Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Violetos Petkevičienės ir Eglės Žulytės-Janulionienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Asociacijos „Petys už laisvę“ skundą atsakovei Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja Asociacija „Petys už laisvę“ (toliau – ir Asociacija) kreipėsi su skundu į teismą prašydama panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus (toliau – ir Inspektorius) 2022-12-22 sprendimą Nr. (SK-240, G-829)SPR-273 (toliau – ir Sprendimas); pripažinti, kad Asociacijos 2022-10-31 ir 2022-11-09 pranešimuose Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai nurodyti viešosios informacijos skleidėjai, 2022-03-16 paskelbdami Asociacijos 2022-10-31 ir 2022-11-09 pranešimuose Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai nurodytas publikacijas, pažeidė Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą draudimą skelbti informaciją, kurioje skleidžiama neapykanta ir kurstymas diskriminuoti asmenis dėl jų pažiūrų ir įsitikinimų; įpareigoti Inspektorių, įspėti Asociacijos 2022-10-31 ir 2022-11-09 pranešimuose Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai nurodytus viešosios informacijos skleidėjus apie pastebėtus Visuomenės informavimo įstatymo ir kitų visuomenės informavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus ir įpareigoti Inspektorių pareikalauti juos pašalinti.

Nurodo, kad Asociacija 2022-10-31 ir 2022-11-09 pranešimais (toliau – Pranešimai) kreipėsi

į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą (toliau – ir Tarnyba) dėl publikacijose „V. kreipėsi į

visuomenę: pamirškite šiuos veikėjus – E. D., G. P., grupę Rebelheart“ (lrt.lt, 2022-03-16), „V.: Nidos „Šlovės alėjoje“ neliks P. delno atspaudo, ragina ignoruoti ir kitas skandalingai pasisakiusias žvaigždes“ (delfi.lt, 202-03-16), „A. V. viešas kreipimasis: „Pamirškite šiuos Kremliui naudingus idiotus“ (15min.lt, 2022-03-16), „V. rėžė kritikos pramogų pasaulio atstovams: jų išsakytos nuomonės – atviras stojimas žudikų pusėn.“ (tv3.lt, 2022-03-16), „V. kreipėsi į visuomenę: pamirškite šiuos veikėjus – E. D., G. P., grupę Rebelheart“ (lrytas.lt, 2022-03-16), „A. V. kirtis: šiuos veikėjus ragina pamiršti, o Nidoje neliks G. P. delno“ (zmones.lt, 2022-03-16) ir „A. V.: „Nidos „Šlovės alėjoje“ neliks G. P. delno“ (atviraklaipeda.lt, 2022-03-16) (toliau – Publikacijos) paskelbtos viešosios informacijos, kurią, vadovaujantis Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – ir VIĮ) 19 straipsnio 1 dalies 3 punktu, skelbti visuomenės informavimo priemonėse yra griežtai draudžiama. Tarnyba 2022-12-22 pranešimu Nr. (SK-240, G-829)S-1236 įteikė pareiškėjai Inspektoriaus 2022-12-22 sprendimą Nr. (SK-240, G-829)SPR-273, kuriuo Inspektorius nusprendė baigti savo iniciatyva pradėtą tyrimą dėl Publikacijose paskelbtos informacijos, kurioje yra skleidžiama neapykanta ir kurstoma diskriminuoti asmenis dėl jų įsitikinimų ar pažiūrų, kadangi, pasak Inspektoriaus, pažeidimai ar aplinkybės, dėl kurių buvo pradėtas tyrimas, nepasitvirtino. Skundžiamą sprendimą Inspektorius motyvavo iš esmės tuo, kad: 1) Publikacijose minimi asmenys: E. D., G. P., ir D. M. yra viešos diskusijos dalyviai, populiarūs Lietuvos atlikėjai, todėl jie nepatenka į VIĮ 19 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis apibrėžtų saugomų asmenų ar jų grupių taikymo sritį; 2) tiriamu atveju išsakytos visuomenėje žinomų asmenų (Lietuvos atlikėjų) nuomonės dėl jų žinomumo yra traktuojamos kaip tokios, kurios patenka į viešųjų debatų visuomenei ir valstybei svarbiais klausimais sferą, todėl institucinis įsikišimas vien šiuo aspektu yra galimas tik kraštutiniais atvejais; 3) nuomonė, kuria net ir netiesiogiai, bet viešai skatinama apatija arba pritarimas karo nusikaltimų atžvilgiu, turėtų būti suvokiama kaip tokia, į kurią galima sulaukti atsakymo; 4) įvykstant viešiems debatams dėl karinių veiksmų ir karo nusikaltimų etinės kartelės akcentavimas ar aukštinimas (prioritezavimas) pažeistų tarpdisciplininius teisės protingumo ir proporcingumo principus.

