Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjo R. S. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. rugsėjo 16 d. nutarties, kuria netenkintas jo skundas ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato (toliau – Institucija) 2025 m. birželio 30 d. nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) paliktas nepakeistas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. 2024 m. lapkričio 14 d. Institucijoje buvo gautas R. S. pareiškimas, kuriame buvo nurodyta, kad jis negalėjo patekti į butą, adresu (duomenys neskelbtini), dėl galimai pakeistos buto spynos, kadangi nežinojo ar buto spynos sugadintos, ar pakeistos, į butą nebuvo patekęs, raktininko nekvietė. Pareiškėjas paaiškino, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), taip pat jam priklauso 6/8 buto, adresu (duomenys neskelbtini), dalys, 1/8 buto dalis priklauso jo broliui T. S. ir dar 1/8 minėto buto priklauso valstybei. R. S. nurodė, kad butas nėra padalintas ir nėra nustatyta naudojimosi tvarka, kad bute niekas negyvena apie 10 m. Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad bute lankosi reguliariai, kiekvieną trečiadienį. 2024 m. lapkričio 6 d. apie 15.30 val. nuvykęs adresu (duomenys neskelbtini), negalėjo atrakinti buto spynos, kurios niekas nekeitė daugiau nei 10 m. Kai negalėjo patekti į butą pareiškėjas spynų meistro nesikvietė ir išvažiavo namo. Pareiškėjas R. S. nurodė, kad nesutinka susisiekti su bendrasavininkais ir su jais bendrauti, nesutinka eiti į butą bei nurodė, kad valstybė pardavusi minėto buto dalį be jo sutikimo, padarė nusikaltimą ir atėmė iš jo turtinę teisę.

2. Institucija, patikrinus pareiškime nurodytą informaciją VĮ ,,Registrų centras“ duomenų bazėje, nustatė, kad 2024 m. spalio 16 d. buto dalį, (duomenys neskelbtini), nusipirko A. O.. 2025 m. gegužės 6 d. A. O. paaiškino, kad 2024 m. rugsėjo mėn. pirko buto dalį adresu (duomenys neskelbtini), iš varžytinių. 2024 m. spalio 16 d. A. O. vardu buvo įregistruota buto dalis ,,Registrų centre“. Kadangi asmuo nusipirko tik buto dalį norėjo susisiekti su bendrasavininkiais, todėl kreipėsi į ,,Registrų centrą“ norėdamas sužinoti bendrasavininkių kontaktus. Taip pat susisiekė telefonu su antstoliais, tačiau jie vyriškiui jokios informacijos pateikti negalėjo. Asmuo nurodė, kad įsigijęs buto dalį buvo ten nuvykęs, bet negalėjo patekti ir klausinėjo kaimynų, gal turi informacijos apie bendrasavininkus, tačiau jokios informacijos negavo. Kaimynams A. O. paliko savo kontaktus, kad perduotu bendrasavininkams, jeigu jie pasirodytu. Kaimynai jam nurodė, jog butas yra seniai negyvenamas ir seniai nematė nieko ateinančio į butą. Taip pat, kaimynai minėjo, kad butas priklauso dviem broliams. Kaimynai vyriškiui nurodė, kad iš jo buto bėga vanduo į žemiau esantį butą. Tą pačią dieną kai sužinojo apie bėgantį vandenį bute A. O. iškvietė butų durų atrakinimo ,,Avarinę tarnybą“ ir pateko į butą, kad galėtų pažiūrėti ar yra trūkęs koks vamzdis. Atvykusi durų tarnybą pakeitė durų spyną. Patekus į butą A. O. pamatė, kad tualete trukęs bendras vamzdis ir iš jo laša vanduo. Apie gedimą buvo praneštą avarinėms tarnyboms ir gedimas buvo pašalintas. A. O. nurodė, kad norėjo susisiekti su bendrasavininkiais ir duoti jiems rakto kopijas, susitarti dėl bendrų einamų buto reikalų, tačiau neturėjo jokių jų kontaktų ir negalėjo to padaryti. Už jam priklausančio buto dalį vyriškis moka visus mokesčius, ar kiti bendrasavininkiai moka mokesčius nežino. Butas yra trijų kambarių ir nebuvo nustatyta naudojimosi tvarka. Kai įėjo A. O. į butą pirmą kartą pastebėjo, kad butas negyvenamas, atrodė apleistas, visur buvo dulkęs, išmėtyti visur daiktai. Kambariuose ir visame bute buvo sudėtos dėžės, kuriose buvo daiktai. Daiktus surinkęs ir sudėjęs į dėžes, išnešė į rūsį. Kadangi rūsys buvo nerakintas, tai A. O. įdėjo spyną, kad iš rūsio nedingtų jokie daiktai. Jokių daiktų buvusių bute neišmetė ir nepasisavino. A. O. paaiškino, kad į butui priklausančią pašto dėžutę ateina laiškai adresuoti ir kitiems bendrasavininkams, tačiau jų niekas nepasiima. A. O. nori susisiekti su bendrasavininkais ir sutinka, kad jo kontaktiniai duomenys jiems būtų nurodyti.

