Atsakovė Ukmergės rajono savivaldybė pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškovės ieškiniu nesutinka prašo atmesti ieškovės R. B. ieškinį, kaip paduotą praleidus įstatymo nustatytą senaties terminą, o taip pat - kaip nepagrįstą. Netenkinti ieškovės prašymo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, nesant tokio fakto nustatymui jokio teisinio pagrindo ir objektyvių įrodymų. Atsiliepime nurodė, kad Ukmergės miesto mero 1994-10-10 potvarkiu Nr. 161-p. „Dėl butų “(8 punktu) patenkintas A. G. (šeima 1 asmens), gyv. (duomenys neskelbtini) trijų kambarių 53.99 kv.m bendro ploto bute, pareiškimas ir leista A. G. vieno asmens šeimai apsigyventi dviejų kambarių , 48,55 kv.m. bendro ploto bute Nr.6. Ukmergės rajono mero 1999 m. sausio 27 d. potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nekilnojamojo turto teisinės registracijos“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotam asmeniui - Vilniaus apskrities viršininkui 1998 m. gruodžio 28d. aktu Nr. 1298-81 perdavus Ukmergės rajono savivaldybės nuosavybėn gyvenamuosius namus ir butus Ukmergės mieste, pavesta UAB „Ukmergės butų ūkis“ direktoriui atlikti jų teisinę registraciją savivaldybės nuosavybe. Tarp perduotų būstų yra ir butas (duomenys neskelbtini). A. G. (duomenys neskelbtini) su prašymu kreipėsi į Ukmergės miesto merą, prašydamas leisti sukeisti jo gyvenamą avarinį trijų kambarių butą (duomenys neskelbtini)į tame pačiame name esantį 2 kambarių butą Nr. (duomenys neskelbtini) Ukmergės miesto mero Visuomeninė butų komisija 1994-10-04 protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) leido A. G. apsigyventi 2 kambarių 48,55 kv.m bendro ploto bute (duomenys neskelbtini). Nuo to laiko iki savo mirties A. G. šiame bute gyveno nuomininko teisėmis. Byloje esantis 1996 m. birželio 28 d. kvitas, kuriuo A. G. savivaldybei sumokėjo 1045.94 Lt „už gyvenamojo buto išpirkimą“, yra nepakankamas įrodymas, kad A. G. privatizavo ginčo butą (duomenys neskelbtini). Kvite nenurodyta už kokį gyvenamąjį būstą mokėti pinigai, neaišku, kokia dalis buto vertės įmokėta (net jei daroma prielaida, kad mokėta už būtent ginčo butą), taip pat nėra duomenų, ar ši suma A. G. nebuvo grąžinta. Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo (1996-06-28) galiojusios redakcijos 9 str. nurodoma, kad už parduodamą gyvenamąjį namą, butą pirkėjai turi įmokėti pradinę įmoką, ne mažesnę, kaip 10 procentų jo vertės, pinigais ir ne daugiau kaip 80 procentų jo vertės - investiciniais čekiais bei tikslinėmis kompensacijomis. Šio įstatymo 6 str. nurodoma, kad gyvenamieji namai, butai, pastatyti iki 1990 m. gruodžio 31d. parduodami 1989 m. galiojančiomis gyvenamųjų namų statybos kainomis, atskaičius nusidėvėjimą. Todėl, jei ir daryti prielaidą, kad A. G. 1996 m. birželio 28 d. sumokėjo pradinę įmoką už būtent ginčo būsto privatizavimą, byloje nėra jokių duomenų, kodėl A. G. neprivatizavo šio buto. Taip pat nėra jokių įrodymų, ar privatizavimo procesas buvo pradėtas. Nėra išlikę jokių tai įrodančių dokumentų. Kadangi visų kitų būstų privatizavimo dokumentai yra tvarkingai archyvuojami, darytina išvada, kad privatizavimo procesas šiuo atveju net ir nebuvo pradėtas. Arba pinigai buvo įmokėti kitu tikslu, ar už kito būsto ar kito asmens būsto privatizavimą.