Prieštaraudama Sprendimui pažymi, kad šiuo konkrečiu atveju nei tiesiogiai, nei netiesiogiai VIĮ nėra nustatytas nevienodas teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų kategorijų, esančių skirtingose padėtyse, atžvilgiu, todėl Inspektoriaus Sprendimo motyvas nutraukti pagal pareiškėjos pateiktą informaciją pradėtą tyrimą, vadovaujantis tuo, kad Publikacijose minimi asmenys – E. D., G. P., ir D. M., yra populiarūs Lietuvos atlikėjai, todėl jie nepatenka į VIĮ 19 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis apibrėžtų saugomų asmenų ar jų grupių taikymo sritį, prieštarauja tiek VIĮ, tiek ir konstituciniam teisinės valstybės principui, savyje apimančiam ir asmenų lygiateisiškumo principą.

Nurodo, kad visuomenėje žinomų asmenų pasisakymai, jų nuomonės pažiūros ir įsitikinimai patenka (gali patekti) į viešųjų debatų visuomenei ir valstybei svarbiais klausimais sferą, kita vertus savaime tai nesuteikia jokios teisės tokių debatų metu peržengti įstatymu saugomus interesus. Nėra ginčo ir dėl to, kad asmenys turi teisę vieni kitus kritikuoti, išsakyti neigiamą požiūrį į kito asmens nuomonę, neigiamą nusistatymą į tą asmenį (tame tarpe ir dėl kritikuojamo asmens pažiūrų ar įsitikinimų), tačiau bet kuriuo atveju kritika negali peraugti į kito asmens niekinimą, neapykantos skleidimą, kurstymą diskriminuoti tuos asmenis dėl jų pažiūrų ar įsitikinimų. Tuo tarpu visuomenės informavimo priemonėms yra griežtai draudžiama skelbti informaciją, kurioje yra skleidžiama neapykanta ar kurstymas diskriminuoti asmenis dėl jų pažiūrų ar įsitikinimų. Pabrėžia, kad šiuo konkrečiu atveju Inspektoriaus Sprendimo motyvai suponuoja pagrindą daryti išvadą, kad Inspektorius yra tos nuomonės, jog, viešai kritikuojant kitus asmenis dėl jų pažiūrų ar įsitikinimų, tam tikriems asmenims yra leidžiama kritiką transformuoti į neapykantos skleidimą ir net į viešą kurstymą diskriminuoti kitus asmenis dėl jų pažiūrų ar įsitikinimų. Pareiškėja su tokių faktinių aplinkybių vertinimu negali sutikti ir nesutinka, juo labiau, kad, vadovaujantis pirmiau pristatyta Inpskektoriaus Sprendimo argumentų ir motyvų logika, tokiu atveju reikėtų sutikti ir su tuo, kad gali būti pateisinamos ir tokios situacijos, kai viešai yra kurstoma ne tik diskrinuoti asmenis dėl jų pažiūrų ar įsitikinimų, bet ir, kai, pavyzdžiui, viešai yra kurstoma su kitais asmenimis (dėl jų pažiūrų ar įsitikinimų) fiziškai susidoroti ar prieš juos smurtauti.

Pareiškėjos teigimu, Inspektoriaus Sprendimo motyvas, kad nuomonė, kuria net ir netiesiogiai, bet viešai skatinama apatija arba pritarimas karo nusikaltimų atžvilgiu, turėtų būti suvokiama kaip tokia, į kurią galima sulaukti atsakymo, šiuo konkrečiu atveju yra vertintina itin kritiškai. Pareiškėjai nesuprantama, kokius karo nusikaltimus turi omenyje Inspektorius. Pareiškėja yra įsitikinusi, kad tam tikrų veikų kvalifikavimas kaip karo nusikaltimas yra ne Inspektoriaus, ne Lietuvos Respublikos Seimo, ne Vyriausybės ir, juo labiau, ne visuomenės informavimo priemonių, o tik teismo prerogatyva. Pareiškėja neturi duomenų apie tai, kad ta veika, dėl kurios pasisakė Publikacijose minimi Lietuvos atlikėjai (E. D., G. P., D. M.), tuo metu buvo ar šiuo metu yra teismo pripažinta kaip karo nusikaltimas ar nusikaltimas žmoniškumui.

