Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2012-09-10 · Administracinė byla Nr. I-3021-561/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-09-10
Bylos Nr.
I-3021-561/2012
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01144-2012-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Arūnas Kaminskas
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių
Pareiškėjas
T. M.
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-3021-561/2012Proceso Nr. 3-61-3-01144-2012-8Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2.,74. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. rugsėjo 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Kaminskas, dalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, atstovei Viktorijai Grigaliūnaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, dėl žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas T. M. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 1, 10-13), kreipėsi į teismą, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo (toliau – ir Kalėjimas, Lukiškių TI – K), priteisti 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas T. M. nurodė, kad laikotarpyje nuo 2011-02-14 iki 2011-03-25 jis buvo laikomas Lukiškių TI – K vienoje kameroje su kitais nuteistaisiais, kurie nėra buvę valstybės tarnautojais. Pažymėjo, kad žodžiu buvo informavęs Kalėjimo vidaus tyrimų skyriaus pareigūnus apie tai, jog yra buvęs valstybės tarnautojas, jog nuo 2002 m. iki 2006 m. atlikinėjo bausmę Vilniaus pataisos namuose, atskirame sektoriuje, kuriame bausmę atlikinėja buvę valstybės tarnautojai. Nurodė, kad dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų patyrė dvasinius išgyvenimus ir emocinę depresiją, dėl ko patyrė neturtinę žalą.

T. M. nurodė, kad pareigūnai pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) nuostatas. Pabrėžė, kad jis buvo patalpintas kartu su kitais nuteistaisiais, kurie žinojo, jog jis yra tarnavęs Vidaus reikalų ministerijoje, todėl susilaukė grasinimų susidoroti, dėl ko negalėjo ramiai miegoti naktimis. Paaiškino, kad apie tai, jog jis yra buvęs valstybės tarnautojas, pareigūnams sakydavo kiekvieną dieną ir prašėsi būti perkeliamas į kitą kamerą, tačiau į jo prašymus niekas nereagavo. Į prašymą buvo sureaguota tik tada, kuomet pateikė prašymą, išdėstytą raštu.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI – K, atsiliepime į pareiškėjo T. M. skundą su T. M. skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad pareiškėjas į Lukiškių TI – K atvyko 2011-02-14 ir į įstaigos administraciją dėl laikymo sąlygų gyvenamosiose kamerose nei žodžiu, nei raštu nesikreipė, todėl buvo laikomas kartu su suimtaisiais, kurie nėra buvę ar esantys valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų pareigūnai.

Pabrėžė, kad pareiškėjo asmens byloje turimi duomenys patvirtina, kad pareiškėjas nepateikė duomenų apie tai, jog jis yra buvęs valstybės tarnautojas. Nurodė, kad pareiškėjo asmens anketoje, kurioje visi duomenys buvo surašyti iš pareiškėjo žodžių, nėra jokio įrašo, kad T. M. yra buvęs valstybės tarnautojas.

Paaiškino, kad 2011-02-28 pareiškėjas kreipėsi raštu į įstaigos direktorių su prašymu, nurodydamas, kad jis 2001 metais tarnavo Kaune, pirmajame pulke. Lukiškių TI – K nedelsiant (2011-02-28) išsiuntė raštišką paklausimą į Viešojo saugumo tarnybą prie Vidaus reikalų ministerijos dėl T. M. tarnybos. 2011-03-02 buvo gauta pažyma, kurioje nurodyta, jog T. M. Vidaus tarnybos 1-ajame pulke atliko privalomąją pradinę karo tarnybą nuo 2001-04-09 iki 2001-11-21.

Pabrėžė, kad gavus patvirtinančią pažymą ir įsitikinus, kad pareiškėjas tikrai buvęs valstybės tarnautojas, atsakovė perkėlė pareiškėją į gyvenamąją kamerą, kurioje buvo laikomi buvę valstybės tarnautojai. Nurodė, kad Lukiškių TI – K direktorius, atsižvelgdamas į pateiktą informaciją, pateikė išvadą dėl T. M. ir siūlė jį tolimesniam bausmės atlikimui perkelti į Vilniaus pataisos namus, skirtus valstybės politikams, teisėsaugos, teismo, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojams, kuriems teismo nustatyta atlikti bausmę pataisos namuose. 2011-03-23 buvo gauta Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2011-03-21 nuteistųjų perkėlimo (siuntimo) į kitą pataisos įstaigą paskyra, kurioje buvo nurodyta, kad T. M. perkeliamas atlikti bausmę į Vilniaus pataisos namų atskirą sektorių. Pagal gautą paskyrą T. M. 2011-03-25 išvyko į Vilniaus pataisos namus.

