- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-09-27
- Bylos Nr.
- N-403-1196-06
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Sigita Rudėnaitė (pirm.), Nijolė Piškinaitė, Algirdas Taminskas (pran.)
- Kategorijos
- 26.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Piškinaitės, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Algirdo Taminsko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutarimo V. L. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus pareigūnas 2005 m. spalio 17 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodoma, kad V. L. , V. L. įmonės savininkas – darbdavys, leido dirbti (gaminti metalines konstrukcijas) V. L. įmonės dirbtuvėse šaltkalviui-suvirintojui A. J. laikotarpyje nuo 2005 m. rugsėjo 19 d. iki 2005 m. spalio 14 d., šaltkalviui G. D. laikotarpyje nuo 2005 m. spalio 13 d. iki 2005 m. spalio 14 d. ir suvirintojui R. Š. 2005 m. spalio 14 d. nuo ryto iki 11 val. 20 min. nesudarius rašytinių darbo sutarčių, jų neįregistravus į darbo sutarčių registravimo žurnalą, neišdavus antrųjų darbo sutarčių egzempliorių bei darbuotojo pažymėjimų.
II.
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2005 m. lapkričio 9 d. nutarimu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 30¹ straipsniu, skyrė V. L. 300 Lt baudą už pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje.
Teismas nustatė, kad V. L. , V. L. įmonės savininkas – darbdavys, laikotarpyje nuo 2005 m. rugsėjo 19 d. iki 2005 m. spalio 14 d. A. J. , nuo 2005 m. spalio 13 d. iki 2005 m. spalio 14 d. G. D. , nuo 2005 m. spalio 14 d. ryto iki 11.20 val. R. Š. , leido dirbti V. L. įmonės dirbtuvėse (Tinklų g. 11a, Panevėžys) – gaminti metalines konstrukcijas, nesudarius rašytinės darbo sutarties, jos neįregistravus į darbo sutarčių registravimo žurnalą, neišdavus antrojo darbo sutarties egzemplioriaus bei darbuotojo darbo pažymėjimo. V. L. , būdamas darbdaviu, pažeisdamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 straipsnio 2 dalį, 3 dalį, 98 straipsnio l dalies 1 punktą, pažeidė Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnio 1 dalį.
Teismas pažymėjo, kad V. L. pilnai prisipažino padaręs šį pažeidimą, kad V. L. nurodė, kad jo įmonė atidaryta 1999 metais, tačiau jokios veiklos nevykdė ir tik 2005 spalio mėnesį pradėjo vykdyti veiklą, nesužiūrėjo darbo įstatymų, todėl nusižengė. Neįformino dirbančių žmonių, nes darbo daug nebuvo. Dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi, tą pačią dieną kai buvo užfiksuotas pažeidimas juos pašalino.
Teismas nurodė, kad pažeidėjo V. L. atsakomybę lengvina nuoširdus gailestis ir prisipažinimas. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais bei atsižvelgiant į pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę (ankščiau nebaustas), jis prižiūri tėvus antros grupės invalidus, augina 2 nepilnamečius vaikus, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, visas bylos aplinkybes, į tai kad jis iš karto pašalino nustatytus pažeidimus, jam skirtina mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali (ATPK 30¹ straipsnis).
III.
Apeliaciniu skundu Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyrius prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti teisme.
1. Atliekant patikrinimą V. L. įmonėje rasti nelegaliai dirbantys A. J. , R. Š. ir G. D. . V. L. yra V. L. įmonės savininkas-darbdavys. Atsakomybė už nelegalų darbą numatyta ATPK 41³ straipsnyje. Šio straipsnio l dalyje nurodyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį. Skiriamos baudos dydžio nustatymas aptartas ATPK 30² straipsnyje. Šio straipsnio pirmoje dalyje numatyta, kad jeigu bylos nagrinėjimo metu nustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo. Kadangi teismas nustatė pažeidėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tokiu atveju, taikant minimalų baudos dydį už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį, baudos dydis būtų devyni tūkstančiai litų. ATPK 30¹ str. numato galimybę skirti mažesnę nei įstatymo numatytą administracinę nuobaudą arba administracinės nuobaudos neskirti. Taikant šį straipsnį, turi būti atsižvelgta į aplinkybes, numatytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, 31 straipsnyje bei vadovaujamasi teisingumo bei protingumo kriterijais. Inspekcija mano, kad konkrečiu atveju už tris nelegaliai dirbančius asmenis paskyrus 300 Lt, t. y. trisdešimt kartus mažesnę nei numatyta įstatyme, baudą, nebuvo vadovaujamasi protingumo ir teisingumo kriterijais;
2. Administracinės atsakomybės tikslas yra pažeidimų prevencija ir pažeidėjo auklėjimas. Nelegalus darbas daro didelę žalą šalies ekonomikai ir patiems nelegaliai dirbantiems darbuotojams, todėl neaišku kuo buvo vadovaujamasi priimant sprendimą, kad padarytas pažeidimas žalos nepadarė. Kaip tik atsižvelgiant į žalos dydį įstatyme ir numatyta griežta atsakomybė už nelegalų darbą. Administracinė atsakomybė turi pasireikšti konkrečiomis neigiamomis pasekmėmis pažeidėjui. 300 Lt bauda, inspekcijos nuomone, tik skatins nelegalų darbą, kadangi darbdaviui yra lengviau sumokėti tokią baudą, nei mokėti mokesčius valstybei už dirbančius asmenis. Tokio dydžio baudos paskyrimas ne tik neatitinka pažeidimo sunkumo, pobūdžio, pasekmių, bet ir nesukelia pažeidėjui pasekmių, numatytų įstatymo leidėjų, siekiant įgyvendinti administracinės atsakomybės tikslus bei neatitinka sąžiningos konkurencijos sampratos. Teismas nutarimu pripažino nelegalaus darbo faktą. Darbdavys, V. L. , apie A. J. , R. Š. ir G. D. darbinę veiklą žinojo, tuo labiau, kad du iš jų dirbo ne pirmą dieną. Darbdavys nepaneigė, kad žinojo, jog darbuotojai negali dirbti neįforminti, žinojo, kokia atsakomybė numatyta už darbuotojų neįforminimą, tačiau sąmoningai leido jiems dirbti nelegaliai. Dėl nurodytų motyvų inspekcija mano, kad V. L. už tris nelegaliai dirbusius asmenis turėjo būti skirta bauda ATPK 41³ straipsnyje nurodytos sankcijos ribose.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkinamas.