Nurodo, kad Publikacijomis buvo paskleistas visuomenėje žinomo asmens A. V. viešas kurstymas diskriminuoti dainų autorių ir atlikėją G. P.vien tik dėl to, kad G. P. pritarė savo sūnaus D. P. socialiniame tinkle Facebook paskelbtam įrašui, kurio turinys yra toks (cituojama): „Vėl nauja rėmelių ir vėliavėlių pandemija... Nes kažkodėl žmonės galvoja, kad jie geriečių pusėj... iš kur žinot? Kas sakė? Ar tikrai viską suprantat gerai? Ar tikrai žinot, kas vyksta? Blogiečiai puola? O iš kur žinot, kad jie blogiečiai, pagal ką skiriat? Kas yra geriečiai ir blogiečiai šiuo atveju?“ (citatos pabaiga). Taigi, pareiškėja ne tik abejoja, bet yra įsitikinusi tuo, kad pirmiau minėti klausimai, tokie kaip antai: iš kur žinot? Kas sakė? Ar tikrai viską suprantat gerai? Ar tikrai žinot, kas vyksta? Blogiečiai puola? O iš kur žinot, kad jie blogiečiai, pagal ką skiriat? Kas yra geriečiai ir blogiečiai šiuo atveju?, kuriuos D. P. viešai uždavė tik prasidėjus karo veiksmams Ukrainoje ir kuriuose nėra net užuominos į kokių nors karo nusikaltimų neigimą, nėra ir negali būti laikomi kaip karo nusikaltimų ar nusikaltimų žmoniškumui neigimas, juo labiau, kaip minėta, joks teismas, pareiškėjos turimais duomenimis nebuvo ir šiuo metu nėra Rusijos Federacijos veiksmų Ukrainos atžvilgiu pripažinęs kaip karo nusikaltimų ar nusikaltimų žmoniškumui. Tuo tarpu dainų autorius ir atlikėjas G. P. tik pritarė pirmiau minėtiems savo sūnaus D. P. iškeltiems klausimams, pridurdamas, kad pasaulyje esama daug melo. Taigi, šioje byloje reikia atsakyti į klausimą, ar asmens įsitkinimas tuo, jog pasaulyje esama daug melo, tikrai yra laikytinas karo nusikaltimo neigimu. Tuo tarpu kito Publikacijose minimo asmens – E. D.atžvilgiu 2022-03-01 Vilniaus apylinkės prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl socialiniuose tinkluose paskelbto vaizdo įrašo karo Ukrainoje tema, tačiau šis ikiteisminis tyrimas 2022 m. gegužės mėn. buvo nutrauktas nenustačius šio asmens veikoje nusikaltimo sudėties požymių. Taigi ši faktinė aplinkybė dar kartą patvirtina, kad Publikacijose minimi asmenys savo viešais pasisakymais jokių karo nusikaltimų neneigė ir nesantaikos nekurstė.

Pažymi, kad visuomenėje žinomas asmuo A. V. atvirai ir tiesiogiai viešai kurstė Publikacijose minimus asmenis diskriminuoti, o visuomenės informavimo priemonės, pažeisdamos VIĮ 19 straipsnio 1 dalies 3 punktu įtvirtintą draudimą, paskelbė informaciją, kurioje yra viešai kurstoma neapykanta ir kurstymas diskriminuoti asmenis dėl jų pažiūrų ar įsitikinimų. Aplinkybę, kad A. V. kurstė diskriminuoti asmenis dėl jų pažiūrų ar įsitikinimų, o visuomenės informavimo priemonės paskelbė informaciją, kurioje yra viešai kurstoma neapykanta ir kurstymas diskriminuoti asmenis dėl jų pažiūrų ar įsitikinimų, patvirtina šie A. V. pasisakymai, kurie viešai buvo paskelbti šio skundo įvadinėje dalyje nurodytose visuomenės informavimo priemonėse (cituojama): 1) „Todėl kreipiuosi į visas 60 Lietuvos savivaldybių su nuoširdžiu prašymu –organizuodami įvairiausius renginius ir miesto šventes (kurios rengiamos už mokesčių mokėtojų pinigus), tiesiog pamirškite šiuos veikėjus – E. D., G. P., grupę „Rebelheart“; 2) „Labiausiai kreipiuosi į Lietuvos didmiesčių merus – nesuteikite savo miestų viešųjų erdvių jų koncertams, eiliniams paskutiniams atsisveikinimams ir pasipinigavimams.“; 3) „Taip pat kreipiuosi į visus TV kanalus, radijo stotis, portalus, žiniasklaidos leidinius. Išbraukite šiuos Kremliui naudingus idiotus iš savo grojaraščių ir puslapių, nereklamuokite jų koncertų.“; 4) „Ir pabaigai, mieli scenos ir eterio kolegos, laidų ir renginių vedėjai, dainininkai, atlikėjai, muzikantai, šokėjai, aktoriai, prodiuseriai. Atsisakykite dalyvauti renginiuose, sužinoję, kad juose dalyvauja šie veikėjai. Tiesiog paklauskite organizatorių, kas dar dalyvauja renginyje, ir maloniai iškelkite sąlygą – „aš tikrai dalyvausiu, bet kad šito veikėjo nebūtų.“ (citatos pabaiga).