Dėl senaties nurodė, kad pareiškėja klaidina teismą, kad apie aukščiau nurodytas aplinkybes sužinojo tik mirus broliui A. G.. Nors iki atsiliepimo pateikimo datos atsakovei nepavyko rasti pirminio dokumento, tačiau yra išlikęs Ukmergės rajono savivaldybės administracijos 2006-09-14 raštas „Dėl dokumentų pateikimo“ Nr. (duomenys neskelbtini), adresuotas A. S. P kontorai. Šiuo raštu atsakoma į advokatės atstovaujančios galimai ieškovę, prašymą pateikti būtent ginčo buto privatizavimo dokumentus. Todėl galima pagrįstai manyti, kad ieškovė jau 2006 m. žinojo, kad jos brolis A. G. nėra privatizavęs ginčo buto. Be kita ko, rengiantis bylai, buvo apklausti ir 2000-2006m. savivaldybėje ar UAB „Ukmergės butų ūkis“ dirbę asmenys. UAB „Ukmergės butų ūkis“ darbuotojas L. N. patvirtino, kad apie 2006 metus į jį kreipėsi ir R. B., ir jos brolis A. G. su prašymu privatizuoti ginčo butą. L. N. jiems paaiškino, kad privatizacija galima tik teismo keliu atstačius terminą prašymui būstą privatizuoti pateikti. Nurodė, kad byloje nėra jokių įrodymų net apie tai, kad ginčo buto privatizavimo procesas buvo pradėtas ir A. G. bent jau buvo pateikęs prašymą butą privatizuoti. Nors ieškovė ieškinyje tvirtina, kad A. G. buvo įvykdęs visus savo įsipareigojimus, ir privatizavimo sutartį liko tik įregistruoti notariškai, atsakovas nesutinka su tokiais teiginiais ir laiko juos tik ieškovės pamąstymais, kaip būti galėjo. Kadangi tiek byloje, tiek valstybės ir savivaldybės archyvuose nėra išlikę nei vieno tai patvirtinančio dokumento, nėra pagrindo manyti, kad ginčo buto dokumentai nebuvo archyvuoti, jei jie egzistavo. Mano, kad A. G. nebuvo pradėjęs privatizavimo procedūros. Todėl jos ir užbaigti nėra jokios galimybės.
Šalies argumentai
Dėl ieškovės prašymo panaikinti 1999 m. sausio 27d. Ukmergės rajono mero potvarkį 162 eilutę. Ieškovė, nors ir pateikė teismui tokį prašymą, tačiau šio prašymo niekaip nepagrindžia. O tai sąlygoja apsunkina savivaldybės teisę gintis - nepateikus teisinių argumentų, kuriais remiantis siekiama panaikinti minėto potvarkio dalį, sunku paneigti tokį prašymą. Minėtas mero potvarkis buvo priimtas vadovaujantis kai kurių valstybės nekilnojamojo turto objektų, perduodamų Ukmergės rajono savivaldybės nuosavybėn 1998 m. gruodžio 28 d. perdavimo-priėmimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtas perdavimo-priėmimo aktas buvo parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998m. liepos 13d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo Vyriausybės nutarimu savivaldybėms buvo perduotas nuosavybėn neprivatizuotas valstybės turtas. Todėl ginčijamas mero potvarkis buvo teisingas, teisėtas ir pagrįstas. Kadangi gyvenamasis butas (duomenys neskelbtini) turto perdavimo savivaldybėms metu nebuvo privatizuotas (privatizavimo procedūra nebuvo pradėta), panaikinus minėtą mero potvarkį, tai nesuteiktų jokių teisinių pasekmių, tiek perdavimo-priėmimo aktas būtų pagrindas registruoti turtą savivaldybės vardu.
Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje nurodoma, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.69 str. 3 dalyje nurodyta, kad įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus. Taikant įstatymo analogiją, manytina, kad ir ieškovės pasirinktu būdu- nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, negalima įgyti savivaldybei nuosavybės teise priklausantį daiktą. Papildomai nurodė, kad iš A. G., tiek iš ieškovės elgesio nuo 1994 m. iki šiol manyti, kad šie asmenys, nors epizodiškai ir pageidavo privatizuoti ginčo butą, bet tam nesiėmė jokių veiksmų, kokių būtų ėmęsis protingas ir rūpestingas asmuo. Tiek A. G., tiek ieškovė jau 2006 metais galimai žinojo, kad ginčo butas nėra privatizuotas, kad A. G. yra tik šio buto nuomininkas. Tačiau per šį laiką nesiėmė veiksmų pratęsti terminą prašymui privatizuoti butą teismo keliu.
Šalies argumentai
Atsakovo Ukmergės rajono savivaldybės atstovas R. J. su ieškovės ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad butas buvo perduotas Ukmergės rajono savivaldybės nuosavybėn, be to ieškovė praleido ieškinio senaties terminą. Kvitas neįrodo, kad būsto privatizavimo ir būtent kad už tą butą buvo mokėta. Privatizacijos bylos buto (duomenys neskelbtini), nėra. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad butas buvo privatizuotas. Visos privatizavimo bylos buvo vedamos tvarkingai, archyvas buvo tvarkomas teisingai. Ieškovė prašo pripažinti savivaldybei priklausantį turtą privataus asmens turtu. Privatizavimo įstatymas veikė nuo 1991 m. Mano, kad ieškovė jau 2006 m.žinojo, jog butas nėra privatizuotas. Be to 2012 m. buvo sudaryta nuomos sutartis socialiniam būstui. Ieškovė neprašo ir neprašė pratęsti termino buto privatizavimui.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Ukmergės butų ūkis“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nurodė, kad ieškovė netinkamai kvalifikuoja santykį, neatskleidžia bylos esmės. Ieškovės reikalavimas akivaizdžiai neteisėtas ir nepagrįstas. Atsiliepime nurodytos faktinės aplinkybės tvirtina, kad ieškovės brolis A. G. nėra įstatymų nustatyta tvarka privatizavęs ginčo buto, tai patvirtina ir 2012-12-12 Ukmergės rajono savivaldybės administracijos, atstovaujamos UAB „Ukmergės butų ūkis“ su A. G. sudaryta Ukmergės rajono savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 130, kuria nuomininkui A. G. neterminuotam laikotarpiui suteikta teisė valdyti ir naudoti pagal paskirtį tinkamai įrengtą 2 kambarių 48,55 kv.m. ploto butą (duomenys neskelbtini)šią sutartį pasirašė A. G., jos neginčijo. 2019-03-20 VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas tvirtina, kad butas (duomenys neskelbtini)., nuosavybės teise nuo 2009-07-01 priklauso Ukmergės rajono savivaldybei, nuomininkas A. G., sudaryta nuomos sutartis 2012-12-14 Nr. 130. VĮ Pažymėjo, kad šis ginčas pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką nenagrinėtinas ypatingąja teisena.
Šalies argumentai
Atsakovo UAB „Ukmergės butų ūkis“ atstovas adv. V. K. su ieškiniu nesutiko nurodė, kad ieškinys nepagrįstas, prašė jį atmesti, paaiškino, kad iš paties ieškinio aišku, kad ieškinys yra nepagrįstas, pati ieškovė sako, kad egzistuoja toks faktas kad butas neprivatizuotas. Visi kitų tame name esančių butų dokumentai yra. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad butas nebuvo privatizuotas. Dėl buto fakto nustatymo byloje nėra, taip pat nėra LAT praktikoje suformuotų būtinųjų sąlygų.
