Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutartis

Įžanginė dalis

institucijos, priėmusios nutarimą – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus – atstovei J. A.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo V. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos J. A. 2021 m. lapkričio 4 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje ROIK 21142641964 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiamu nutarimu administracinio nusižengimo byloje ROIK 21142641964, administracinė teisena P. V. atžvilgiu nutraukta nesurinkus neabejotinų šio asmens kaltę patvirtinančių įrodymų, konstatuojant, kad kaltinimai jo atžvilgiu yra paremti tik prielaidomis, todėl padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Nutarime nurodyta, kad liudytojui parodant atpažinti vieno asmens nuotrauką, yra pažeistos procesinės teisės normos, todėl šis atliktas veiksmas yra neteisėtas ir jo rezultatais remtis negalima, be to, byloje nėra atlikta nei vieno veiksmo, kuriuo būtų teisėtai ir objektyviai nustatyta automobilį vairavusio asmens tapatybė, nesurinkta pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad šiame įvykyje dalyvavo būtent automobilis Subaru Impreza, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir aptariamus administracinius nusižengimus padarė P. V..

2021 m. lapkričio 26 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose gautas V. K. skundas, kuriuo jis prašo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ROIK: 21142641964. Nurodo, kad nebuvo bandyta paimti filmuotos medžiagos iš degalinės kamerų, kuriose aiškiai užfiksuotas tas pats automobilis, kuris išsuko iš apgadintos aikštelės; iš vaizdo medžiagos aiškiai matyti, kad „saulutės“ žymės matosi prie apgadinto automobilio, be to, dar aiškiau matosi, kad gadinama aikštelės frezuoto asfalto danga; „Subaru“ vairuotojas aiškiai parodė, kad taip elgiasi tyčia ir supratingai; dėl pareigūno kaltės pareiškėjo parodymai tapo nereikšmingi. Prašo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, nes automobilio modelis ir spalva sutampa su pažeidime dalyvavusiu automobiliu; atpažintas asmuo, padaręs administracinį nusižengimą.

Atsiliepime į skundą Institucija su V. K. surašytame skunde išdėstytu reikalavimu nesutinka. Mano, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus bei įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes.

Pareiškėjas V. K. teismo posėdžio metu palaikė savo skundą ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad buvo savo darbo vietoje, kai pažeidėjas į važiavo į autoserviso kiemo aikštelę, „išpiešė saulutę“, apgadindamas jo (pareiškėjo) automobilį ir birią aikštelės dangą, ir išvažiavo į šalia esančią degalinę „Viada“. Išėjęs į lauką nuėjo į degalinės teritoriją ir ten pamatė stovintį tą patį mėlynos spalvos automobilį Subaru Impreza. Šis automobilis turėjo išskirtinių detalių – originalius aukso spalvos ratus, apdailos detales. Nufotografavo automobilio valstybinį numerį. Matė šio automobilio vairuotoją ir klausė jo, kodėl taip pasielgė. Šis buvo agresyviai nusiteikęs ir pasiūlė „duoti į dantis“. Nenorėjo veltis į konfliktą, todėl išėjo ir iškvietė policijos pareigūnus. Automobilis Subaru Impreza taip pat labai greitai išvažiavo iš degalinės teritorijos ir nuvažiavo (duomenys neskelbtini) gyvenvietės link. Atvažiavę pareigūnai iš autoserviso paėmė filmuotą medžiagą, jo (pareiškėjo) paaiškinimą, užfiksavo apgadintus automobilį ir aikštelės dangą. Po kelių dienų buvo iškviestas į policijos komisariatą. Ten parašė dar vieną paaiškinimą ir pareigūnui nurodė, kad automobilį Subaru Impreza vairavo P. V.. Šio asmens vardą ir pavardę sužinojo susiradęs ankstesnį minėto automobilio savininką, kuris pateikė automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, iš kurios buvo matyti, kad automobilį įsigijo P. V.. Kai pareigūnui pasakė P. V. duomenis, pareigūnas duomenų bazėje rado šio asmens nuotrauką ir ją parodė. Iš parodytos nuotraukos atpažino, kad automobilį Subaru Impreza tikrai vairavo P. V..