Atsakovė Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba atsiliepimo argumentais prašo pareiškėjos skundą atmesti.

Nurodo, kad aplinkybė, jog Asociacija Inspektoriui pateikė skundą dėl galimo pažeidimo, nėra pagrindas laikyti Asociacijos suinteresuotu asmeniu, turinčiu reikalavimo teisę į Inspektoriaus sprendimo panaikinimą, todėl daro išvadą, kad Inspektoriaus Sprendimas pareiškėjai tiesiogiai nesukuria jokių teisių ar pareigų. Pareiškėja neturi reikalavimo teisės, todėl nėra pagrindo konstatuoti jos nurodyto teisės pažeidimo ir apginti jos pažeistas teises.

Nurodo, kad Sprendimu Inspektorius paaiškino pareiškėjai, kad Asociacijos nurodomų asmenų viešai išreikštos mintys, kai viešai dėstoma informacija, susijusi su Rusijos Federacijos karine agresija Ukrainos atžvilgiu, yra vieša nuomonė Lietuvos visuomenei itin jautriu klausimu (pavyzdžiui, prarastas valstybingumas TSRS okupacijos metu, tremtys ir t. t., todėl Ukrainos okupacija ypač rezonuoja Lietuvos visuomenėje). Reakcija į tokias viešas nuomones (Publikacijose esantys skundžiami A. V. teiginiai) negali būti ribojama pasitelkiant Visuomenės informavimo įstatyme įtvirtintą diskriminacijos prevencijos institutą, nes viešai pareikšta nuomonė, ypač išsakoma žinomų žmonių, susijusi su Ukrainos okupacija, nekaltų žmonių žūtimis ir t. t., yra traktuojama kaip tokia, kuri patenka ne tik į viešojo intereso debatų sferą, bet į debatų sferą, kuri yra egzistenciškai svarbi lietuvių identitetui – rezonuoja su išsikovota laisve, už kurią dabar turi kovoti ukrainiečiai. Teiginiai menkinantys ar keliantys atvirus klausimus, „kas yra blogiečiai“ Ukrainoje vykstančių įvykių kontekste vertinant iš tam tikros perspektyvos gali atrodyti normalia raiška – pavyzdžiui, pareiškėjos perspektyvos atveju – bet kelti reikalavimą viešajai erdvei, nediskriminuoti esą tariamai griežtu atsakymu į turinį, kuriuo tikslingai ar be tikslo minėti asmenys, brutalios Ukrainos okupacijos aplinkybėmis, kelia klausimą, kas yra kalti dėl okupacijos (gal „ne okupantas kaltas dėl okupacijos“, gal „okupantas gėrio pusėje?“) G. P. atveju. E. D. atveju menkina Rusijos Federacijos okupuojamoje teritorijoje žūstančius žmones teigiant: „Tai va tie, kurie ten sėdi ir šaudosi, vyksta natūralus planetos išvalymas“ (esą vyksta dvipusis karinis konfliktas, o ne gerokai mažesnės šalies puolimas, niokojimas ir okupacija, o žūstantys Ukrainos kariai ir civiliai yra „planetos išsivalymo“ procesas). D. M.atveju okupacinių veiksmų niveliavimas pateisinant Ukrainos okupaciją, nes ukrainiečiai, anot komentaro autoriaus, yra fašistai. Pažymi, kad A. V. atsakymas, kuriuo jis ragina visuomenę, taip pat renginių organizatorius, savivaldybes, atsiriboti nuo minėtų asmenų, pareiškėjos yra aiškinamas kaip kurstymas diskriminuoti Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punkto reglamentavimo apibrėžtyje.

