Alytaus apylinkės teismo nutartis

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėja Irma Blekaitienė, spręsdama antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 1 d. nuosprendžiu V. V. pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (du epizodai) ir nuteistas - pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (už sukčiavimą užvaldant VW Passat automobilį) 2 metų laisvės atėmimo bausme; Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (už sukčiavimą užvaldant Audi automobilį) 2 metų laisvės atėmimo bausme; Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu subendrinta bausmė nustatyta 3 metų laisvės atėmimas. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta galutinė bausmė 2 metai terminuoto laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2014-04-09 iki 2014-04-11 ir nuo 2015-06-01 iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Teisme 2016 m. kovo 14 d. gautas nuteistojo gynėjo advokato Kazimiero Juknos prašymas išspręsti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų klausimą pagal 2016-01-14 pateiktą valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 361 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio ky­lan­­čias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė, o vienas iš sprendimų, ku­riuos teismas turi teisę priimti nuosprendžio vykdymo metu, yra būtent sprendimas dėl proceso iš­lai­dų nustatymo ir jų paskirstymo (BPK 361 straipsnio 2 dalis).

BPK 106 str. 2 d. nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo nepriteistinos.

Tiriant ir nagrinėjant bylas, kai įtariamasis ar kaltinamasis yra suimtas, gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 51 str. 1 d. 7 p. ). Baudžiamojo proceso įstatymas numato galimybę pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, tačiau pabrėžtina, kad tokios įstatymo nuostatos nėra imperatyvios (BPK 106 str. 2 d.). Teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo priskiriama teismo diskrecijai. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį įstatyme yra numatytas privalomas gynėjo dalyvavimas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 str. 3 d. c p.) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (2014-06-13 Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (2014-06-17 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–322/2014).

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, jog gynėjo dalyvavimas buvo privalomas dėl įstatyme numatytų pagrindų ir gynėjas buvo paskirtas nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, o nagrinėjant suimto asmens bylą, toks nuteistasis net neturėtų galimybės atsisakyti gynėjo, iš nuteistojo V. V. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nepriteisti iš nuteistojo V. V. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Lazdijų rajono apylinkės teismą.