Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jolita Cirulienė viešame teismo posėdyje rašytino proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. K. (toliau – ir pareiškėja) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (suinteresuotas asmuo – valstybės įmonė Turto bankas).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2024 m. liepos 16 d. teisme gautas pareiškėjos pareiškimas, kuriame prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties palikimą priėmė jo sesuo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėjusi valdyti V. S. turtą.

Pareiškime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) Jonavos raj. mirė pareiškėjos brolis V. S., su kuriuo ji iki jo mirties gyveno kartu jiems lygiomis dalimis nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas), lygiomis dalimis paveldėtame (duomenys neskelbtini) po jų mamos J. S. mirties. Po brolio mirties ji brolį palaidojo ir iki šiol prižiūri jo kapą. Po brolio mirties pareiškėja retkarčiais atvažiuodavo pagyventi šiame bute, pradėjo naudotis brolio asmeniniais daiktais (laikrodis, fotonuotraukos) ir kitais namų apyvokos daiktais, savo lėšomis padarė buto remontą ir iki šiol moka mokesčius už sunaudotą elektros energiją, vandenį ir atliekų išvežimą, ką patvirtina komunalinių mokesčių sumokėjimo kvitai. Kadangi ji yra vienintelė savo brolio paveldėtoja pagal įstatymą, kitų paveldėtojų nėra, tai buvo įsitikinusi, kad ji faktiškai palikimą po jo mirties priėmė pradėjusi valdyti jo turtą ir kad teisinius nuosavybės dokumentus galės susitvarkyti be apribojimų. Šiuo metu ji norėtų visą Butą įregistruoti savo vardu, kad ateityje galėtų juo tinkamai disponuoti. Kai šiuo klausimu kreipėsi į VĮ Registrų centrą nekilnojamojo turto registrą, iš jos buvo pareikalautas paveldėjimo liudijimas po V. S. mirties. Dėl paveldėjimo liudijimo išdavimo ji kreipėsi į Jonavos rajono 3-iąjį notaro biurą, tačiau notaras paaiškino, kad šiam veiksmui atlikti ji praleido nustatytą terminą ir pasiūlė kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad pareiškėja palikimą po brolio mirties priėmė faktiškai pradėjusi valdyti jo turto dalį. Tai, kad po V. S. mirties palikimo niekas nepriėmė, patvirtina (duomenys neskelbtini) Jonavos rajono 3-iojo notaro biuro liudijimas apie palikimo nepriėmimą ir testamentų registro išrašas. Daugiau paveldėtojų nėra, ką patvirtina VĮ Registrų centro Gyventojų registro išrašas apie V. S. asmenį. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja faktiškai priėmė palikimą po V. S., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, būtina tam, kad pareiškėja galėtų gauti paveldėjimo liudijimą ir ateityje galėtų tinkamai disponuoti paveldėtu turtu.

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XXV skyriuje nurodytos bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai CPK V dalyje nurodyta kitaip (CPK 443 straipsnio 5 dalis). Bylą nagrinėjantis teismas turi teisę nuspręsti konkrečią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Teismo nuomone, šiuo atveju, kai suinteresuotas asmuo, pareiškime nurodytų aplinkybių neginčija, nėra jokios būtinybės žodiniam procesui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

Vadovaudamasis CPK 444 straipsnio 1 dalimi teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, tai yra teismas nustatinėja faktus, kurie sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t. y. toks, nuo kurio priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Be kitų bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų, teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja yra mirusiojo V. S. (mirties liudijimas AA Nr. (duomenys neskelbtini)), gimusio (duomenys neskelbtini), sesuo (gimimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)). Gyventojų registro duomenimis, V. S., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), mirė ištuokoje (ištuokos data (duomenys neskelbtini)), pilnamečių ar nepilnamečių vaikų neturėjo. Tai, kad po V. S. mirties Jonavos rajono 3-ame notaro biure paveldėjimo byla nepradėta ir palikimo niekas nėra priėmęs, patvirtina (duomenys neskelbtini) Jonavos rajono 3-iojo notaro biuro liudijimas.

Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria, įpėdinis palikimą turi priimti. Palikimo priėmimas – tai vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises (CK 1.63 straipsnio 1 dalis)). Nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldimą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje – priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, tokie veiksmai atliekami siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.

Teismo nuomone, pareiškėjos pateikti įrodymai patvirtina, jog pareiškėja po brolio mirties (duomenys neskelbtini) liko gyventi kartu jiems lygiomis dalimis nuosavybės teise priklausančiame Bute ir toliau naudojosi bei tebesinaudoja visu Bute likusiu kilnojamuoju turtu kaip savu. Tai, kad būtent pareiškėja, gimusi 1939 metais, kaip matyti iš pateiktų mokėjimo kvitų už vandenį, bei kitas komunalines paslaugas UAB „Jonavos paslaugos“ sąskaitų ir kvitų, iki šiol savo vardu moka mokesčius už Butą, teismo nuomone, leidžia daryti visiškai įtikinamą išvadą, jog po palikėjo V. S. mirties jo turėtą turtą faktiškai pradėjo valdyti kartu gyvenusi jo sesuo (pareiškėja), kuri po brolio mirties aktyviais veiksmais perėmė ir valdė broliui priklausiusius asmeninius daiktus bei jam priklausiusią Buto dalį. Teismo vertinimu, nurodyti pareiškėjos faktiniai veiksmai sukėlė teisines pasekmes, t. y. jų pagrindu galima teigti, kad pareiškėja priėmė savo mirusio brolio palikimą, faktiškai pradėjusi jį valdyti.

Byloje nesant kitokių įrodymų, suinteresuotiems asmenims nepareiškus prieštaravimų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pagrįstumo, todėl pareiškimas tenkinamas (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po brolio V. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui po V. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini)) mirties gauti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.