Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jūratė Ramanauskienė rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovui G. S. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, materialinio išlaikymo priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo; išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius; gavusi šalių pasirašytą taikos sutartį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teisme priimtas ieškovės J. S. ieškinys atsakovui G. S., kuriuo ieškovė prašė pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-3993-217/2016 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas, t. y. nepilnamečio šalių sūnaus M. S. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su jo tėvu G. S.; ieškovė įsipareigoja mokėti vaikui materialinį išlaikymą, mokant kas mėnesį po 150 Eur nuo teismo sprendimo priėmimo iki vaiko pilnametystės, taip pat prašo nustatyti ieškovės bendravimo su vaiku tvarką.

Pasirengimo skirti bylą nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje stadijoje šalys pateikė teismui prašymą patvirtinti jų pasirašytą taikos sutartį, kuria yra išsprendžiamas šalių ginčas, ir bylą nutraukti. Prašo taikos sutartį patvirtinti rašytinio proceso tvarka.

Bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 3 dalis). Šalių sudaryta taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, nepažeidžia nei vienos iš šalių ar viešojo interesų, yra sudaryta geranoriškai, todėl šalių prašymas tenkintinas, patvirtintina jų pasirašyta taikos sutartis. Civilinė byla nutrauktina (CPK 293 straipsnio 5 punktas). Šalims yra žinomos taikos sutarties nevykdymo ir bylos nutraukimo teisinės pasekmės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.985 straipsnis, CPK 42 straipsnio 1 ir 2 dalys, 140 straipsnio 3 dalis, 294 straipsnis, 293 straipsnio 5 punktas, 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 587 straipsnis).

Jeigu šalys sudaro taikos sutartį, joms grąžinama 75 procentai pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio sumos (CPK 87 straipsnio 2 dalis). Šioje byloje ieškovė už ieškinio padavimą turėjo sumokėti 191 Eur dydžio žyminio mokestį (75 Eur už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, 75 Eur už reikalavimą nustatyti vaiko ir motinos bendravimo tvarką ir 41 Eur už reikalavimą priteisti iš ieškovės materialinį išlaikymą), nes ieškinio dalyje dėl išlaikymo priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ieškovė šioje byloje nėra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Tokiu atveju teismui patvirtinus taikos sutartį, būtų pagrindas grąžinti ieškovei 143 Eur (75 proc.) žyminio mokesčio (valstybei liktų sumokėta 48 Eur mokesčio dalis). Paduodama ieškinį ieškovė faktiškai sumokėjo mažesnį 75 Eur žyminį mokestį. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė šioje byloje yra sumokėjusi mažesnį žyminį mokestį, negu numato įstatymas, teismui patvirtinus šalių taikos sutartį, ieškovei yra grąžintina 27 Eur sumokėto žyminio mokesčio dalis (75 Eur – 48 Eur). Šalims tenkanti bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dalis neviršija Vyriausybės nustatyto minimalaus priteistino jų dydžio, todėl iš šalių jos nepriteisiamos.

2020 m. birželio 3 d. teismo nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – priteistas laikinas materialinis išlaikymas iš ieškovės J. S. nepilnamečiui vaikui M. S. iki teismo sprendimo priėmimo šioje byloje ir nustatyta laikina nepilnamečio vaiko M. S. gyvenamoji vieta kartu su tėvu G. S.. Teismui patvirtinus taikos sutartį, laikytina, kad minėta teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės nebegalioja nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos (CPK 149, 150 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87, 140,149, 150, 231, 290, 291 straipsniais, 293 straipsnio 5 punktu, 294 straipsniu,

nutaria:

Patvirtinti taikos sutartį, sudarytą 2020 m. birželio 9 d., tarp ieškovės J. S. a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo G. S. a. k. (duomenys neskelbtini) dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-3993-217/2016 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pakeitimo:

„J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) (toliau - Ieškovė), G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) (toliau - Atsakovas), toliau Ieškovė ir Atsakovas kartu yra vadinamos Šalimis, o kiekvienas atskirai - Šalimi arba atitinkamai Ieškove ir Atsakovu.

I) Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2- 14757-559/2020 pagal Ieškovės ieškinį atsakovui G. S. dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pakeitimo;

II) Vienas esminių tėvų valdžios elementų - teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (CK 3.168 ir 2.14 straipsniai). Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu;

III) Klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku;

IV) Iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių teismo sprendimu buvo nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta su motina, o būtent:

a) nepilnametis M. S., gim(duomenys neskelbtini) nepaklūsta motinos J. S., gim. (duomenys neskelbtini) valdžiai, t. y. motina negali užtikrinti sūnaus pristatymo į bendrojo ugdymo įstaigas ir pamokų lankomumo, taip pat pristatymo į sveikatos priežiūros įstaigas, dėl atsiradusio vaiko grubaus ir nepagarbaus elgesio, motina taip pat nebegali užtikrinti sūnaus tinkamo, gera morale ir visuomenei priimtomis elgesio normomis grįsto elgesio;

b) motina J. S., negali atskirti nepilnamečio sūnaus M. S., gim. (duomenys neskelbtini), nuo jo bendraamžių ir vyresnio amžiaus draugų, kurie daro neigiamą poveikį sūnaus vystymuisi ir ugdymuisi;

c) nepilnametis M. S., gim. (duomenys neskelbtini), yra išreiškęs norą gyventi su tėvu G. S.;

d) tėvas G. S. turi galimybes panaudoti tėvo valdžią sūnui tinkama asmenybe užauginti;

V) Šalys siekia taikiai išspręsti šį tarp šalių kilusį ginčą, nedidinant bylinėjimosi išlaidų, pasirašydamos bei teismui pateikdamos tvirtinti taikos sutartį.

Todėl šalys, veikdamos gera ir laisva valia, abipusių nuolaidų būdu, pasiekė bendrą susitarimą ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.73 straipsnio 1 dalies 9 punktu, 6.983 straipsniu ir 6.985 straipsniu, susitaria kilusį ginčą baigti taikos sutartimi (toliau - Taikos sutartis).

1. Pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-3993-217/2016 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių III dalį „Nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, išlaikymas, bendravimo tvarka“ ir ją išdėstyti taip:

„III NEPILNAMEČIO VAIKO GYVENAMOJI VIETA, IŠLAIKYMAS, BENDRAVIMO TVARKA:

3.1. Šalių nepilnamečio vaiko sūnaus M. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatoma kartu su jo tėvu G. S., a. k. (duomenys neskelbtini), jo gyvenamojoje vietoje.

3.2. Šalys susitaria, kad Šalių sūnaus M. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) auklėjime dalyvaus abu tėvai bendru jų sutarimu. Taip pat susitaria, kad sūnus bus išlaikomas ir materialiai aprūpinamas abiejų tėvų. Tėvas betarpiškai rūpinsis sūnaus kasdienine buitimi, sudarys jam tinkamas gyvenimo sąlygas, užtikrins kasdieninį jo auklėjimą, priežiūrą ir kontroliuos ugdymosi bei lavinimosi procesą. Motina prisidės prie šių procesų, lankydama sūnų ir materialiai jį remdama. Tėvas G. S. įsipareigoja nedaryti jokių kliūčių vaiko ir motinos J. S. bendravimui su sūnumi.

3.3.1. motina J. S. su sūnumi M. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) bendrauja atsižvelgiant į sūnaus M. S. išreikštą poreikį ir norą bendrauti su motina, nenustatant konkrečių dienų, susitikimo laiką J. S. iš anksto prieš vieną dieną trumpąja SMS žinute ar skambučiu suderina su G. S.;

3.3.2. motina J. S. turi teisę su sūnumi M. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) praleisti pusę jo turimų atostogų per vienerius kalendorinius metus. Apie pasirinktą atostogų laiką ir jų trukmę J. S., ne vėliau kaip likus dviem savaitėms iki vaiko atostogų pradžios, trumpąja SMS žinute ar skambučiu praneša G. S.;

3.3.3. motina J. S. ir tėvas G. S. per sūnaus M. S. gimtadienius, Naujuosius Metus, Šv. Velykas, Kūčias, Šv. Kalėdas bei kitas šventes, su nepilnamečiu sūnumi M. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) bendrauja pagal susitarimą, nenustatant konkrečių dienų. Susitikimo laiką J. S. prieš vieną savaitę trumpąja SMS žinute ar skambučiu suderina su G. S.;

3.3.4. J. S., negalėdama susitikti su sūnumi M. S., pagal šią bendravimo tvarką iš anksto su tėvu G. S. suderintu laiku, apie tai turi pranešti G. S. ne vėliau kaip prieš vieną dieną, neatidėliotinais atvejais tą pačią dieną. Toks pranešimas gali būti perduodamas trumpąja SMS žinute arba skambučiu;

3.3.5. jei motinos J. S. ir sūnaus M. S. susitikimas neįvyksta dėl sūnaus ligos, tai J. S. su G. S. suderina kitą susitikimo laiką;

3.4. Šalys įsipareigoja nesudaryti kliūčių vaikui bendrauti su artimaisiais giminaičiais, kiek tai neprieštarauja vaiko interesams bei norams.

