- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-12-22
- Bylos Nr.
- 1-942-795/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-40292-2015-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kristina Baškienė
- Kaltinamasis
- L. Ž.
- Kategorijos
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Baškienė, sekretoriaujant Alinai Bružienei, dalyvaujant:
teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje L. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), apdailininku, teistas:
2015-07-09 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 1 metams; Bausmės neatlikęs;
kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. Ž. pasikėsino pagrobti svetimą turtą, įsibrovęs į patalpą:
2015 m. liepos 19 d., apie 03.10 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste, pro bendrojo naudojimo rūsio patalpų duris pateko į rūsį, jėga rankomis išplėšęs sandėliuko Nr. (duomenys neskelbtini) durų spyną, įsibrovė į patalpą ir pagrobė dviratį “Phantom” 150 eurų vertės, priklausantį P. B. tačiau nusikaltimo nebaigė, dėl aplinkybių nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo sulaikytas A. L.. Tokiu būdu L. Ž. pasikėsino pagrobti P. B. 150 eurų vertės turtą.
2015 m. liepos 19 d., apie 03.20 val., bandant pasišalinti su vogtu dviračiu “Phantom” iš įvykio vietos, buvo nuverstas nuo dviračio jį pastebėjusio A. L., todėl toliau bėgo pėsčiomis ir supratęs, kad yra persekiojamas, siekdamas išvengti atsakomybės už pagrobtą turtą, L. Ž. pagrasino peiliu A. L., kad šį užmuš. Šiais savo veiksmais sudarė pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Tokiu būdu L. Ž. pagrasino nužudyti A. L..
Kaltinamasis L. Ž. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2015m. liepos 19 d., apie 03.10 val., ėjo (duomenys neskelbtini), pro daugiabutį gyvenamąjį namą. Įėjimo į rūsį durys buvo pravertos. L. Ž. įėjo į rūsį, rankomis patraukė sandėliuko, užrakinto nedidele pakabinama spynele, duris ir spynelė nukrito. Iš sandėliuko pagrobė dviratį. Išsivarius dviratį iš rūsio, jį pasivijo vyras ir nuvertė nuo dviračio. L. Ž. iš kišenės išsitraukė peilį ir juo pagrasino vyrui. Vyras sužaloti neketino, tik norėjo pagąsdinti, kad šis liautųsi jį persekiojęs. Dėl padarytų nusikaltimų nuoširdžiai gailisi.
Asmens blaivumo testo pažymoje užfiksuota, kad L. Ž. įvykio metu buvo blaivus, 2015 m. liepos 19 d., 4.06 val. jo iškvėptame ore etilo alkoholio nerasta (b.l.42).
Teismo posėdžio metu, vadovaujantis, Baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio 1 dalimi, perskaityti nukentėjusiojo P. B. parodymai. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno, P. B. parodė, kad 2015 m. liepos 19 d., apie 03.30 val., jam paskambino kaimynas A. L. ir pranešė, kad sulaikytas vyras, pagrobęs iš P. B. sandėliuko dviratį. P. B. išėjo į kiemą. Buvo atvykę policijos pareigūnai, kaltininkas sėdėjo policijos automobilyje. (duomenys neskelbtini), prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), gulėjo P. B. dviratis. Pareigūnai dviratį nufotografavo, apžiūrėjo sandėliuką. Sandėliuko durų spyna buvo sugadinta. Dviratis „Phantom“, 150 eurų vertės jam grąžintas, žala nepadaryta (b.l. 28-29)
