- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-15
- Bylos Nr.
- 1S-160/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Svajūnas Knizleris
teismo posėdyje išnagrinėjo suimto įtariamojo M. L. gynėjo skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutarties, kuria įtariamajam M. L. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant jį nuo 2012 m. gegužės 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. L. įtariamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį tuo, kad 2011 m. liepos 30 d. apie 00.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, veikdamas kartu su E. P. , konflikto su V. R. metu tyčia sudavė nukentėjusiajam V. R. daugybę smūgių rankomis į veidą ir kitas kūno vietas, tuo padarydamas pastarajam daugybę sužalojimų galvos, krūtinės, dubens srityse, nuo kurių V. R. įvykio vietoje mirė. Tokiu būdu M. L. nužudė V. R. .
Įtariamasis M. L. , vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu, laikinai sulaikytas 2011 m. liepos 30 d.. Alytaus rajono apylinkės 2011 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi M. L. paskirta kardomoji priemonė suėmimas 3 mėnesiams, kuris vėlesnėmis šio ir apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas iki 2012 m. gegužės 1 d.
Skundžiamoje 2012 m. balandžio 27 d. nutartyje Kauno apygardos teismas konstatavo, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Todėl, įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą bei nustatęs šiuo atveju esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindą, suėmimo terminą M. L. apygardos teismas pratęsė dar trims mėnesiams.
Šalies argumentai
Įtariamojo M. L. gynėjas skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartį, kuria įtariamajam M. L. suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams.
Gynėjas teigia, jog suėmimo terminą apygardos teismas M. L. pratęsė neatsižvelgęs į faktines aplinkybes, į kurias privalu atsižvelgti skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą, rėmėsi tik nemotyvuotais ir nepagrįstais prokuroro pateiktais argumentais, prieštaraujančiais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 keliamiems reikalavimams, ir visiškai formaliai vertino gynybos pateiktus argumentus, kodėl kardomoji priemonė - suėmimas keistina į švelnesnę kardomąją priemonę, jų faktiškai neanalizavo ir nenurodė jokių motyvų, kodėl šie argumentai buvo atmesti. Be to, teismas neatsižvelgė į paties įtariamojo teiginius, kad jis yra suinteresuotas kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu, todėl visokeriopai bendradarbiaus su ikiteisminiu tyrimu ir teismu, nesislėps ir nebėgs, kad suėmime išbūtas laikas ir taip jau yra labai gera pamoka, kad niekada gyvenime į tokią ar net panašią situaciją jis nebuvo pakliuvęs, yra neteistas ir nebaustas administracine tvarka.
M. L. gynėjas nurodo, jog teismo posėdyje sprendžiant suėmimo termino pratęsimo klausimą, prokuroras nenurodė jokių motyvų, kodėl BPK tikslų negalima užtikrinti kitomis kardomosiomis priemonėmis. Jis tik formaliai įvardino BPK įtvirtintus suėmimo pagrindus, tačiau nenurodė, kodėl ir kokiu pagrindu jie taikytini M. L. ir netaikomi kitam įtariamajam, vien tik kurio parodymais ir remiasi pateikti įtarimai jo ginamajam.
Gynėjas teigia, jog niekuo nepagrįstas yra teismo argumentas, kad M. L. nesaistomas šeiminių ryšių, nes pastarasis turi tėvą, pas kurį gyveno grįžęs iš Italijos, ir su kuriuo įtariamąjį sieja tamprūs šeimyniniai ryšiai. Tėvas M. L. labai rūpinasi ir sutinka suteikti gyvenamąjį plotą, jei šiam bus pakeista kardomoji priemonė. Ta aplinkybė, kad M. L. nėra sukūręs savo šeimos, gynėjo manymu, vertinant labai jauną įtariamojo amžių, pastarąjį charakterizuoja teigiamai, t.y. rodo jo pakankamai rimtą požiūrį į gyvenimą ir santuokos institutą. M. L. gynėjo nuomone, apygardos teismas, pratęsdamas suėmimo terminą, nepagrįstai rėmėsi ta aplinkybe, kad įtariamasis iki sulaikymo niekur nedirbo, neįvertino, kokia sunki ekonominė padėtis buvo ir yra Lietuvoje, koks bedarbių skaičius. Be to, teismui buvo pateiktas automobilių remonto įmonės garantinis raštas, patvirtinantis, kad, pakeitus kardomąją priemonę, M. L. nedelsiant bus šioje įmonėje įdarbintas. Visos šios aplinkybės, gynėjo manymu, rodo, jog M. L. turi gyvenamąją vietą, darbą ir stiprius šeimyninius ryšius. Be to, dėl šios bylos 2012 m. sausio 6 d. iš Italijos grižo M. L. motina, todėl įtariamasis, gynėjo manymu, neturi galimybės slėptis užsienyje. Juolab, kad tam M. L. neturi pagrindo, nes pats yra suinteresuotas, kad byla būtų išnagrinėta kuo greičiau, nes jis yra kaltas tik dėl keleto smūgių sudavimo, bet ne dėl nužudymo.
