- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-23
- Bylos Nr.
- 2A-1490-881/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-13885-2010-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Asta Radzevičienė, Andrius Ignotas
- Ieškovas
- UAB ,,Aeropolis“
- Atsakovas
- UADB „Industrijos garantas“
- Advokatai
- Tomas Rymeikis
- Kategorijos
- 73.2.5.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Astos Radzevičienės,
dalyvaujant ieškovo UAB ,,Aeropolis“ atstovams direktoriui Albinui Šaučiūnui, advokatui Tomui Rymeikiui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UADB „Industrijos garantas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 14 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-18178-872/2010 pagal ieškovo UAB „Aeropolis“ ieškinį atsakovui UADB „Industrijos garantas“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovas UAB „Aeropolis“ pateikė atsakovui UADB „Industrijos garantas“ ieškinį dėl 3 364,53 Lt skolos, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nurodė, kad ieškovas ir atsakovas 2009 m. rugpjūčio 27 d. sudarė automobilio SAAB 9-3, (duomenys neskelbtini), savanoriško draudimo (KASKO) sutartį. Pasirinktas draudimo variantas – atstatomasis su nusidėvėjimu. 2010 m. balandžio 26 d. eismo įvykio metu automobilis buvo apgadintas. Ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl automobilio remonto išlaidų atlyginimo, tačiau atsakovas atsisakė atlyginti dalį išlaidų. Atsakovas informavo ieškovą, kad draudimo išmokos dydis yra paskaičiuotas pagal UAB „Nepriklausomų ekspertų biuras“ ir UAB „Automera“ pateiktas vertinimo ataskaitas, taip pat transportavimo išlaidas pagrindžiančius dokumentus, ir išmokėjo ieškovui 4 445,87 Lt draudimo išmoką. Ieškovas nesutiko su paskaičiuotu draudimo išmokos dydžiu, informavo atsakovą, jog ketina remontuoti automobilį viename iš specializuotų SAAB remonto centrų, nes reikalinga atlikti techniniu požiūriu pakankamai sudėtingą remontą, reikalaujantį specialių žinių apie SAAB markės automobilius, kitu atveju, yra didelė rizika, jog remontas bus atliktas nekokybiškai, todėl automobiliui nebus taikomi gamintojo garantiniai įsipareigojimai, taip pat automobilio naudotojas jausis ne taip saugiai, kaip tuo atveju, jei automobilis bus remontuojamas specializuotame servise. Ieškovas pateikė atsakovui UAB „Žaibo ratas“ automobilio žalos įvertinimo aktą, pagal kurį automobilio remonto išlaidos yra 7 410,40 Lt (be PVM). Iš akto matyti, kad UAB „Nepriklausomų ekspertų biuras“ sudarytoje sąmatoje neįtraukti dviejų detalių pakeitimo darbai – priekinės dešinės pusės apatinės svirties (joje nuo smūgio atsiradęs šarnyro laisvumas) ir priekinės dešinės apatinės pusės rato guolio (ši dalis negali būti naudojama ir turi būti keičiama) remontas. Atsakovas privalėjo išmokėti ieškovui 7 410,40 Lt (be PVM) remonto išlaidas + 400 Lt (be PVM) transportavimo išlaid7. Atsižvelgdamas į atsakovo išmokėtą draudimo išmoką, ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 3 364,53 Lt sumą.