3. 2025 m. birželio 30 d. priimtas Institucijos nutarimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punktu nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, kadangi atsižvelgiant į tyrimo metu surinktus duomenis, administracinio nusižengimo požymių numatytų ANK 518 straipsnyje nustatyta nebuvo. Buto bendrasavininkams pasiūlyta dėl bendro buto naudojimo susitarti gražiuoju, o nepavykus to padaryti, bendrasavininkų atsakomybė ir pareigos dėl bendro naudojimo objektų yra numatytos civiliniame kodekse, todėl yra įgyvendinamos civilinio proceso teisės nustatyta tvarka.

4. Nesutikdamas su Institucijos priimtu nutarimu R. S. pateikė skundą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams, tačiau šis 2025 m. rugsėjo 16 d. nutartimi jo skundą atmetė. Teismas pažymėjo, kad Institucija išsamiai ir objektyviai ištyrė visas bylai reikšmingas aplinkybes, byloje atliko visus reikalingus procesinius veiksmus, teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų nepadarė ir priėmė motyvuotą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Teismo vertinimu, iš bylos medžiagos matyti, kad A. O. neturėjo jokio tikslo savavaldžiauti patenkant į butą ar užkirsti galimybę naudotis butu kitiems bendrasavininkams.

5. Skunde aukštesnės instancijos teismui R. S. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. rugsėjo 16 d. nutartį ir grąžinti bylą Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti tyrimą.

5.1. Skunde nurodo, kad su pirmosios instancijos teismo priimta nutartimi nesutinka, kadangi jo manymu, A. O., žinodamas, kad nėra vienintelis buto savininkas, atliko tyčia nusikalstamas veikas, apibrėžtas bei uždraustas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 21, 165, 178, 187, 294 straipsniuose, nesiderinančias su civiliniais santykiais. Nusikalstamas veikas atliko 2024 m. spalį (tai yra iškart po buto dalies įsigijimo), o į bendrasavininkus kreipėsi tik 2025 m. gegužę.

5.2. Skunde išdėstė aplinkybes analogiškas kaip ir pareiškime, bei ankstesniuose skunduose, jog apeliantas negalėjo patekti į jam priklausantį būstą, kadangi jo durys neatsirakino dėl galimai pakeistų spynų. Avarinio durų atidarymo specialistų nekvietė, nes absoliučiai nežinojo, koks tai įvykis. Pripažino, kad butas priklauso ne visas jam, yra trys savininkai, vienas iš jų valstybė. Mano, kad buto dalis priklausiusi valstybei buvo parduota neteisėtai, prieš tai jo neinformavus. Teigia, kad nutarimo esmėje absoliučiai nieko nenurodyta apie nesamus, bet privalomus bendraturčių sutarimus pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnį „Bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimas“.