Gynėjas pažymi, jog teismo nutartyje nurodytas veikos, kurios padarymu įtariamas M. L. , sunkumas ir bausmės griežtumas netrukdo kitam įtariamajam šios veikos padarymu E. P. mėgautis laisve. Tai, gynėjo manymu, rodo, kad šioje byloje taikomi skirtingi standartai, M. L. laikomas suimtas dėl to, kad iš esmės neprisipažįsta padaręs inkriminuojamą nusikaltimą.
M. L. gynėjas teigia, jog byloje be kito įtariamojo parodymų nėra jokių faktinių duomenų, patvirtinančių, kad M. L. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, ant jo drabužių nerasti jokie mirusiojo kraujo pėdsakai. Nors įtariamasis E. P. teigia, kad M. L. neva smūgiavo keletą kartų mirusiajam alkūne į veidą ir taip stipriai, kad pastarasis nugriuvo, tačiau specialistui apžiūrint M. L. nerasti jokie šių veiksmų pėdsakai, išskyrus nubrozdinimus ant rankos kumščio, kurie kaip tik patvirtina M. L. poziciją, kad jis smūgiavo tik porą kartų kumščiu. Kad M. L. negalėjo padaryti jam inkriminuojamo nusikaltimo, gynėjo nuomone, patvirtina ir telefoninių pokalbių bei SMS žinučių išklotinės. Kaip matyti iš įtariamojo E. P. parodymų, muštynės prasidėjo apie 23 val., tuo tarpu išklotinės rodo, kad visą vakarą, iki pat 23.43 val., M. L. labai intensyviai bendravo su įvairiais abonentais, todėl sunku būtų įsivaizduoti, kad besimušdamas ir dar neva šokinėdamas (remiantis įtariamojo E. P. parodymais) ant mirusiojo, jis galėtų kalbėti telefonu ar rašyti SMS žinutes. 24 val. M. L. jau buvo namuose, kur prabuvo apie 20 min. ir jau 00.30 val. parašė draugui į Alytų, kad atvažiuotų jo paimti. Visos šios aplinkybės, gynėjo nuomone, rodo, kad M. L. negalėjo dalyvauti muštynėse tokį laiko tarpą, per kurį mirusiajam buvo padaryti tokio laipsnio sužalojimai. Gynėjas pažymi, jog įtariamasis E. P. ikiteisminio tyrimo metu ne kartą skirtingai aiškino apie tas pačias įvykio aplinkybes. Nepaisant to, ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir prokurorai jo parodymais nė kiek neabejoja ir kardomosios priemonės suėmimo netaiko, tuo tarpu M. L. laikomas suimtas beveik metus laiko, tokiu būdu pastarajam daromas ypatingai didelis spaudimas.
Teismo posėdyje įtariamojo gynėjas prašė jo skundą tenkinti, prokuroras prašė įtariamojo gynėjo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Įtariamojo M. L. gynėjo skundas atmetamas.
Apygardos teismas, pratęsdamas M. L. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, BPK 119 straipsnio, 121 straipsnio, 122 straipsnio, 127 straipsnio reikalavimų nepažeidė, ką nepagrįstai savo skunde teigia įtariamojo M. L. gynėjas.
Būtina suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis padarė nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Svarstant dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami, vertinami tik faktiniai duomenys, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad įtariamasis galėjo padaryti inkriminuojamą nusikalstamą veiką.
Patikrinęs pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą apeliacinis teismas konstatuoja, kad byloje pakanka teisėtais būdais gautų duomenų, leidžiančių manyti, jog M. L. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šioje byloje duomenimis, leidžiančiais pagrįstai manyti, jog įtariamasis padarė aukščiau paminėtą nusikalstamą veiką, laikytini iš dalies paties įtariamojo M. L. , taip pat įtariamojo E. P. , liudytojų parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, teismo medicinos specialisto išvados, kita ikiteisminio tyrimo medžiaga.
Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti skiriamas ar gali būti pratęsiamas jo terminas, kai yra BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytos sąlygos ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apygardos teismo išvada, kad šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Apeliacinio teismo manymu, švelnesnės kardomosios priemonės šiuo atveju nebūtų pakankamos užtikrinant įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą ir bylos nagrinėjimą teisme.
Iš skundžiamos apygardos teismo nutarties matyti, kad įtariamajam M. L. suėmimo terminas trims mėnesiams pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. esant pagrįstam manymui, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Apeliacinio teismo teisėjo nuomone, šis suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindas nustatytas teisingai.
