- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-03-07
- Bylos Nr.
- e2-426-845/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05678-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lijana Visokavičienė
- Trečiasis asmuo
- Pavilnių, Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM, Verkių regioninio parko direkcija
- Ieškovas
- H. A. D.
- Atsakovas
- Vilniaus
- Kategorijos
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės H. A. D. ieškinį atsakovei Vilniaus m. savivaldybės administracijai dėl faktinio sklypo duomenų nustatymo ir atsakovės įpareigojimų, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM ir Verkių regioninio parko direkcija.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė H. A. D. kreipėsi į teismą ieškiniu atsakovei Vilniaus m. savivaldybės administracijai, prašydama nustatyti faktiškai naudojamą pagal sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planą 0,3148 ha ploto žemę, reikalingą ieškovės statinių eksploatacijai bei įpareigoti atsakovę nustatyti neprivatizuotos naudojamos sklypo dalies ribas, plotą ir naudojimo sąlygas pagal inventorinės bylos duomenis bei apskaičiuoti parduodamo žemės sklypo vertės priedą dėl statinių. Nurodė, kad ieškovė nuosavybės teise valdo ir naudoja turtą – žemės sklypą ir statinius. Vilniaus m. valdybos 1993-01-21 potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypų pardavimo ne konkurso tvarka privačių namų valdų savininkams“ bei 1994 m. gruodžio 15 d. potvarkiu (duomenys neskelbtini) „Dėl papildomų žemės sklypų pardavimo namų valdų savininkams pagal Vilniaus m. vyriausiojo architekto išvadą“ ir AB „Vilniaus komprojektas“ 1994 m. gruodžio 30 d. parengtą namų valdos (duomenys neskelbtini), žemės sklypo (sklypo unikalus (duomenys neskelbtini)) ribų planą (duomenys neskelbtini) Ž. A. D. (ieškovės sūnui) 1995-02-02 Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) buvo parduota atitinkamai 2000 kv. m ploto sklypas bei numatyta papildomo naudojimo žemė (tašk. 5-4-8-9) 1148 kv.m. Taigi pagal parengtą formuojamo sklypo planą žemės plotas sudarė 3148 kv.m. Pažymėjo, kad 2001-05-25 dovanojimo sutartimi reg. Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir statiniai nuosavybės teise buvo perleisti ieškovei. Atkreipė dėmesį, jog pagal VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro išrašą apie statinius, ieškovei (jos sūnui Ž. A. D.) dar nuo 1989-05-03 priklausė gyvenamasis namas ir kiti inžineriniai statiniai (registruota tvora) bei priklausiniai, adresu (duomenys neskelbtini). Minimas turtas buvusių savininkų buvo įgytas ir teisėtai valdomas bei naudojamas dar nuo 1940 m. , t.y. kai buvo skirta valda statiniui statyti ir sodui daržui. Tai patvirtina ir statinių inventorinės bylos duomenys. Taigi ieškovės pateikti dokumentai patvirtina, kad dar nuo 1940 m. pagal tuo metu galiojusius teisės aktus ir valdžios įstaigų kompetenciją buvo skirtas ir naudojamas valdomas faktinis namų valdos sklypas, aptvertas tvora, kurio plotas sudaro 3361 kv.m arba 0,3361 ha. Pasak ieškovės, su kompetentingu valdžios subjektu buvo suderinti ir priskirto naudoti sklypo kraštinių ilgiai prie (duomenys neskelbtini): kraštinės ilgis 90 metrų, prie (duomenys neskelbtini) kraštinės ilgis 27,25 metrų, apatinė sklypo kraštinė 97,60 metrų ir dešinioji sklypo kraštinė – kurios ilgis 34,70 metrai; faktinio naudojamo namų valdos sklypo plotas sudarė 3148 kv.m. Atitinkamai tokių kraštinių ilgių ir koordinačių sklypas ((duomenys neskelbtini)) suformuotas AB „Vilniaus komprojektas“ 1994 m. gruodžio 30 d. ir patvirtintas Vilniaus m. žemėtvarkos skyriuje 2001-05-14. Sklypas su parengtu planu, 3148 kv.m ploto, viešame registre registruotas tik 1995-02-10. Nurodė, kad 1989 m. sausio 9 d. Vilniaus m. Lenino rajono Liaudies deputatų tarybos Vykdomasis komitetas Lenino rajono Vyriausiasis architektas išdavė ieškovės sūnui Ž.A. D. leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) vykdyti individualią statybą. Pagal tuo metu galiojusius teisės aktus ir valdžios įstaigų kompetenciją buvo parengtas J. D. projektavimo darbų firmos projektas, kuriame 1989-08-29 aprašytas projektuojamų – rekonstruojamų buvusių iki tol statinių išdėstymas sklype, kurio nurodytas plotas 31480 m² ir sklypo schema bei kraštinės su jų ilgiais, sklypo ribos, „sklypo raudonųjų linijų planas“, į kuriuos atitinkamai pateko gyvenamasis namas, tvora ir kiti priklausiniai, atraminė siena, baseinas, veja – gyvatvorė, tvora bei visi kiti projekto elementai ir pavaizduoti statiniai. Sklypo genplane (duomenys neskelbtini) atitinkami vaizdavimai išdėstyti teritorijoje ne mažesniame, kaip 0,31480 ha plote, bei pagal galiojančius teisės aktus ir valdžios bei savivaldos priskirtą kompetenciją patvirtinti Rasų seniūnijos valdybos architektės, Vilniaus m. valdybos Urbanistikos ir architektūros skyriaus Landšafto architekto bei kitų pareigūnų. Be to, be greta statinio projektuoto baseino gyvenamajame name buvo suderinta ir suprojektuota pirtis, pagalbinės susijusios patalpos. Atitinkamai projekte aptarta ir buvusios senosios teisėtos tvoros rekonstrukcija, tvorą sutvirtinant, taip pat tuo būdu sutvirtinant šiaurinį sklypo šlaitą (pažymėtą raidėmis B,C,D); siekiant išsaugoti esamus medžius sklypo dalyje, pažymėtoje raidėmis G, H, I, J, tvora atitraukta nuo sklypo ribos (teritorija dabar patenkanti į neprivatizuotą sklypo dalį). Pasak ieškovės, pagal tuo metu galiojusius teisės aktus ir valdžios įstaigų kompetenciją laikytina, kad namo valdos plotas 31480 m² buvo suderintas ir išduotas statybos leidimas – tvorai, atraminei sienai, baseinui bei visiems kitiems projekto elementams. Pažymėjo, jog statiniai (tvora, baseinas, grindinio danga ir kita) ginčo sklype pastatyti etapais dar nuo 1940 m., tiek buvusių savininkų, tiek ieškovės ir jos šeimos narių, bei valdomi ar rekonstruoti, perstatyti teisėtai gavus visus reikiamus statybos leidimus pagal atitinkamo laikotarpio metu galiojusius teisės aktus ir valdžios įstaigų kompetenciją. Pažymėjo, jog laikotarpyje nuo 1989 m. sausio 9 d. iki statinių kadastrinių matavimų bylos sudarymo 1995-06-28, buvo pastatyti lauko baseinas, įrengta betono trinkelių danga ir pavėsinė. Ieškovės turima statinių kadastrinių matavimų byla, sudaryta 1995-06-28, patvirtina, kad sklypą ((duomenys neskelbtini)), jo ribas ir namų valdą sudaro teritorija, kurios plotas yra 0,3148 ha. Taip pat nurodė, jog pagal VĮ Registrų centras ginčo žemės sklypo išrašą fiksuota kadastro duomenų nustatymo data 1995-02-10, sklypas registruotas 1995-02-02, nustatant jo plotą 0,2000 ha. Pagal byloje pateiktą 1994-12-30 parengtą sklypo ((duomenys neskelbtini)) planą atvaizduota teritorija ir sklypo ribos apimanti ne mažiau kaip 0,3148 ha plotą. Taigi, laikytina, kad pagal tokį parengtą planą 0,3148 ha ploto sklypas su jo ribomis, posūkio taškais, į jį turėtų patekti visi namų valdos statiniai – gyvenamasis namas bei tuo metu jau įregistruota ir pastatyta tvora, baseinas, pavėsinė ir kiti statiniai. Pažymėjo, kad kitokio mažesnio sklypo plano parengta nebuvo. Taigi, ieškovės manymu, sklypas suformuotas ir jo ribos nustatytos pagal turimą vienintelį parengtą sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 0,3148 ha ploto planą. Įvertinus faktiškai naudojamą ieškovės sklypą ir į jį patenkančius statinius, pagal parengtą namų valdos ribų planą (duomenys neskelbtini) nors ir buvo parduotas 2000 kv. m plotas, tačiau numatyta papildomo naudojimo žemė (tašk. 5-4-8-9) 1148 kv.m. Taigi visas suformuotas 0,3148 ha ploto sklypas yra skirtas ir atitinka plotą, reikalingą statinių (registruotų viešame registre ir pagal išduotą statybos leidimą) eksploatacijai. Pažymėjo, jog ieškovė kreipėsi dėl sklypo papildomo formavimo į Vilniaus miesto savivaldybę dar 2016-12-09 pašymu tikslu inicijuoti sklypo dalies – faktiškai naudojamos valstybinės žemės – išpirkimo procedūras. Pagal 1992-04-01 susitarimą pirkti žemės sklypą pagal tuo metu galiojusius teisės aktus ir valdžios įstaigų kompetenciją Rasų seniūnijos seniūnas S.B. nustatė, kad Ž.A. D. perduodama ir susitariama parduoti 0,3361 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini). Pabrėžė, kad nors ir buvo parengtas visos 0,3148 ha ploto teritorijos planas bei teikiami prašymai ir išreikšta statinių savininko valia įsigyti visą faktiškai naudojamą plotą ir tuo metu galiojantys teisės aktai numatė tokią galimybę, tačiau valstybės įgalioti atstovai 1995-02-02 Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė atitinkamai tik 2000 kv. m plotą bei plane numatė teisėtam statinių naudotojui „papildomo naudojimo žemę (tašk. 5-4-8-9) 1148 kv.m“. Pasak ieškovės, joks atsakymas Ž.A. D. pagal 1992-04-01 susitarimą dėl viso skirto 0,3361 ha sklypo ploto pardavimo ar ieškovei į 2016-12-09 prašymą dėl papildomai išperkamo 0,1148 kv.m. ploto sklypo iš Vilniaus miesto savivaldybės nėra pateiktas iki šiol.