5.3. Pabrėžė, kad padaryta didelė žala jo teisėms ir teisėtiems interesams, kadangi asmuo savavaldžiaudamas staiga ir visiškai slapta nuo kitų buto savininkų, be jokių bendraturčių sutarimų ar pranešimo jiems, įsibrovė į butą, pats tai pripažino, nes be įsibrovimo nebūtų buvę įmanoma sugadinti duris, išmontuojant ir atvirai pagrobiant bei sunaikinant buvusias kokybiškas spynas, kurių niekada nereikėjo keisti dėl jų puikaus veikimo, ir įmontuojant savas. Padarytą žalą vertina viršijančią 10 MGL dydžio sumą (BK 187 straipsnis). Be to, atvirai pagrobtas bei sunaikintas svetimas turtas (šarvo durų kokybiškos spynos) (BK 178 straipsnis). Taip pat be jokio privalomo sutarimo staiga įsibrauta į butą, neteisėtai pažeidžiant asmens būsto neliečiamumą (BK 165 straipsnis) ir savavaldžiaujant padarius esminę didelę žala ignoruojamoms teisėms ir teisėtiems interesams (BK 294 straipsnis). Šiuo metu neribotam laikui yra visiškai užkirsta teisė patekti į apeliantui priklausantį nekilnojamąjį turtą (buto 6/8 dalis), kadangi patekimas į butą būtų tolygus patekimui į spąstus bei tai būtų tiesioginis konfliktas su nusikaltėliu vien dėl to, kad visiškai nepažįstamo, staiga atsiradusio, nepatikimo, su nusikalstamais ketinimais ir tikslais slaptai įsigijusio tik labai mažą (1/8) dalį buto su niekingu noru dykai užvaldyti jį visą asmens nebūtų apkaltintas kažkokiais nebūtais išgalvotais nusikaltimais, kas yra labai tikėtina dėl jau padarytų įsibrovėlio nenormalių bei nusikalstamų veikų.

5.4. Skundo autoriaus nuomone, tik 1/8 buto dalį įsigijęs asmuo realiai elgiasi lyg būtų įsigijęs visą butą, net nepradėjęs jokių civilinių santykių tiesiogiai su bendraturčiais, siekiant privalomo sutarimo, pirmiausiai labai skubėjo atlikti ir atliko nusikalstamas veikas. Tokią situaciją prašo vertinti baudžiamosios atsakomybės kontekste.

5.5. Skunde taip pat nurodė, jog neturi prievolės bendrauti su bendraturčiu, kuris slapta įsigijo nedidelę dalį buto, bet iš esmės siekia neteisėtai užvaldyti jį visą, kadangi šis ignoravo pirmiausiai sutarimo prievolę. Teigia, kad naujas 1/8 buto dalies, net nenustatytos konkrečiai kurios (nes nėra buto naudojimosi tvarkos), įgijėjas galėjo bent jau pirmą kartą patekti į jį tik suderinęs ir sutaręs su kitais buto savininkais, kad neatsirastų noras gadinti kokybiškų durų, sunaikinti buvusių ir įmontuoti kitų spynų, kad nebūtų staiga (netikėtai) įsibrauta be kitų buto savininkų žinios (juk nežino kokie jiems priklausantys asmeniniai daiktai ir kokios vertės saugomi bute). Toks asmens elgesys negali būti vertinamas kaip normalus ir atitinkantis teisės aktų reikalavimus.

5.6. Mano, kad Institucija faktiškai gina nusikaltėlį, grubiai nekreipdama dėmesio į chronologinę seką, kai nusikalstamos veikos padarytos absoliučiai nieko nežinant apie naujo bendrasavininko atsiradimą. Skundo autoriaus teigimu, pareiškime nurodytam įvykiui dėl policijos nustatyto ir tai pripažinusio asmens akivaizdžių tyčinių nusikalstamų veikų reikalingas kompetentingas, be jokių, net menkiausių, korupcijos ir bendrininkavimo požymių tyrimas.

6. Atsiliepime į R. S. skundą Institucijos atstovė prašo apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą, o apelianto skundą atmesti kaip nepagrįstą.

