- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-31
- Bylos Nr.
- e2VP-1856-1003/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-00338-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danas Lisas
- Pareiškėjas
- Omega Invest OU
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Danas Lisas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos Omega Invest OU prašymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys antstolė E. R., V. K., S. K.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja prašo nustatyti, kad skolininkės V. K. sutuoktinio S. K. gaunamas darbo užmokestis yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir V. K. priklauso ½ dalis sutuoktinio pinigų, darbo užmokesčio ar kitų prilygintų pajamų, kurias jis gauna arba gaus ateityje.
Pareiškime nurodyta, kad antstolės Eurikos Rulienės kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0069/21/01481 dėl skolos išieškojimo iš skolininkės V. K. pareiškėjos naudai pagal bylą Nr. e2-7947-1065/2021. Pareiškėja gavo antstolės patikslintą pasiūlymą kreiptis į teismą dėl skolininkės turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje su sutuoktiniu, nustatymo.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas įtvirtintas CPK 18 str., kuriame numatyta, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.
Vykdant išieškojimą iš skolininko – fizinio asmens – išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, įeinančios į bendrąją dalinę ar jungtinę nuosavybę. CK 4.73 str. 1 d. nustatyta, kad bendrosios nuosavybės teisė gali būti dalinė arba jungtinė. CK 3.87 str. 1 d. įtvirtina nuostatą, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Pagal CK 3.88 str. 1 d. 5 p. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). CK 3.117 str. įtvirtina sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją. Preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 str. 2 d.). Nenustačius skolininko dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, negalima tiksliai apibrėžti sutuoktinio asmeninio turto apimties ir jo vertės. Dėl šios priežasties negali būti nukreiptas išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, kol nėra nustatyta jam priklausanti dalis, ar padalytas santuokoje įgytas turtas (CK 3.116 str., CPK 667 str.). CPK 667 str. 1 d. nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. Jei per antstolio nustatytą terminą toks prašymas nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia. Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 str. 3 d.). Tai, kad išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 str. 4 d.), reiškia, kad teismas nustato bendrosios nuosavybės bendraturčių dalis taip, kad būtų įmanoma išieškoti, nes priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas.
Iš nagrinėjamoje civilinėje byloje bei pateiktoje vykdomojoje byloje Nr. 0069/21/01481 esančių duomenų matyti, kad antstolės Eurikos Rulienės kontoroje vykdomas skolos išieškojimas iš V. K. pagal Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2021-10-05 išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-7947-1065/2021. Suinteresuoti asmenys V. K. ir S. K. susituokė (duomenys neskelbtini). Vedybų sutarčių registro išrašo duomenimis sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, taip pat nėra duomenų apie suinteresuotų asmenų santuokos nutraukimą, todėl jų turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, pagal kurį turtas sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 ir 3.88 straipsniai). Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3-5 punktus bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe yra pripažįstamos pajamos, gautos tiek iš abiejų sutuoktinių bendros, tiek vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos, kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui ir kita). Byloje nėra ginčo, jog skolininkės prievolė išieškotojui yra jos asmeninė. Todėl skola išieškotojai turi būti išieškoma iš asmeninės nuosavybės teise skolininkei priklausančio turto, o jo nepakakus, ir iš jai tenkančios bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimo turto dalies.
Bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje bendraturčių (sutuoktinių) nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 str. 1 d.), todėl, esant nurodytoms aplinkybėms bei vadovaujantis CPK 667 str., nagrinėjamu atveju būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Antstolė 2021-11-18 priėmė patvarkymą dėl piniginių lėšų išmokėjimo sustabdymo Nr. S-21-69-35079, ir, vadovaudamasi CPK 667 str. 1 d. nustatyta tvarka, pasiūlė skolininkei per 10 dienų pateikti antstolei sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru sutarimu, tačiau sutikimas nebuvo gautas. Antstolė 2022-01-13 patikslintu patvarkymu dėl piniginių lėšų išmokėjimo sustabdymo Nr. S-21-69-1743 nustatė, kad S. K. dirba VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir gauna nuolatines išmokas iš (duomenys neskelbtini). Šiuo patvarkymu antstolė areštavo S. K. gaunamas pinigines lėšas 809,93 Eur ribose ir įpareigojo sustabdyti piniginių lėšų išmokėjimą S. K., t. y. ½ nuo 50 procentų darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesinį atlyginimą (toliau – MMA) ir ½ nuo 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA iki pilno atsiskaitymo.
Pareiškėja pareiškimu prašo nustatyti, jog skolininkei bendrojoje jungtinėje su jos sutuoktiniu nuosavybėje priklauso ½ dalis sutuoktinio gaunamo darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų lėšų. Nagrinėjamu atveju matyti, kad antstolė nustatė ir areštavo konkretų skolininkės sutuoktinio turtą, t. y. sustabdė piniginių lėšų, gaunamų iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir iš (duomenys neskelbtini), išmokėjimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjos prašymas dėl skolininkės turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo tenkintinas. Byloje nėra ginčo dėl to, kad S. K. gaunamas darbo užmokestis iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir gaunamos išmokos iš (duomenys neskelbtini) yra bendroji jungtinė sutuoktinių V. K. ir S. K. nuosavybė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjos prašymas dėl skolininkės turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CPK 667 str.).
Skolininkei išaiškintina, kad pradėjus dirbti ir gauti pastovias pajamas, teismo nutartis neužkerta kelio pačiai skolininkei apie tai informuoti antstolę ir geranoriškai sumokėti skolą į antstolės depozitinę sąskaitą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 290 str., 291 str., 667 str., teismas
nutaria:
tenkinti pareiškėjos Omega Invest OU, juridinio asmens kodas 10866568, pareiškimą.
Nustatyti, kad skolininkei V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) bendrojoje jungtinėje su jos sutuoktiniu S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybėje priklauso ½ dalis sutuoktinio S. K. gaunamo darbo užmokesčio iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir kitų su darbo santykiais susijusių pajamų bei išmokų.
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.