Atsiliepimas
Atsakovo UAB „Ukmergės butų ūkis“ atstovė I. B. teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, paaiškino, kad atsiliepime į ieškinį nurodė aplinkybes. Palaiko savivaldybės poziciją dėl senaties termino. Byloje nėra pakankamai įrodymų, kad privatizavimas buvo pradėtas.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos atžvilgiu nėra pareikšta jokių reikalavimų, tarnyba tiesioginio suinteresuotumo bylos baigtimi neturi. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.62 straipsnio 1 punkte nustatyta, kurioms aplinkybėms esant, paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei. Nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant tam turtui priskirtus žemės sklypus, valstybę atstovaujanti yra Valstybės įmonė Turto bankas. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, prašo priimti sprendimą pagal byloje esančius įrodymus ir dokumentus.
Šalies argumentai
Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos atstovė V. M. T. teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko prašė jį atmesti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad VĮ Turto bankas nuo 2015-03-20 paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę , kai paveldimas nekilnojamas turtas , įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijas nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo A. G. palikimo perėjimą valstybei. Tu atveju jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų pareiškimo pagrįstumu neprieštarautų prašymo patenkinimui.
Suinteresuoto asmens VĮ Turto bankas atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, iš jo gautas prašymas nagrinėti bylą jam nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Byloje pateikti rašytiniai įrodymai: 1994 m. spalio 10 d. Ukmergės rajono mero potvarkis (8p.) kuriuo ieškovės broliui A. G. buvo skirtas 2 kambarių butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (el.b.t.1, b.l. 19-20). Medicininis mirties liudijimas Nr (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad 2019 m. kovo 14 d. mirė ieškovės brolis A. G. (el.b.t.1, b.l. 12). Iš 2-ojo notarų biuro liudijimo matyti, kad ieškovė R. B. 2019 m. balandžio 1 d., kaip vienintelė paveldėtoja kreipėsi į notarų biurą po brolio A. G. mirties ir priėmė palikimą (el.b.t.1, b.l. 13). 1996 m. birželio 28 d. kvitas Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį į Ukmergės rajono savivaldybės sąskaitą už gyvenamojo buto išpirkimą buvo pravestos (1045,94 Lt) piniginės lėšos (el.b.t.1, b.l. 18). Iš A. G. 1995 m gruodžio 1 d. pateikto užsakymo Kauno TTI biuro viršininkui matyti, kad A. G. pateikė užsakymą per savaitę atlikti namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini)., inventorizaciją. (el.b.t.1, b.l. 17). Vadovaudamasis 1998-07-13 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr.870 Vyriausybės įgaliotas asmuo A. V., Vilniaus apskrities viršininkas, 1998-12-28 perdavimo - priėmimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) Ukmergės rajono savivaldybes nuosavybėn perdavė (kaip neprivatizuotą) 2 kambarių 48,55 kv.m. ploto butą (duomenys neskelbtini) (156 punktas) (el.b.t.1, b.l. 27-38). 1999 m. sausio 27 d. Ukmergės rajono meras potvarkiu Nr. 67 pavedė UAB „Ukmergės butų ūkis“ direktoriui atlikti Vyriausybės įgaliotam atstovui perduotų Ukmergės rajono savivaldybės nuosavybėn gyvenamųjų namų ir butų teisinę registraciją savivaldybės nuosavybe, tame tarpe butą ir (duomenys neskelbtini) (Nr.162) (el.b.t.1, b.l. 68-78).2006 m. gruodžio 20 d. Ukmergės rajono tarybos sprendimu Nr. 7-228) ir turto perdavimo-priėmimo aktu 2006 m. gruodžio 28 d. Nr. (19.1.7)-28-11-8 perduodama UAB „Ukmergės butų ūkis“ nuosavybėn Ukmergės rajono savivaldybės valdomi butai, tame tarpe ir butas (duomenys neskelbtini).