Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant D. B., dalyvaujant prokurorui R. M., nepilnamečio kaltinamojo atstovei pagal įstatymą G. U., gynėjui advokatui A. S., viešame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka ir sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :

Nepilnametis L. U., asmens kodas - (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nesusituokęs, išlaikytinių neturintis, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, (duomenys neskelbtini) moksleivis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas – 2019 m. spalio 7 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį (už 2 nusikalstamas veikas), 63 str. 1 ir 4 d. d., 64¹ straipsnį – 10 mėn. laisvės apibojimo; 2020 m. vasario 27 d. nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 45 parų arešto bausmę (bausmė neatlikta, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Nepilnametis kaltinamasis L. U. 2020 m. birželio 3 d. apie 00.50 val. Vilkaviškio m. tarp Kęstučio ir Statybininkų gatvių esančioje vaikų žaidimo aikštelėje, kitų asmenų akivaizdoje - viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai – tyčia kumščiu sudavė nukentėjusiajam A. I. į veidą, tuo sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą, tuo taip pat sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Šiais veiksmais nepilnametis kaltinamasis L. U. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje.

I. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas.

2. Kaltinamasis L. U. teisiamajame posėdyje pareiškė, jog kaltu prisipažįstantis visiškai, kad gailisi, sekančią dieną po nusikaltimo įvykio sutiktą nukentėjusįjį atsiprašė ir su juo susitaikė, materialinių pretenzijų šis jam neturėjo. Toliau dėl bylos esmės paaiškino, kad betarpiškai prieš nusikaltimo įvykį jis su dviem draugais leido laiką vaikų žaidimų aikštelėje, alkoholio nevartojo, buvo blaivus, įvykio vietoje rastos skardinės ne jo. Jau tamsiu metu prie jų priėjo gerai pažįstamas nukentėjusysis A. I. su taip pat pažįstamu jam draugu E. R., santykiai su jais buvę geri, jie nebuvo susipykę ir muštynių neplanavo. Priėjęs nukentėjusysis tiesė ranką pasisveikinti ir prietemoje, mano netyčia, atgalia ranka uždavė jam per nosį, jam suskaudo ir jis supykęs smogė A. I. kumščiu į veidą, šis nevirto ir iškart išėjo. Netrukus iš įvykio vietos pasišalino ir jis pats. Jeigu ne paties nukentėjusiojo provokacija, jis nebūtų jį sumušęs.

3. Iš esmės tokias pačias nusikaltimo įvykio aplinkybes, susijusias su kaltinamojo fizinio smurto nukentėjusiojo atžvilgiu priežastimi, jo, smurto, pobūdžiu, poveikių skaičiumi, lokalizacija ir pasekmėmis sveikatai bei sekančią dieną įvykusiu kaltinamojo atsiprašymu, abipusiu išsiaiškinimu ir susitaikymu, byloje patvirtino ir nukentėjusysis A. I., kurio byloje duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui parodymai teisiamajame posėdyje buvo ištirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalies ir 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

4. 2020 m. birželio 3 d. įvykio vietos bei 2020 m. birželio 9 d. daiktų apžiūromis nustatyta, jog nusikaltimo įvykis įvykęs viešoje vaikų žaidimų aikštelėje, įrengtoje atviroje teritorijoje Vilkaviškio m. tarp Statybininkų ir Kęstučio gatvių, prieigose – daugiabučiai gyvenamieji namai. Po vienu iš medžių rastas suoliukas, žemė aplink sutrypta, čia rastos išmėtytos ir paimtos prie bylos devynios tuščios 0,5 l talpos alaus „Kronunger“ skardinės (b. l. 9-13, 34-35).

5. 2020 m. birželio 3 d. nukentėjusiojo A. I. asmens apžiūra rastas ir užfiksuotas ant kairiojo skruosto paraudimas ir patinimas (b. l. 31-32).

Motyvuojamoji dalis

II. Bylos faktinių duomenų vertinimas ir teismo išvados dėl jų.

6. Kaltinamasis L. U. byloje visiškai pripažįsta visas faktines nusikaltimo įvykio aplinkybes pagal jam pareikštąjį byloje kaltinimą, šie jo parodymai visiškai atitinka visais kitais aukščiau teismo aptartais bylos duomenimis nustatytas aplinkybes, todėl teismo vertinami teisingais, kadangi jie ne tik patys yra patvirtinti kitais bylos duomenimis, tame tarpe ir objektyvaus pobūdžio (įvykio vietos apžiūros bei nukentėjusio asmens kūno apžiūros duomenys – punktai 4 ir 5), tačiau ir patys patvirtina kitais įrodymų šaltiniais gautus duomenis kaip teisingus (BPK 20 straipsnio 1, 4 ir 5 dalys).

