Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Baškienė, sekretoriaujant Alinai Bružienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam M. B., teismo posėdyje išnagrinėjusi M. B., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2016-09-12 nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. B. administracinio teisės pažeidimo protokolas 2016-09-12 surašytas už tai, kad jis 2016-09-12, 13.05 val., Dubysos g., Klaipėdoje, vairuodamas transporto priemonę Volkswagen Passat, valst. nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė draudžiamojo kelio ženklo Nr. 301 „Įvažiuoti draudžiama“ reikalavimus, t. y. įvažiavo į šio ženklo galiojimo zoną. Šiais savo veiksmais M. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 8 punkto reikalavimus (b. l. 9).

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2016-09-12 nutarimu M. B. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 124¹ straipsnio 2 dalyje, paskirta 28,00 Eur bauda (b. l. 8).

Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas administracinėn atsakomybėn patraukto M. B. skundas dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2016-09-12 nutarimo panaikinimo, kuriame nurodo, jog 2016-09-12, apie 13.00 val., važiavo automobiliu Dubysos g., Klaipėdoje, nuo Taikos pr. link Šilutės pl. Šiuo keliu eismas visada būdavo leidžiamas. Užsuko į prekybos centro „Celcis“ aikštelę, iš kurios vėliau išvažiavo per kitą išvažiavimą, prie kurio nebuvo pastatyta jokių draudžiamųjų kelio ženklų. Važiavo toliau Dubysos g. ir pasuko į dešinėje pusėje esančią benzino kolonėlę „Nestė“, kurioje prie jo automobilio priėjo policijos pareigūnas E. S., kuris nurodė, jog jis prieš kelis šimtus metrų pažeidė draudžiamojo kelio ženklo reikalavimus „Įvažiuoti draudžiama“. Jis policijos pareigūnui nurodė, jog minėto kelio ženklo nebuvo, tačiau policijos pareigūnas jam pasakė, kad šis kelio ženklas tikrai yra. Todėl jis pasitikėdamas policijos pareigūnu su pažeidimu sutiko. Norėdamas patikrinti ar draudžiamasis kelio ženklas „Įvažiuoti draudžiama“ tikrai buvo policijos pareigūno nurodytoje vietoje, jis grįžo kelis šimtus metrų atgal. Tuomet jis pastebėjo, kad draudžiamasis kelio ženklas „Įvažiuoti draudžiama“ pastatytas ne skersai jo važiavimo kryptimi, o nusuktas į kitą šalutinį kelią. Todėl mano, jog dėl šios priežasties jis važiuodamas negalėjo matyti šio kelio ženklo. Tačiau net ir pastebėjus minėtą kelio ženklą, jo stovėjimo kryptis reikštų, jog draudžiama įvažiuoti iš kito šalutinio kelio, kuris statmenai eina į Dubysos g. Taip, kaip draudžiamasis kelio ženklas pastatytas, nedraudžia eismo Dubysos g., kuria jis važiavo. Prašo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2016-09-12 nutarimą panaikinti (b. l. 3-7).

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas M. B. nurodė, jog jis važiavo Dubysos g., kuria važiuoja kasdien po keletą kartų. Kelyje vyko remonto darbai, tačiau jokių eismą draudžiančių ženklų jis nepastebėjo. Tuo metu važiavo ir daugiau vairuotojų, prie degalinės „Neste“ pamatė kelio ženklą „plytą“ – ženklą „važiuoti draudžiama“, už kurio stovėjo policijos pareigūnai. Pro pastatytą šį kelio ženklą jis nevažiavo, pasuko į degalinę. Degalinėje priėjo policijos pareigūnas ir paaiškino jam, kad pravažiavo pro draudžiamąjį kelio ženklą. Jis pastarajam nurodė, kad tokio kelio ženklo nematė. Policijos pareigūnas jį įtikino, kad jis nepastebėjo kelio ženklo, todėl jis policijos pareigūnui nurodė, jog dėl padaryto pažeidimo gailisi. Policijos pareigūnai buvo sustabdę ir kitus du automobilius, bet kitų automobilių nestabdė. Kol jam buvo surašyti dokumentai, per tą laiką toje vietoje pravažiavo gal dvidešimt automobilių. Todėl mano, kad kiti vairuotojai taip pat nematė draudžiamojo kelio ženklo. Pasiėmęs nutarimą grįžo pėsčiomis atgal, praėjo visą kelią, ir matė tik vieną kilnojamą kelio ženklą „važiuoti draudžiama“, tačiau šis ženklas stovėjo pasuktas į šalutinę gatvę. Kelio ženklą jis nufotografavo. Jis važiuojant šio ženklo nematė, nes labai sunku jį pastebėti iš tokio kampo kaip jis buvo pastatytas. Mano, kad galbūt kelio ženklas galėjo būti pastumtas, nes vyko intensyvūs kelio remonto darbai. Grįžus prie policijos pareigūnų, pastarųjų jau neberado. Tuomet jis nuvažiavo į policijos komisariatą, parašė skundą ir pateikė fotonuotraukas. Prašo panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2016-09-12 nutarimu jam paskirtą administracinę nuobaudą.