6.1. Atsiliepime nurodė, kad vadovaujantis nuosekliai suformuota teismų praktika, administracinių nusižengimų bylų teisena nėra skirta turtiniams ginčams spręsti. Ji nepakeičia ir pagal savo prigimtį negali pakeisti civilinio proceso įstatymų, specialiai skirtų civilinių, darbo, šeimos ir kitų bylų dėl privatinių teisių santykių nagrinėjimui. Pažymėtina, kad tiek baudžiamoji, tiek administracinių nusižengimų teisė yra paskutinės griežčiausios atsakomybės formos ir taikomos tik išimtiniais atvejais. Tai reiškia, kad, esant galimybei kilusį ginčą, atsakomybės klausimą išspręsti kitomis teisinėmis priemonėmis (civilinės, drausminės atsakomybės ir kt.), baudžiamosios ir administracinės atsakomybės klausimas yra nesvarstomas.

6.2. Pabrėžę, kad iš bylos medžiagos matyti, kad butas priklauso trims savininkams, butas nėra padalintas ir nenustatyta kuri buto dalis kuriam priklauso, neaptarta naudojimosi tvarka. Buto bendrasavininkai dėl bendro buto naudojimo nesusitaria, todėl bendrasavininkų atsakomybė ir pareigos dėl bendro naudojimo objektų yra numatytos civiliniame kodekse, kurios yra įgyvendinamos civilinio proceso teisės nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

R. S. apeliacinis skundas netenkinamas.

7. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad pareiškėjas nesutinka su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. rugsėjo 16 d. nutartimi, kuria buvo paliktas galioti Institucijos 2025 m. birželio 30 d. nutarimas, kuriuo buvo nuspręsta nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teiseną A. O. atžvilgiu nesant administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje sudėties požymių.

8. Aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, dar kartą patikrinęs ir įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus bei ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad tiek Institucija, tiek ir apylinkės teismas padarė teisingą bei pagrįstą bylos medžiaga išvadą, jog A. O. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, sudėties požymių, todėl administracinio nusižengimo teiseną nutarta nutraukti pagrįstai. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ar išvadomis dėl įrodymų vertinimo, savaime nereiškia, kad buvo padaryti esminiai proceso pažeidimai ar netinkamai pritaikytas įstatymas. Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai patikrino byloje surinktus įrodymus, juos tinkamai įvertino vadovaudamasis įstatymu ir teismo vidiniu įsitikinimu bei padarė pagrįstą išvadą dėl administracinio nusižengimo nebuvimo A. O. veiksmuose. Skundžiamoje nutartyje pateikti aiškūs ir išsamūs motyvai, o tuo tarpu naujų esminių aplinkybių, kurios nebuvo žinomos ir įvertintos pirmosios instancijos teismo, apeliaciniame skunde nenurodyta.

9. CK 1.137 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta tai, jog įgyvendinami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus, taip pat veikti sąžiningai, laikytis protingumo bei teisingumo principų. Minėto straipsnio 3 dalyje yra numatytas draudimas piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims ar prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, tokie atvejai, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę sąmoningai ignoruodamas įstatymo reikalavimus, laikoma, kad jis veikia savavališkai. Traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn dėl savavaldžiavimo pagal ANK 518 straipsnį, privaloma nustatyti šio administracinio nusižengimo požymius – asmens tyčinius veiksmus, kuriais iš esmės pažeidžiama įstatymų nustatyta tvarka.

10. Nagrinėjamu atveju R. S. pareiškimas ir vėlesni skundai grindžiami tuo, kad jo teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti A. O. ignoruojant CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostatą, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių sutarimu. R. S. iš esmės reiškia nepasitenkinimą A. O. veiksmais, šiam pakeičiant buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), spynas, dėl ko pastarasis negalėjo patekti į jam nuosavybės teise priklausantį būstą.

11. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, jog buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkai šiuo metu yra trys, t. y. R. S., T. S. ir A. O.. T. S. patvirtino, jog minėtu butu jis nesinaudoja, jame negyvena nuo 2016 metų, kuomet iš buto buvo išvarytas brolio R. S., šiuo metu dirba ir gyvena (duomenys neskelbtini). R. S. patvirtino, kad 6/8 buto, adresu (duomenys neskelbtini), dalys priklauso jam, į šį butą jis atvyksta reguliariai, tačiau jame jau niekas negyvena 10 metų. Atvykęs 2024 m. spalio 30 d. rado pakeistas spynas, į butą patekti negalėjo. R. S. nesutinka, kad jo kontaktiniai duomenys būtų duoti buto bendrasavininkams, nesutinka susisiekti su bendrasavininku ir su juo bendrauti, nesutinka eiti į butą. A. O. paaiškino, jog 2024 m. spalio 16 d. jis įsigijo dalį buto adresu (duomenys neskelbtini), norėjo susisiekti su buto bendrasavininkais, tačiau kontaktų nežinojo. Iškvietė durų atrakinimo avarinę tarnybą, pateko į butą, pakeitė spyną, bute nustatė gedimą (trūkęs vamzdis, bėga vanduo), apie tai pranešė avarinėms tarnyboms ir gedimas buvo pašalintas. Raktų negalėjo duoti bendrasavininkams, nes neturėjo kontaktų. Nori susisiekti su bendrasavininkais, aptarti buto reikalus ir sutinka, kad jo kontaktiniai duomenys būtų nurodyti bendrasavininkams.

12. Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp bendraturčių nėra nustatyta naudojimosi butu, adresu (duomenys neskelbtini) tvarka, jis nėra padalintas, ar atidalintos jo dalys, todėl šis nuosavybės teisės objektas turi būti valdomas, naudojamas ir disponuojamas bendrai visų bendraturčių sutarimu. Tai, kad bendrosios dalinės nuosavybės savininkas turi teisę naudotis visu bendrąja dalinę nuosavybę sudarančiu turtu, jeigu nėra bendraturčių susitarimo dėl tvarkos, pagal kurią bendraturčiai naudotųsi atskiromis izoliuotomis patalpomis numatyta CK 4.81 straipsnio 1 dalyje. Iš to seka visiškai pagrįsta apylinkės teismo išvada, jog tiek R. S., tiek kiti buto bendrasavininkai T. S. ir A. O. turi teisę patekti į bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomas gyvenamojo buto patalpas ir šiuo atveju kiti bendrasavininkai neturi teisės kliudyti kitam bendrasavininkui patekti į šias patalpas iki nebus nustatyta ar teismo sprendimu ar bendrasavininkų sutarimu, šių patalpų naudojimosi tvarka.

13. Iš A. O. paaiškinimų matyti, jog būtinybė jam patekti į butą, adresu (duomenys neskelbtini) buvo neatidėliotina, kadangi kaimynai skundėsi besiveržiančiu vandeniu iš jo įsigyto buto dalies į žemiau esančius butus, šis įvykis buvo registruotas avarinėje tarnyboje. Tokiu būdu neabejotinai nustatyta, kad vienas iš bendrasavininkų A. O. atliko veiksmus – spynos pakeitimą, neinformavęs kitų buto, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkų, tačiau tai darė ne tyčia siekdamas nesilaikyti įstatymuose nustatytos tvarkos, o siekdamas išvengti dar didesnės galimos žalos tiek bendraturčių turtui, tiek kaimynų turtui kilimo. Akivaizdu, jog asmuo turėjo teisę ir rūpinosi tiek jam, tiek kitiems bendraturčiams nuosavybes teise priklausančiu turtu. Todėl tiek Institucija priėmusi nutarimą, tiek pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad A. O. veiksmuose patenkant į jam nuosavybės teise taip pat priklausančias patalpas tikslu įvertinti kaimynų nusiskundimus dėl galimo vandentiekio gedimo jose, nėra būtinų administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, sudėties požymių – savavališkumo, bei tyčios.