7. Visi kiti teisiamajame posėdyje ištirti, patikrinti bei aukščiau aprašyti faktiniai duomenys, įskaitant nukentėjusiojo sutampančius su kaltinamojo paaiškinimus, teismo pripažįstami leistinais ir teisėtai gautais aukščiau aprašytų (punktas 1) kaltinamojo veiksmų, kaip nusikalstamų, faktinio įvykdymo (padarymo) įrodymais. Šie duomenys dėl esminių ir reikšmingų teismo išvadoms įvykio aplinkybių nėra prieštaringi, jie vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visetas yra pakankamas teismui konstatuoti, kad kaltinamasis iš esmės dėl asmeninių paskatų – kerštaudamas už nukentėjusiojo jam užgautą nosį, viešai fiziškai smurtavo prieš nukentėjusįjį, suduodamas jam kumščiu į veidą, tuo jam sukėlė kurį laiką trukusį (jaustą) fizinį skausmą, bei tuo taip pat sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę šalinančių ar galinčių būti pagrindu jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, aplinkybių teismas byloje nenustatė. Kaltinamojo smurtas nagrinėjamu atveju negali būti traktuojamas kaip baudžiamąją atsakomybę šalinanti būtinoji gintis nuo tikro ar tariamo užpuolimo iš nukentėjusiojo pusės (BK 28 straipsnis), kadangi pats kaltinamasis pripažįsta supratęs, jog nukentėjusiojo užpuolimas ir juo keliama grėsmė jo ar kito asmens saugumui, sveikatai ir t. t. tikrovėje neegzistuoja (nėra pradėtas ar gresiantis), todėl neegzistavo ir teisėto pagrindo gintis fiziniu smurtu, be to, kaltinamasis pripažįsta ir aplinkybę, jog nukentėjusiam smogė ne iškart po jo poelgio (nosies užgavimo), tačiau kelias akimirkas dar pagalvojęs ir dėl to supykęs, kai jokių daugiau galėjusių duoti pagrindo tikėtis tolimesnio smurto ar kitokio užpuolimo (grėsmės) iš nukentėjusiojo pusės nebebuvo.

III. Teisme įrodytų nusikalstamų veiksmų kvalifikacija

8. Teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai pagal BK 284 straipsnį byloje kvalifikuoti teisingai. Pirma, byloje patikimai nustatyta, jog fizinį smurtą prieš nuketėjusįjį nusikaltimo įvykio metu vartojo būtent kaltinamasis ir niekas kitas daugiau. Antra, kaltinamasis taip aktyviai veikė (sudavė nukentėjusiajam kumščiu į veidą) tiesiogine staigiąja tyčia, nors pasekmių atžvilgiu jo tyčia ir buvo neapibrėžta. Trečia, viešas fizinis smurtas, neabejotino fizinio skausmo nukentėjusiajam tuo sukėlimas, tai darant dar ir mažiausiai trijų pašalinių konfliktui asmenų (tiesioginių nusikaltimo įvykio liudytojų A. Ž., D. J. ir E. R.) akivaizdoje, pagrįstai byloje įvertintas įžūliu elgesiu. Ketvirta, kaltinamasis įžūliai elgėsi vaikų žaidimams įrengtoje atviroje aikštelėje, atviroje teritorijoje prie daugiabučių gyvenamųjų namų, girdint ir matant mažiausiai trims pašaliniams konfliktui asmenims (vardinta aukščiau), be to, čia galėjo pasirodyti ir daugiau pašalinių incidentui žmonių, kuriems tokie kaltinamojo veiksmai būtų sukėlę išgąstį, nepatogumus, emocinį šoką ir pan., todėl spręstina, jog kaltinamasis nusikalto neabejotinai savo pobūdžiu viešoje vietoje, akivaizdžiai pademonstravo nepagarbą ir panieką ne tik nukentėjusiojo asmeniui, bet ir pačiai aplinkai - realiai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