Nurodė, kad Lukiškių TI – K administracija jokių galiojančių teisės aktų nepažeidė, kadangi pareiškėjo asmens byloje nebuvo duomenų apie tai, kad pareiškėjas yra buvęs valstybės tarnautojas. Pabrėžė, kad įstaigos administracija apie tai, kad T. M. yra buvęs valstybės tarnautojas buvo informuota ne iš karto, o tik praėjus dviem savaitėms nuo pareiškėjo atvykimo į įstaigą. Pažymėjo, kad civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto.

Teisminio nagrinėjimo metu atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI – K, atstovė patvirtino atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Byloje kilęs ginčas dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurios atsiradimas siejamas su galimai neteisėtais viešojo administravimo subjekto – Lukiškių TI – K – veiksmais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas nustatė, kad pareiškėjas T. M. kreipėsi į teismą, prašydamas iš Lietuvos valstybės priteisti 5000 Lt neturtinę žalą, kuri jam padaryta dėl to, kad jis buvo laikomas vienoje kameroje su kitais suimtaisiais, kurie nėra buvę valstybės tarnautojai, t. y. T. M. žalą kildina iš Lukiškių TI – K veiksmų, dėl kurių pareiškėjas buvo kalinamas vienoje kameroje su kitais suimtaisiais, kurie nėra buvę valstybės tarnautojai.

Nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose tikslas detalizuotas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 str. 1 dalyje: atskirti nuteistuosius, kurie dėl padarytų nusikaltimų pobūdžio ar asmeninių savybių gali daryti neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems (1 punktas); palengvinti nuteistųjų socialinę reabilitaciją (2 punktas); padėti užtikrinti nuteistųjų priežiūrą ir jų saugumą (3 punktas); padėti užtikrinti, kad būtų laikomasi pataisos įstaigų saugumo ir valdymo reikalavimų (4 punktas).

Izoliuoti nuo kitų nuteistųjų toje pačioje pataisos įstaigoje arba atskirose įstaigose, jei yra tokia galimybė, laikomi: nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas pirmą kartą; nuteistieji už tyčinius ir neatsargius nusikaltimus; nuteistieji užsieniečiai; buvę ar esantys valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų pareigūnai; pavojingi recidyvistai, nuteisti už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus; nuteistieji, sergantys aktyvia plaučių tuberkulioze; nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos (BVK 70 str. 3 dalis).

Be to, įstaigos administracija turi teisę laikyti izoliuotai ir kitas nuteistųjų grupes (pvz., neįgalius asmenis, doro elgesio ir dirbančius nuteistuosius, taip pat režimą pažeidinėjančius nuteistuosius (BVK 70 str. 4 dalis)). BVK 70 str. 6 dalis reglamentuoja, kad jeigu pataisos įstaigoje bausmę atliekantis nuteistasis raštu prašo pataisos įstaigos administraciją dėl svarbių priežasčių laikyti jį izoliuotą nuo kitų nuteistųjų, pataisos įstaigos direktorius turi teisę nutarimu perkelti tokį nuteistąjį į kamerų tipo patalpas ir laikyti jį kameroje vieną arba kartu su kitais tuo pačiu pagrindu kamerų tipo patalpose laikomais nuteistaisiais. Taigi, BVK administracijai ne tik leidžia, bet ir įpareigoja atitinkamai paskirstyti laisvės atėmimo bausmę atliekančius nuteistuosius pataisos įstaigų gyvenamosiose patalpose taip, kad būtų užtikrinami įstatyme įtvirtinti tikslai. Sprendžiant dėl nuteistųjų paskirstymo tuose pačiuose pataisos namuose į grupes, būrius, skyrius bei konkrečias gyvenamąsias patalpas turi būti atsižvelgiama į pirmiau aptartų BVK įtvirtintų tikslų visumą.