Dėl skundo argumentų nurodo, kad Sprendimu nebuvo kvestionuojamas asmenų lygiateisiškumo klausimas, tik pabrėžiama, kad faktu yra tai, jog šie žmonės yra žinomi ir jų išreiškiama nuomonė turi didesnę sklaidą ir preziumuojamą autoritetą tarp gerbėjų (sekėjų). Šie asmenų aspektai jų nedaro „nelygiais“ lygiateisiškumo instituto atžvilgiu, bet kuria prielaidą jų sklaidą vertinti griežčiau negu įprasto žmogaus nuomonės atveju ypač, jeigu nuomonė yra išsakoma viešojo intereso klausimu. Pažymi, kad asmenys, pateisinantys okupaciją, bei įvertinus su tuo susijusį fundamentalų prieštaravimą ir nesuderinamumą su demokratinėmis vertybėmis (o būtent okupacijos, esančios demokratijos antiteze, normalizavimas), neturi jokio preteksto teigti, kad yra pažeidžiamos žmogaus teisės (lygiateisiškumas).

Pabrėžia, kad aplinkybių visuma, pavyzdžiui, išsakytos asmenų nuomonės, Inspektoriaus nėra vertinamos tiesiogiai. E. D.atveju inspektorius neteigia, kad teiginys „Vyksta natūralus planetos išvalymas“ prieštarauja žmogiškumui, dehumanizuoja aukas ir pan. Inspektoriaus funkcija, tokiu atveju, yra įvertinti, ar viešieji procesai, net jeigu jie prasilenkia su tam tikra lingvistine ar bendražmogiška etika, vyksta tikslingai (A. V. atveju ginant viešąjį interesą užimant oponuojančią poziciją) ar pavyzdžiui, Publikacijose minimų asmenų atveju reiškiant nuomonę, kuri gali šokiruoti bet kurį asmenį, suprantantį karo baisybės, jo nesąžiningumą, neteisingumą ar beatodairiškumą ir žmogaus gyvybės devalvaciją. Nei viena šių nuomonių nėra ribotina, nes, kaip minėta, Sprendime šis netiesioginis dialogas – tai viešasis procesas, kuris yra fundamentalesnis negu teisiniai instrumentai, reglamentuojantys kvestionuojamą viešąją informaciją. Inspektoriaus nuomone, tirta nuomonių kolizija yra fundamentaliai reikšminga viešajam diskursui.

Sutinka su pareiškėja, kad Inspektorius iš tikrųjų neturi galimybių nei patikrinti, nei kvalifikuoti (konstatuoti) karo nusikaltimų, bet tai nėra laikytina nesąžininga prezumpcija Rusijos Federacijos okupacijos atžvilgiu tyrimo atveju, nes tiriama sklaida – vieši debatai (debatų dalyvių perspektyva) yra vertinami ne per teisės, bet per diskusijomis keliamų „paprotinių“ taisyklių prizmę ir termino vartojimas atsižvelgiant į 2022 m. viešai visam pasauliui skelbtą siaubą keliančią informaciją ir vaizdo medžiagą, dėl žiaurumų, įvykdytų Bučos, Irpino, Mariupolio, Iziumo, Chersono, Charkovo srityse ir kituose išlaisvintuose miestuose ir miesteliuose suponuoja jeigu ne konstatuojamąją teisę, tai bent jau klausimo kėlimo, ar prielaidų paviešinimo dėl galimai padarytų karo nusikaltimų debatų apie Rusijos Federacijos vykdomą Ukrainos okupaciją metu.

Dėl skundo argumentų, kad teismas atsakytų į klausimą, ar asmens įsitikinimas tuo, kad pasaulyje esama daug melo, tikrai yra laikytinas karo nusikaltimo neigimu, nurodo, kad karo nusikaltimo terminas vartotas tik siekiant paaiškinti, kad viešasis diskursas gali būti ribojamas tik kraštutiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju vieši žinomų asmenų pasisakymai, pažiūros ir įsitikinimai Rusijos Federacijos okupacinių veiksmų klausimu, nėra Visuomenės informavimo įstatymo saugomas teisinis gėris lygiateisiškumo aspektu. Saugotinas yra asmuo ir jo teisė laisvai dėstyti savo poziciją, konkuruoti savo nuomone su oponentais. Kritikos elemento kvestionavimas (ar juolab eliminavimas) iš viešosios erdvės prieštarauja viešojo diskurso kvintesencijai. Visuomenės informavimo įstatymo taikymas tiriamu atveju būtų nepagrįstas, nes nepatenka į Visuomenės informavimo įstatymo reglamentacinę apibrėžtį; esant pagrįstumui – perteklinis, nes viešiesiems debatams šiuo metu (ar Publikacijų skelbimo metu), vykstančių karinių veiksmų klausimu etinės kartelės akcentavimas ar aukštinimas (prioretizavimas) pažeistų tarpdisciplininį teisės protingumo principą.