Teismo posėdžio metu, vadovaujantis, Baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio 1 dalimi, perskaityti nukentėjusiojo A. L. parodymai. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno, nukentėjusysis A. L. parodė, kad (duomenys neskelbtini), namo Nr. (duomenys neskelbtini), prie pagrindinio įėjimo į rūsį jis yra sumontavęs garso signalizaciją. Garso signalas ateina į jo pultelį. 2015 m. liepos 19 d., apie 03.15 val., (duomenys neskelbtini) namo Nr. (duomenys neskelbtini), rūsyje suveikė signalizacija. A. L. nedelsdamas išėjo į lauką ir pasislėpęs už krūmų stebėjo kas išeis iš rūsio. Netrukus iš rūsio išėjo vyras ir išsivarė dviratį. Vyras sėdo ant dviračio ir nuvažiavo. A. L. vyrą pasivijo ir rankomis nustūmė nuo dviračio. Vyras, palikęs dviratį, ėmė bėgti. Dviratis liko gulėti ant gatvės. Jis bėgo link prekybos centro „Akropolis“, bėgdamas išmetė pirštines. A. L. vyrą vijosi ir telefonu apie nusikaltimą pranešė policijai. Staiga vyras sustojo, išsitraukė pailgą įrankį, panašų į peilį ir juo pagrasino A. L., sakydamas, kad jį užmuš. A. L. išsigando, atsitraukė nuo vyro ir leido jam pabėgti. Pats persekiojo bėglį, pranešdamas jo judėjimo kryptį policijos pareigūnams. Netrukus atvyko policijos pareigūnai ir vyrą sulaikė (b.l. 34-35)
Teismo posėdžio metu, vadovaujantis, Baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio 1 dalimi, perskaityti liudytojo policijos pareigūno V. S. parodymai. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno, liudytojas V. S. parodė, kad 2015 m. liepos 19 d. gavo pranešimą, jog Taikos pr., prie PC „Vėtrungė“ vyriškis persekioja vagį, pavogusį iš sandėliuko dviratį. Taikos pr., prie pastato Nr. 55, vyras buvo sulaikytas. Dviratis rastas netoli namo, iš kurio ir buvo pagrobtas (b.l. 41)
Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad 2015 m. liepos 19 d., 4.21 val. apžiūrint įvykio vietą, (duomenys neskelbtini), namo Nr. (duomenys neskelbtini),kieme rastas dviratis „Phantom Super“. Nusileidus į namo rūsį, sandėliuko Nr. (duomenys neskelbtini) durys praviros. Spyna su laikikliu padėta ant šalia sandėliuko besidriekiančio vamzdžio. Dviratis „Phantom Super“ grąžintas savininkui P. B. (b.l. 11-14, 16-22).
Sulaikyto asmens daiktų paėmimo laikinam saugojimui protokole užfiksuota, kad iš laikinai sulaikyto L. Ž. paimtas peilis juoda rankena. Peilis apžiūrėtas: peilio ilgis 21,5 cm, geležtės ilgis – 11,5 cm. Po apžiūros peilis perduotas saugojimui į Klaipėdos miesto policijos komisariato daiktų saugyklą (b.l. 44, 45-49, 50).
Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis L. Ž. 2015 m. liepos 19 d., naktį, įsibrovęs į gyvenamojo namo rūsyje esantį užrakintą sandėliuką, pasikėsino pagrobti P. B. 150 Eur vertės dviratį „Panthom“. Kaltinamasis L. Ž. teisiamojo posėdžio metu prisipažino, kad stipriai patraukęs sandėliuko duris, nuplėšė spynelę ir duris atidarė, pateko į sandėliuką ir iš jo pagrobė dviratį. Važiuojantį dviračiu jį pamatė ir apie vagystę policijos pareigūnus informavo nukentėjusysis A. L.. Kaltinamasis ne tik prisipažino pagrobęs svetimą turtą, bet ir paaiškino nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, kurios gali būti žinomos tik nusikaltime dalyvavusiam asmeniui: nurodė tikslią nusikaltimo vietą ir patekimo į ją būdą: nusileido į neužrakintą gyvenamojo namo rūsį, sandėliuko durys buvo užrakintos pakabinama spyna, kurią jis nuėmė stipriai patraukęs duris. Nukentėjusysis A. L. patvirtino, kad suveikus signalizacijai jis išėjo į lauką ir stebėjo rūsio duris, pamatė iš rūsio išeinantį kaltinamąjį, kuris varėsi dviratį. Kaltinamąjį bandė sulaikyti, nuvertė jį nuo dviračio ir iškvietė policijos pareigūnus. Nusikalstamos veikos jis nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo pastebėtas ir persekiojamas nukentėjusiojo A. L. ir sulaikytas policijos pareigūnų, neturėjo realios galimybės disponuoti ir pagal savo valią nedisponavo pagrobtu turtu. Kaltinamojo L. Ž. kaltė įrodyta. Jo veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį.