Atsiliepimas
Atsakovas UADB „Industrijos garantas“ su ieškovo reikalavimais nesutiko, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovo pateikta UAB „Žaibo ratas“ remonto darbų sąmata 7 410,40 Lt (be PVM) sumai nėra tiksli – įtraukti sugadinimai, nesusiję su eismo įvykiu (dešinės pusės rato svirtis), neįvertintas detalių nusidėvėjimas, sąmata sudaryta pritaikius didesnius valandinius įkainius. Atsakovas nesutiko su ieškovo argumentu, kad sugadintas automobilis turi būti remontuojamas tik specializuotame SAAB remonto centre, kadangi ieškovo automobilio pagaminimo metai yra 2005 ir ieškovas nepateikė jokių duomenų, kad šiam automobiliui dar yra taikomi gamintojo garantiniai įsipareigojimai, o negarantinio laikotarpio automobilių techninį aptarnavimą gali atlikti tiek įgaliotieji, tiek neįgaliotieji remonto servisai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 14 d. sprendimu ieškinį patenkino ir iš atsakovo UADB „Industrijos garantas“ ieškovo UAB „Aeropolis“ naudai priteisė 3 364,53 Lt draudimo išmokos dalį, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 3 364,53 Lt sumos nuo 2010 m. rugpjūčio 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 732,75 Lt bylinėjimosi išlaidų. Tai pat priteisė iš atsakovo UADB „Industrijos garantas“ 13,51 Lt pašto išlaidų valstybės naudai.
Teismas nurodė, kad byloje pateiktų įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina, kad 2010 m. balandžio 26 d. eismo įvykio metu buvo pažeistos ieškovo nurodytos detalės – automobilio priekinis dešinės pusės šarnyras ir guolis, nei tai, kad šios detalės nebuvo pažeistos. Teismas nusprendė, jog ieškovas įrodė, kad pagal sudarytą su atsakovu draudimo sutartį turi teisę savo nuožiūra pasirinkti remonto bendrovę, kurioje būtų taisomas automobilis, tuo tarpu atsakovas neįrodė, dėl kokių priežasčių ieškovas turėtų automobilį remontuoti nespecializuotame servise bei kuo remiantis atsisakė išmokėti draudimo išmokos dalį (CK 6.997 str.), todėl ieškovo reikalavimą priteisti jam iš atsakovo 3 364,53 Lt draudimo išmokos dalį pripažino pagrįstu ir jį patenkino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas UADB „Industrijos garantas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 14 d. sprendimą dėl draudimo išmokos dalies priteisimo ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi priimtas pažeidžiant materialinės ir proceso teisės normas, ir šie pažeidimai turi įtakos neteisėto sprendimo priėmimui. Be to, teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos.
Apelianto teigimu, teismas, tenkindamas ieškinį, nepasisakė dėl draudimo sutartyje nustatytos sąlygos, draudimo varianto – draudimas atstatomasis su nusidėvėjimu. Teismas priteisdamas draudimo išmokos dalį rėmėsi UAB „Žaibo ratas Vilnius“ remonto darbų sąmata, kurioje keičiamoms detalėms nepaskaičiuotas nusidėvėjimas, tuo tarpu UADB „Industrijos garantas“ savo atsikirtimus grindė UAB „Nepriklausomų ekspertų biuro“ turto vertintojo P. Guigos sudaryta kelių transporto priemonės vertinimo ataskaita, kurioje keičiamoms dalims yra įvertintas detalių nusidėvėjimas. Taigi, apelianto manymu, teismas priteisdamas draudimo išmokos dalį nepagrįstai nesivadovavo draudimo sutartyje šalių sulygta sąlyga – draudimas atstatomasis su nusidėvėjimu.
Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas draudimo išmokos dalį už sugadinimus (dešinės pusės rato svirtis), nesusijusius su eismo įvykiu, nepagrįstai vadovavosi liudytojo, serviso darbuotojo, kuris yra šališkas ir suinteresuotas bylos baigtimi, G. S. parodymais, kurie neparemti jokiais įrodymais ir vertinti kritiškai. Liudytojas duodamas parodymus iškėlė labiau teorinio pobūdžio teiginius, kurie paprastai ar galimai gali atsirasti, o gali ar ne. Atsakovas gi rėmėsi profesionalo, turto vertintojo P. Guigos pateiktu vertinimu, kuris apžiūros metu nustatė, kad minėtam automobiliui nelinko nei šarnyras, nei svirtis, todėl jų keisti nereikėjo. Be to, vertintojas posėdžio metu išsakė pastabas apie atliktą ratų geometrijos matavimą, į ką teismas nekreipė dėmesio, t. y. užpakalinio rato, kuris įvykio metu buvo pažeistas, geometrija yra visiškai išsibalansavusi (neatitinka gamintojo reikalavimų), tuo tarpu priekinio dešinės pusės rato, kuris eismo įvykio metu patyrė smūgį, geometrija nepakitusi ir visiškai atitinka gamintojo reikalavimus. Taigi apeliantas teigia, kad byloje surinktų įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina, kad 2010 m. balandžio 26 d. eismo įvykio metu automobilio priekinis dešinės pusės šarnyras ir guolis nebuvo pažeisti.
Apeliantas taip pat nurodo, kad ieškovas savo reikalavimą grindžia remonto darbų sąmata pateikta UAB „Žaibo ratas Vilnius“, kuri kaip ir ieškovas UAB „Aeropolis“, internetinėje svetainėje skelbiasi, kad yra įgaliotasis OPEL, SAAB ir CHEVROLET atstovas Lietuvoje. Apeliantas pažymi, kad sugadinto ieškovo automobilio SAAB 9-3 pagaminimo metai yra 2005 m. ir ieškovas nepateikė jokių duomenų, kad šiam automobiliui dar yra taikomi gamintojo garantiniai įsipareigojimai, tuo labiau, kad sugadinto automobilio ieškovas minėtoje remonto įmonėje neremontavo. Apelianto manymu, ieškovo prašymas priteisti už remonto darbus pagal gamyklos gamintojos remonto darbų įkainius, taikomus garantiniam automobiliui, prieštarauja bendriesiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 str.), pažeidžia šalių pareigą prievolę vykdyti kuo mažesnėmis ekonominėmis sąnaudomis (CK 6.38 str. 3 d.), prieštarauja Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymui. 2008 m. gruodžio 22 d. Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos paslaugų skyriaus pranešime Nr. S-17 nurodyta, kad negarantinio laikotarpio automobilių techninį aptarnavimą gali atlikti tiek įgaliotieji, tiek neįgaliotieji remontininkai.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Aeropolis“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad su atsakovo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo teismo palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 14 d. sprendimą nepakeistą. Ieškovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs teismo posėdžio metu pateiktų liudytojų parodymus, šalių atstovų paaiškinimus bei byloje esančią medžiagą, priėmė argumentuotą ir pagrįstą sprendimą. Teismas įvertino liudytojų parodymų tikslumą bei patikimumą ir neturėjo jokio pagrindo kelti klausimo dėl liudytojo G. S. žinių, patyrimo bei nešališkumo. Pasak ieškovo, tai, kad teismo posėdžio metu buvo pabrėžta, kad tokie sugadinimai yra būdinga tokio tipo autoįvykių pasekmė, negali būti laikoma pagrindu laikyti, jog G. S. parodymai ir išvados dėl detalių keitimo būtinybės yra nepagrįstos būtent konkretaus automobilio apžiūra po 2010 m. balandžio 26 d. autoįvykio. Be to, ieškovas pabrėžia, kad teismo posėdžio metu P. Guiga nurodė, kad neturi darbo su SAAB automobiliais patirties, tokį automobilį teko vertinti pirmą kartą, automobilio apžiūros aplinkybės buvo nepalankios, nes automobilis jau buvo iš dalies