Pažymi, kad Inspektorius Sprendime neindikavo, kad asmenų raiška turėjo (ar turėtų) būti ribojama. Priešingai, okupacijos normalizavimą indikuojanti raiška yra naudinga kaip pavyzdys, kuris yra viešai išskiriamas ir įvertinamas, kaip tiriamu atveju, itin kritiškai, atmetant (A. V. nuomone) tariamų Ukrainos okupacijos apologetų mintis. Teisinė intervencija į viešus debatus okupacijos teisinimo oponavimo atveju yra atmestina. Pabrėžia, kad asmenų nuomonės normalizuojant okupaciją nėra įstatymu ginama vertybė. Tai, kad nuomonės, normalizuojančios okupaciją, yra siejamos su jas išsakančiais žinomais asmenimis, nekuria jokių teisinių prielaidų taikyti diskriminaciją draudžiančią teisinę reglamentaciją.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje ginčas keliamas dėl Inspektoriaus 2022-12-22 sprendimo Nr. (SK-240, G-829)SPR-273 teisėtumo ir pagrįstumo, pripažinimo, kad Asociacijos 2022-10-31 ir 2022-11-09 pranešimuose Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai nurodyti viešosios informacijos skleidėjai, 2022-03-16 paskelbdami Asociacijos 2022-10-31 ir 2022-11-09 pranešimuose Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai nurodytas publikacijas, pažeidė VIĮ 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą draudimą skelbti informaciją, kurioje skleidžiama neapykanta ir kurstymas diskriminuoti asmenis dėl jų pažiūrų ir įsitikinimų bei įparegojimo Inspektoriui, kad šis įspėti Asociacijos 2022-10-31 ir 2022-11-09 pranešimuose Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai nurodytus viešosios informacijos skleidėjus apie pastebėtus VIĮ ir kitų visuomenės informavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus ir įpareigoti juos pašalinti.

Bylos medžiaga nustatyta, kad Žurnalistų etikos inspektoriaus tamyba gavo Asociacijos ,,Petys už laisvę” pranešimą dėl publikacijose: „V. kreipėsi įvisuomenę: pamirškite šiuos veikėjus – E. D., G. P., grupę Rebelheart“ (lrt.lt, 2022-03-16), „V.: Nidos „Šlovės alėjoje“ neliks P. delno atspaudo, ragina ignoruoti ir kitas skandalingai pasisakiusias žvaigždes“ (delfi.lt, 202-03-16), „A. V. viešas kreipimasis: „Pamirškite šiuos Kremliui naudingus idiotus“ (15min.lt, 2022-03-16), „V. rėžė kritikos pramogų pasaulio atstovams: jų išsakytos nuomonės – atviras stojimas žudikų pusėn.“ (tv3.lt, 2022-03-16), „V. kreipėsi į visuomenę: pamirškite šiuos veikėjus – E. D., G. P., grupę Rebelheart“ (lrytas.lt, 2022-03-16), „A. V. kirtis: šiuos veikėjus ragina pamiršti, o Nidoje neliks G. P. delno“ (zmones.lt, 2022-03-16) ir „A. V.: „Nidos „Šlovės alėjoje“ neliks G. P. delno“ (atviraklaipeda.lt, 2022-03-16).

Pranešime teigiama, kad visuomenės informavimo priemonėse buvo paskelbta ir toliau yra publikuojama (nėra pašalinta) informacija, kurią skelbti draudžia Visuomenės informavimo įstatymas, t. y. informacija, kurioje yra kurstoma neapykanta, taip pat kurstoma diskriminuoti asmenis dėl jų pažiūrų ir (ar) įsitikinimų. Kitaip tariant, A. V. savo teiginiais diskriminuoja asmenis dėl jų pažiūrų.

Inspektorius, vadovaudamasis VIĮ 50 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 2 dalies 1 punktu, tyrimą pradėjo savo iniciatyva. Įvertinęs surinktą medžiagą priėmė 2022-12-22 sprendimą Nr. (SK-240, G-829)SPR-273 (Sprendimas), kuriame nurodė, jog baigia tyrimą nepasitvirtinus aplinkybėms dėl kurių tyrimas buvo pradėtas (VIĮ 50 straipsnio 3 dalies 7 punktas).

