Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2010-10-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-670-361/2010

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-10-11
Bylos Nr.
1S-670-361/2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Dalius Jocys
Pareiškėjas
V. Z.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-670-361/2010
Procesinio sprendimo kategorija: 2.12. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. spalio 11 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys, sekretoriaujant Jolantai Kližentytei, dalyvaujant pareiškėjai V. Z., išnagrinėjęs V. Z. skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 14 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2009-03-12 Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas nutartimi patenkino pareiškėjos V. Z. skundą ir panaikino 2009-02-20 Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorės K. Blinstrubienės nutarimą, kuriuo buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal V. Z. pareiškimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnyje, padarymo.

2009-03-19 Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 30-2-00092-09 dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnyje, padarymo, t. y. dėl galimo antstolio Z. Z. piktnaudžiavimo, vykdant skolos išieškojimą išieškotojo UAB „ (duomenys neskelbtini) “ naudai. 2010-07-14 Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokuroras S. Genys priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą medžiagoje, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. V. Z. šį nutarimą apskundė aukštesniajam prokurorui.

2010-08-16 Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas V. Kičiatovas priėmė nutarimą atmesti V. Z. skundą ir paliko galioti 2010-07-14 Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokuroro S. Genio nutarimą. V. Z. vyriausiojo prokuroro pavaduotojo nutarimą apskundė.

2010-09-14 Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja nutartimi V. Z. skundą atmetė. Nutartyje nurodoma, kad BK 228 str. 1 d. numato atsakomybę valstybės tarnautojui ar jam prilyginamam asmeniui, piktnaudžiavusiam tarnybine padėtimi arba viršijusiam įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Bylos medžiaga nustatyta, jog siekiant išsiaiškinti, ar iš tiesų buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 228 str. 1 dalyje, ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausti liudytojai - A. S., UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotasis atstovas, antstolio Z. Z. padėjėjai - R. K., A. M., V. V., pats antstolis Z. Z., surinkta rašytinė bylos medžiaga - išreikalauta visos vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė visą medžiagą susijusią su V. Z. įsiskolinimu, atlikti kiti reikiami ikiteisminio tyrimo veiksmai. Esant tokioms aplinkybėms matyti, jog atliekant ikiteisminį tyrimą buvo surinkti esminiai rašytiniai įrodymai, apklausti pagrindiniai liudytojai, galintys paaiškinti įvykio aplinkybes.

Nutartyje taip pat nurodoma, kad baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, jog 2000-09-01 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu iš V. Z. buvo priteista 509,92 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai. Įsiteisėjus sprendimui, 2000-11-06 Klaipėdos miesto apylinkės teisme išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-4837/2000 dėl 509,92 Lt skolos iš V. Z. išieškojimo. Šio vykdomojo rašto pagrindu 2001-02-08 antstolio Z. Z. kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 18 straipsnyje, 279 straipsnyje nustatytas teismo sprendimo privalomumas, t. y. kiekvienas asmuo, kurio atžvilgiu yra priimtas sprendimas, jam įsiteisėjus, privalo jį vykdyti. Tais atvejais, kai sprendimas nevykdomas savanoriškai, jis gali būti vykdomas priverstinai. Tokiu atveju teismo sprendimo pagrindu išduodamas vykdomasis raštas, kuris pateikiamas antstoliui vykdyti priverstinai. Priverstinis vykdymas sukelia skolininkui papildomų neigiamų turtinių padarinių, nes jis, neįvykdęs sprendimo gera valia, privalo atlyginti priverstinio vykdymo išlaidas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 609 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad vykdymo išlaidų dydį, apmokėjimo ir atleidimo nuo jų tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija. Antstolis Z. Z. vykdomojo rašto Nr. 2-4837/2000 m. pagrindu vykdydamas vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 509,92 Lt skolos iš skolininkės V. Z. išieškotojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai išieškojimo vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatomis ir priėmė lėšų paskirstymo patvarkymus, kuriais teisėtai dalį išieškotų iš skolininkės V. Z. sumų paskirstė ne tik išieškotojui UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolos dengimui, bet ir antstolio patirtoms vykdymo išlaidoms padengti, t. y. tokiais savo veiksmais atlikdamas priverstinį skolos išieškojimą neviršijo jam teisės aktais suteiktų įgaliojimų ir kompetencijos ribų.

Nutartyje pažymėta, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 512 straipsnis numato skolininkui teisę civilinio proceso tvarka skųsti antstolio procesinius veiksmus ar atsisakymą juos atlikti Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuota, jog atlikus ikiteisminį tyrimą pagal V. Z. pareiškimą dėl antstolio Z. Z. veiksmų, duomenų, kurie vienareikšmiai ir neabejotinai patvirtintų, kad Z. Z. atlikti veiksmai turėtų nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, byloje nėra, todėl naikinti prokurorų priimtus nutarimus nėra pagrindo.

Šalies argumentai

Skundu V. Z. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-09-14 nutartį ir priimti naują sprendimą. Nurodo, kad pateikdama pareiškimą, pridėjo įrodymus, jog skola buvo sumokėta, tačiau ir toliau buvo reikalaujama skolos padengimo. Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad antstolis buvo gavęs 509,92 Lt, tačiau taip ir neaišku, kodėl antstolis visų iš Sodros gautų pinigų nepervedė išieškotojui. V. Z. skunde teigia, kad prokuroras ir teisėja formaliai nagrinėjo skundus, neatskleidė nusikalstamos veikos aplinkybių.