Liudytojas E. S. nurodė, jog jis dirba Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyriausiuoju patruliu, dirbo kartu su V. T., atvažiavę į įvykio vietą matė, jog vyksta remonto darbai ir buvo pastatyti draudžiamieji kelio ženklo. Iš vienos kelio pusės eismas buvo leidžiamas, iš kitos kelio pusės draudžiamas. Iš kiekvieno įvažiavimo buvo pastatyta po ženklą. Vairuotojai skundėsi, kad kiti automobiliai važiuoja prieš eismą. Tą dieną buvo nubausta ir daugiau vairuotojų .Liudytojui teismo posėdžio metu parodžius fotonuotrauką (b. l. 5), liudytojas E. S. nurodė, jog prie kiekvieno išvažiavimo buvo po draudžiamąjį kelio ženklą, toks kelio ženklas buvo ir toliau, tačiau nėra nufotografuotas. Liudytojui parodžius schemą (b. l. 7), liudytojas E. S. nubrėžė kryžiuką toje vietoje, kur turėtų būti dar vienas kelio ženklas. Liudytojas E. S. nurodė ir tai, jog jei yra galimybė asmeniui paskirti administracinę nuobaudą, tuomet jis tarnybinio pranešimo nerašo, be to asmuo padaręs pažeidimą su pažeidimu sutiko.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Skundžiamu nutarimu M. B. buvo paskirta 28,00 Eur bauda už pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje, padarymą.

ATPK 124¹ str. 2 d. inter alia numato atsakomybę už kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymą, ir užtraukia baudą vairuotojams nuo dvidešimt aštuonių iki aštuoniasdešimt šešių eurų. KET 8 p. nurodo, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, kelių ženklinimas, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Kelių eismo taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Kelių eismo taisyklių 1 priedo 301 punkte nurodytas ženklas „Įvažiuoti draudžiama“ nurodo, jog draudžiama įvažiuoti visoms transporto priemonėms, išskyrus maršrutinį transportą.

Iš M. B. skundo ir teismo posėdžio metu duotų parodymų matyti, jog jis savo kaltės dėl draudžiamojo kelio ženklo Nr. 301 „Įvažiuoti draudžiama“ reikalavimų pažeidimą nepripažįsta, nurodo, jog kelio ženklas „įvažiuoti draudžiama“ stovėjo ne jo važiavimo kryptimi, o buvo pasuktas į šalutinį kelią, todėl važiuodamas šio ženklo negalėjo matyti, tačiau net ir pastebėjus minėtą kelio ženklą, jo stovėjimo kryptis reikštų, jog draudžiama įvažiuoti iš kito šalutinio kelio, kuris statmenai eina į Dubysos g.

Teismo posėdžio metu liudytojas policijos pareigūnas E. S. nurodė, jog kelyje, kuriuo važiavo M. B. vyko remonto darbai, iš vienos kelio pusės eismas buvo leidžiamas, iš kitos kelio pusės draudžiamas. Iš kiekvieno įvažiavimo, t. y. iš šalutinio kelio, į šį kelią buvo pastatyta po draudžiamąjį kelio ženklą „Įvažiuoti draudžiama“. Liudytojas teismo posėdžio metu schemoje (b. l. 7) pažymėjo kryžiuką toje vietoje, kurioje taipogi buvo minėtas kelio ženklas, t. y. prie išvažiavimo iš prekybos centro „Celsis“ automobilių stovėjimo aikštelės, ir kurio M. B. pravažiuodamas nepastebėjo. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nufotografavo ir vadovavosi kitu kelio ženklu, t. y. stovinčiu prie kito šalutinio kelio.

Atkreiptina, jog policijos pareigūnas E. S. apklaustas ir parodymus davė būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Teismas neturi jokio pagrindo abejoti ir nesivadovauti tarnybines pareigas atlikusio policijos pareigūno, kuris tiesiogiai matė daromą pažeidimą, parodymais, jo nustatytomis ir nurodytomis aplinkybėmis, nes šio liudytojo suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, juolab kad pareigūnas su M. B. nebuvo pažįstami. Byloje nėra duomenų, tokių nepateikė ir pažeidėjas, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti pareigūną buvus šališku ar suinteresuotu melagingai jį apkaltinti nebūto teisės pažeidimo padarymu.

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų pakanka išvadai, kad administracinis teisės pažeidimas – kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymas, įrodytas ir M. B. veikoje yra ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje nustatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis.

Teismas, patikrinęs skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 straipsnis), sutinka, kad M. B. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje. Teismo nuomone, nėra pagrindo išvadai padaryti, kad policijos pareigūnas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes bei netinkamai pritaikė įstatymą. Skundžiamą nutarimą priėmė institucija, turtinti teisę nagrinėti ir skirti nuobaudą už minėtą pažeidimą.

M. B. už šio pažeidimo padarymą skirta ATPK 124¹ straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta minimali administracinė nuobauda. Ji paskirta ir individualizuota tinkamai, laikantis ATPK 30, 30² straipsnių reikalavimų, atsižvelgiant į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, bei atitinkanti ATPK 20 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus.

Esant nurodytoms aplinkybėms, pripažįstama, jog Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2016-09-12 nutarimas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atžvilgiu yra teisėtas ir pagrįstas, juo paskirta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 2 dalyje sankcijos ribose numatyta nuobauda, todėl tenkinti skundą ir naikinti skundžiamą nutarimą skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutarė:

M. B. skundo netenkinti.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2016-09-12 nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.