Iš byloje esančios medžiagos matyti, jog V. L. , V. L. įmonės savininkas – darbdavys, laikotarpyje nuo 2005 m. rugsėjo 19 d. iki 2005 m. spalio 14 d. A. J. , nuo 2005 m. spalio 13 d. iki 2005 m. spalio 14 d. G. D. , nuo 2005 m. spalio 14 d. ryto iki 11.20 val. R. Š. , leido dirbti (gaminti metalines konstrukcijas) V. L. įmonės dirbtuvėse nesudarius rašytinės darbo sutarties, jos neįregistravus į darbo sutarčių registravimo žurnalą, neišdavus antrojo darbo sutarties egzemplioriaus bei darbuotojo darbo pažymėjimo. Tokiu būdu buvo padarytas administracinės teisės pažeidimas, numatytas ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, kurios sankcijoje numatyta bauda darbdaviams nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. V. L. su pažeidimo faktu sutiko, jo neginčijo.
Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, iš esmės sutinka su apelianto argumentais, kad administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės byloje yra pritaikytos netinkamai.
ATPK 30 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad skiriant administracinę nuobaudą atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kurių sąrašą nustato ATPK 31 ir 32 straipsniai. ATPK 30² straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis, organas, nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.
Sistemiškai analizuojant ATPK 41³ straipsnį, 30¹ straipsnio 1 dalį, 30² straipsnio 1 ir 2 dalis akivaizdu, kad įstatymų leidėjas, nustatęs už nelegalų darbą plačias galimos baudos ribas – nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų, atsižvelgė į įvairias galimas gyvenimiškas situacijas ir sudarė galimybę teismams individualizuoti bausmę kiekvienu atveju, o jei yra lengvinančių aplinkybių, baudos dydį sumažinti iki minimumo. Akivaizdu, kad įstatymų leidėjas, formuluodamas ATPK 30¹ straipsnio 1 dalį, ir esant galiojančioms taisyklėms, numatytoms ATPK 30² straipsnio 1 ir 2 dalyse, tikėjosi, jog švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje būtų skiriama arba administracinė nuobauda būtų neskiriama tik išimtiniais atvejais. Teismų praktikoje paprastai laikomasi taisyklės, kad administracinės nuobaudos švelninimas, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio nustatytomis taisyklėmis, galimas tik esant išskirtinėms aplinkybėms, itin švelninančioms pažeidėjo atsakomybę.
Pažymėtina, kad veika – nelegaliu darbu – pažeidėjas siekia nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą turėdamas tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių. Pažeidimas paprastai lemia didelę materialinę naudą pažeidimą darančiam asmeniui, nes mokesčiai mokėtini į valstybės biudžetą, įmokos į socialinio draudimo fondus sudaro didelę dalį, palyginti su darbuotojui išmokamu darbo užmokesčiu. Pažeidimu daroma didelė žala dirbančiųjų teisei pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, iškreipiama konkurencija tarp įmonių bei darbo rinka. Teismo simboline nuobauda ne tik nepasiekiami pirmiau minėti nuobaudų tikslai, bet ir gaunamas atvirkštinis rezultatas – pažeidėjas skatinamas daryti naujus pažeidimus, nes teismo paskirta nuobauda yra mažai reikšminga, palyginus su pažeidimu gauta nauda.
Teisėjų kolegija pastebi, kad nagrinėjamu atveju pas V. L. nelegaliai dirbo net trys asmenys, vienas iš jų pakankamai ilgai. Tačiau teismas nenurodė kokią nuobaudą skiria už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį, nors pagal ATPK 41³ straipsnio sankciją bauda skiriama už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Be to, pareiga išlaikyti kitus asmenis (tėvus ar vaikus) neatleidžia nuo administracinės atsakomybės ir jos paprastai nešvelnina.
Atsižvelgdama į paminėtas nuostatas bei ištyrusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje paskirta piniginė nuobauda yra aiškiai per švelni, neatitinkanti padaryto pažeidimo pobūdžio ir žalos, nesudaranti prielaidų pasiekti nuobaudų tikslus (ATPK 20 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus apeliacinį skundą patenkinti.
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.