- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-22
- Bylos Nr.
- 2S-1685-826/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05306-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Dobrovolskis
- Skolininkas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
- Kreditorius
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
Pranešėjas Marius Dobrovolskis Civilinė byla Nr. 2S-1685-826/2015
2015 m. spalio 22 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs skolininkės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimą skolininkei UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl skolos ir delspinigių išeiškojimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
kreditorė UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į teismą su pareiškimu skolininkei UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl 4470,02 Eur skolos, 58,99 Eur delspinigių, 49,83 Eur palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Siekdama užtikrinti teismo įsakymo įvykdymą, kreditorė prašo teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – skolininkei UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto bei lėšų areštą neperžengiant pareikšto reikalavimo ribų.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-04-10 nutartimi kreditorės prašymą tenkino ir areštavo skolininkės turtą, neviršijant priešieškinio sumos – 4578,84 Eur. Teismas nurodė, kad įvertinus kreditorės nurodytas aplinkybes bei atsižvelgiant į skolos dydį, darytina išvada, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu skolininkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-04-10 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodo, kad teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, nes nebuvo grėsmės teismo sprendimo vykdymui. Svarbu įvertinti, ar prašomos priteisti skolos dydis yra reikšmingas skolininkei, ar jis sukeltų finansinių sunkumų. Skolininkės turtinė padėtis yra gera, o šią aplinkybę patvirtina pateikta pelno (nuotolių) ataskaita už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2015-07-24 bei balansai už 2014 ir 2015 metus. Įmonės įsipareigojimai ir nuosavas kapitalas už 2014 m. sudarė 205 953 Eur, o už 2015 m. (iki 2015-06-30) įmonė turėjo turto už 227 011 Eur, įsipareigojimų už 157 216 Eur. Įmonės turimas turtas viršija įsipareigojimus. Kreditorės prašoma priteisti skola yra nedidelė, palyginus ją su įmonės turimu nuosavu kapitalu, atėmus įsipareigojimus. Bendrovės veikla per 2014–2015 m. buvo pelninga, grynasis pelnas sudarė 37 214 Eur, per 2015 m. skolininkės pardavimo pajamos sudarė 132 686 Eur. Nėra pagrindo teigti, jog šiuo atveju kyla grėsmė dėl būsimo teismo sprendimo nevykdymo. Pažymėjo, kad duomenys apie skolininkės turtinę padėtį yra viešai prieinami Juridinių asmenų registre, todėl kreditorei nebuvo jokios būtinybės prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo argumentus laiko pagrįstais. CPK 6 straipsnyje įtvirtintas teisingumo principas reiškia, kad pažeista ar ginčijama subjektinė teisė bus apginta tik tada, kai teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškinys, bus visiškai įvykdytas. Teismo sprendimas, kuriuo būtų tik patvirtinamas ieškovo reikalavimų pagrįstumas, neužtikrintų tinkamos pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynybos teismine tvarka. Tikimybė, jog sprendimą ateityje įvykdyti bus sunkiau, gali atsirasti tiek dėl objektyvių, tiek dėl subjektyvių priežasčių, kurias teismui būtina įvertinti taikant laikinąsias apsaugos priemones. Remdamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kaip įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nevertina ieškinio reikalavimų pagrįstumo, o į bylą pateiktus įrodymus vertina tik ta apimtimi, kuri yra būtina sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumo klausimą (CPK 183, 185 straipsnis).
Laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtis suponuoja išvadą, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios yra susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais, ir tų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra realiai įmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 1 dalis). Konkrečios rūšies ir masto (apimties) laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik neperžengiant pareikštų reikalavimų ribų ir tik siekiant užtikrinti teismo sprendimo, priimtino būtent pagal pareikštus reikalavimus, vykdymą.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad kreditorė prašė priteisti iš skolininkės 4578,84 Eur skolą su delspinigiais, 6 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į reikalavimo sumą, tokį kreditorės prašymą tenkino. Skolininkė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės skunde nurodytais motyvais.
Kaip minėta, taikant laikinąsias apsaugos priemones nėra išsprendžiamas ginčas iš esmės ir jos taikomos darant prielaidą, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali atsirasti neigiamų padarinių. Šiuo atveju skolininkė apeliacinės instancijos teismui pateikė duomenis apie savo turtinę padėtį. Dėl to apeliacinės instancijos teismas vertina skolininkės mokumą, tiriami pateikti įrodymai bei sprendžiamas klausimas, ar tenkinus pareiškimą dėl skolos priteisimo, skolininkė būtų pajėgi sumokėti ginčo sumą kreditorei. Skolininkė pateikė įmonės 2014 metų balansą, 2015-07-24 pelno (nuostolių) ataskaitą ir balansą už 2015 metus, iš kurių matyti, kad įmonės veikla per 2014 m. buvo pelninga. Grynasis pelnas per 2014 m. buvo 18 131,37 Eur, grynasis pelnas per 2015 m. yra 7722 Eur, įsiskolinimų kredito įstaigoms neturi. Pardavimo pajamos per 2015 m. buvo 132 6876 Eur, turto pagal 2015 m. balanso duomenis įmonė turėjo už 227 011 Eur, o įsipareigojimų – už 157 216 Eur. Taigi įmonės turtas viršija įsipareigojimų sumą.
Iš pateiktų įrodymų matyti, kad skolininkės turtinė padėtis yra pakankamai gera ir patenkinus pareiškimą dėl skolos priteisimo, bus galimybė išieškoti priteistą sumą, nes skolos suma, palyginus su įmonės turimu turtu bei pajamomis, nėra didelė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad taikyti skolininkės turtui laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo (CPK 185 straipsnis). Be to, pasikeitus aplinkybėms dėl skolininkės turtinės padėties kreditorė gali bet kurioje civilinio proceso stadijoje kreiptis į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 148 straipsnio 3 dalis).
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – kreditorės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkintinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Patenkinus skolininkės atskirąjį skundą, iš kreditorės skolininkei priteistinas žyminis mokestis už atskirąjį skundą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas
nutaria:
panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – kreditorės UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkinti.
Priteisti iš kreditorės UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolininkei UAB „(duomenys neskelbtini)“ 21 Eur žyminio mokesčio už atskirąjį skundą.