Atsakovė Vilniaus m. savivaldybės administracija su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė siekia, jog teismas nustatytų faktinį naudojimąsi didesniu žemės sklypu (0,3148 ha ploto) nei ji valdo nuosavybės teise (0,2000 ha ploto). Atsakovė pažymėjo, jog pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, 2001 m. gegužės 25 d. dovanojimo sutarties pagrindu 0,2000 ha žemės sklypas su statiniais perėjo ieškovei nuosavybės teise. Taigi sudarant 0,2000 ha ploto žemės sklypo dovanojimo sutartį, ieškovei buvo žinoma aplinkybė, jog faktiškai perleista ir bus naudojamasi daug didesnio ploto žemės sklypu; vadinasi, ieškovė tapusi žemės sklypo savininke nuo 2001 m. gegužės 25 d. privalėjo kreiptis į valstybinės žemės valdytoją dėl papildomai naudojamo žemės ploto įteisinimo ir pan., tačiau daugiau kaip 16 metų nesiėmė teisinių priemonių dėl papildomai naudojamo žemės sklypo įteisinimo. Taigi ji praleido ieškinio senaties terminą, dėl ko ieškovės ieškinys atmestinas. Atkreipė dėmesį, jog ieškovė pateikė žemės sklypo ir statinių Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, kurio duomenys patvirtina, kad ankstesnis žemės sklypo savininkas buvo Ž. A. D., kuris 1995 m. vasario 2 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įsigijo iš valstybės 0,2000 ha žemės sklypą kad. Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Žemės sklype yra pastatas – gyvenamasis namas (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (tvora) (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), statybos pabaigos metai – 1995 metai; pastatą – gyvenamąjį namą minėtas asmuo įsigijo1989 m. gegužės 3 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Kitų registruotų statinių žemės sklype nėra. Tuo tarpu ieškovė žemės sklypą ir statinius, esančius (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdo tik nuo 2001 m. gegužės 25 d. Tai reiškia, jog ieškovė dovanojimo sutarties pagrindu tapo 0,2000 ha ploto žemės sklypo savininke, o 0,1148 ha ploto valstybine žeme ji naudojasi be teisinio pagrindo. Pažymėjo, kad ieškovė teisės aktų nustatyta tvarka žemės sklypo neprivatizavo, o nuosavybės teisę į 0,2000 ha žemės sklypą įgijo sandorio (dovanojimo sutarties) pagrindu, todėl nėra teisinio pagrindu laikyti, jog pagal esamas aplinkybes turi teisę naudotis didesniu nei 0,2000 ha ploto žemės sklypu (0,3148 ha ploto žemės sklypu). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, žemės sklype yra pastatas – gyvenamasis namas ir tvora, tačiau duomenų, koks tvoros ilgis, nėra nurodyta. Registre nėra duomenų apie baseiną, pavėsinę ir kitus statinius, kuriems eksploatuoti reikalingas žemės sklypas, todėl neaišku, kokių statinių eksploatacijai yra reikalingas didesnio ploto žemės sklypas, nes Nekilnojamojo turto registre registruoto pastato – gyvenamojo namo eksploatacijai 0,2000 ha ploto žemės sklypas yra suformuotas ir buvo privatizuotas buvusio savininko Ž. A. D.; ankstesnis žemės sklypo savininkas privatizavo 0,2000 ha ploto žemės sklypą, kurį 1995 m. vasario 2 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įsigijo iš valstybės. Žemės privatizavimo metu galiojusiame Žemės reformos įstatymo 9 str. 5 d. buvo nustatyta, kad miestuose, išskyrus Kuršių nerijos nacionalinį parką, privačių namų valdoms parduodami faktiško valdos dydžio sklypai, bet ne didesni kaip 0,2000 ha Vilniuje. Nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog ankstesnis statinių ir žemės sklypo savininkas Ž. A. D., būtų kreipęsis į apskrities valdytoją dėl papildomai naudojamo žemės ploto (0,1148 ha ploto) suformavimo ir išnuomojimo ar viso faktiškai naudojamo namų valdos žemės sklypo įsigijimo, tuo labiau, kad šioje papildomoje dalyje net ir šiai dienai nėra teisėtų statinių. Atsakovės manymu, 0,2000 ha ploto žemės sklypas jau yra suformuotas jame esantiems statiniams eksploatuoti pagal tiesioginę Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų paskirtį, todėl nėra teisinio pagrindo performuoti aptariamą žemės sklypą. Taip pat atsakovė nurodė, jog 2016 m. gruodžio 15 d. buvo gautas ieškovės prašymas organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas performuoti žemės sklypą, įtraukiant visą faktiškai naudojamą ir namų valdos techninės apskaitos byloje pažymėtą sklypą (įskaitant ankščiau privatizuotą sklypo dalį, kuri Nekilnojamojo turto registre įregistruota kad. Nr. (duomenys neskelbtini)). Kadangi ginčo sklypas jau yra suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, nėra teisinio pagrindo formuoti žemės sklypą esamų statinių pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, tuo tarpu tvorai eksploatuoti žemės sklypai nėra formuojami. Pažymėjo, jog atsakovė 2017 m. birželio 30 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini)kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, prašydama pateikti nuomonę, ar vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, reglamentuojančiais sklypų projektavimą, yra galimybė suprojektuoti namų valdos žemės sklypą, didinant jį iki viso faktiškai naudojamo ploto, parengiant žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Nacionalinė žemės tarnyba 2017 m. liepos 31 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini), atsakydama į Savivaldybės administracijos paklausimą, nurodė, jog Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, žemės sklypai gali būti didinami tik iš karto teritorijų planavimo dokumente formuojant šį didesnį namų valdos žemės sklypą, bet ne daugiau kaip iki 0,3 ha Vilniaus mieste. Papildomas laisvos valstybinės žemės plotas gali būti formuojamas ir prijungiamas prie jau esamo teritorijų planavimo dokumente suformuoto ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoto namų valdos žemės sklypo tik tuo atveju, jeigu toks laisvos valstybinės žemės plotas atitinka įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto sąvoką, įtvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 papunktyje. Taigi valstybinės žemės patikėtinis - Nacionalinė žemės tarnyba nesutiko su ieškovės reikalavimu suformuoti visą jos neva faktiškai naudojamą žemės sklypą (0,3148 ha ploto).
