Vilniaus apygardos teismo nutartis

Žemesnės instancijos teismas

3. Teismas 2023 m. balandžio 14 d. nutartimi nustatė ieškovui 7 dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti - įpareigojo ieškovą pateikti teismui informaciją apie tai, kada buvo priimtas VVTAT nutarimas, ar šis nutarimas buvo skundžiamas, taip pat pateikti teismui įrodymus, ar ieškovas pranešė VVTAT apie pareikštą ieškinį bendrosios kompetencijos teismui.

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. balandžio 26 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtą, grąžino ieškovui 21 Eur žyminio mokesčio.

5. Teismas nurodė, kad CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkte nustatyta, kad teismas palieka pareiškimą nenagrinėtą, jeigu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, kad pareiškimas neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkto pagrindu ieškinys paliekamas nenagrinėtas tik tuo atveju, jei šalis per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina.

6. Teismas konstatavo, kad ieškovas nepašalino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 14 d. nutarties ir teismo nutartimi nustatytų trūkumų, t. y. nenurodė, kada buvo priimtas VVTAT nutarimas (nurodė tik kreipimosi datą) ir nenurodė, ar VVTAT nutarimas buvo apskųstas.

7. Iš bylos šalių paaiškinimų teismas nustatė, kad VVTAT yra priėmusi nutarimą dėl ieškovo skundo, į bylą nėra pateikta duomenų, kad minėtas nutarimas buvo skundžiamas. Remiantis Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 28 straipsnio 1 dalimi, vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas įsigalioja ir yra privalomas vykdyti, jeigu nei viena ginčo šalis per 30 dienų nuo vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme CPK nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės. Šios taisyklės taip pat buvo išaiškintos šalims minėtame VVTAT nutarime. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad VVTAT nutarimas yra įsigaliojęs ir privalomai vykdytinas dokumentas.

8. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas ieškinį paliko nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkto pagrindu.

9. Teismas taip pat nurodė, kad remiantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu, teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad ieškovas neįvykdė nurodyto reikalavimo, nes VVTAT nutarimo jis neskundė.

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

13. Byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas, teisėtumo.

14. Įstatymai garantuoja kiekvienam suinteresuotam asmeniui teisę kreiptis į teismą (CPK 5 straipsnis), o tokia teisė turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. Teisės normos nustato reikalavimus ieškinio formai ir turiniui. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), bei savo reikalavimą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Nesant bent vieno iš šių elementų, negalimas teisminis nagrinėjimas, todėl ieškinį pareiškiantis asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinio pareiškimą, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais, galėtų greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis). Nustatęs ieškinio trūkumus, teismas paskiria terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnis). Per šį terminą pašalinus ieškinio trūkumus, teismas turi ieškinį priimti, o jų nepašalinus, laikyti ieškinį nepaduotu ir grąžinti ieškovui (CPK 115 straipsnio 3 dalis, 138 straipsnis).

15. Jeigu bylos nagrinėjmo metu, t. y. priėmus ieškinį, paaiškėja, kad ieškinys yra su trūkumais, tuomet teismas nustato terminą trūkumams pašalinti, o jų nepašalinus, palieka ieškinį nenagrinėtą (CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas).

Žemesnės instancijos teismas

17. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. balandžio 14 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti - įpareigojo ieškovą pateikti teismui informaciją apie tai, kada buvo priimtas VVTAT nutarimas, ar šis nutarimas buvo apskųstas, taip pat pateikti teismui įrodymus, ar ieškovas pranešė VVTAT apie pareikštą ieškinį bendrosios kompetencijos teismui.

18. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 14 d. nutarties dėl ieškinio trūkumų nustatymo ieškovas neskundė, teismo nustatytų trūkumų nepašalino. Atskirajame skunde apeliantas nors ir nesutinka su ginčijama teismo nutartimi, tačiau nepagrindė, kad pateikė teismui reikalautus duomenis: kada buvo priimtas VVTAT nutarimas, ar šis nutarimas buvo apskųstas.

19. Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas įsigalioja ir yra privalomas vykdyti, jeigu nė viena ginčo šalis per 30 dienų nuo vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės. Vadovaujantis Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio 2 dalimi, kreipimasis į teismą po vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nelaikomas šios institucijos sprendimo apskundimu.

20. Aptartų teisės normų analizė leidžia spręsti, kad įsigaliojęs VVTAT nutarimas yra vykdytinas dokumentas ir kreipimasis į teismą ginčą spręsti teismine tvarka galimas per 30 dienų nuo vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo. Todėl ieškovui nepateikus teismui duomenų, leidžiančių spręsti apie VVTAT nutarimo, išnagrinėjus ieškovo kaip vartotojo skundą, priėmimo datą, taip pat duomenų, ar šis VVTAT nutarimas buvo apskųstas, t. y. nepagrindus reikšmingų faktinių ieškinio aplinkybių (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), teismas pagrįstai ieškovo ieškinį paliko nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkto pagrindu.

21. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pripažįsta nepagrįstais pirmosios instancijos teismo argumentus, kad byloje keliamam ginčui dėl žalos atlyginimo yra privaloma išankstinė tvarka.

22. Pagal CPK 22 straipsnio 1 dalį įstatymų numatytais atvejais gali būti nustatyta privaloma išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka. Pažymėtina, kad pasekmės, numatytos CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte (dėl atsisakymo priimti ieškinį), gali kilti tik tokiu atveju, jei suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Tuo tarpu skundžiamoje nutartyje nenurodyta jokia teisės norma, numatanti šalims pareigą laikytis išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Tokios išankstinės tvarkos nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas.

23. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje iš esmės tinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas, priėmė pagrįstą procesinį sprendimą ieškinį paliekant nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkto pagrindu. Todėl atskirasis skundas atmestinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 26 d. nutartis paliktina nepakeista, tačiau pašalinami iš nutarties teismo motyvai dėl ginčui privalomos išankstinės tvarkos nesilaikymo (337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).