Pareiškėjas T. M. nepateikė į bylą įrodymų, kad atsakovas, paskirdamas jį į kamerą su kitais suimtaisiais, kurie nėra buvę valstybės tarnautojai, siekė kokių nors kitų tikslų, nei numato įstatymas, t. y. neteisėtų tikslų, ar pažeidė pagrindines nuteistųjų izoliavimo taisykles, nustatytas BVK 70 str. 3 dalyje. Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad pildant pareiškėjo T. M. asmens anketą (asmens anketa buvo pildoma iš paties pareiškėjo žodžių, b. l. 20-23), kurioje buvo surašyti visi jo duomenys, susiję su juo, nėra jokio įrašo, kad T. M. yra buvęs valstybės tarnautojas, todėl teismas daro išvadą, kad Lukiškių TI – K administracija, patalpindama pareiškėją su kitais suimtaisiais, kurie nėra buvę valstybės tarnautojai, elgėsi teisėtai bei pagrįstai. 2011-02-28 pareiškėjui pateikus prašymą (b. l. 24) ir nurodžius, jog jis yra buvęs valstybės tarnautojas, Lukiškių TI – K administracija tą pačią dieną (2011-02-28) kreipėsi į Viešojo saugumo tarnybą dėl informacijos suteikimo apie T. M. tarnybą (b. l. 25). 2011-03-02 Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos pateikė pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl T. M. tarnybos“ (b. l. 26). Pažymoje buvo nurodyta, kad T. M. Vidaus reikalų ministerijos Vidaus tarnybos 1-ajame pulke atliko privalomąją karo tarnybą nuo 2001-04-09 iki 2001-11-21. 2011-03-08 Lukiškių TI – K direktorius parengė išvadą „Dėl nuteistojo perkėlimo bausmės atlikimui į Vilniaus 1-uosius pataisos namus“, kuria siūlė T. M. tolimesniam bausmės atlikimui perkelti į Vilniaus pataisos namus, skirtus valstybės politikams, teisėsaugos, teismo, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojams, kuriems teismo nustatyta atlikti bausmę pataisos namuose (b. l. 27). Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos 2011-03-21 pateikė paskyrą Nr. (21)-1S-1103, kurioje nurodė, jog T. M. perkeliamas atlikti bausmę į Vilniaus pataisos namų atskirą sektorių (b. l. 28). Todėl darytina išvada, kad Lukiškių TI – K, tik gavęs informaciją, jog T. M. yra buvęs valstybės tarnautojas, ėmėsi reikiamų priemonių izoliuoti pareiškėją nuo kitų nuteistųjų, kurie nėra buvę valstybės tarnautojai.

Aptartų teisės normų sisteminė analizė ir ištirtų rašytinių įrodymų visuma leidžia teismui pagrįstai teigti, kad Lukiškių TI – K neturėjus informacijos, jog T. M. yra buvęs valstybės tarnautojas, T. M. pagrįstai buvo laikomas kartu su kitais suimtaisiais, kurie nėra buvę valstybės tarnautojais.

Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 42 straipsnį turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 str. 1 d. 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo (LR CK 6.271 straipsnis).

Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas LR CK 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje nustatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (LR CK 6.271 str. 1 dalis).

LR CK 6.250 str. 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. LR CK 6.250 str. 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais.

Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK 6.249 straipsnis), tačiau LR CK 6.271 straipsnyje nustatyta, kad viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2010 m. kovo 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-502-338/2010 išaiškino, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė), pagal LR CK 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, neatsižvelgiant į konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltę.

Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, daro išvadą, kad T. M. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos institucijos (Lukiškių TI – K) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios atsakomybės sąlygų valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK 6.271 straipsnį, nekyla prievolė atlyginti žalą.

Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. LR CK 6.246 str. 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. LR CK 6.271 str. 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai, išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Remiantis LVAT praktika, neteisėtumas galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (LVAT 2007 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007, 2012 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1810/2012).

Apibendrinus išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad Lukiškių TI – K veikė įstatymų nustatytose ribose, todėl neatliko jokių neteisėtų veiksmų, patvirtinančių žalos T. M. atsiradimą. Dėl nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, nėra ir jo atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindinės sąlygos, o, kaip jau minėta, nesant pagrindinės sąlygos, kitų viešosios atsakomybės sąlygų nustatinėjimas neturi teisinės prasmės.

Teismas daro išvadą, kad ginčo atveju pareiškėjui T. M. žalos atlyginimas nepriteistinas, nenustačius pareiškėjo nurodytų valdžios institucijų (Lukiškių TI – K) neteisėtų veiksmų, todėl pareiškėjo T. M. skundas yra atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ABTĮ 85-87 straipsniais, 88 str. 1 punktu, 127 straipsniu, 129 straipsniu, teismas

nusprendė:

Pareiškėjo T. M. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjas Arūnas Kaminskas