14. Šią išvadą sustiprina ir tai, jog A. O. patvirtino, jog klausinėjo kaimynų ar turi informacijos apie bendrasavininkus, tačiau jokios informacijos negavo, tik tai, kad butas priklauso dviems broliams, kaimynams jis paliko ir savo kontaktus, kad perduotų bendrasavininkams, jeigu jie pasirodytų. Informacijos apie bendrasavininkus jam nesuteikė ir institucijos į kurias jis kreipėsi. Visa tai patvirtina, jog A. O. nebuvo abejingas kitų bendraturčių teisėms ir jų teisėtiems interesams, stengėsi gauti duomenis apie juos, buvo aktyvus, tačiau tokie bandymai nebuvo sėkmingi. Visgi, R. S. pareiškimo nagrinėjimo metu, gavęs reikiamus duomenis, 2025 m. gegužės 12 d. A. O. elektroniniu paštu išsiuntė registruotų laiškų kopijas bendrasavininkams, t. y. T. S. ir R. S.. A. O. taip pat pateikė UAB ,,Kauno butų ūkis“ atliktų darbų priėmimo aktą dėl buto, adresu (duomenys neskelbtini) atliktų darbų šalinant vandens bėgimo priežastis. Be kita, ko A. O. patvirtino, jog norėjo bendraturčiams duoti rakto kopijas, susitarti dėl bendrų einamų buto reikalų, tačiau neturėjo jokių jų kontaktų. Visa tai rodo, kad A. O. elgesys nėra piktybiškas, jis linkęs bendradarbiauti ir spręsti iškilusius klausimus dėl bendrosios nuosavybės su kitais nuosavybės turėtojais. Tuo tarpu R. S. pozicija priešinga, pastarasis priešiškai nusiteikęs A. O. atžvilgiu, nenori pateikti savo kontaktinių duomenų, neturi noro susitarti geranoriškai, ar bendradarbiauti, nenori tartis dėl minėtos buto naudojimosi tvarkos ir visur įžvelgia tik jo teises ir teisėtus interesus neva pažeidžiančio kito bendraturčio neteisėtą veikimą. Akcentuoja ir galimai neteisėtą A. O. dalies buto įsigijimą. Dėl ko itin hiperbolizuotai vertina paties A. O. atliktus veiksmus. Toks pareiškėjo elgesys iš esmės apsunkina galimybę bendrasavininkams tinkamai rūpintis jų bendrąja nuosavybe.

15. Nors pareiškėjas tvirtina, kad A. O. veiksmuose nustatyta tyčia dėl savavališko patekimo į patalpas, bei neleidimo jomis naudotis kitiems bendrasavininkams, tačiau remiantis bylos medžiaga, akivaizdu, jog R. S. yra sudarytos visos sąlygos susisiekti su būsto dalies savininku A. O. bei suderinti ne tik raktų kopijų perdavimą, kam neprieštarauja ir pats A. O., bei aptarti kitus būtinus naudojimosi būstu klausimus, tačiau tam iš esmės priešinasi pats R. S. atsisakydamas bendradarbiauti bet kokia forma. Aukštesniojo teismo vertinimu, tokia situacija, negali būti vertinama kaip kliūčių naudotis nuosavybe sudarymas ir paneigia R. S. teiginius, kad dėl tyčinių A. O. veiksmų, jis negali naudotis savo nuosavybe.

16. Pateiktame skunde pareiškėjas įžvelgia ir kitų galimai nusikalstamų veikų jo atžvilgiu įvykdymą, tačiau vien tokie deklaratyvūs paties pareiškėjo menamo pobūdžio vertinimai, kurių nepatvirtina jokie aplinkybių tikslinimo metu surinkti duomenys, nėra ir negali būti tiriami, bei nesudaro pagrindo kaltinti asmenis ne tik administracinio nusižengimo, tačiau ir nusikalstamos veikos padarymu.