Pareiškėja nesutikdama su Sprendimu, su skundu kreipėsi į teismą.

Pareiškėja į Inspektorių kreipėsi tuo pagrindu, kad visuomenėje žinomas asmuo A. V. atvirai ir tiesiogiai viešai kurstė diskriminuoti Publikacijose minimus asmenis, o visuomenės informavimo priemonės, pažeisdamos VIĮ 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą draudimą diskriminuoti asmenis dėl jų pažiūrų, paskelbė tokio turinio informaciją. Tuo tarpu Inspektorius baigė tyrimą nustatęs, kad Publikacijose nurodyti asmenys nepatenka į VIĮ 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytų ginamų asmenų sąraša, dėl ko, atitinkamai, minėtų asmenų kalbos, pažiūros, įsitikinimai nepatenka į VIĮ saugomo teisinio gėrio apibrėžto lygiateisiškumo aspektu srytį.

VIĮ 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte (2022-09-22 redakcija) nustatyta, kad visuomenės informavimo priemonėse draudžiama skelbti informaciją, kurioje skleidžiama ar kurstoma neapykanta, tyčiojimasis, niekinimas, kurstoma diskriminuoti, smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, negalios, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar religijos pagrindu.

Nustatyta, kad Inspektorius atkreipė dėmesį ir šios aplinkybės iš esmės laikytinos esminėmis, keliamo ginčo kontekste, kad žinomų (viešų) asmenų viešai išreikšta nuomonė, ypač objektyviai jautriu klausimu – kariniai veiksmai Ukrainoje, natūraliai turėjo didesnę sklaidą ir susidomėjimą visuomenėje, o ir komentarai (kaip šiuo atveju kritika), į žinomų asmenų pasisakymus, galėjo būti pateikti griežčiau nei įprasto žmogaus nuomonės atveju. Taip pat Inspektorius, atitinkamų asmenų atžvilgiu išsakytą kritiką įvertino ir jos (kritikos) tikslingumo aspektu, nuspręsdamas, kad Publikacijose išsakyta kito viešo asmens (Publikacijų autoriaus) oponuojanti pozicija buvo išsakyta ginant viešąjį interesą. Taigi, šiuo atveju, tikslinga pasisakyti dėl viešų asmenų teisių gynimo nagrinėjamo ginčo kontekste bei išreikštos kritikos konteksto diskriminaciniu požiūriu.

Viešuoju asmeniu ex officio paprastai laikomi asmenys, dėl savo einamų pareigų, veiklos ar visuomeninės padėties nuolat sulaukiantys visuomenės dėmesio ir pagrįstai ją dominantys. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucijos Nr. 1165 (1998) dėl teisės į privatumą 7 punkte įtvirtinta, kad viešieji asmenys yra asmenys, užimantys pareigas valstybės tarnyboje ir (ar) naudojantys viešuosius išteklius, ir, apskritai, visi tie, kurie atlieka reikšmingą vaidmenį visuomeniniame gyvenime (politikos, ekonomikos, meno, socialinėje, sporto ar bet kurioje kitoje srityje). EŽTT 2012-02-07 sprendime, kuriame pateikta EŽTT pozicija dėl įžymybių teisės į privataus gyvenimo gerbimą (Konvencijos 8 straipsnis, aprėpiantis įvairius aspektus, įskaitant privataus, šeimos gyvenimo, asmens garbės ir orumo gynimą bei pan.) ir žiniasklaidos saviraiškos laisvės (Konvencijos 10 straipsnis) pusiausvyros, nurodyta, kad iš esmės nacionaliniai teismai gali geriausiai įvertinti, kaip gerai žinomas yra asmuo, ypač kai jis daugiausia žinomas nacionaliniu lygiu (žr. pv., Axel Springer AG v. Germany (GCX no. 39954/08, 7 February 2012; Von Hannoverv. Germany (No. 2) (GC), nos. 40660/08 ir 60641/08). Nagrinėjamu atveju tiek Publikacijose nurodyti asmenys, tiek Publikacijų autorius yra nacionaliniu lygiu gerai žinomi meno, kultūros, pramogų žmonės, todėl visi neabejotinai priskirtini viešiesiems asmenims.

