Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-04-18 · Administracinė byla Nr. I-3989-171/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-04-18
Bylos Nr.
I-3989-171/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04250-2015-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Irena Paulauskienė
Pareiškėjas
R. U.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-3989-171/2016Proceso Nr. 3-61-3-04250-2015-2Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. U. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL), priteisti 15 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2015 m. liepos 31 d. iki 2015 m. rugpjūčio 12 d. jis buvo gydomas LAVL antisanitarinėmis sąlygomis. Palata buvo perpildyta, nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas, palatoje nebuvo šluotos, šiukšlių semtuvo, skuduro. Norint palaikyti švarą reikėjo plėšyti savo rūbus. Tualete nebuvo veidrodžio, todėl pareiškėjas negalėjo tinkamai nusiskusti. Dušo grindys išklotos slidžiomis plytelėmis, todėl bijojo paslysti ir susižaloti. Be to, nepagrįstai iš jo atėmė trišakį, todėl vienu metu negalėjo žiūrėti televizorių ir virti arbatą. Kompiuterį atidavė tik išvykus iš LAVL į Kauno tardymo izoliatorių, tačiau jis buvo apibraižytas, o pultelis sugadintas, todėl nebegalėjo žaisti žaidimų. Nors pareiškėjas kreipėsi į gydytoją dėl nuolatinių stiprių skrandžio skausmų, tačiau dietinis maitinimas nebuvo paskirtas, grįžęs į Kauno tardymo izoliatorių gavo tik vaistų. LAVL buvo laikomas vienoje kameroje su ŽIV sergančiu asmeniu, todėl nuolat jautė diskomfortą, negalėjo normaliai valgyti, miegoti ir praustis.

LAVL, kuri atstovauja atsakovei Lietuvos valstybei, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 7–10).

Atsiliepimas

Atsakovė nurodė, kad pareiškėjas nuo 2015 m. liepos 31 d. iki 2015 m. rugpjūčio 12 d. buvo gydomas Chirurgijos skyriaus 24-oje (21,25 m², 8 lovos) kamerų tipo palatoje. Statistika, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma nuteistųjų ir / arba suimtųjų, nedaroma. Vadovaujasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 11¹ p., Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 „Dėl Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“. Nurodo, kad LAVL yra teikiamos stacionariosios asmens sveikatos priežiūros paslaugos, jų teikimas yra nepertraukiamas procesas, kuris būtinas teikiant tokio pobūdžio paslaugas, užtikrinant paslaugų kokybę ir tinkamą nepertraukiamą gydymą. LAVL negali daryti įtakos atvykstančiųjų gydytis suimtųjų ir (arba) nuteistųjų asmenų skaičiui, nes turi būti suteikiamos stacionariosios asmens sveikatos priežiūros paslaugos visiems (imperatyviai) to reikalaujantiems nuteistiesiems ir / ar suimtiesiems. Dėl šios priežasties teisės aktuose nustatytos ploto normos galėjo būti viršytos. Taip pat LAVL privalo užtikrinti izoliacijos reikalavimus. LAVL palatos yra minimaliai aprūpintos baldais ir kitu inventoriumi, sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios patalpos atitvertas 1,5 m sienele, o tai atitinka teisės aktų keliamus reikalavimus. Nurodo, kad kiekvienoje palatoje įrengta ventiliacinė vėdinimo šachta bei yra langai, o tai užtikrina tinkamą oro ventiliaciją. Patalpos remontuojamos eilės tvarka, remontas atliekamas pagal poreikį, kiekvienais metais šiam tikslui skirtos lėšos (biudžeto asignavimai) visiškai panaudojamos, LAVL gydomųjų skyrių patalpos (palatos) yra nuolat remontuojamos. LAVL patalpų deratizacijos ir dezinsekcijos darbams atlikti yra sudaryta sutartis su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, tokio pobūdžio darbai atliekami kartą per mėnesį, prireikus, ir dažniau. LAVL pacientams kartą per savaitę yra užtikrinama galimybė nusiprausti po dušu ir tai atitinka Higienos normos 68 str. reikalavimus, o vadovaujantis Taisyklių 258 p. kartą per savaitę skalbiama patalynė ir rankšluosčiai. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą nepagrįstas jokiais įrodomąją galią turinčiais įrodymais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teismas pažymi, kad, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. 1 d., žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.250 str. 1 d. apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Taikant CK 6.250 str. teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (LVAT 2012-02-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012). CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.

Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymo Nr. 1R-85 redakcija) 11¹.4 punktą iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m – Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose.

Remiantis LAVL pateiktais duomenimis (b. l. 12) matyti, kad nuo 2015 m. liepos 31 d. iki 2015 m. rugpjūčio 12 d. visas paras vienam asmeniui tenkantis plotas palatoje pagal lovų skaičių neatitiko nustatytų reikalavimų. Teismas, įvertinęs esančių byloje įrodymų visumą, daro išvadą, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės apie laikymą perpildytose palatose yra pagrįstos. Be to, pažymėtina ir tai, kad LAVL yra gydymo įstaiga, kurioje ypač svarbu užtikrinti tinkamas higienos ir pacientų laikymo sąlygas.

Pareiškėjas teigia, kad iš jo nepagrįstai buvo paimtas kompiuteris ir trišakis. Atsakovė nurodė, kad vadovaujantis Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2012 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims perduotų ar įsigytų daiktų ir informacijos laikmenų tikrinimo, peržiūrėjimo, perklausymo bei laikymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas) 21 punktu pareiškėjui atvykus buvo paimti jo daiktai patikrinti. Aprašo 12 punkte nustatyta, kad daiktai turi būti patikrinti, užregistruoti ir išduoti asmenims pasirašytinai ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo jų priėmimo, kompiuteriai ir informacijos laikmenos – per dešimt darbo dienų nuo jų priėmimo. Šiame punkte nustatytas terminas motyvuotu laisvės atėmimo vietos direktoriaus sprendimu gali būti pratęstas, tačiau bendras patikrinimo laikotarpis negali būti ilgesnis kaip dvidešimt darbo dienų. Visi priduoti patikrinti daiktai buvo atiduoti, išskyrus „SONY PS3“ su pultu. Pabrėžia, kad žaidimų kompiuteriuose dažniausiai yra įmontuoti garso ir vaizdo įrašymo bei ryšio įrenginiai. Nuteistiesiems pataisos įstaigose galima naudotis nuteistųjų artimųjų perduotais žaidimų kompiuteriais, kuriuose nėra vaizdo ir garso įrašymo, ryšio įrengimo (tinklo plokštės). Pažymi, kad žaidimų kompiuteriuose vaizdo ir garso įrašymo, ryšio įrengimai turi būti išimti (ne atjungti ar kitaip sugadinti).

Aprašo 8 punkte nustatyta, kad daiktai, kurių neįmanoma patikrinti, laisvės atėmimo vietoje laikomam asmeniui neperduodami, todėl LAVL pareigūnai, vadovaudamiesi minėtu punktu, negalėdami nustatyti, ar žaidimų kompiuteryje yra išmontuoti vaizdo, garso įrašymo ir ryšio įrengimai, turėdami teisę, žaidimų kompiuterio pareiškėjui neišdavė, o grąžino išvykstant iš ligoninės.

Teismas konstatuoja, kad žaidimų kompiuterio naudotojas yra pareiškėjas, todėl būtent jam tenka pareiga užtikrinti ir pateikti įrodymus pareigūnams, kad kompiuteris neturi draudžiamų komponentų. Tam kai kuriais atvejais pakanka pateikti įrangos gamintojo specifikaciją ar kitus dokumentus, įrodančius, kad žaidimų kompiuteris neturi draudžiamų komponentų.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pareigūnams tokių duomenų nepateikė, todėl žaidimų kompiuteris buvo teisėtai ir pagrįstai iš jo paimtas. Dėl trišakio paėmimo faktinių aplinkybių, t. y. kad jis buvo teisėtai ir pagrįstai paimtas patikrinti, tarp šalių ginčo nekyla, todėl nėra neteisėtų LAVL veiksmų šioje dalyje.