Atsiliepimas
Tretysis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prašė bylą spręsti atsiliepime nurodytais motyvais. Nurodė, jog Ž. A. D. 1992-04-03 pateikė prašymą Vilniaus miesto valdybos žemėtvarkos tarnybos Rasų seniūnijos valdybai parduoti 3361 kv. m ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto valdybos 1993-01-21 potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypų pardavimo ne konkurso tvarka privačių namų valdų savininkams“ bei 1994 m. gruodžio 15 d. potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl papildomų žemės pardavimo namų valdų savininkams pagal Vilniaus miesto vyriausiojo architekto išvadą“ Ž. A. D. buvo parduota atitinkamai 1236 kv. m. ploto žemės sklypo dalis ir papildomai 764 kv. m ploto žemės sklypo dalis pagal AB „Vilniaus komprojektas“ 1994 m. gruodžio 30 d. parengtą 2000 kv. m ploto namų valdos (duomenys neskelbtini), žemės sklypo ribų planą. 1995-02- 02 buvo sudaryta valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, jog Vilniaus miesto skyrius 2016-08-30 atliko žemės sklypo patikrinimą ir surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu nustatė, kad žemės sklypą juosia akmeninė tvora. Rytinėje sklypo dalyje yra baseinas ir pavėsinė. Išmatavus sklypo ribas nustatyta, kad baseinas, pavėsinė ir rytinę dalį juosianti tvora yra valstybinėje žemėje. Užimamas valstybinės žemės plotas 1228 kv. m., baseinas užima 53 kv. m, o pavėsinė - 5 kv. m. Vakarinėje sklypo dalyje, ties sklypo riba valstybinėje žemėje įrengta atraminė sienutė, kurios užimamas plotas 19 kv. m. Nurodė, kad Vilniaus miesto skyrius 2017 m. balandžio 10 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo” kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, atsižvelgdamas į žemės naudojimo patikrinimo akte užfiksuotus rezultatus, prašė išnagrinėti pagal kompetenciją, įvertinti statinių teisėtumą ir nustačius pažeidimus surašyti privalomąjį nurodymą juos pašalinti. Vilniaus miesto skyriuje 2017 m. liepos 21 d. gautas VTPSI raštas (Reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) „Dėl tarnybinės pagalbos“, kuriuo buvo prašoma suteikti tarnybinę pagalbinę pateiktais klausimais. Vilniaus miesto skyrius 2017 m. rugpjūčio 7 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“ informavo VTPSI, kad ieškovė naudotis papildomu 1148 kv. m ploto žemės sklypu teisinio pagrindo neturi, kadangi 2001-05-25 dovanojimo sutartimi jai teko 2000 kv. m ploto žemės sklypas, o 1148 kv. m ploto žemės sklypas nesuformuotas ir nėra registruotas valstybės įmonėje Registrų centras. Pažymėjo, kad valstybinės žemės sklypai išnuomojami ar parduodami tokio dydžio, kurie būtini statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Pagal tuo metu galiojusį Valstybinių žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-07-21 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“ (redakcija galiojusi nuo 1994-07-01 iki 1995- 04-22) 4 punktą, kuriame buvo nurodyta, kad miestuose išskyrus Kuršių nerijos nacionalinį parką, privačių namų valdoms parduodami faktiško valdos dydžio sklypai, bet ne didesni kaip 0,2 ha Vilniuje. Faktiškas privačių namų valdoms parduodamo žemės sklypo dydis nustatomas pagal namų valdos techninės apskaitos bylų duomenis. Nurodė, kad vadovaujantis Vilniaus miesto valdybos 1993-01-21 potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypų pardavimo ne konkurso tvarka privačių namų valdų savininkams“ bei 1994 m. gruodžio 15 d. potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl papildomų žemės pardavimo namų valdų savininkams pagal Vilniaus miesto vyriausiojo architekto išvadą“ Ž. A. D. buvo parduota atitinkamai 1236 kv. m ploto žemės sklypo dalis ir papildomai 764 kv. m ploto žemės sklypo dalis pagal AB „Vilniaus komprojektas“ 1994 m. gruodžio 30 d. parengtą 2000 kv. m ploto namų valdos (duomenys neskelbtini), žemės sklypo ribų planą. 1995-02-02 buvo sudaryta valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Minėti potvarkiai yra galiojantys ir nenuginčyti. 2001 m. gegužės 25 d. dovanojimo sutartimi Žemės sklypo nuosavybės teisė perleista ieškovei. Trečiojo asmens nuomone, žemės sklypas suformuotas ir Nekilnojamojo turto registre bei Nekilnojamojo turto kadastre įregistruotas laikantis galiojančių teisės aktų nuostatų, t. y. tuo metu suformuotas esamam statiniui eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jo tiesioginę paskirtį.
Tretysis asmuo Verkių regioninio parko direkcija su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ginčo žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), yra Valstybės saugomo Pavilnių regioninio parko geomorfologinio draustinio teritorijoje, apsauginių teritorijų miestų, miestelių, kaimų ir jų dalių sugriežtinto vizualinio reguliavimo kraštovaizdžio tvarkymo zonoje. Pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl regioninių parkų ir draustinių įsteigimo“ buvo įsteigtas Valstybės saugomas Pavilnių regioninis parkas, kurio steigimo tikslas - išsaugoti erozinių raguvynų bei Vilnios slėnio kraštovaizdį, gamtiniu, rekreaciniu, kultūriniu bei estetiniu požiūriu vertingiausias ekosistemas, gamtos ir kultūros kompleksus ar atskirus elementus, išlaikyti kraštovaizdžio įvairovę bei ekologinę pusiausvyrą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. liepos 19 d. nutarimu Nr. 855 patvirtintuose Pavilnių regioninio parko nuostatuose be kita ko įtvirtinta, kad Pavilnių regioninio parko paskirtis yra išsaugoti Kalnų, Šveicarijos, Iškartų, Barsukynės, Rokantiškių, Markučių bei Tuputiškių erozinius raguvynus su būdingomis augalų bendrijomis, Ribiškių ir Sapieginės erozinių vėduoklių kraštovaizdžio struktūrą, Lyglaukių didžiuosius erozinius raguvynus, Vilnelės slėnį; išsaugoti gamtinės ekosistemos stabilumą, augalų rūšis, įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą, augavietes, atkurti pažeistus gamtos, kultūros kompleksus bei objektus; reglamentuoti ūkinę veiklą bei urbanizacijos plėtotę pagal regioninio parko planavimo schemą. Pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tinkama