(2 p.) (el.b.t.2, b.l. 117-119, 120-121). 2009 m. gegužės 28 d. Ukmergės rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 7-131 dėl turto perėmimo matyti, kad UAB „Ukmergės butų ūkis“ perdavė Ukmergės rajono savivaldybei socialinius būstus, tame tarpe ir butą (duomenys neskelbtini), (24 p.) tai patvirtina ir perdavimo-priėmimo aktas 2009 m. birželio 15 d. Nr. (duomenys neskelbtini) (24 p.) (el.b.t.1, b.l. 74-76, 77-80). 2012 m. gruodžio 14 d. UAB „Ukmergės butų ūkis“, atstovaudamas Ukmergės rajono savivaldybės administraciją, vadovaujantis Savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), su A. G. sudarė Ukmergės rajono savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria nuomininkui A. G. neterminuotam laikotarpiui suteikta teisė valdyti ir naudoti pagal paskirtį įrengtą 2 kambarių 48,55 kv.m. ploto (duomenys neskelbtini) (el.b.t.1, b.l. 61-64). 2019 m. kovo 20 d. VĮ Registro centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas tvirtina, kad butas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nuo 2009 m. liepos 1 d., priklauso Ukmergės rajono savivaldybei, įregistravimo pagrindas 2009 m. gegužės 28 d. Savivaldybės tarybos sprendimas Nr. 7-131, 2009 m. birželio 15 d. priėmimo-perdavimo aktas, įrašytas juridinis faktas, sudaryta nuomos sutartis nuomininkas A. G., 2012-12-14 sudaryta nuomos sutartis Nr.130 (el.b.t.1, b.l. 14-15). Iš Ukmergės rajono 1-ojo notaro biuro pažymos 2019 m. balandžio 11 d. matyti, kad archyve saugomų butų privatizavimo sutarčių dokumentuose 1994-1998 m. laikotarpiu A. G. vardu buto privatizavimo sutarčių nebuvo rasta (el.b.t.1, b.l. 16). Iš Ukmergės rajono savivaldybės rašto 2006 m. rugsėjo 14 d. advokatei S. P. matyti, kad dokumentai dėl A. G. buto (duomenys neskelbtini), privatizavimo nėra išsaugoti (el.b.t.1, b.l. 16). Iš Vilniaus regioninio valstybės archyvo 2019 m. balandžio 8 d. pažymos Nr. (8.12) V5-980 dėl A. G. buto (duomenys neskelbtini)privatizavimo dokumentų, matyti, kad archyve jų nėra (el.b.t.1, b.l. 26).
Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą konstatuota teismo pareiga sprendžiant šalių ginčus dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo teisės normas aiškinti ir taikyti ne formaliai, bet turint galvoje butų privatizavimą reglamentuojančių įstatymų pagrindinį tikslą – suteikti nuolatiniams gyventojams galimybę vieną kartą lengvatine tvarka įsigyti teisėtai naudojamas valstybei ar savivaldybei priklausančias patalpas, įvertinant kiekvienos konkrečios situacijos individualias aplinkybes, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-192/2008; 2008 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. R. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-278/2008).
Ieškovė ir jos atstovė teigia, kad A. G. atlikęs Butų privatizavimo įstatyme nustatytus veiksmus butui privatizuoti, iš esmės įgijo teisę privatizuoti butą, todėl yra pagrindas buto pirkimo–pardavimo (privatizavimo) sutartį pripažinti galiojančia pagal CK 1.93 straipsnio 4 dalį. Byloje keliama Butų privatizavimo įstatymo normų, nustatančių butų privatizavimo sąlygas ir tvarką, bei CK normų, reglamentuojančių sandorių formos ir galiojimo klausimus.
