- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-02-08
- Bylos Nr.
- P-556-80-07
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Nijolė Piškinaitė (pirm.), Antanas Ablingis, Arūnas Sutkevičius (pran.)
- Pareiškėjas
- K. J. J.
- Atsakovas
- Raseinių rajono savivaldybei
- Trečiasis asmuo
- Raseinių rajono savivaldybės administracijai, Raseinių rajono savivaldybės administracijos Socialinės
- Kategorijos
- 66.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 66.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 66.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 66.13pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. J. J. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A2-949/2004 pagal pareiškėjo K. J. J. skundą atsakovams Raseinių rajono savivaldybei, Raseinių rajono savivaldybės administracinių ginčų komisijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Raseinių rajono savivaldybės administracijai, Raseinių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui, A. V. dėl nutarimo panaikinimo, pašalpos bei žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas K. J. J. (toliau – ir pareiškėjas) prašė patikrinti Raseinių rajono savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, o nustačius, kad nutarimas yra neteisėtas, jį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės, priteisti iš Raseinių rajono savivaldybės neišmokėtą jam priklausančią vienkartinės piniginės pašalpos dalį – 10 333,50 Lt, 328,32 Lt teismo išlaidas (žyminis mokestis, kelionės išlaidos, bylos medžiagos persiuntimo pašto išlaidos ir kt.) ir 1 000 Lt moralinės žalos, kuri padaryta Raseinių rajono savivaldybės tarnautojų, einančių tarnybines pareigas, neteisėtais veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimą.
II.
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2004 m. liepos 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies. Teismas panaikino Raseinių rajono savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos nutarimą ir perdavė pareiškėjo K. J. J. skundą nagrinėti šiai komisijai iš naujo, priteisė pareiškėjui 100 Lt moralinės žalos atlyginimą iš atsakovo Raseinių rajono savivaldybės, priteisė pareiškėjui 328,32 Lt išlaidų atlyginimą iš atsakovo Raseinių rajono savivaldybės, o pareiškėjo reikalavimą priteisti iš atsakovo Raseinių rajono savivaldybės 10 333,50 Lt turtinės žalos atmetė ir pasiūlė pareiškėjui kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.
Teismas nurodė, kad iš pateiktos medžiagos matyti, jog, nagrinėjant pareiškėjo skundą administracinių ginčų komisijoje, buvo pažeisti Vyriausybės 1999 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 533 patvirtintų Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatų 33 ir 34 punktų reikalavimai, nes nėra jokių rašytinių įrodymų, jog apie komisijos posėdžio laiką ir vietą būtų pranešta pareiškėjui. Pareiškėjui buvo atimta galimybė ne tik susipažinti su dokumentais iki komisijos posėdžio, bet ir pačiam dalyvauti komisijos posėdyje. Taip pat pareiškėjui buvo atimta galimybė komisijos posėdyje paaiškinti dėl nagrinėjamo skundo ir atsakyti į komisijos narių klausimus, susijusius su skundu, kaip tai numato minėtų Nuostatų 36 punktas. Pagal Nuostatų 43 punktą komisijos posėdžio metu rašomas protokolas, kuriame privalu nurodyti balsavimo rezultatus, informaciją apie priimto sprendimo paskelbimą, informaciją apie sprendimo apskundimo tvarkos ir termino išaiškinimą. Analizuojant byloje esantį Raseinių rajono savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos posėdžio protokolo Nr. l nuorašą, matyti, kad šių reikalavimų nebuvo laikomasi ir protokole nėra nei balsavimo rezultatų, nei informacijos apie priimtą sprendimą. Iš protokolo turinio matyti, kad buvo priimtas protokolinis nutarimas keturiais apsvarstytais klausimais, nors Nuostatai tokios sprendimo rūšies nenumato. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad Raseinių rajono savivaldybės visuomeninė administracinių ginčų komisija sprendimo, kokį numato Nuostatai, nepriėmė. 