saugomų teritorijų (vertingų vietovių) apsauga yra suinteresuota visa visuomenė, todėl interesas, kad bet kokia veikla, galinti turėti neigiamos įtakos minėtoms teritorijoms, būtų vykdoma griežtai laikantis Konstitucijos, įstatymų ir jiems neprieštaraujančių teisės aktų reikalavimų, yra laikytinas viešuoju interesu (LVAT 2007 m. Liepos 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis Nr. Al.46-335/2008, 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. Al 7-742/2007, 2006 m. sausio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. Al4-86/2007). Saugomų teritorijų įstatyme įtvirtinta, kad saugomos teritorijos - sausumos ir (ar) vandens plotai nustatytomis aiškiomis ribomis, turintys pripažintą mokslinę, ekologinę, kultūrinę ir kitokią vertę ir kuriems teisės aktais nustatytas specialus apsaugos ir naudojimo režimas (tvarka). Saugomų teritorijų Įstatymo 31 straipsnio 7 punktas nurodo, kad valstybinių draustinių, valstybinių parkų ir biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijų draustinių, taip pat rekreacinių zonų valstybinė žemė, miškai, vandenys, krūmai, pelkės, akmenynai ir kita nenaudojama žemė neparduodama. Taigi, Direkcijos nuomone, nėra pagrindo įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją nustatyti ieškovės savavališkai naudojamos valstybinės žemės dalies ribas ir apskaičiuoti parduodamo žemės sklypo vertės priedą dėl statinių.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovas teismo posėdyje ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad pagal parengtą planą buvo suformuotas 0,3148 ha sklypas, o ne 0,2000 ha. Ieškovė laikė, jog sklypas bus parduodamas etapais: pirmu etapu 0,2000 ha, o vėliau bus parduota papildomai 1148 kv.m. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovė naudojosi 0,3148 ha ir šį plotą buvo aptvėrusi tvora, todėl pagrįstai tikėjosi, jog jai priklausė visas sklypas. Be to, buvo išduoti statybos leidimai. Ieškovė prašė atnaujinti ieškinio senaties terminą, be to, teigė, jog pažeidimas yra tęstinis, dėl ko senatis nėra praleista.
Atsakovės atstovė teismo posėdyje su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Paaiškino, jog ieškovė neteisėtai naudojasi 0,3148 ha, kadangi jai nuosavybės teise priklauso tik 0,2000 ha. Teisinio pagrindo prašomam sklypui suformuoti nėra. Be to, atsakovė prašė taikyti ieškinio senatį, kadangi ieškovė kreipėsi dėl pažeistų teisių gynimo tik po 16 metų.
Trečiojo asmens Verkių regioninio parko direkcijos atstovė teismo posėdyje su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Paaiškino, jog ginčo sklypas patenka į saugomą teritoriją, nes 1993 m. buvo įsteigtas parkas. Be to, žemės sklypo plane nurodytas 0,2000 ha plotas, priklausantis ieškovei.
Trečiojo asmens Nacionalinė žemės tarnybos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką buvo informuotas tinkamai, iki posėdžio pradžios prašymų gauta nebuvo, neatvykimo priežastys teismui nėra žinomos. Atsižvelgiant šią aplinkybę bei į tai, jog tretysis asmuo savo poziciją byloje yra pateikęs, proceso dalyviams neprieštaraujant, teismas remiantis CPK 7 str., Europos Konvencijos 6 str. 1 d., išnagrinėjo civilinę bylą Nacionalinės žemės tarnybos atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 0,2000 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ieškovei 2001-05-25 dovanojimo sutarties pagrindu (e.b.l. 81-82); be to, ieškovei nuosavybės teise priklauso pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir tvora, esantys nurodytame žemės sklype (e.b.l. 84-85). VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenų išrašai patvirtina, jog iki 2001-05-25 dovanojimo sutarties sudarymo sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė Ž. A. D., kuris 1995-02-02 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigijo šį žemės sklypą.
Taip pat byloje nustatyta, kad buvęs žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), savininkas Ž.A. D. 1992-04-03 pateikė prašymą Vilniaus miesto valdybos žemėtvarkos tarnybos Rasų seniūnijos valdybai parduoti 3361 kv. m ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 165); 1994-10-11 jis kreipėsi į Rasų seniūniją, prašydamas leisti išsipirkti jo nuomojamą žemės sklypą iki 20 arų, nurodydamas, jog sklypu naudojasi nuo 1989 m., naudojamas sklypas yra 33,61 arų (e.b.l. 158). Atsižvelgiant į šiuos prašymus, Vilniaus m. valdyba 1993-01-21 potvarkiu (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypų pardavimo ne konkurso tvarka privačių namų valdų savininkams“ bei 1994 m. gruodžio 15 d. potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl papildomų žemės sklypų pardavimo namų valdų savininkams pagal Vilniaus m. vyriausiojo architekto išvadą“ (e.b.l. 160-163), pardavė Ž. A. D. atitinkamai 1236 m² žemės sklypo dalį ir papildomai 764 m² sklypo dalį pagal AB „Vilniaus komprojektas“ 1994 m. gruodžio 30 d. parengtą namų valdos (duomenys neskelbtini), žemės sklypo ribų planą (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 70, 83, 154-157, 164). Iš žemės sklypo ribų plano matyti, jog Ž.A. D. buvo parduotas 2000 m² žemės sklypas, o 1148 m² žemės sklypas buvo numatytas kaip papildomo naudojimo žemė. 1995 m. vasario 2 d. buvo sudaryta Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su Ž.A. D. ir jam parduotas 2000 m² žemės sklypas (e.b.l. 150-151). Iš 1995-02-10 Valstybinio žemės kadastro duomenų registro Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog 0,2 ha žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), priklausė Ž.A. D. (e.b.l. 147-149).
Byloje esantys duomenys liudija, jog Ž.A. D. 1989-10-09 buvo išduotas leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) vykdyti individualią statybą (e.b.l. 71) bei parengtas gyvenamojo namo rekonstrukcijos projektas (e.b.l. 72-80), kurio aiškinamajame rašte nurodyta, jog rekonstruojamas namas yra sklype prie Lygialaukio ir Mildos gatvių sankryžos; sklypo bendras plotas – 31 480, m², išpirktos žemės sklypo plotas – 20 000 m² ; naudojamos žemės sklypo plotas – 11 480 m² (e.b.l. 78-78).