Kasacinio teismo praktikoje, susijusioje su turto privatizavimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimu ir taikymu, ne kartą konstatuota, kad asmens teisė privatizuoti valstybinį turtą nėra prigimtinė ar kokia nors kita absoliutinė teisė. Ji gali atsirasti tik tam tikro teisės akto pagrindu. Vienas iš tokių aktų yra 1991 m. gegužės 28 d. priimtas Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymas. Šiame įstatyme buvo įtvirtinta Lietuvos gyventojų teisė įsigyti privačion nuosavybėn jų nuomojamas valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamąsias patalpas. Įstatyme ir jį detalizuojančiuose teisės aktuose buvo nustatyta nurodytų gyvenamųjų patalpų privatizavimo (pirkimo–pardavimo) tvarka, taip pat sąlygos, kokios gyvenamosios patalpos pagal šį įstatymą gali būti perkamos, kas turi teisę jas pirkti. Butų privatizavimo įstatymas galiojo iki 1998 m. liepos 1 d., išskyrus nuomininkams, gyvenantiems įstatymo 2 straipsnio 3, 4, 5 dalyse įvardytose gyvenamosiose patalpose (Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. balandžio 29 d. nutarimas Nr. VIII-206). Pagal teisėje galiojantį bendrąjį principą teisiniams santykiams taikomi tie įstatymai, kurie galioja tų santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo momentu. Šis principas reiškia ne tik tai, kad civiliniai įstatymai negalioja atgaline tvarka, bet ir tai, kad netekę galios įstatymai ar kiti teisės aktai negali būti taikomi vėliau atsiradusiems teisiniams santykiams. Taigi, pasibaigus įstatymo, kaip vieno iš teisių įgijimo pagrindų, galiojimo terminui, pasibaigia ir galimybė įgyti jame nurodytas teises tam tikromis įstatyme nustatytomis sąlygomis. Įstatymui nustojus galioti, galima įgyvendinti tik tą teisę, kuri buvo įgyta remiantis įstatymu, jo galiojimo metu ir kuri buvo pažeista. Ar ieškovės brolis turėjo teisę privatizuoti butą pagal Butų privatizavimo įstatymą, pirmiausia reikia nustatyti visas šiame įstatyme įtvirtintas tokio privatizavimo sąlygas, būtent: 1) ieškovas yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnis); 2) ginčijamas butas yra gyvenamoji patalpa, galinti būti privatizavimo objektas (Butų privatizavimo įstatymo 2, 3 straipsniai); 3) ieškovas, kaip subjektas, kuriam įstatyme suteikta teisė privatizuoti butą, šia teise pasinaudojo, atlikdamas veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti, ir tuo pagrindu susiklostė ieškovo ir atsakovo, kaip buto privatizavimo (pirkimo–pardavimo) subjektų, santykiai dėl buto privatizavimo (Butų privatizavimo įstatymo 1, 5, 10, 11, kiti straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. kovo 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. L. v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-394/2002; 2006 m. balandžio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. K. v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-261/2006; 2007 m. birželio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje T. B. v. Klaipėdos miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-324/2007, ir kt.).
