Kauno apylinkės teismo nuosprendis

1.1.3.2.; 1.1.7.2.6.; 1.1.8.6.2.; 1.2.14.1.2.2.; 2.1.10.1.; 2.1.16.1.7.; 2.1.16.1.8.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.5.

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. kovo 21 d.

M. F., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2012-12-10 Kėdainių r. apyl. teismo pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., BK 187 str. 1 d. – 1 m. laisvės apribojimo bausme, 2012-12-10 laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų areštą, arešto bausmę atlikęs, paleistas 2014-02-25, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje (svetimo turto pagrobimu įsibraunant į patalpą) padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016-02-03 apie 20.00 val., M. F., išlaužęs spyną per duris įsibrovė į R. V. buto, esančio (duomenys neskelbtini), A. K. nuomojamą kambarį, iš kur slapta pagrobė svetimą – R. V. priklausantį 315,00 Eur bendros vertės turtą, tai yra 300,00 Eur vertės televizorių „AKAI“ ir 15,00 Eur vertės distancinio valdymo pultelį.

Kaltinamasis M. F. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2016-02-03 apie 20.00 val., išlaužęs spyną per duris įsibrovė į R. V. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), A. nuomojamą kambarį, iš kur pavogė televizorių „AKAI“ ir distancinio valdymo pultelį. Pavogtus daiktus nunešė į Žemaitės g. 10 namo negyvenamą kambarį. Pavogto turto kiekio ir vertės neginčija. Pradėjus jo ieškoti pats televizorių grąžino nukentėjusiajam. Pultelio nerado, bet nupirko naują. Išlaužtą durų spyną sutvarkė. Nukentėjusiojo bute jis taip pat nuomojo vieną kambarį. Vogė, nes reikėjo pinigų maistui, alkoholiui. Oficialiai nedirba, negali įsiregistruoti į darbo biržą, nes pasibaigęs jo paso galiojimo laikas. Tvirtina, kad jau kreipėsi į PK dėl naujo paso išdavimo. Šiuo metu padirba nelegaliai. Neįgalumo neturi. Gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo M. F. prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta kitais bylos duomenimis ir rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nukentėjusysis R. V. parodė (b. l. 26-30), kad savo dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), nuomoja. Vieną kambarį nuomojo draugui A. K., o kitą – M. F.. Pats bute negyvena. 2016-02-03 apie 20.54 val., A. K. jam pranešė, kad išlaužtos kambario durys ir pavogtas jo televizorius, kurį buvo palikęs bute. Atvykus buto lauko durys buvo tvarkingos, o A. K. kambario durys buvo išlaužtos. Televizorius buvo „Akai“, 81 cm įstrižainės, juodas, modelio Nr. AKSE3278cH. Televizorių įvertina 260 Eur, dėl išlaužtų durų patyrė 40 Eur žalą. Įtaria, kad vagystę galėjo padaryti M. F., kuris turėjo raktą nuo lauko durų. M. F. nedirba, kasdien vartoja alkoholį.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis R. V. paaiškino, kad visa žala jam atlyginta. Televizorius ir pultelis grąžinti, durų spyna sutvarkyta ir jis M. F. jokių pretenzijų neturi, jokio civilinio ieškinio nebereiškia.

Liudytojas A. K. (b. l. 45-49) parodė, kad aplinkybėse nurodytu laiku grįžęs rado išlaužtą savo nuomojamo kambario, esančio (duomenys neskelbtini), duris ir pasigedo savininkui R. V. priklausančio televizoriaus. Kitame kambaryje gyveno M. F.. Jis sakėsi pametęs buto lauko durų raktus.

Įvykio vietos apžiūros protokole fiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Užfiksuota, kad lauko durų spyna nepažeista, o išlaužtos vidinės rakinamo kambario durys, paimtas rankos pėdsakas, kambaryje rastas kabelis su jungtimi, nuo kabelio padaryta nuoplova, kitų kambarių durys nerakinamos, fotografuota (b. l. 11-20).

Daiktų pateikimo protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis R. V. pateikė apžiūrai televizorių „AKAI“, kuris buvo apžiūrėtas ir gražintas nukentėjusiajam (b. l. 35-43).

Parodymų patikrinimo vietoje metu (b. l. 72-78) kaltinamasis nurodė, kaip jis padarė nusikalstamą veiką.

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tai yra paties kaltinamojo parodymais, ištirtais nukentėjusiojo, liudytojo parodymais, daiktų pateikimo ir apžiūros protokolais, parodymų patikrinimo vietoje protokolu, neginčijamai nustatyta, kad 2016-02-03 apie 20.00 val., M. F., išlaužęs spyną per duris įsibrovė į R. V. buto, esančio (duomenys neskelbtini), A. K. nuomojamą kambarį, iš kur slapta pagrobė svetimą – R. V. priklausantį 315,00 Eur bendros vertės turtą, tai yra 300,00 Eur vertės televizorių „AKAI“ ir 15,00 Eur vertės distancinio valdymo pultelį.

Nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnyje, objektas yra visų rūšių ir formų nuosavybė, o dalykas – svetimas turtas. Svetimas turtas – tai daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Vagystė, t. y. svetimo turto pagrobimas, yra nusikalstama veika, kuri padaroma veikiant tiesiogine tyčia. BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyti vagystę kvalifikuojantys požymiai daro veiką pavojingesnę. Vienas iš požymių, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje, yra vagystė įsibraunant į patalpą. Įsibrovimas – tai slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą. Įsibraunama gali būti įveikiant kliūtis ir patenkant be kliūčių. Patalpa – tai uždara erdvė, statinys, paprastai turintis stogą ir specialų įėjimą, skirtas žmonėms laikinai ar nuolat gyventi ir dirbti arba materialinėms vertybėms laikyti.

Kaltinamasis pagal jam pareikštą kaltinimą, tai yra dėl vagystės įsibraunant į patalpą, prisipažino visiškai, parodė, kad išlaužė kito asmens nuomojamo kambario durų užraktą ir iš kambario pagrobė kaltinime nurodytą turtą. Kaltinamasis pagrobto turto vertės neginčijo, nors šiuo atveju pagrobto turto vertė veikos kvalifikacijai pagal BK 178 str. 2 d. reikšmės neturi. Kaltinamojo kaltę pagrobus kaltinime nurodytą turtą įrodo ištirti nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, patvirtina aukščiau išvardinti rašytiniai įrodymai, kurių svarbiausias – įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotas durų išlaužimo faktas. Akivaizdu, jog nusikaltimą kaltinamasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia, tai yra jis, pagal savo amžių ir patirtį suprato, kad daro nusikaltimą, norėjo taip veikti, suvokė, kad dėl jo daromos nusikalstamos veikos turto savininkui bus padaryta žala ir to siekė. Nusikaltimas baigtas, nes iš kito asmens užrakintos gyvenamosios patalpos pagrobtu svetimu turtu kaltinamasis turėjo galimybę naudotis ir disponuoti pagal savo valią, ką įrodo turto paslėpimo kitame name faktas. Kadangi be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo nusikalstamos veikos aplinkybes visiškai patvirtina byloje ištirti rašytiniai įrodymai, teismas daro kategorišką išvadą, kad M. F. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje (svetimo turto pagrobimą įsibraunant į patalpą).

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Teismas kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, nuoširdžiai gailisi bei atlygino žalą. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Bausmės skyrimo motyvai. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – nusikaltimas apysunkis, tyčinis, baigtas; į padarytos veikos motyvus ir tikslus – nusikalstama veika padaryta dėl savanaudiškų paskatų; į atsakomybę lengvinančias aplinkybes, į tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių; į kaltininko asmenybę – teistas 1 kartą už nusikaltimą nuosavybei, teistumas neišnykęs, turi galiojančių administracinių nuobaudų (nesumokėtos baudos ATPK 36 str.), ne kartą baustas už smulkius svetimo turto pagrobimus, neturintis nuolatinės gyvenamosios vietos (duomenys iš GR), nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, neturintis neįgalumo.

Esant šioms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad bausmės tikslas neišnykusį teistumą turinčiam ir nesaistomam jokiais svarbiais socialiniais ryšiais kaltinamajam gali būti pasiektas už nusikaltimą jam paskiriant arešto bausmę (BK 49 str.), bausmę skiriant mažesnę nei galimos skirti arešto bausmės vidurkis (BK 49 str. 3 d., BK 61 str.), bausmę 1/3 mažinant, arešto bausmę pasiunčiant atlikti į areštinę, į bausmės laiką įskaitant laikino sulaikymo laiką (BK 66 str.).

Kardomoji priemonė. Kaltinamasis byloje buvo sulaikytas nuo 2016-02-10 iki 2016-02-11 (b. l. 55, 64). Paleidus jam paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 85-89). Kardomosios priemonės paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir kaltinamojo sulaikymo.

Civilinis ieškinys. Nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu pareiškė, kad visa žala jam yra atlyginta ir jis civilinio ieškinio nebereiškia.

Daiktinis įrodymas. Du vokai su biologiniu pėdsaku ir daktiloplokštele, saugomi Kėdainių r. PK – 2016-02-15 kvitas Nr. 0051610 (b. l. 23), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Proceso išlaidos. Kaltinamajam atsisakius valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos skirto gynėjo (BPK 52 str.), antrinės teisinės pagalbos išlaidos (23,16 Eur) valstybei (2016-02-17 pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-1770, iš kaltinamojo nepriteistinos. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos – 0,58 Eur, neviršijančios nustatytą nepriteistiną minimalią 3 Eur sumą, iš kaltinamojo šioje byloje nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303-307 str., teismas

nusprendžia:

M. F. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje (svetimo turto pagrobimas įsibraunant į patalpą), ir nuteisti 51 (penkiasdešimt vienos) paros arešto bausme;

remiantis BK 64¹ str. bausmę 1/3 sumažinti ir galutinę bausmę paskirti - 34 (trisdešimt keturių) parų areštą.

Bausmę pasiųsti atlikti į areštinę.

Į bausmės laiką įskaityti M. F. laikino sulaikymo laiką nuo 2016-02-10 iki 2016-02-11 (1:1).

Daiktinius įrodymus – du vokus su biologiniu pėdsaku ir daktiloplokštele, saugomus Kėdainių r. PK, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Kardomąją (-sias) priemonę (-es) – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis PK, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir M. F. sulaikymo.

Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam Kėdainių rajono apylinkės teismui.