Taip pat byloje nustatyta, jog ieškovė 2016-12-15 kreipėsi į atsakovę Vilniaus m. savivaldybės administraciją su prašymu organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, nurodydama, jog faktiškai naudojamo sklypo plotas yra 3361 kv.m. ir jis buvo užfiksuotas Namų valdos techninės apskaitos byloje bei 1992 m. balandžio mėnesio susitarime pirkti žemės sklypą, tačiau dėl neaiškių priežasčių buvo leista privatizuoti tik 2000 kv.m (e.b.l. 120-121).
Atsakovė Vilniaus m. savivaldybės administracija, reaguodama į šį ieškovės prašymą, 2017-06-30 raštu „Dėl tarnybinės pagalbos sprendžiant žemės sklypų projektavimo klausimus“ kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą, nurodydama, jog ieškovė faktiškai naudojasi 3361 kv.m ploto žemės sklypu, o Nekilnojamojo turto registre jai įregistruota nuosavybės teisė į 2000 kv.m sklypą. Taigi, atsižvelgiant į šias aplinkybes, atsakovė prašė pateikti informaciją, ar remiantis teisės aktais yra galimybė suprojektuoti namų valdos žemės sklypus didinant juos iki faktiškai naudojamo ploto, parengiant žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektus (e.b.l. 116-117).
Nacionalinė žemės tarnyba 2017 m. rugpjūčio 7 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“ nurodė, jog ieškovė naudotis papildomu 1148 kv. m ploto žemės sklypu neturi teisinio pagrindo, kadangi 2001-05-25 dovanojimo sutartimi jai teko 2000 kv. m ploto žemės sklypas, o 1148 kv. m ploto žemės sklypas nesuformuotas ir nėra registruotas valstybės įmonėje Registrų centras. Taip pat pažymėjo, kad vadovaujantis Vilniaus miesto valdybos 1993-01-21 potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypų pardavimo ne konkurso tvarka privačių namų valdų savininkams“ bei 1994 m. gruodžio 15 d. potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl papildomų žemės pardavimo namų valdų savininkams pagal Vilniaus miesto vyriausiojo architekto išvadą“ buvusiam savininkui Ž. A. D. buvo parduota atitinkamai 1236 kv. m ploto žemės sklypo dalis ir papildomai 764 kv. m ploto žemės sklypo dalis pagal AB „Vilniaus komprojektas“ 1994 m. gruodžio 30 d. parengtą 2000 kv. m ploto namų valdos (duomenys neskelbtini), žemės sklypo ribų planą (e.b.l. 135-136).
Taip pat byloje nustatyta, jog Nacionalinė žemės tarnyba 2016-08-30 surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą ieškovei ir nustatė, jog žemės sklypas nėra paženklintas riboženkliais, vietoje buvo pamatuota tvora, juosianti visą žemės sklypą, pavėsinė, baseinas ir atraminė sienelė (e.b.l. 142-146). 2016-09-21 Nacionalinė žemės tarnyba surašė raštą dėl galimo administracinio teisės pažeidimo, nurodydama, jog patikrinimo metu, išmatavus sklypo ribas nustatyta, kad baseinas, pavėsinė ir rytinę dalį juosianti tvora yra valstybinėje žemėje, užimamas valstybinės žemės plotas – 1228 kv.m (e.b.l. 140-141). 2017-04-10 Nacionalinė žemės tarnyba kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją dėl informacijos pateikimo apie žemės naudojimo patikrinimo akte užfiksuotą informaciją (e.b.l. 138-139).
Nagrinėjamojoje byloje ieškovė ieškinį grindė aplinkybėmis, jog pagal 1995-06-28 statinių kadastrinių matavimų bylą, sklypą ((duomenys neskelbtini)), jo ribas ir namų valdą sudaro teritorija, kurios plotas yra 0,3148 ha; be to, pagal 1994-12-30 parengtą sklypo ((duomenys neskelbtini)) planą buvo suformuotas 0,3148 ha ploto sklypas, kuris reikalingas statinių eksploatacijai.