Institucijos atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad gavusi bylos medžiagą aiškiai matė, kad yra padarytas grubus administracinis nusižengimas, tačiau iškilo daug klausimų, nes byloje beveik jokie tyrimo veiksmai nebuvo atlikti. Esant tokioms aplinkybėms surašė raštą tyrimą atlikusiai Panevėžio apskr. VPK Kelių policijos tarnybai, nurodydama, kokie papildomi tyrimo veiksmai turi būti atlikti. Tačiau kitą dieną gavo raštą su Panevėžio apskr. VPK Kelių policijos tarnybos atstovo V. M. nurodymų priimti galutinį sprendimą, nes byloje yra pakankamai duomenų ir jokie papildomi tyrimo veiksmai atliekami nebus. Kadangi pati jokių tyrimo veiksmų atlikti negalėjo, o administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija jokių veiksmų nebeatliko, esant nepašalintoms abejonėms priėmė sprendimą teiseną nutraukti.

Skundas tenkinamas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą ((duomenys neskelbtini) straipsnis).

ANK 567 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotas institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Pagal nurodyto ANK straipsnio 2 dalį, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kt. Iš aptarto teisinio reguliavimo seka, kad įgaliotas Institucijos pareigūnas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Be to, pažymėtina, kad įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 569 straipsnio 1 dalis), kuriuos ištyrusi ir įvertinusi administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija (pareigūnas) – galėtų konstatuoti administracinio nusižengimo padarymo faktą bei nustatyti su juo susijusias aplinkybes (ANK 569 straipsnio 4 dalis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad minėtų teisės aktų nuostatų atliekant tyrimą nebuvo paisoma. Kaip matyti iš teismui pateiktos bylos medžiagos, šiuo atveju iš esmės nebuvo atliktas joks administracinio nusižengimo tyrimas. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad nepaisant to, jog pareiškėjas V. K. nurodė, jog automobilį Subaru Impreza, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo P. V., kurį jis aiškiai matė ir su kuriuo bendravo degalinės „Viada“ teritorijoje, policijos pareigūnai nedėjo visiškai jokių pastangų P. V. surasti, jį apklausti ir, esant reikalui, suvesti į akistatą su pareiškėju V. K.. Kaip matyti iš 2021 m. spalio 4 d. tarnybinio pranešimo tik formaliai buvo nuvykta į P. V. gyvenamąją vietą, bet jo ten neradus, daugiau jokių veiksmų nebuvo imtasi, nors (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje aiškiai įtvirtinta, kad kai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens buvimo vieta nežinoma, administracinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas gali kreiptis į teritorinę policijos įstaigą dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paieškos skelbimo. To paties straipsnio 3 dalis numato dar vieną alternatyvą pažeidėjui surasti ir su juo atlikti būtinus tyrimo veiksmus, t. y. asmens atvesdinimą. Kaip matyti, šiuo atveju nei vieno iš šių veiksmų imtasi nebuvo. Taip pat visiškai nesuprantama, kodėl nebuvo išreikalauta ir apžiūrėta vaizdo medžiaga iš degalinės „Viada“, į kurios teritoriją iš karto po nusižengimo padarymo nuvažiavo automobilis Subaru Impreza. Be viso to labai daug abejonių tyrimo skaidrumu teismui kelia ir ta aplinkybė, kad niekur bylos dokumentuose neatsispindi aplinkybė, jog buvo atliktas asmens atpažinimas iš nuotraukos, nors pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 30 d. paaiškinime, taip pat ir teisme nurodė, kad 2021 m. rugpjūčio 30 d. atvykus į VPK pateiktin vaizdo įrašo, jam buvo parodyta piliečio nuotrauka, kuri sutapo su 2021 m. rugpjūčio 26 d. Subaru automobilio vairuotojo veido bruožais. Šioje vietoje pažymėtina, kad jeigu atpažinimo procedūra ir buvo pažeista, joks teisės aktas nedraudžia atpažinimo atlikti pakartotinai laikantis visų įstatymo nuostatų. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad automobilis Subaru Impreza, galimai buvęs administracinio nusižengimo padarymo priemone, buvo rastas adresu (duomenys neskelbtini), tai patvirtina fotonuotraukos, tačiau jokių duomenų apie tai, kad būtų siekta atlikti šio automobilio apžiūrą, nėra. Taip pat nėra ir įvykio vietos apžiūros protokolo, nesiaiškinta, ar buvo asmenų, mačiusių asmenį, vairavusį minėtą automobilį, kai jis atvyko į „Viada“ degalinės aikštelę. Be to, iš 2021 m. rugpjūčio 26 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad įvykis filmuotas Body cam, tačiau vaizdo įrašo apžiūros protokolo nėra, kaip ir nėra galimai apgadinto automobilio apžiūros protokolo. Iš esmės neatlikta visa eilė veiksmų, numatytų ANK 593 straipsnyje.