Nusikalstamą veiką L. Ž. padarė tiesiogine tyčia: jis suvokė, kad į patalpą įsibrauna be patalpos savininko žinios ir leidimo, grobdamas svetimą turtą, veikia prieš šio turto savininko valią, numatė nusikalstamos veikos pasekmes ir tokių pasekmių norėjo. Daroma nusikalstama veika liko nebaigta dėl kaltinamajam L. Ž. nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, tačiau atlikus didžiąją dalį nusikalstamo ketinimo: išlaužus sandėliuko durų spyną ir patekus į svetimą patalpą, išvarius dviratį iš rūsio.
Motyvuojamoji dalis
Teismas pripažįsta įrodyta ir tai, kad L. Ž. grasino nužudyti nukentėjusįjį A. L.. Teismų praktikoje pripažįstama, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą gali būti išreikštas žodžiu, raštu, telefonu ir pan., gali būti išsakytas tiek nukentėjusiajam tiesiogiai, tiek ir per kitus asmenis ar viešus pasisakymus, kad svarbu yra tai, jog grasinimas būtų realus, duodantis pagrindą manyti, kad jis gali būti realizuotas. Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumą suprato pats asmuo, kuriam buvo grasinama (Kasacinė nutartis 2K-639/2010). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad nukentėjusysis A. L. kaltinamąjį L. Ž. užtiko darantį nusikaltimą ir bandė jį sulaikyti nuversdamas nuo pavogto dviračio. Nukentėjusysis A. L. parodė, kad pastebėjęs kaltinamąjį su pagrobtu dviračiu, rankomis jį nuvertė ir telefonu apie įvykį pranešė policijai. Kaltinamasis iš kišenės išsitraukė daiktą, panašų į peilį, ir pagrasino juo nužudyti A. L.. Kaltinamasis L. Ž. patvirtino, kad su savimi turėjo peilį ir, norėdamas išvengti nukentėjusiojo persekiojimo ir policijos pareigūnų sulaikymo, juo pagrasino nukentėjusiajam A. L.. Sulaikyto kaltinamojo L. Ž. drabužiuose buvo surastas peilis.
Grasinimas nužudyti nukentėjusįjį A. L. buvo išsakytas demonstruojant į jį nukreiptą peilį, tamsiu paros metu, nuošalioje vietoje, tokiu būdu sustiprinant nukentėjusiajam realų nesaugumo jausmą ir baimę. Šios aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusysis A. L. galėjo pagrįstai manyti, jog su peiliu L. Ž. galėjo jį nužudyti, ar sunkiai sužaloti, ir atsižvelgiant susidariusią į konfliktišką situaciją, į tai kad grasinimas nužudyti buvo išsakytas bandant kaltinamąjį sulaikyti darant kitą apysunkį nusikaltimą, šis grasinimas gali būti įvykdytas, jo realumu abejoti L. Ž. neturėjo pagrindo. L. Ž. veiksmai kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamajame akte, aprašant L. Ž. pareikštą kaltinimą dėl grasinimo nužudyti, buvo nurodyta, kad L. Ž. pagrasino peiliu A. L., kad šį užmuš, tačiau pabėgo. Nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje, dispozicija nereikalauja įrodinėti kaltininko elgesio po nusikaltimo padarymo, šių aplinkybių nurodymas yra perteklinis, todėl iš kaltinimo pašalinama aplinkybė, kad kaltinamasis pabėgo. Toks kaltinimui nereikšmingos aplinkybės pašalinimas nekeičia jo esmės.
Kaltinamasis L. Ž. padarė vieną apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje 178 straipsnio 2 dalyje ir vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje. Jis anksčiau vieną kartą teistas už tyčinius apysunkius nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 2 dalyje, naujas nusikalstamas veikas padarė neatlikęs 2015-07-09 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės, todėl yra recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis). L. Ž. turi šeimą, kartu su sugyventine augina dvi mažametes dukras, gimusias 2012 m. ir 2013 m. Jis nusikaltimų padarymo metu dirbo (duomenys neskelbtini) darbininku, nuosprendžio priėmimo metu dirba (duomenys neskelbtini) darbininku. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis L. Ž. paaiškino, kad anksčiau buvo priklausomas nuo psichiką veikiančių aktyvių medžiagų, šiuo metu šią priklausomybę yra visiškai išsigydęs ir psichoaktyvių medžiagų nevartoja.