2004 m. balandžio 6 d. Raseinių rajono savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos posėdžio protokolinis nutarimas ir 2004 m. balandžio 7 d. atsakymas Nr. J-91/1 pareiškėjui negali būti laikomi sprendimais, atitinkančiais Nuostatų reikalavimus. Raseinių rajono savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos protokolinis nutarimas yra neteisėtas, todėl panaikintinas ir skundas perduotinas komisijai nagrinėti iš naujo. Kadangi Raseinių rajono savivaldybės visuomeninė administracinių ginčų komisija išnagrinėjo pareiškėjo skundą, pažeisdama Nuostatų reikalavimus, todėl pareiškėjui priteistinas 100 Lt moralinės žalos atlyginimas iš atsakovo Raseinių rajono savivaldybės. Visa prašoma pareiškėjo moralinės žalos atlyginimo suma negali būti priteista, nes Raseinių rajono savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos nutarimas panaikinamas ir pareiškėjo skundas perduodamas nagrinėti iš naujo. Teismas nurodė, kad Raseinių rajono savivaldybes administracijos Socialinės paramos skyrius, vadovaudamasis Valstybės paramos žuvusių pasipriešinimo 1940 - 1990 metų okupacijoms dalyvių šeimoms įstatymu ir 1999 m. vasario 4 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 128 patvirtinta Vienkartinių pašalpų už žuvusius ar mirusius tardymo ar kalinimo metu 1940 - 1990 metų ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyvius - karius savanorius ir neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyvius - laisvės kovų dalyvius išmokėjimo jų šeimoms tvarka, 2000 m. gruodžio 6 d. pervedė A. V. 20 120 Lt vienkartinę pašalpą už žuvusį tėvą karį savanorį J. J. Pagal minėtos Tvarkos 8 punktą, paaiškėjus, kad vienkartinė pašalpa išmokėta ne visiems šeimos nariams, turėjusiems teisę ją gauti, ginčai tarp šeimos narių dėl vienkartinės pašalpos dalies išieškojimo iš ją gavusių asmenų sprendžiami įstatymų nustatyta tvarka, todėl pareiškėjo skundo reikalavimas dėl pašalpos dalies atmestinas, nurodant, kad pareiškėjas turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą (teisiniai santykiai dėl vienkartinės pašalpos išieškojimo iš ją gavusių asmenų yra civiliniai teisiniai). Nėra pagrindo teigti, kad atsakovas, išmokėdamas visą pašalpą A. V., padarė pareiškėjui materialinę ir moralinę žalą.
III.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2004 m. lapkričio 26 d. nutartimi atsakovų apeliacinį skundą patenkino - Šiaulių apygardos administracinio teismo 2004 m. liepos 9 d. sprendimą pakeitė ir jo rezoliucinę dalį išdėstė taip: „pareiškėjo K. J. J. skundą tenkinti iš dalies. Panaikinti Raseinių rajono savivaldybės tarybos visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2004 m. balandžio 6 d. nutarimą. Kitus skundo reikalavimus atmesti“.
Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Raseinių rajono savivaldybės visuomeninė administracinių ginčų komisija, nagrinėdama pareiškėjo skundą, pažeidė jos veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Kolegijos manymu, byloje pakanka faktinių duomenų išspręsti bylą iš esmės, todėl siekiant ginčo nagrinėjimo operatyvumo, jį galėjo išspręsti pirmosios instancijos teismas. Pirmosios instancijos teismui ginčo neišsprendus, sprendimą dėl pareiškėjo reikalavimų, reikštų administracinių ginčų komisijai, priima apeliacinės instancijos teismas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismas pripažino, kad Raseinių rajono savivaldybės pareigūnai, sprendę dėl pašalpos išmokėjimo A. V., ėmėsi priemonių pretendentams į vienkartinę pašalpą už J. J. nustatyti, jų veiksmai, išmokant minėtą pašalpą teisėti. Pareiškėjo apeliacinės instancijos teismui pateikti dokumentai šios išvados nepaneigia. Tvarkoje yra speciali norma, nustatanti, kad paaiškėjus, jog pašalpa išmokėta ne visiems šeimoms nariams, turėjusiems teisę ją gauti, ginčai tarp šeimos narių dėl vienkartinės pašalpos dalies išieškojimo iš ją gavusių asmenų sprendžiami įstatymų nustatyta tvarka. Tokiu būdu teisės aktai nustato mechanizmą, kaip pareiškėjas gali gauti jam priklausančią pašalpos dalį. Įpareigoti savivaldybę išmokėti jam vienkartinę pašalpą, kuri jau išmokėta kitam pretendentui, nėra teisinio pagrindo. Teismas taip pat atmetė reikalavimą įpareigoti Raseinių rajono savivaldybę pateikti oficialių dokumentų tinkamai patvirtintus nuorašus. Teismas nurodė, kad žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimą numato Civilinio kodekso 6.271 straipsnis. Būtina sąlyga žalos atlyginimui pagal šį straipsnį yra neteisėti valdžios institucijų darbuotojų veiksmai (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis). Neteisėtų Raseinių rajono savivaldybės darbuotojų veiksmų, išmokant pašalpą A. V., nenustatyta. Atsakydami į pareiškėjo prašymą išmokėti vienkartinę pašalpą jie taip pat veikė teisėtai. Raseinių rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus 2004 m. kovo 16 d. atsakymas Nr. 3-7-144 pagrįstas nustatytais faktais, teisės normomis, atitinka galiojantį ginčo santykių teisinį reguliavimą. Nesant vienos iš būtinų sąlygų - neteisėtų