Iš viso to, kas aptarta, matyti, kad šiuo atveju tyrimas buvo atliktas paviršutiniškai ir tendencingai, nesiekiant išsiaiškinti tikrojo pažeidėjo asmenybės.

Pažymėtina, kad ANK numato teisę teismui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą, rinkti įrodymus, todėl teismas iškilusius neaiškumus dėl asmens kaltės, administracinio nusižengimo kvalifikavimo, jo padarymo ar kitų aplinkybių gali šalinti savarankiškai, nagrinėdamas bylą teisme. Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso256 str. 3 d. (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pažymėjo, jog teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą jokiu būdu nereiškia, jog asmenys, surašantys administracinio teisės pažeidimo protokolą, yra atleidžiami nuo pareigos rinkti įrodymus; <...> teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus negali būti interpretuojami kaip reiškiantys, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašantys asmenys (pareigūnai) gali teismui (ar kitam administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjančiam organui (pareigūnui)) pateikti ne visą, neišsamią ar kitaip nekokybiškai parengtą administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą; ATPK įtvirtintas teisinis reguliavimas, inter alia ATPK 248 straipsnis, įpareigoja administracinio teisės pažeidimo protokolą surašančius asmenis „laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes“. Taigi akivaizdu, jog administracinio nusižengimo bylos medžiaga turi būti parengta kokybiškai. Šiuo atveju Institucija nebuvo pakankamai aktyvi, jos darbuotojai nerinko būtinų įrodymų pažeidimo sudėčiai nustatyti, jie byloje surinktus duomenis vertino neobjektyviai, šališkai ir tendencingai, nepašalino iškilusių abejonių, netyrė visų būtinų pažeidimo sudėties požymių įrodytumui reikšmės turinčių duomenų ir kitų įrodinėtinų aplinkybių. Asmens nekaltumo prezumpciją turi paneigti ne kas nors kitas, o bylą inicijavusi ir protokolą surašiusi institucija, todėl šiuo atveju visa atsakomybė už įrodymų nepateikimą ar abejonių nepanaikinimą tenka ne kam nors kitam, o tik pačiai Institucijai.

Atsižvelgdamas į tokį Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimą, į tai, kad šiuo atveju Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, turėdama pareigą visapusiškai ir pilnutinai ištirti įvykio aplinkybes, visiškai nesiėmė jokių priemonių nustatyti, kas padarė administracinį nusižengimą, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad šiuo atveju reikia atlikti pakankamai didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą apklausiant asmenis ir surenkant kitus įrodymus, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo V. K. skundą tenkinti.

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos J. A. 2021 m. lapkričio 4 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje ROIK 21142641964 panaikinti ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą – Panevėžio apskr. VPK Kelių policijos tarnybai.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.