Pažymėtina, tokia nuomonė, be kita ko, formuojama ir teismų praktikoje, kad viešųjų asmenų gyvenimo ribos saugomos skirtinga apimtimi negu privačių asmenų, ir viešasis asmuo nesinaudoja tokiu pačiu garbės ir orumo gynimu kaip privatus asmuo. Viešųjų asmenų asmeninės savybės, jų elgesys, viešai išreikšta nuomonė, ypač viešojo intereso klausimais, gali turėti ir turės reikšmės viešiesiems reikalams, todėl visuomenės interesas apie juos žinoti, labiau nei apie privačius asmenis, bei jų atžvilgiu pareikšta kritika, net ir stipresnė, tam tikra prasme yra tikėtina ir pagrįsta. Atitinkamai toks asmuo (viešas) privalo būti pakantesnis tiek žiniasklaidos, tiek kitų asmenų dėmesiui ir ypač kritikai.

Įvertinus byloje surinktą medžiagą, ginčo šalių pozicijas ginčo klausimu, sutiktina su Inspekcijos išvada, kad Publikacijose minimi asmenys nepatenka į VIĮ 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte apibrėžtų asmenų ar jų grupių apimtį. Šioje teisės nuostatoje nurodyti draudžiami diskriminuoti asmenys (ir/ar grupės), kaip jie turėtų būti suprantami šios teisės nuostatos prasme, atitinka tokius asmenis, kuriuos draudžiama diskriminuoti dėl jų nuoseklių, tęstinių, nekintamų įsitikinimų ir/ar pažiūrų. Į bylą nėra pateikta tokių įrodymų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad Publikacijose nurodytus asmenis, pagal jų įsitikinimų nuoseklumą, tęstinumą, pvz. nagrinėjamo ginčo tema, būtų galima priskirti VIĮ 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytoms asmenų grupėms. Kaip nustatyta bylos medžiaga, Publikacijose yra nurodyti vienkartiniai (kiek teismui yra žinoma iš bylos medžiagos) jose minimų asmenų pasisakymai Rusijos Federacijos atliktų karinių veiksmų (karo veiksmai Ukrainoje) tema, dėl ko pagrįstai galima daryti išvadą, kad Publikacijose nurodyti asmenys nepatenka į VIĮ įstatymo nuostatomis saugomą tokių asmenų lygiateisiškumo sritį, būtent pareiškėjos nurodomo VIĮ 19 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasme. Atsižvelgiant į tai, Inspektoriaus išvada dėl to, kad Publikacijose minimi asmenys nepatenka į VIĮ 19 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis apibrėžtų saugomų asmenų ar jų grupių taikymo sritį vertintina kaip pagrįsta.

Sutiktina su Inspektoriaus argumentais, kad Publikacijose nurodyti vieši asmenys yra tik viešos diskusijos dalyviai, kurių išsakytos nuomonės, galimai įsitikinimai (aptarti Publikacijose), be kita ko, turi nesuderinamumo su demokratinėmis vertybėmis apraiškų. Iš Publikacijų turinio (konteksto, ne pavienių žodžių) matyti, kad autoriaus išsakyta kritika, objektyviai vertinant, aiškiai atspindėjo Publikacijų autoriaus teisėto tikslo – demokratinių vertybių gynimas (viešasis interesas), pateisinimą, todėl, teismo vertinimu, Inspektorius pagrįstai šios kritikos neįvertino kaip viešos diskriminacijos, išsakytos Publikacijose minimų viešųjų asmenų atžvilgiu. Taigi, įvertinus, kad, kaip jau minėta, Publikacijose minimi asmenys pagrįstai nebuvo pripažinti ginamais asmenimis VIĮ 19 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasme, o Publikacijų turinys atspindi tik viešų asmenų viešos diskusijos, visuomenei jautriu klausimu (karinių veiksmų tema), turinį, todėl tokių asmenų atžvilgiu pareikšta kritika nelaikytina diskriminacine ir turėtų būti labiau toleruojama.

Atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančias teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad Inspektorius pagrįstai savo nuožiūrą pradėtą tyrimą baigė nenustatęs pažeidimo ar aplinkybių, dėl kurių jis buvo pradėtas (VIĮ 50 straipsnio 3 dalies 7 punktas). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos reikalavimus (panaikinti Sprendimą ir įpareigoti atlikti veiksmus) skunde išdėstytais argumentais, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Vien ta aplinkybė, jog pareiškėjos netenkina ginčijamo Sprendimo turinys nesudaro pagrindo Sprendimą pripažinti nepagrįstu ir neteisėtu.

Kiti šalių argumentai neturi reikšmės galutinei procesinei bylos baigčiai, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos Asociacijos „Petys už laisvę“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.