Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Sigita Meškauskienė, nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Ritos Raulynaitienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje

E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vykdantis individualią veiklą, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 258 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. S. neteisėtai nešiojo metalinį kastetą, kuris yra smogiamojo – triuškinamojo pobūdžio šaltasis nešaunamasis ginklas, draudžiamas civilinėje apyvartoje, t. y. vežiojosi jį su savimi automobilyje „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojo pusės durelėse, iki kol 2023 m. sausio 23 d., apie 11.55 val. (duomenys neskelbtini), sustabdžius jo vairuojamą automobilį „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) minėtą nešaunamąjį ginklą rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Kaltinamasis E. S. ikiteisminio tyrimo metu kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi ir parodė, kad 2023 m. sausio 23 d., apie 10.00 val. jis susitiko su savo dviem draugais prie (duomenys neskelbtini) parko. Visi trise susėdo į jo automobilį „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir važiavo link centro, kai pakeliui bevažiuojant, per galinį veidrodėlį pamatė, kad jį stabdo policija, įsijungusi garsinį signalą ir švyturėlius. E. S. sustojo kelkraštyje, prie jo durelių priėjo policijos pareigūnas ir paprašė dokumentų. Jis juos pateikė. Po to, prie jo priėjo kitas pareigūnas, kuris atidarė jo priekines dureles ir pamatė durelėse esantį kastetą, jį pasiėmė ir patikrino automobilio vidų. Kastetą E. S. prieš 2-3 mėnesius jam parvežė draugas iš Lenkijos ir padovanojo. E. S. jį įsidėjo į automobilio dureles. Kastetas priklauso jam (b. l. 97–105.)

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę taip pat patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, tai yra tarnybinis pranešimas, specialisto išvada, įvykio vietos apžiūros protokolas ir kita baudžiamosios bylos medžiaga.

2023 m. sausio 23 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), prie 81 namo ir stovintis automobilis „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Apžiūrėjus automobilio vidų, kairės pusės (vairuotojo) priekinių durelių dėtuvėje buvo daiktai: atsuktuvas, įvairūs popieriai, šalia yra metalinis „kastetas“ sidabro spalvos. „Kastetas“ buvo paimamas iš įvykio vietos ir supakuojamas į popierinį voką su paaiškinimais (b. l. 13–18).

2023 m. sausio 27 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad tirti pateiktas metalinis kastetas yra smogiamojo – triuškinamojo pobūdžio šaltasis nešaunamasis ginklas, draudžiamas civilinėje apyvartoje. Pagamintas pramoniniu būdu. Metalinis kastetas draudžiamas civilinėje apyvartoje, todėl jo negalima nei laikyti, nei nešiotis savigynai (b. l. 40–44).

2023 m. sausio 23 d. Kauno apskrities VPK Viešosios tvarkos Valdybos specialisto tarnybiniame pranešime užfiksuotos nešaunamojo ginklo kasteto radimo pas E. S. automobilyje aplinkybės (b. l. 25).

Pagal BK 258 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai įgijo ar nešiojo nešaunamąjį ginklą ar kitokį žmonėms žaloti pritaikytą daiktą.

Teismas, išanalizavęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus – kaltinamojo parodymus, specialisto išvadą, kitus rašytinius įrodymus, daro išvadą, jog kaltinamasis E. S. neteisėtai nešiojo metalinį kastetą, kuris yra smogiamojo – triuškinamojo pobūdžio šaltasis nešaunamasis ginklas, draudžiamas civilinėje apyvartoje, t. y. vežiojosi jį su savimi automobilyje „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojo pusės durelėse, iki kol 2023 m. sausio 23 d., apie 11.55 val. (duomenys neskelbtini), sustabdžius jo vairuojamą automobilį „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) minėtą nešaunamąjį ginklą rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Byloje kaltinamojo E. S. parodymais ir kitais aptartais įrodymais nustatyta, jog kaltinamasis savo automobilyje laikė metalinį kastetą, kuris yra smogiamojo – triuškinamojo pobūdžio šaltasis nešaunamasis ginklas, draudžiamas civilinėje apyvartoje, t. y. vežiojosi jį su savimi automobilyje „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojo pusės durelėse, iki kol 2023 m. sausio 23 d., apie 11.55 val. (duomenys neskelbtini), sustabdžius jo vairuojamą automobilį „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) minėtą nešaunamąjį ginklą rado ir paėmė policijos pareigūnai. Kaltinamojo elgesys – neneigė, kad turėjo kastetą, teigė, kad gavo dovanų ir su savimi vežiojosi automobilyje, kas rodo, kad kaltinamasis suvokė savo veikos neteisėtumą, pavojingumą ir žinodamas, jog tai yra uždraustas ginklas, nepaisant to, vis tiek jį laikė, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji neteisėto disponavimo nešaunamuoju ginklu, požymiai, todėl jo padaryta veika teisingai kvalifikuota kaip baudžiamasis nusižengimas pagal BK 258 straipsnio 2 dalį.

Atsižvelgus į bylos duomenis ir esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Kaip matyti iš paskelbimo įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, E. S. galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes suprato, su prokurorės kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausmės rūšimi – bauda ir jos dydžiu – sutinka.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas reikšmingas bylai aplinkybes, o taip pat ir bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir stadiją – kaltinamasis padarė vieną baigtą tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama baudžiamųjų nusižengimų kategorijai. Taip pat įvertinama ir kaltinamojo asmenybė, o būtent tai, kad kaltinamasis praeityje neteistas, administracine tvarka baustas (b. l. 55–62), duomenų apie psichiatrinį gydymą nėra (b. l. 46–47), Priklausomybės ligų centre neregistruotas (b. l. 50), dirbantis.

BK 258 straipsnio 2 dalies sankcija numato, kad už nusikalstamą veiką – baudžiamąjį nusižengimą, gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių – bauda arba areštas.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, taip pat siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už BK 258 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtina sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis, taikytinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatos ir skirtina bausmė kaltinamajam mažinama vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmę nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: nešaunamas ginklas – kastetas, priduotas saugoti Kauno apskrities VPK Turto valdymo skyriui (b. l. 31–32), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

E. S. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 2 dalyje, ir skirti bausmę – 15 MGL dydžio, tai yra 750 Eur (septynių šimtų penkiasdešimt eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę E. S. paskirti 10 MGL dydžio, tai yra 500 Eur (penkių šimtų eurų) baudą.

Įpareigoti M. M. per 3 (tris) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į paties pasirinkto banko Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Dokumentas, patvirtinantis įmokos sumokėjimą, turi būti pristatytas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (kabinetas Nr. 111) tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kastetą, priduotą saugoti Kauno apskrities VPK Turto valdymo skyriui, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.