IV. Bausmės skyrimo motyvai, kiti sprendimai ir jų argumentai.

9. Spręsdamas, kokios rūšies ir kokio dydžio bausmę kaltinamajam paskirti, teismas pirmiausiai atsižvelgia į byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos pobūdį, taip pat šios pavojingumo visuomenei laipsnį bei kilusias pasekmes (BK 54 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktai). Pastarąjį teismas kvalifikuoja ženkliai mažesniu nei rūšinės nagrinėjamo nusikaltimo sudėties lygmeniu, kadangi kaltinamasis nenaudojo nukentėjusiojo mušimui jokių įrankių ar priemonių, galėjusių didinti nusikalstamų pasekmių sunkumą, jo smurtinių veiksmų skaičius buvo minimalus (1 smūgis), taip pat buvo minimalios ir juo sukeltos negatyvios pasekmės (sukeltas tik fizinis skausmas, nukentėjusiam nebuvo padaryta kūno sužalojimų ar jis susargdintas), kaltinamasis smurtavo iš esmės dėl asmeninių, o ne chuliganiškų paskatų, kas jo kaltės laipsnį dėl viešos tvarkos sutrikdymo taip pat apčiuopiamai mažina. Kaltės forma ir rūšis tiesiogiai sąlygoja (apsprendžia) kaltinamojo veikos kvalifikaciją, todėl dar kartą bausmės individualizavimo požiūriu (BK 54 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktai) tai nevertinama, kaip jau buvo teismo konstatuota, kaltinamasis nusikalstamai veikė didžiąja dalimi iš asmeninių paskatų, kas, kaip jau pripažinta aukščiau, jo kaltės dėl viešos tvarkos pažeidimo laipsnį mažina. Nagrinėjamas tyčinis nesunkus nusikaltimas buvo visiškai baigtas nuo nusikalstamų pasekmių nukentėjusiojo fizinei sveikatai (fizinio skausmo pojūčio) atsiradimo momento, kas iš esmės sutapo su kaltinamojo nusikalstamais pripažįstamų veiksmų (smūgio sudavimo) atlikimu, todėl šiuo aspektu švelninti ar griežtinti kaltinamajam bausmę faktinio pagrindo nėra (BK 54 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

10. Toliau spręsdamas bausmės individualizavimo klausimą, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo L. U. asmenybę (BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas), kurią vertina nors menkai bet dar patenkinama : kaltinamasis nusikalto trečiąjį kartą, teisiamas – antrąjį (b. l. 58-61), nors dėl kaltinamojo nepilnametystės tyčinių nusikaltimų recidyvo tai nesukelia (BK 27 straipsnio 1 dalis), bet visgi rodo akivaizdų kaltinamojo polinkį į baudžiamojo įstatymo pažeidimus, nenorą kritiškai įvertinti savo poelgius, dėti bent minimalias pastangas taisytis ir keisti savo elgesį pozityviąja linkme, - naują tyčinį nusikaltimą jis įvykdė dar neatlikęs (ir nepradėjęs to daryti) ankstesne teismo nutartimi nustatytą jam bausmių keitimo tvarka arešto bausmę, be to, naujoji tyčinė nusikalstama veika analogiška savo pobūdžiu pirmoms dviem ir jau trečioji per maždaug 1 metų laikotarpį (b. l. 73-78), už pirmąsias dvi nusikalstamas veikas jam skirtą švelnesnę savo rūšimi laisvės apribojimo bausmę kaltinamasis vengė tinkamai atlikti, dėl ko ji ir buvo pakeista į griežtesnę arešto bausmę (b. l. 79-80), nepilnamečiui kaltinamajam mažiau nei prieš metus buvo paskirta ir administracinė nuobaudą už girtavimą viešoje vietoje (b. l. 81-82), pažangumas ir elgesys ugdymo įstaigoje vertinami patenkinamai (b. l. 88), kaltinamasis šeimos nesukūręs, išlaikytinių neturi, gyvena su motina, savo turto ar pajamų neturi (b. l. 83, 84).

11. Teismas kaltinamojo L. U. atsakomybę lengvinančiomis pripažįsta aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalies 7 punktas) : a) kad jis visiškai prisipažino kaltu, reiškia gailėjimąsi, atsiprašė ir susitaikė su nukentėjusiuoju bei tam tikra dalimi padėjo savo parodymais byloje išaiškinti esmines nusikaltimo įvykio aplinkybes (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); b) kad jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymui tiesioginės įtakos turėjo teismo pripažįstamas rizikingu ir provokavusiu paties nukentėjusiojo elgesys, užgaunant kaltinamojo nosį (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, įskaitant numatytąją BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte (punktas 10), teismas byloje nenustatė.