Sprendžiant dėl šių teiginių pagrįstumo, svarbu išanalizuoti ir įvertinti šias byloje nustatytas faktines aplinkybes:
1) Ankstesnis ginčo žemės sklypo ir statinių savininkas Ž. A. D. privatizavo 0,2000 ha ploto žemės sklypą, kurį 1995 m. vasario 2 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įsigijo iš valstybės. Tuo metu galiojusio Žemės reformos įstatymo 9 str. 5 d. nustatė, kad miestuose, išskyrus Kuršių nerijos nacionalinį parką, privačių namų valdoms parduodami faktiško valdos dydžio sklypai, bet ne didesni kaip 0,2000 ha Vilniuje. Nagrinėjamojoje byloje konstatuota, kad ginčo sklypas patenka į saugomą teritoriją, nes 1993 m. buvo įsteigtas parkas. Saugomų teritorijų įstatymo 31 str. 7 p. nurodyta, jog valstybinių draustinių, valstybinių parkų ir biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijų draustinių, taip pat rekreacinių zonų valstybinė žemė, miškai, vandenys, krūmai, pelkės, akmenynai ir kita nenaudojama žemė neparduodama. Taigi, atsižvelgiant į šias įstatymo nuostatas, 1995-02-02 Ž.A. D. pagrįstai buvo parduotas 0,2000 ha ploto sklypas. Tuo tarpu byloje duomenų, jog Ž.A. D. iki 1993 m. būtų įgijęs nuosavybės teise papildomai naudojamą žemės sklypo plotą (0,1148 ha), nėra (CPK 178 str.); juolab, kad nėra ir įrodymų, patvirtinančių, jog pastarasis būtų skundęs valstybės institucijų veiksmus įsigyjant ginčo sklypą;
2) Ieškovė 2001 m. gegužės 25 d. dovanojimo sutarties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į 0,2000 ha žemės sklypą su statiniais; taigi, šio sandorio sudarymo metu jai objektyviai buvo žinoma ir suprantama, jog ji turi teisę naudotis 0,2000 ha ploto žemės sklypu. Tuo tarpu 1148 kv. m ploto žemės sklypas nebuvo suformuotas ir įregistruotas valstybės įmonėje Registrų centras. Tos aplinkybės, jog: a) Namų valdos techninės apskaitos kortelėje nurodyta, jog bendras sklypo plotas – 3148 kv.m (e.b.l. 19-24); b) 1989-12-11 Vilniaus tarpmiestinio techninės inventorizacijos biuro pažymėjimas, išduotas Ž.A. D., patvirtina, kad bendras žemės sklypo plotas pagal jo skyrimo dokumentus yra 1236 kv. metrų, o pagal paskutinės inventorizacijos duomenis – 3361 kv. metrų (e.b.l. 177); c) 1992 m. balandžio mėnesio susitarime pirkti žemės sklypą nurodytas 0,3661 žemės sklypas (e.b.l. 122) ir d) 1994 m. gruodžio 30 d. parengtas sklypo, (duomenys neskelbtini), planas, kuriame nurodytos sklypo 0,3148 ha, - negali būti vertinamos esminėmis sąlygomis pripažinti, kad ieškovė turėjo teisinį pagrindą naudotis didesniu nei 0,2000 ha žemės sklypu. Nors ieškovė teigė, kad 1989 m. Ž.A. D. buvo išduotas statybos leidimas 0,3148 ha plotui, teismo vertinimu, tai nėra pakankama faktui konstatuoti, kad šis visas plotas buvo reikalingas namų valdos statiniams – gyvenamajam namui, tvorai, baseinui, pavėsinei ir kitiems statiniams eksploatuoti. Pažymėtina, kad parengto gyvenamojo namo rekonstrukcijos projekto aiškinamajame rašte nurodyta, jog išpirktos žemės sklypo plotas – 20 000 m² , o naudojamos žemės sklypo plotas – 11 480 m² (e.b.l. 78-79). Taigi, akivaizdu, jog išpirkto žemės sklypo (20 000 m²) pakako rekonstruojamo tuo metu namo eksploatacijai.
Svarbu pažymėti, jog EŽTT savo praktikoje yra pažymėjęs, jog nuosavybė gali būti jau egzistuojanti arba turtas, įskaitant ir reikalavimus tam tikrose gerai apibrėžtose situacijose. Tam, kad reikalavimas būtų laikomas „turtu“, patenkančiu į Europos Konvencijos Pirmojo Protokolo 1 straipsnio taikymo ir apsaugos ribas, ieškovas privalo įrodyti, kad tai turi pakankamą pagrindą pagal nacionalinę teisę, pavyzdžiui, nacionalinių teismų priimtas sprendimas, patvirtinantis asmens nuosavybės teisę. Teisėti asmens lūkesčiai taip pat patenka į Pirmojo Protokolo 1 str. taikymo sritį (Lay Lay Company Limited v. Malta, no. 30633/11, 23 October 2013, § 77).
Ieškovė ieškinį grindė aplinkybėmis, jog ji laikė, kad sklypas bus parduodamas etapais: pirmu etapu 0,2000 ha, o vėliau bus parduota papildomai - 1148 kv.m; dėl nurodytų aplinkybių ji naudojosi 0,3148 ha ir šį plotą buvo aptvėrusi tvora, todėl ieškovė tikėjosi, jog jai priklausė visas sklypas. Sprendžiant dėl šių teiginių, svarbu pažymėti, jog yra skirtumas tarp „vilties“ ir „teisėtų lūkesčių“; „viltis“ gali būti, tuo tarpu „teisėtas lūkestis“ privalo būti konkrečios prigimties ir būti pagrįstas teisine nuostata, teisės aktu ar teismo sprendimu. Taigi, nagrinėjamojoje byloje svarbu nustatyti, ar galėjo kilti ieškovei teisėtas lūkestis įgyti ginčo sklypą faktinių bylos aplinkybių kontekste. Byloje esantys duomenys liudija, jog ieškovė 0,2000 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), bei jame esančius statinius – gyvenamąjį namą ir tvorą, nuosavybės teise įgijo iš Ž.A. D. dovanojimo sutarties pagrindu (e.b.l. 81-82, 84-85). Buvęs sklypo savininkas Ž.A. D. taip pat 1995 m. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įgijo 0,2000 ha žemės sklypą (e.b.l. 150-151). Ta aplinkybė, jog sklypo ribų plane buvo numatytas 1148 m² žemės sklypas kaip papildomo naudojimo žemė automatiškai nesudarė pagrindo klasifikuoti, jog buvo suformuotas 0,1148 ha žemės sklypas, reikalingas statinių, kuriems buvo išduotas 1989 m. leidimas, eksploatacijai. Juolab, kad projektavimo darbų aiškinamajame rašte nurodytas sklypo bendras plotas 31480 kv.m., tačiau išpirktos žemės plotas sudarė 20000 kv.m., o naudojamos žemės – 11480 kv.m. (e.b.l. 78-79).