3.5. Tiek motina, tiek tėvas įsipareigoja vienas kitą informuoti apie vaiko buvimo užsienyje laikotarpį ir buvimo užsienio valstybėje vielą, pasikeitusį gyvenamosios vietos adresą, telefono numerį, vaiko ugdymo įstaigą, sūnaus ligas bei nelaimingus atsitikimus.

3.6. G. S. be J. S. atskiro raštiško sutikimo neišveža sūnaus M. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) nuolatiniam gyvenimui į užsienį.

3.7. J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) įsipareigoja teikti nepilnamečiui M. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) nuo įsiteisėjusio teismo sprendimo dienos iki sūnaus M. S. pilnametystės, išlaikymui skirtą pinigų sumą pervedant į vaiko tėvo G. S. nurodytą banko sąskaitą iki einamojo mėnesio 20 d.

3.8. Išlaikymo dydis indeksuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

3.9. Nepilnamečiui M. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) skirtas lėšas iki vaiko pilnametystės uzufrukto teise tvarkys tėvas G. S..

3.10. Tėvas G. S. įsipareigoja užtikrinti sūnaus M. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) apsilankymą ir/ar lankymąsi pas psichologą, kurio konsultacijoms nepilnametis vaikas bus nukreiptas Vaiko teisių apsaugą užtikrinančių institucijų.

3.11. Tuo atveju, jei nepilnamečiui sūnui M. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) bus paskirtas mokamas, t. y. privačiomis tėvų lėšomis finansuojamas, lankymasis pas psichologą arba bus reikalingi papildomi vizitai ar konsultacijos pas šios ar kitos srities specialistus, tėvai tokių paslaugų kaštus apmokės po ½

2. Šalys pareiškia, jog jos yra susipažinusios su Taikos sutarties sudarymo pasekmėmis, numatytomis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte, 293 straipsnio 3 ir 5 punktuose, 294 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.985 straipsnio 1 dalimi ir joms yra suprantama, kad Teismui patvirtinus šią Taikos sutartį, ji Šalims turės galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią, bus priverstinai vykdomas dokumentas.

3. Šalys pareiškia, kad ši Taikos sutartis sudaryta nenaudojant apgaulės, spaudimo, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, visos šios Taikos sutarties sudarymo aplinkybės Šalims yra žinomos.

4. Šalys susitaria, kad kiekviena iš Šalių padengia savo patirtas su ginčo sprendimu susijusias išlaidas, įskaitant, bet neapsiribojant, išlaidomis advokato pagalbai apmokėti.

5. Šalys susitarė, kad ši Taikos sutartis įsigalioja Šalims ją pasirašius ir tik įsigaliojus Kauno apylinkės teismo nutarčiai patvirtinti taikos sutartį.

6. Ši taikos sutartis surašyta lietuvių kalba, trimis vienodą galią turinčiais egzemplioriais, kurie paduoti po vieną sutarties šalims, o taikos sutartis elektroniniu būdu (per EPP sistemą) pateikta tvirtinti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams. Bet kuri iš šalių turi teisę pateikti ją tvirtinti teismui..“.

Nustatyti, kad Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – priteistas laikinas materialinis išlaikymas iš ieškovės J. S. sūnui M. S. ir nustatyta laikina nepilnamečio vaiko M. S. gyvenamoji vieta kartu su tėvu G. S. negalioja nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Civilinę bylą pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovui G. S. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, materialinio išlaikymo priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo; išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, nutraukti.

Pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti ieškovei J. S. a. k. (duomenys neskelbtini) 27 Eur (dvidešimt septynis eurus) sumokėto žyminio mokesčio dalį (pagal 2020-04-16 mokėjimo dokumentą).

Išaiškinti šalims, kad nevykdant taikos sutarties sąlygų, jos bus įvykdytos priverstinai įstatymo nustatyta tvarka pateikus vykdomąjį dokumentą antstoliui.

Išaiškinti šalims, kad pakartotinai kreiptis į teismą tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu nutraukus civilinę bylą neleidžiama.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.