Vadovaujantis BPK 122 straipsnio 2 dalimi, šio straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu suėmimas skiriamas ar jo terminas pratęsiamas atsižvelgus į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje bei kitas aplinkybes. Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte išaiškinta, jog „nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog M. L. įtariamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, už kurį įstatymas numato ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę. Taigi, šios aplinkybės iš esmės pakanka pratęsiant suėmimo terminą BK 122 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu. Kita vertus, iš skundžiamos nutarties matyti, jog apygardos teismas šiuo pagrindu pratęsdamas M. L. suėmimo terminą vertino ne tik gresiančios bausmės griežtumą. Teismas pagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju reikšmingos yra ir tos aplinkybės, jog įtariamasis M. L. Lietuvos Respublikoje nedirba ir neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, nesimoko, nevedęs, turi ryšių užsienyje, nes septynerius metus gyveno Italijoje. Nors įtariamojo gynėjas skunde nurodo, kad šiuo metu Lietuvos Respublikoje gyvena abu M. L. tėvai, tačiau, kaip matyti iš paties įtariamojo paaiškinimų teisme, tiek užsienyje, tiek Lietuvoje jis gyveno atskirai nuo savo tėvų, o tai rodo, jog pastarasis, nors yra jauno amžiaus, tačiau pakankamai savarankiškas ir jo ryšiai su tėvais nėra tokie stiprūs, kad eliminuotų slėpimosi galimybę. Be to, ta aplinkybė, jog įtariamojo motina šiuo metu yra sugrįžusi iš užsienio valstybės ir gyvena Lietuvoje, nepaneigia paties įtariamojo užsienyje turimų ryšių.
Taigi, visos aukščiau išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad apygardos teismas šiuo atveju pagrįstai nustatė, jog yra pagrindas manyti, kad įtariamasis M. L. , suvokdamas gresiančios atsakomybės bei bausmės pobūdį, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BK 122 str. 1 d. 1 p.). Įtariamojo gynėjo nurodyti įtariamojo M. L. teiginiai, kad jis yra suinteresuotas kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu, todėl neturi pagrindo bėgti slėptis, taip pat tai, kad įtariamasis turi galimybę įsidarbinti, esant pirmiau aptartų aplinkybių visumai, šio teismo nustatyto suėmimo pagrindo nepaneigia.
BPK 122 straipsnyje yra nurodyti tik bendrieji suėmimo skyrimo pagrindai ir sąlygos, taikomi tęsiant suėmimo terminą iki šešių mėnesių. Pratęsiant suėmimo terminą virš šešių mėnesių be bendrųjų yra būtini ir specialūs suėmimo skyrimo pagrindai – tai ypatingas bylos sudėtingumas ar didelė jos apimtis (BPK 127 str. 2 d.). Iš teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, jog byla yra sudėtinga. Joje tiriamas labai sunkus nusikaltimas žmogaus gyvybei, šios veikos padarymu įtariami keli asmenys. Patikrinus baudžiamąją bylą, nustatyta, jog ikiteisminis tyrimas vyko nuosekliai, koordinuotai ir pakankamai intensyviai. Ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikta daug būtinų ikiteisminio tyrimo veiksmų, apklausta eilė liudytojų, atliktas ne vienas specialių žinių reikalaujantis tyrimas. Po paskutinio suėmimo termino M. L. pratęsimo toliau buvo atliekami būtini ikiteisminio tyrimo veiksmai, įtariamojo M. L. gynėjo prašymu apklausti nauji liudytojai, teisme buvo nagrinėjamas gynėjo skundas dėl suėmimo termino pratęsimo, gauta teismo medicinos specialisto išvada dėl lavono tyrimo, DNR tyrimo išvada, įtariamajam M. L. pateiktas galutinis pranešimas apie įtarimą, jis apklaustas įtariamuoju ir priimtas sprendimas užbaigti ikiteisminį tyrimą, proceso dalyviai supažindinti su bylos medžiaga. Ikiteisminis tyrimas nebuvo užbaigtas gavus įtariamojo M. L. gynėjo prašymą atlikti papildomus ikiteisminio tyrimo veiksmus. Šiuo metu dėl minėto gynėjo prašymo jau yra priimtas procesinis sprendimas, tačiau tam, kad būtų įvykdyti visi BPK 218 ir 220 straipsnių reikalavimai, reikalingas laikas. Taigi M. L. suėmimo terminas pagrįstai tęsiamas ilgiau nei šeši mėnesiai.
Teismas, spręsdamas dėl paskirtos kardomosios priemonės teisėtumo ir pagrįstumo, nagrinėja tik tas bylos aplinkybes, kurios susijusios su konkrečiu asmeniu, kurio atžvilgiu buvo taikyta kardomoji priemonė, todėl įtariamojo gynėjo skundo argumentas, kad kitas įtariamasis šioje byloje nėra suimtas, šiuo atveju nėra reikšmingas.
Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis pratęsti įtariamojo M. L. suėmimo terminą trims mėnesiams pagrįsta ir teisėta.
Apeliacinio teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Suimto įtariamojo M. L. gynėjo skundą atmesti.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.