17. Analizuojamu atveju visiškai pagrįstai atkreiptas dėmesys į tai, kad kiekvienas bendraturtis, be kitų materialiųjų subjektinių teisių, susijusių su bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimu, turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnis) ar nustatyti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarką (CK 4.81 straipsnis). Akivaizdu, jei buto bendrasavininkai dėl bendro buto naudojimo nesusitaria, bendrasavininkų atsakomybė ir pareigos dėl bendro naudojimo objektų yra numatytos civiliniame kodekse, todėl yra įgyvendinamos civilinio proceso teisės nustatyta tvarka. Taigi pareiškėjo ir kitų bendraturčių nesutarimai dėl bendrosios dalinės nuosavybės, jos naudojimosi tvarkos nustatymo gali ir turi būti sprendžiami civilinio proceso tvarka.

18. Pažymėtina, kad tiek baudžiamoji, tiek administracinių nusižengimų teisė yra paskutinės griežčiausios atsakomybės formos ir taikomos tik išimtiniais atvejais. Tai reiškia, kad, esant galimybei kilusį ginčą, atsakomybės klausimą išspręsti kitomis teisinėmis priemonėmis (civilinės, drausminės atsakomybės ir kt.), baudžiamosios ir administracinės atsakomybės klausimas yra nesvarstomas. Bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja, kad negalimas tokios praktikos formavimas, kai, sprendžiant civilinius ginčus, taikomos baudžiamosios ir/ar administracinių nusižengimų teisės normos, o asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos neteisėtos veikos padarymas. Tokia praktika formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyje Nr. 2K-P-451/2011.

19. Patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, jog apylinkės teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kuria Institucijos 2025 m. birželio 30 d. nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną A. O. atžvilgiu paliko nepakeistą. Vien tai, kad priimtas sprendimas netenkina pareiškėjo interesų ir jis savaip interpretuoja jam nepalankias pirmosios instancijos teismo, o kartu ir ne teismo tvarka priimtame nutarime padarytas išvadas, neleidžia skundžiamą nutartį naikinti kaip nepagrįstą ar neteisėtą. Apylinkės teismas ne tik išsamiai aprašė šioje administracinio nusižengimo byloje įstatymo nustatyta tvarka surinktus įrodymus, tačiau ir teisingai juos įvertino bei visumos jų pagrindu padarė teisiškai pagrįstą išvadą, jog šiuo atveju A. O. veiksmuose nėra ANK 518 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo požymių.

20. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas Institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal skunde nurodytas aplinkybes patikrino tinkamai, įvertino administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus bei pareiškėjo skundo argumentus, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo. Todėl R. S. skundas netenkinamas, paliekant galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. rugsėjo 16 d. nutartį.

21. Vadovaujantis ANK 638 straipsnio 1 dalimi, teismas gali savo iniciatyva ar pagal administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų prašymus ištaisyti nutarime (nutartyje) administracinio nusižengimo byloje esančius rašymo apsirikimus, aiškias aritmetines klaidas ar kitus netikslumus, kurių ištaisymas nekeičia nutarimo (nutarties) esmės. Aukštesnės instancijos teismas pastebi, kad skundžiamame nutarime, jo motyvuojamosios dalies pradžioje nurodomas netinkamas priimto procesinio sprendimo rezultatas – „skundas tenkintinas“, kai tuo tarpu iš nutarties motyvų visumos ir rezoliucinės dalies akivaizdu, jog skundas yra atmetamas. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad žemesnės instancijos teismas nutarties motyvuojamoje dalyje padarė rašymo apsirikimo klaidą. Kadangi skundžiamos nutarties motyvuojamoje dalyje padarytas netikslumas nekeičia nutarties esmės, jis yra taisytinas, patikslinant, kad vietoje „skundas tenkintinas“ nurodomas tinkamas skundo nagrinėjimo rezultatas „skundas netenkintinas“.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu, 638 straipsnio 1 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. rugsėjo 16 d. nutartį palikti nepakeistą ir R. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Ištaisyti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. rugsėjo 16 d. nutarties motyvuojamoje dalyje esantį rašymo apsirikimą – vietoje „skundas tenkintinas“ įrašyti „skundas netenkintinas“.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.