Be to, V. Z. skunde užsimena apie tai, kad 2009-04-06 Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos m. 2 PK NTS tyrėjai Ž. Ožekauskaitei pateikė pareiškimo papildymą bei įrodymus, kad antstolis Z. Z. grasina jos, V. Z., advokatui V. Gunčiui, tačiau tyrėja V. Šimkienė 2009-05-06 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, o prokurorė J. Rumbinaitė 2009-06-03 nutarimu paliko galioti tyrėjos V. Šimkienės nutarimą. V. Z. skunde teigia, kad abu jos pareiškimai turėjo būti nagrinėjami vienoje byloje.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartis, kuria atmestas V. Z. skundas dėl Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2010-08-16 nutarimo bei Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokuroro 2010-07-14 nutarimo panaikinimo yra teisėta ir pagrįsta.

Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, buvo aiškinamasi, ar antstolis Z. Z., vykdydamas išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal vykdomąjį dokumentą Nr. 2-4837/2000 dėl 509,92 Lt išieškojimo iš V. Z. išieškotojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, nepiktnaudžiavo tarnybine padėtimi, ar neviršijo įgaliojimų.

BK 228 str. 1 d. numato atsakomybę valstybės tarnautojui ar jam prilyginamam asmeniui, piktnaudžiavusiam tarnybine padėtimi arba viršijusiam įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi yra valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui. Įgaliojimų viršijimas yra įstatymais ir kitais teisės aktais valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui suteiktų įgaliojimų ribų peržengimas. Šiuo atveju antstolio veiksmai, vykdant išieškojimą baudžiamosios teisės prasme nelaikytini nei piktnaudžiavimu tarnyba, nei įgaliojimų viršijimu. Nors V. Z. skunde teigia, kad taip ir nėra aišku, kodėl antstolis visų iš Sodros išieškotų pinigų nepervedė išieškotojui, bet į šį skundo argumentą jau atsakyta skundžiamoje ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartyje, kur nurodyta, kad antstolis, vykdydamas priverstinį skolos išieškojimą iš V. Z., vadovaudamasis CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcija, priėmė lėšų paskirstymo patvarkymus, kuriais teisėtai dalį iš V. Z. išieškotų pinigų paskirstė ne tik išieškotojui skolai padengti, bet ir antstolio patirtoms vykdymo išlaidoms padengti. Būtent dėl šios priežasties ne visos iš V. Z. gautos pensijos išskaičiuotos lėšos buvo pervestos išieškotojui, nes antstolis išieškotomis lėšomis padengė ir dalį patirtų vykdymo išlaidų. Teisės aktai suteikia antstoliui, vykdžiusiam priverstinį skolos išieškojimą, teisę iš skolininko reikalauti atlyginti vykdymo išlaidas, todėl prokurorai pagrįstai konstatavo, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Dar vienas iš BK 228 str. numatytos veikos objektyviųjų požymių yra didelė žala. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga nesuteikia pagrindo manyti, jog tokia žala buvo padaryta. Iš šios medžiagos matyti, jog V. Z., nesutikdama su antstolio Z. Z. procesiniais veiksmais vykdant skolos išieškojimą, kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą, kuris 2008-03-07 nutartimi (iš dalies pakeista Klaipėdos apygardos teismo 2008-04-30 nutartimi) skundą tenkino bei pripažino antstolio veiksmus neatitinkančiais vykdymo proceso normų ir įpareigojo antstolį grąžinti V. Z. 569,28 Lt, tačiau teismas taip pat pažymėjo, kad ši suma nebuvo pakartotinis jau sumokėtos skolos išieškojimas, o didžiąja dalimi vykdymo išlaidos. Klausimai, susiję su vykdymo išlaidų išieškojimu, sprendžiami civilinio proceso tvarka, kas, kaip matyti iš bylos medžiagos, ir buvo daroma. 2008-05-13 mokėjimo nurodymas (b. l. 80) patvirtina, kad antstolis V. Z. grąžino nepagrįstai išieškotus 569,28 Lt, vadinasi, V. Z. nepatyrė jokios žalos, todėl vėlgi nėra pagrindo manyti, kad galėjo būti padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika.

V. Z. skunde užsimena apie tai, kad į pareigūnus kreipėsi dėl antstolio Z. Z. grasinimų jos advokatui V. Gunčiui. Atkreiptinas dėmesys, jog šiuo atveju aukštesnės instancijos teismas sprendžia Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-09-14 nutarties, kuria atmestas V. Z. skundas dėl Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2008-08-16 nutarimo atmesti V. Z. skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokuroro 2010-07-14 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą, pagrįstumo. Šio konkretaus ikiteisminio tyrimo Nr. 30-2-00092-09 objektas buvo galimas antstolio Z. Z. piktnaudžiavimas vykdant išieškojimą iš V. Z., o ne kokie nors kitokie antstolio veiksmai, todėl pareiškėjos argumentai apie grasinimus advokatui nesusiję su skundu dėl paminėtų procesinių dokumentų. Be to, pati pareiškėja skunde nurodo tyrėjos V. Šimkienės 2009-05-06 bei prokurorės J. Rumbinaitės 2009-06-03 priimtus nutarimus, kuriais buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl pareiškėjos nurodytų aplinkybių apie antstolio grasinimus advokatui, taigi galima daryti išvadą, kad šis klausimas buvo išspręstas jau daugiau nei prieš metus, o pareiškėja, nesutikusi su procesiniais sprendimais galėjo juos skųsti BPK nustatyta tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2010-09-14 nutartis teisėta ir pagrįsta, naikinti ją skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 214 str. 4 d., 442 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

V. Z. skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 14 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Dalius Jocys