Pareiškėjas nurodo, kad sanitariniame mazge nebuvo veidrodžio, o dušo grindys buvo slidžios. Atsakovės atstovė LAVL šio teiginio nepaneigė. Iš pateiktų palatos nuotraukų teismas taip pat nustatė, kad sanitariniame mazge nėra veidrodžio (b. l. 19). Higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 (toliau – ir HN), 21 punkte nurodoma, kad sanitariniame mazge turi būti veidrodis. Taigi konstatuotina, kad LAVL pažeidė HN 76:2010 21 punktą, kadangi nebuvo užtikrintas tinkamas sanitarinio mazgo įrengimas. Pareiškėjo motyvai dėl dušo grindų vertini kritiškai, kadangi teisės aktai nenustato, kokios konkrečiai grindys turi būti įrengtos LAVL dušų kabinose.

Pareiškėjas nurodo, kad palatoje nebuvo šluotos, šiukšlių semtuvų, skuduro, todėl negalima buvo palaikyti švaros. Atsakovė dėl šio teiginio savo pozicijos nenurodė. Teismo nuomone, pareiškėjas neteikė skundų dėl trūkstamo inventoriaus, todėl vien faktas, kad jam nebuvo suteiktas valymo inventorius jo neprašius, nėra teisės aktų pažeidimas (b. l. 18).

Dėl pareiškėjo laikymo kartu su kitu asmeniu pažymėtina, kad žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) liga yra įtraukta į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. V-250 patvirtintą Somatinių ligų, kuriomis sergantys asmenys turi būti laikomi pataisos įstaigose izoliuoti nuo kitų suimtųjų, nuteistųjų, sąrašą, tačiau su pastaba, kad nuteistieji asmenys, sergantys šia liga, izoliuojami nuo kitų suimtųjų, nuteistųjų tik raštiškai pareiškę norą būti izoliuotais arba kai dėl jų nesaugaus arba neatsargaus elgesio pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu sudaryta komisija priėmė sprendimą izoliuoti. Taigi teisės aktai nustato galimybę izoliuoti ŽIV sergantį asmenį nuo kitų asmenų tik esant tam tikroms teisės aktuose nustatytoms sąlygoms, t. y. pačiam sergančiam asmeniui išreiškus pageidavimą būti izoliuotam arba kai dėl tokio asmens nesaugaus arba neatsargaus elgesio yra priimtas sprendimas jį izoliuoti. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta. Pareiškėjas buvimo LAVL laikotarpiu šios įstaigos administracijai jokio prašymo (skundo), taip pat ir prašymo laikyti jį atskirai nuo jam pavojų keliančio ŽIV infekuoto asmens, nepateikė, todėl nėra pagrindo teigti, kad laikant jį kartu su ŽIV infekuotu asmeniu buvo pažeistos pareiškėjo teisės.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisės aktų reikalavimus atitinkančių gydymosi sąlygų nesudarymas tiesiogiai lėmė pareiškėjui fizinius nepatogumus, neigiamus dvasinius išgyvenimus ir sudaro pagrindą priteisti atlyginti neturtinę žalą.

Taigi darytina išvada, kad egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti institucijos veiksmai – kalinimas pažeidžiant teisės aktais nustatytą vienam asmeniui skiriamą plotą, žala – pareiškėjas dėl to patyrė esminius nepatogumus ir kančias, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (CK 6.271 str.). Kita vertus, nėra duomenų, kad tokiu būdu atsakovė būtų sąmoningai siekusi pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis ar išskyrė jį iš kitų subjektų.

Teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, atsižvelgdamas į anksčiau aptartų faktinių ir teisinių aplinkybių visumą, daro išvadą, kad šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti jo nurodyta suma (15 500 Eur), todėl pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies ir dėl nustatytų pažeidimų patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 156 Eur.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 str. 1 d. 5 p., 127 str. 1 d., teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo R. U. skundą patenkinti iš dalies.

Pareiškėjui R. U. priteisti 156 Eur (šimtą penkiasdešimt šešis eurus) neturtinei žalai atlyginti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Irena Paulauskienė