pareigūnų veiksmų, turtinės žalos atlyginimas negalimas, todėl šį reikalavimą teismas atmetė. Teismas taip pat nurodė, kad dėl tos pačios priežasties negali būti tenkinamas ir reikalavimas atlyginti neturtinę žalą. Administracinių ginčų komisija yra išankstinė ginčų nagrinėjimo institucija, todėl dėl jos padarytų procesinių pažeidimų nagrinėjant ginčą žala iš savivaldybės negali būti priteista. Teismas panaikino Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimo dalį, kuria pareiškėjui priteista 100 Lt neturtinei žalai atlyginti. Kadangi pareiškėjo reikalavimai atmetami, teismas nurodė, kad nėra pagrindo tenkinti prašymą priteisti jo turėtas išlaidas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnis). Kolegija taip pat pažymėjo, kad nagrinėjamas administracinis ginčas kilo tarp pareiškėjo ir Raseinių rajono savivaldybės. Todėl šio ginčo šalimis laikytini pareiškėjas ir savivaldybė (Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 4 dalis, 48 straipsnio 2 dalis). Administracinių ginčų komisija, kaip išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija, nėra administracinės bylos proceso dalyvė. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 32 straipsnio 3 dalį, apskundus administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, ginčo šalių procesinė padėtis nesikeičia. Todėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2004 m. birželio 30 d. protokolinė nutartis, kuria atsakovu įtraukta Raseinių rajono savivaldybės tarybos administracinių ginčų komisija, nepagrįsta. Tačiau šis procesinės teisės normų pažeidimas negali būti pripažintas pagrindu panaikinti teismo priimtą sprendimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 1 dalis), kadangi byloje dalyvavo ir tinkamas atsakovas - Raseinių rajono savivaldybė.
IV.
Pareiškėjas 2006 m. kovo 15 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A2-719/2006. Pareiškėjas prašė atstatyti praleistą terminą procesui atnaujinti; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. lapkričio 26 d. nutartį pakeisti: patenkinti pareiškėjo skundo dalį dėl 1 000 Lt moralinės žalos priteisimo ir 336,88 Lt teismo išlaidų priteisimo, ir priteisti jas iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos, atsižvelgiant į papildomai patirtas išlaidas už dokumentų kopijavimą ir notaro paslaugas. Prašymas grindžiamas šiais argumentais:
1. Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimą numato Civilinio kodekso 6.271 straipsnis. Būtina sąlyga žalos atlyginimui pagal šį straipsnį yra neteisėti valdžios institucijų darbuotojų veiksmai (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis), ko nevertino Vyriausiasis administracinis teismas ir nesuteikė galimybės išsiaiškinti Raseinių rajono savivaldybės darbuotojų neteisėtų veiksmų detaliai taip, kaip tą galėjo atlikti visuomeninė administracinių ginčų komisija, nagrinėdama ginčo klausimą iš naujo. Tokiu būdu Vyriausiasis administracinis teismas 2004 m. lapkričio 26 d. nutartimi viršijo įstatymu suteiktus jam įgaliojimus, iš dalies neteisinga ir neteisėta nutartimi leido Raseinių rajono savivaldybės darbuotojams A. Palekienei ir R. Dapkui (padirbinėjusiems dokumentus, 2004 m. kovo 30 d. pažymą) skleisti asmens garbę ir orumą žeminančias žinias visuomenei, dėl ko patyrė moralinę žalą ir turėjo patirti papildomas išlaidas teisminiam procesui įvykti iki išaiškėjo, kad Raseinių rajono savivaldybės darbuotojai A. Palekienė ir R. Dapkus neturėjo teisės rašyti dokumentų su melagingų žinių teigimais apie pareiškėją. Pareiškėjui nebuvo suteikta teisė būti išklausytam Raseinių rajono savivaldybės administracinių ginčų komisijoje prieš tai, kai buvo surašytas dokumentas (2004 m. kovo 30 d. pažyma) apie jį skleidžiant melagingas ir žeminančias žinias tretiesiems asmenims be teisinio pagrindo.
2. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas kartu su Raseinių rajono savivaldybės administracija ir jos darbuotojais A. Palekiene ir R. Dapkumi šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 34 straipsnio l dalį (teisę būti išklausytam), Administracinių ginčų komisijos darbo nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 1999 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 533, 7, 33, 40, 41 punktus, Administracinių ginčų komisijų įstatymo 5 straipsnio l dalį (Raseinių rajono savivaldybės visuomeninė administracinių ginčų komisija ir savivaldybės atskiri pareiginiai asmenys – A. P., R. D., nagrinėję pareiškėjo skundą, pažeidė jų veiklą reglamentuojančius teisės aktų reikalavimus.