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad egzistuoja pirmosios dvi nurodytos buto privatizavimo sąlygos, t.y. ieškovės brolis A. G., nuo 1994 m. spalio 10 d. gyvenęs bute yra subjektas, kuriam įstatymu buvo suteikta teisė privatizuoti butą, butas (duomenys neskelbtini)., yra gyvenamoji patalpa, galinti būti privatizavimo objektas, dėl to nėra ginčo. Dėl trečiosios sąlygos buvimo teisme nustatyta, kad ieškovės brolis A. G. atliko kai kuriuos Butų privatizavimo įstatyme nustatytus butui privatizuoti veiksmus (vykdė buto pirkimo–pardavimo sąlygas): 1995 m gruodžio 1 d. pateikė užsakymą Kauno TTI biuro viršininkui per savaitę atlikti namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini) inventorizaciją. Bei 1996 m. birželio 28 d. kvitu Nr. (duomenys neskelbtini), į Ukmergės rajono savivaldybės sąskaitą už gyvenamojo buto išpirkimą pervedė (1045,94 Lt) pinigines lėšas. Pripažintina, kad ieškovės brolis A. G. įvykdė ne visus įstatymo reikalaujamus veiksmus: notarine tvarka nesudarė buto pirkimo–pardavimo sutarties ir neįregistravo turto registre. Pagal tuo metu galiojusias Butų privatizavimo įstatymo nuostatas asmuo, ketinantis privatizuoti nuomojamą butą, turėjo sudaryti notarine tvarka patvirtintą susitarimą su šeimos nariais (A. G. gyveno vienas) dėl to, kieno vardu bus sudaroma pirkimo–pardavimo sutartis ir kas taps perkamo buto savininku, paduoti pareiškimą butui įsigyti (5 straipsnis), įstatymo nustatyta tvarka atsiskaityti už perkamą butą (9 straipsnis). Bylos duomenimis, ieškovės bei atsakovų, suinteresuotų asmenų parodymais, liudytojų A. P. ir L. N. parodymais nustatyta kad A. G. užsakė buto inventorizaciją bei mokėjo pinigines lėšas už gyvenamojo buto išpirkimą, tačiau nesudarė buto pirkimo–pardavimo sutarties ir neįregistravo savo nuosavybės teisių nekilnojamojo turto registre, nėra ir duomenų, patvirtinančių, kad A. G. kreipėsi su prašymu dėl buto privatizavimo. Ieškinio reikalavimas suformuluotas pagal CK 1.93 straipsnio 4 dalį, t. y. ieškovė prašo teismo, atsižvelgiant į tai, jog jos brolis yra atlikęs visus buto privatizavimo sutarčiai sudaryti būtinus veiksmus, pripažinti buto pirkimo–pardavimo sutartį galiojančia. Kadangi ieškinys šioje byloje pareikštas CK 1.93 straipsnio 4 dalies pagrindu, tai sprendžiant ieškovės reikalavimą pripažinti sudaryta pirkimo–pardavimo sutartį būtina nustatyti šios CK normos taikymo sąlygas.
CK 1.93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu, ir tokiu atveju sandorio po to įforminti notarine tvarka nebereikia. Taigi šioje teisės normoje įtvirtinta išimtis, kai teismas gali pripažinti galiojančiu sandorį, kuriam įstatymo nustatyta privaloma notarinė forma ir kuris sudarytas šios nesilaikant. Iš CK 1.93 straipsnio 4 dalies turinio matyti, jog tam, kad teismas galėtų pripažinti sandorį galiojančiu, būtinos tokios sąlygos: 1) sandoris yra dvišalis; 2) viena sandorio šalis visiškai arba iš dalies įvykdė sandorį; 3) kita sandorio šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka. Nustačius, kad nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo pripažinti sandorį galiojančiu pagal CK 1.93 straipsnio 4 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. S. v. Pagėgių savivaldybė, Šilutės rajono savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-581/2007).