L. Ž., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme, laisva valia prisipažino padaręs abi nusikalstamas veikas, nurodė esmines įvykių aplinkybes, kritiškai vertina savo elgesį ir nuoširdžiai gailisi. Ši aplinkybė pripažįstama jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (LR BK 59 str.1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 56 straipsniu, 57 straipsniu, 61 straipsniu, 63 straipsnio 1 dalimi, L. Ž. skiriamos Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalies ir 145 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės, mažesnės nei įstatyme numatytas bausmės vidurkis. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrinamos prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę.
Kaltinamasis L. Ž. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, kaltinamajam paskirta subendrinta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.
Naujus nusikaltimus L. Ž. padarė neatlikęs 2015-07-09 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos vienerių metų laisvės apribojimo bausmės. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė subendrinama su 2015-07-09 nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi.
Į paskirtos bausmės laiką įskaitomas kaltinamojo L. Ž. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2015 m. liepos 19 d., 4 val., iki 2015 m. liepos 20 d., 13.05 (dvi dienos) (b.l. 53-54, 70).
Kaltinamasis dirba, kartu su sugyventine augina, auklėja ir išlaiko du mažamečius vaikus, gyvena socialiniame būste. Jis neturi galiojančių administracinių nuobaudų, nuo nusikalstamų veikų padarymo praėjus pusei metų, naujų teisės pažeidimų nepadarė. Šios aplinkybės ir kaltinamojo asmenybė leidžia pagrįstai manyti, kad L. Ž. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaltinamojo L. Ž. asmenybė, jo gyvenimo socialiniai pokyčiai, nepašalina padarytos veikos pavojingumo ir nesumažina jo kaltės, tačiau teismo nuomone yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, o kartu apsaugoti kaltinamojo šeimos prigimtinius ir svarbiausius socialinius interesus. Kita vertus, paskyrus jam realią laisvės atėmimo bausmę, L. Ž. prarastų galimybę rūpintis savo vaikais ir juos auklėti, aprūpinti save ir savo šeimą, t.y. būtų pažeisti jo socialiniai santykiai. Vadovaujantis LR Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, L. Ž. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas. Siekiant padėti kaltinamajam pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 5 ir 6 punktais, jam skiriami įpareigojimai: dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir devynis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programose.
Nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, priemonė – peilis, saugomas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktinių įrodymų saugykloje, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalimi, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuojamas ir dėl jo mažavertiškumo sunaikinamas (b.l. 50).
Skaitmeninė laikmena (CD) įvykio vietos apžiūros protokolo priedas, saugoma baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus paliekama saugoti baudžiamojoje byloje (b.l. 15).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas
nusprendžia:
L. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams;
-pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti laisvės atėmimą šešiems mėnesiams;
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti, bausmes iš dalies sudedant, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą vieneriems metams ir trims mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimą dešimčiai mėnesių.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, paskirtą bausmę subendrinti su 2015-07-09 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės neatlikta dalimi, prie griežtesnės šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį švelnesnės 2015-07-09 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės neatliktos dalies, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą vieneriems metams.
Į paskirtos bausmės laiką įskaityti kaltinamojo L. Ž. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015 m. liepos 19 d., 4 val., iki 2015 m. liepos 20 d., 13.05 (dvi dienas).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 ir 6 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant L. Ž. laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir devynis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programose.
Nusikalstamos veikos priemonę peilį, saugomą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktinių įrodymų saugykloje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalimi, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti ir dėl jo mažavertiškumo sunaikinti.
Skaitmeninę laikmeną (CD) su įvykio vietos apžiūros metu darytomis nuotraukomis, nuosprendžiui įsiteisėjus, saugoti baudžiamojoje byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.