Tokiu būdu teismas sprendžia, jog ieškovės lūkestis buvo pagrįstas daugiau viltimi. Vien ta aplinkybė, jog ji pakankamai ilgai naudojosi ginčo sklypu neturint jokios nuosavybės teisės, nėra svarus argumentas pripažįstant, jog ieškovė turėjo turtinį interesą į ginčo sklypą Konvencijos Pirmojo Protokolo 1 straipsnio prasme (Bellizzi v. Malta, no. 46575/09, 28 November 2011, § 74). Juolab, kad ir teisės doktrinoje galioja principas, jog “iš neteisės teisė neatsiranda“. Be to, EŽTT savo praktikoje pažymėjo, jog Konvencijos Pirmo Protokolo 1 str. taikomas tik egzistuojančiai nuosavybei; taigi ieškovės teisės pagal pirmąjį Konvencijos protokolą negali būti ginamos (Anheuser-Busch Inc. v. Portugal, no. 73049/01, 11 January 2007, § 48). Tuo tarpu Konvencijos Pirmojo Protokolo 1 straipsnis nesuteikia garantijų į teisę įgyti nuosavybę. Ieškovė, aiškiai suvokdama, jog dovanojimo sutartimi įsigijo 0,2000 ha žemės sklypo, negalėjo objektyviai tikėtis, jog ji gali naudotis ir ateityje įgyti nuosavybės teisę į valstybei priklausančią sklypo dalį. Taigi, nei teisė, nei teismo sprendimai nepatvirtino ieškovės „reikalavimo“.
Be to, nagrinėjamos bylos kontekste svarbu pabrėžti, jog tuo metu, kai buvęs ginčo sklypo savininkas įsigijo žemės sklypą, keitėsi teisinis reglamentavimas, susijęs su aplinkosauga bei nustatantis žemės sklypo dydį namų valdai. Konstatuota, kad ginčo sklypas pateko į saugomą teritoriją, todėl valstybės institucijos, parduodamos 0,2000 ha sklypą, elgėsi teisėtai; byloje nėra duomenų, jog institucijos veikė neatsakingai ir joms kiltų atsakomybė dėl 0,1148 ha žemės sklypo statuso neapibrėžtumo. Be to, nuo ieškovės žemės sklypo įsigijimo momento, t.y. 2001-05-25, nebuvo priimta jokių sprendimų, patvirtinančių valstybės institucijų neveikimą. Šios bylos kontekste svarbu paminėti EŽTT praktiką, kurioje Teismas pabrėžė, jog visų pirma valstybės institucijos sprendžia, kokios priemonės turi būti taikomos tikslu apsaugoti saugomas teritorijas. Tai priklauso nuo miestų ir regionų planavimo politikos, kuri yra evoliucinė; be to, yra sritys, kuriose įsikiša Valstybė, vykdydama nuosavybės kontrolę tikslu užtikrinti viešąjį interesą (Depalle v. France, no. 34044/02, 29 March 2010, § 87).
Taigi nustatyti faktiniai duomenys patvirtina, kad ieškovė neturėjo pagrindo tikėtis, jog ji turi teisę faktiškai naudotis didesniu žemės sklypu, nei numatytas Dovanojimo sutartyje, kurioje aiškiai buvo apibrėžtas 0,2000 ha žemės sklypo plotas. Išdėstytų aplinkybių kontekste teismas sprendžia, jog suprojektuoti namų valdos žemės sklypą didinant jį iki faktiškai naudojamo ploto - 0,3148 ha pagal inventorinės bylos duomenis bei apskaičiuoti parduodamo žemės sklypo vertės priedą dėl statinių, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.
EŽTT savo praktikoje yra pažymėjęs, jog teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti; šią teisę gali riboti ieškinio senaties terminas, tačiau visuomet svarbu užtikrinti, jog senaties taikymas nepaneigtų iš esmės pačios teisės kreiptis į teismą (Konvencijos 6 str.) (Freitag v. Germany, no. 71440/01, 19 July 2007, § 35).
Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu pažymėti, jog ieškinio senaties terminas ieškiniui pareikšti, remiantis CK 1.124 str. ir 1.125 str. 1 d. nuostatomis, nustatytas tikslu užtikrinti teisingumo vykdymą ir teisinį apibrėžtumą. Ieškovė savo reikalavimą kildina iš 2001 m. gegužės 25 d. dovanojimo sutarties, kurios pagrindu įgijo nuosavybės teisę į 0,2000 ha žemės sklypą su statiniais; tuo tarpu ieškinį ji dėl faktinio sklypo duomenų nustatymo pateikė teismui tik 2018-02-23. Taigi, akivaizdu, jog ieškinys teisme gautas jau suėjus ieškinio senaties terminui. Nors ieškovė teigė, jog pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, nes valstybės institucijos nesiėmė veiksmų, tačiau teismas atkreipia pastarosios dėmesį, jog ji tik 2016-12-15 kreipėsi į atsakovę Vilniaus m. savivaldybės administraciją su prašymu organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, nurodydama, jog buvo leista privatizuoti tik 2000 kv.m (e.b.l. 120-121). Tuo tarpu byloje duomenų, patvirtinančių, jog ieškovė būtų teikusi prašymus ar reiškusi pretenzijas dėl galimo jos teisių pažeidimo, byloje nėra (CPK 178 str.). Taigi, ta aplinkybė, jog ieškovė praleido ieškinio senaties terminą priskirtina jos elgesiui. Juolab, kad ieškinio senaties terminas buvo pakankamai ilgas - dešimt metų. EŽTT savo praktikoje atkreipė dėmesį į tai, jog šalys privalo būti rūpestingos, vykdydamos procedūrinius reikalavimus savo bylose (Zubac v. Croatia, no. 40160/12, 5 April 2018, § 93).
Taigi, ieškinio senaties termino praleidimas nagrinėjamojoje byloje taip pat sudaro savarankišką pagrindą ieškiniui atmesti (CK 1.131 str. 1 d.).
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pažymėtina, kad nagrinėjamojoje byloje teismas ieškovės ieškinį atmetė, todėl jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršijo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš ieškovės nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 93 str., 98 str., 259 str., 260 str., 268 str., 270 str., teismas
nusprendžia:
ieškovės H. A. D. ieškinį atsakovei Vilniaus m. savivaldybės administracijai dėl faktinio sklypo duomenų nustatymo ir atsakovės įpareigojimų, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM ir Verkių regioninio parko direkcija, atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. apylinkės teismą.