Teismas įvertino ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos padarė išvadas. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
Nurodyta CK 1.93 straipsnio 4 dalies norma šioje byloje negali būti taikoma, nes sutartis nebuvo sudaryta ir įforminta notarine tvarka ne dėl atsakovės vengimo tai padaryti, bet dėl paties ieškovės brolio A. G. neveikimo, nesiekiant įgyvendinti teisės įsigyti butą nuosavybėn. Byloje nebuvo nustatyti visi buto privatizavimo sutarčiai sudaryti būtini veiksmai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini)patvirtintų Valstybinio ir visuomeninių butų fondo privatizavimo taisyklių 19 punkte buvo nurodyta, kad miestų, rajonų valdybos, įmonės, įstaigos, organizacijos, suderinusios su valstybinėmis notarinėmis kontoromis (apylinkėse – su viršaičiais) ir inventorizavimo biurais, potvarkiu (įsakymu) nustato visų reikalingų pirkimo–pardavimo sutartims įforminti dokumentų parengimo tvarką. Konstatuotina, kad iš Ukmergės rajono savivaldybės rašto 2006 m. rugsėjo 14 d. advokatei S. P. matyti, kad dokumentai dėl A. G. buto (duomenys neskelbtini)., privatizavimo nėra išsaugoti ir tai pačiam A. G. tapo žinoma dar 2006 metais. Tačiau pats A. G. nesiėmė jokių aktyvių veiksmų teisės įsigyti butą nuosavybės įgyvendinimui. Juolab, kad 2012 m. gruodžio 14 d. UAB „Ukmergės butų ūkis“, atstovaudamas Ukmergės rajono savivaldybės administraciją, vadovaujantis Savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), su A. G. sudarė Ukmergės rajono savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria nuomininkui A. G. neterminuotam laikotarpiui suteikta teisė valdyti ir naudoti pagal paskirtį įrengtą 2 kambarių 48,55 kv.m. ploto butą (duomenys neskelbtini). Pabrėžtina ir tai, kad VĮ Registro centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis butas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nuo 2009 m. liepos 1 d., priklauso Ukmergės rajono savivaldybei, įregistravimo pagrindas 2009 m. gegužės 28 d. Savivaldybės tarybos sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), 2009 m. birželio 15 d. priėmimo-perdavimo aktas. Nesant byloje duomenų, kad buto nuomininkas A. G. tinkama forma ir įstatyme nustatytu terminu išreiškė savo siekį privatizuoti gyvenamąsias patalpas, negalima pripažinti jog yra faktų sudėtis, leidžianti konstatuoti kad A. G. atliko veiksmus, būtinus subjektinei teisei įgyti ir kad tarp A. G. ir atsakovų susiklostė santykiai dėl buto privatizavimo, o neįgyta subjektinė teisė negali būti realizuota. Remiantis tuo kas išdėstyta ieškovės ieškinys atmestinas.
Atsakovas Ukmergės rajono savivaldybė prašo taikyti ieškinio senaties terminą, nes ieškovės brolis A. G. jau 2006 metais iš atsakovo Ukmergės savivaldybės rašto advokatei S. P. matyti, kad dokumentai dėl A. G. buto (duomenys neskelbtini)., privatizavimo nėra išsaugoti. Be to ir pati ieškovė R. B. 2006 m. buvo nuėjusi į savivaldybę teirautis dokumentų ir jau yra praėję daugiau kaip 10 metų nuo to laiko. Lietuvos Respublikos CK 1.124 straipsnyje nurodyta, kad ieškinio senatis- tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Bendras ieškinio senaties terminas yra dešimt metų (CK 1.125 str. 1 d.), kuris skaičiuojamas nuo to tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d.). I. R. B. patvirtino, kad 2006 metais buvo nuėjusi į savivaldybę, matė brolio A. G. privatizacijos bylą. O darbuotoja pasakė, kad ateitų brolis. Ieškovė pasakė broliui ir ji teisme nurodė, esanti pilnai įsitikinusi, kad brolis tuos dokumentus gavo. Po brolio mirties ieškovė kreipėsi pas notarą ir sužinojo, kad brolis gyveno bute pagal nuomos sutartį. Po to kai pradėjo ieškoti dokumentų po brolio mirties liudytoja, ieškovės dukra A. P. kreipėsi į savivaldybės teisininkus, ėjo į butų ūkį. Tačiau atsakymų ir jai rasti nepavyko, po to rašė raštą seimo kontrolieriui, gavus jo atsakymą kreipėsi į teismą. Atsižvelgiant į tai, teismas mano, kad ieškovė apie tai, kad ieškovės brolis A. G. nėra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas sužinojo 2019 m. mirus jos broliui ir 2019 m. balandžio 1 d. Ukmergės rajono 2-ajame notaro biure jai priėmus palikimą po brolio mirties, todėl ieškovė nėra praleidusi bendrojo dešimties metų ieškinio senaties termino, skaičiuotino nuo dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.
Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 284 str., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Ieškinį atmesti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.