3. Pareiškėjui teko aiškintis padirbto dokumento (2004 m. kovo 30 d. pažymos) detales per Jurbarko rajono apylinkės teismą, Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją, kurių sprendimai ir nutartys pridedami. Iki buvo visapusiškai išsiaiškintos visos padirbtos pažymos aplinkybės, reikėjo laiko nuo 2004 m. lapkričio 26 d. iki dabar, kai gavo visus įsiteisėjusius teismų ir kitų įstaigų procesinius sprendinius. Todėl atstatytinas terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti ir nurodytos priežastys laikytinos svarbiomis pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2, 3, 10, 12 punktus, kuomet pateikiami akivaizdūs įrodymai (teismų sprendimai, nutartys, Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2005 m. gegužės 2 d. sprendimas Nr. 2005/04-4R-86, atsakovų paneigimai), kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti iš dalies neteisėtą 2004 m. lapkričio 26 d. nutartį. Tikslu užtikrinti vienodą administracinių teismų praktikos formavimą bei ištaisyti padarytus esminius materialinės teisės normų pažeidimus taikant ir aiškinant įstatymus, turi būti atnaujintinas procesas byloje Nr. A2-949-04.
4. Pareiškėjo manymu, žalą privalo atlyginti Raseinių rajono savivaldybės administracija, nes ji yra atsakinga už žalą padariusio asmens (savo pavaldžių darbuotojų) veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
Prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas.
Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka (Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 1 dalis). Pagrindus, kuriais remiantis gali būti atnaujintas bylos procesas, numato Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalis.
Iš pateikto prašymo dėl proceso atnaujinimo turinio matyti, jog esminiu pagrindu atnaujinti procesą pareiškėjas laiko Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintą proceso atnaujinimo pagrindą, t. y. naujai paaiškėjusias esmines bylos aplinkybes, nurodydamas, jog išaiškėjo 2004 m. kovo 30 d. pažymos klastojimo aplinkybės. Pažymėjo, kad Raseinių rajono savivaldybės darbuotojai A. Palekienė ir R. Dapkus klastojo dokumentus - 2004 m. kovo 30 d. pažymą, skleidė asmens garbę ir orumą žeminančias žinias visuomenei, dėl ko pareiškėjas patyrė moralinę žalą. Šią aplinkybę pareiškėjas nurodo kaip naujai paaiškėjusią, tačiau pažymėtina, jog pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 2 punktą procesas administracinėje byloje gali būti atnaujintas tik naujai paaiškėjus esminėms bylos aplinkybėms, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Įstatymas numato, jog proceso atnaujinimo pagrindu laikytinas ne bet kokių turinčių reikšmės bylai naujų aplinkybių paaiškėjimas, tačiau tik svarbiausių bei turėjusių esminę reikšmę priimant teismo sprendimą aplinkybių paaiškėjimas. Šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjo nurodoma aplinkybė pripažintina tokia, nes administracinėje byloje buvo sprendžiama dėl žalos, padarytos Raseinių rajono savivaldybės tarnautojų, einančių tarnybines pareigas, neteisėtais veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Administracinis teismas sprendė, ar Raseinių rajono savivaldybės pareigūnų veiksmai, išmokant vienkartinę pašalpą už žuvusį pasipriešinimo 1940-1990 m. okupacijoms dalyvį, teisėti. Kaip matyti iš prie pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą pridėtų teismo sprendimų, Raseinių rajono savivaldybės darbuotojų R. Dapkaus ir A. Palekienės 2004 m. kovo 30 d. pažymoje tikrovės neatitinkančių žinių nurodymas, garbės ir orumo gynimas, moralinės žalos priteisimas buvo civilinės bylos nagrinėjimo dalykas (šiuos klausimus sprendė bendrosios kompetencijos teismas), todėl Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 2 punkte aptartu pagrindu procesas byloje neatnaujintinas.
Pareiškėjas taip pat prašo atnaujinti procesą byloje vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 3, 10, 12 punktais. Konstatuotina, kad pareiškėjas nepateikė akivaizdžių ir konkrečių argumentų dėl šių įstatyme nurodytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimo. Be to, pareiškėjo nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai, numatyti Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 3, 10 ir 12 punktuose, yra susiję (išvestiniai) su Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu. Nesant pagrindo atnaujinti proceso pagal pastarąją teisės normą, nėra pagrindo atnaujinti proceso ir pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 3, 10 ir 12 punktus.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl atmestinas, o procesą administracinėje byloje atsisakytina atnaujinti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A2-949/2004 pagal pareiškėjo K. J. J. skundą atsakovams Raseinių rajono savivaldybei, Raseinių rajono savivaldybės administracinių ginčų komisijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Raseinių rajono savivaldybės administracijai, Raseinių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui, A. V. dėl nutarimo panaikinimo, pašalpos bei žalos atlyginimo.
Nutartis neskundžiama.