12. Toliau teismas sprendžia, jog esant nors ir menkai, tačiau visgi patenkinama įvertintai nusikaltusiojo nepilnamečio asmenybei, nustačius dvi esmines jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir nenustačius sunkinančių, inkriminuoto nusikaltimo pavojingumo laipsnį pripažinus taip pat ženkliai mažesniu nei rūšinio lygmens (punktai 9-10), taip pat atsižvelgiant ir į kaltinamojo itin jauną amžių, kad ir ne itin pažangų, bet visgi mokymąsi suaugusiųjų mokykloje, legalios darbinės veiklos neturėjimą, šeiminę padėtį (atskiros šeimos, išlaikytinių nebuvimą), taip pat naujo tyčinio nusikaltimo įvykdymo dar turint teistumą už ankstesnius tyčinius analogiškus nusikaltimus ir neatlikus už juos nustatytos arešto bausmės, prieš tai vengus tinkamai atlikti švelnesnės rūšies laisvės apribojimo bausmę, aplinkybes, byloje teisingumo principas lemia nors ženkliai mažesnio nei baudžiamojo įstatymo sankcijos vidurkis dydžio (BK 61 straipsnio 1-4 dalys), tačiau jau susijusios su laisvės nepilnamečiui trumpalaikiu atėmimu arešto bausmės paskyrimą, kadangi akivaizdu, jog švelnesnių viešų darbų, baudos ar laisvės apribojimo bausmių paskyrimu jau nėra galima pakeisti nepilnamečio akivaizdų polinkį į baudžiamosios teisės pažeidimus (BK 91 straipsnio 2 ir 3 dalys), - ankstesnė švelnesnės rūšies bausmė ir netgi jos pakeitimas į griežtesnę jį nesulaikė nuo nagrinėjamo naujo tyčinio nusikaltimo įvykdymo, kita vertus, griežčiausios savo rūšimi terminuoto laisvės atėmimo bausmės nepilnamečiui nustatytomis aplinkybėmis paskyrimas neatitiktų proporcingumo veikos pobūdžiui ir paties kaltinamojo pavojingumui kriterijaus. Kaltinamajam paskirtina 15 parų arešto bausmė. Tokia bausmė, tiek savo rūšimi, tiek dydžiu, teismo vertinimu, visiškai atitiks jos paskirtį ir teisingumo principą, bus pakankama bausmės tikslams pasiekti, proporcinga tiek kaltinamojo veikos pobūdžiui, tiek ir jo paties pavojingumo visuomenei laipsniui. Kaltinamajam skirti švelnesnę bausmę nei numatyta baudžiamojo įstatymo sankcija nėra faktinio pagrindo ir teisinių argumentų (BK 62 straipsnis, 54 straipsnio 3 dalis). Tačiau yra faktinis pagrindas kaltinamojo atžvilgiu taikyti BK 64¹ str. nuostatas ir skiriamą bausmę jam sumažintina 1/3 dalimi, t. y. iki 10 parų arešto, kadangi byla teisme išnagrinėta sumarinio proceso tvarka, kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę ir davė išsamius parodymus, dėl ko teisiamajame posėdyje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Naujai paskiriama bausmė kaltinamajam L. U. pagal BK 64 straipsnio taisykles turi būti subendrinta su jo dar neatlikta 45 parų arešto bausme, nustatyta 2020 m. vasario 27 d. šio teismo nutartimi, taikant visišką ar dalinį bausmių sudėjimą. Tačiau kadangi minėta teismo nutartimi kaltinamajam kaip nepilnamečiui yra nustatytas jau maksimalus arešto bausmės dydis (trukmė), galutinė bausmė jam nustatytina 45 paros arešto (BK 64 straipsnio 1 ir 4 dalys, 90 straipsnio 4 dalis). Pagrindo kaltinamajam skirti auklėjamojo poveikio priemones nenustatyta.

13. Kaltinamajam L. U. ikiteisminiame tyrime paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 53-54) paliktina galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti, ji panaikintina. Priteistinų atlyginti proceso išlaidų byloje nėra, reikšmingi bylai daiktai – 9 vnt. tuščių 0,5 l talpos alaus skardinių, laikinai saugomų Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariate (b. l. 9), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis,

nusprendžia:

Nepilnametį L. U. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir nuteisti jį 15 (penkiolikai) parų arešto.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatas ir skiriamą bausmę sumažinti 1/3 dalimi, tai yra, iki 10 (dešimties) parų arešto.

Šią bausmę subendrinti su neatlikta 45 parų arešto bausme, nustatyta 2020 m. vasario 27 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nutartimi, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 4 dalies taisykles, ir tokiu būdu nustatyti nepilnamečiui L. U. galutinę subendrintą bausmę – 45 (keturiasdešimt penkias) paras arešto.

Išaiškinti nuteistajam nepilnamečiui L. U., kad jis privalo per 7 dienas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo pats prisistatyti skiriamos arešto bausmės atlikimui į Marijampolės pataisos namus (Sporto g. 7, Marijampolės m.) arba darbo dienomis ir įstaigos darbo valandomis dėl bausmės atlikimo susisiekti su pataisos įstaigos administracija.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti, ją panaikinti.

Reikšmingus bylai daiktus - 9 vnt. tuščių 0,5 l talpos alaus skardinių, laikinai saugomų Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.