suremontuotas, pripažino, kad jam nebuvo žinomos eismo įvykio aplinkybės. Ieškovas nesutinka su apelianto argumentais, kad automobilis iki autoįvykio jau buvo nuvažiavęs 180 000 km, todėl apatinė svirtis (šarnyras), kaip įprasta, jau iki autoįvykio judėjo laisviau, be to, autoįvykio metu nepažeisto galinio rato geometrija yra žymiai prastesnė nei pažeistojo rato, todėl apatinės svirties detalių keisti nebūtina. Ieškovas pažymi, kad automobilis autoįvykio metu buvo praėjęs techninę apžiūrą ir buvo techniškai tvarkingas, todėl jeigu, kaip nurodo apeliantas, automobilio geometrija ar detalių charakteristikos nebūtų atitikusios galiojusių reikalavimų, automobilis nebūtų praėjęs techninės apžiūros ir nebūtų buvęs tinkamas naudoti, be to, atsakovo pateiktame apžiūros akte nurodyta, kad galinė automobilio dalis taip pat pažeista autoįvykio metu, taigi ratų geometrija neišvengiamai buvo pažeista, ir jos būklės iki autoįvykio nesuremontavus automobilio nustatyti nebuvo įmanoma. Pasak ieškovo, nepagrįstas apelianto argumentas, kad automobilio detalės neturi būti keičiamos, nes automobilio techninės specifikacijos iki autoįvykio neatitiko reikalavimų (ratų geometrijos). Ieškovas pabrėžia, kad automobilio kėbulo dalims taikoma 10 metų garantija, todėl kėbulo dalys negali būti neatitinkančios techninių gamintojo reikalavimų po 5 metų naudojimo. Taigi ieškovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, kad automobilio sugadinimai atsiradę po 2010 m. balandžio 26 d. autoįvykio būtent ir yra susiję su apatinės svirties detalių pažeidimais, todėl automobilio priekinio dešinės pusės šarnyras ir guolis remonto metu privalo būti keičiami. Ieškovas pažymi, kad jo pateiktose sąmatose nebuvo taikomi garantinio aptarnavimo darbų įkainiai. Abi sąmatos paremtos bendrovių atliekamų remonto darbų (autoįvykio metu padarytų sugadinimų taikymo), o ne garantinio aptarnavimo (gamyklinių defektų) įkainiais. Nei UAB „Aeropolis“, nei UAB „Žaibo ratas Vilnius“ įkainiai nėra laikomi ekonomiškai nepagrįstais ar išpūstais (pridedama kitų bendrovių įkainių suvestinė). Ieškovas nereikalauja automobilio remontui taikyti garantinių įsipareigojimų, todėl neaišku, kodėl apeliantas remiasi LR konkurencijos įstatymu. LR konkurencijos tarybos paslaugų skyriaus pranešime Nr. S-17 nurodyta, kad negarantinio laikotarpio automobilių techninį aptarnavimą gali atlikti tiek įgaliotieji, tiek neįgaliotieji remontininkai, todėl tiek UAB „Aeropolis“, tiek UAB „Žaibo ratas Vilnius“, būdami įgalioti remonto paslaugų teikėjai, taip pat turi teisę atlikti šį remontą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, todėl ieškovo ieškinį dėl skolos priteisimo patenkino.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2009 m. rugpjūčio 27 d. ieškovas ir atsakovas sudarė automobilio SAAB 9-3, (duomenys neskelbtini), savanoriško draudimo (KASKO) sutartį. Ieškovas pasirinko draudimo variantą – atstatomasis su nusidėvėjimu, taip pat numatė draudimo sąlygą, kad automobilio remontas organizuojamas draudėjo pasirinkimu, su 300 Lt išskaita. Galiojant draudimo sutarčiai 2010 m. balandžio 26 d. įvykusio eismo įvykio metu automobilis buvo apgadintas, todėl atsakovas ieškovui 2010 m. birželio 18 d. išmokėjo 4 445,87 Lt draudimo išmoką.
Iš esmės ginčas tarp ieškovo (draudėjo) ir atsakovo (draudiko) kilo dėl draudimo išmokos dydžio nustatymo įvykus draudiminiam įvykiui. Šalys nesutaria, kuria remonto darbų sąmata draudikas turėjo vadovautis išmokėdamas išmoką – ar atsakovo užsakymu UAB „Nepriklausomų ekspertų biuro“ turto vertintojo P. Guigos sudaryta Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaita ar ieškovo užsakymu atliktu UAB „Žaibo ratas Vilnius“ žalos įvertinimo aktu.
Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, draudimo paskirtis – apsaugoti asmens turtinius interesus nuo galimos žalos rizikos. Pagal Transporto priemonių savanoriško draudimo (KASKO) sutarties kompensacinę paskirtį, draudimo išmoka turi grąžinti draudėją į tą turtinę padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jeigu nebūtų buvę draudiminio įvykio. Draudimo įstatymo 82 straipsnio 6 dalis numato, jog draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo ar suteikiančios teisę sumažinti draudimo išmoką.
CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Pagal sutarčių teisėje galiojantį sutarties laisvės principą civilinės apyvartos dalyviai (išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį) yra laisvi spręsti, ar sudaryti sutartį ir kokiomis sąlygomis ją sudaryti. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 str. 1 d.). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 str. 1 d.). Sutarties šalys turi vykdyti prisiimtus įsipareigojimus tinkamai, vienos sutarties šalies pareigą vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos sutarties šalies reikalavimo teisė, kuri yra ginama įstatymu. Sutarčių vykdymo principai įtvirtinti CK 6.200 straipsnyje: šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai; vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis; sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu; jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo.
Sutarčių aiškinimo principai taikomi ir draudimo sutartims, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovas turėjo teisę pasirinkti autoįvykio metu apgadintą automobilį remontuoti specializuotame servise, kadangi toks susitarimas buvo numatytas ieškovo ir atsakovo pasirašytoje Kelių transporto priemonių draudimo sutartyje, kurios sąlygose buvo nustatyta, kad remontas organizuojamas draudėjo, t. y. ieškovo pasirinkimu. Taigi sutarčių laisvės ir kiti minėti sutarčių vykdymo principai lemia, jog galiojančios sutarties sąlygos yra privalomos tiek ieškovui, tiek ir atsakovui, dėl ko nėra pagrindo sutikti su atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, susijusiais su šalių pareiga prievolę vykdyti kuo mažesnėmis ekonominėmis sąnaudomis, t. y. remontuoti automobilį ne specializuotame servise. Iš tiesų sutartį šalys privalo vykdyti kuo mažesnėmis ekonominėmis sąnaudomis, tačiau nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovas automobilio remontą atliko nepagrįstai didelėmis kainomis. Ieškovas pateikė teismui sąmatas, paremtas bendrovių atliekamų remonto darbų įkainiais. Nei UAB „Aeropolis“, nei UAB „Žaibo ratas Vilnius“ įkainiai nėra laikomi ekonomiškai nepagrįstais ar pernelyg dideliais. Šią aplinkybę patvirtina atsakovo pateikta kitų bendrovių įkainių suvestinė. Be to, nėra ir pagrindo daryti išvadą, kad už darbus buvo skaičiuojami garantinio aptarnavimo (gamyklinių defektų) įkainiai.
Kita vertus, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, tuo tarpu atsakovas neįrodė, dėl kokių priežasčių ieškovas turėjo autoįvykyje apgadintą automobilį remontuoti nespecializuotame servise bei kuo remiantis atsisakė išmokėti draudimo išmokos dalį (CK 6.997 str.). Dėl šios priežasties, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovui iš atsakovo 3 364,53 Lt draudimo išmokos dalį, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.
Apeliaciniame skunde apeliantas taip pat dėsto abejones dėl autoįvykyje apgadinto automobilio UAB „Žaibo ratas Vilnius“ atliktų remonto darbų sąmatos tikslumo, nes joje neva įtraukti ir sugadinimai, nesusiję su eismo įvykiu (dešinės pusės rato svirtis), neįvertintas detalių nusidėvėjimas, sąmata sudaryta pritaikius didesnius valandinius įkainius, įkainiams taikant garantinio automobilio remonto darbų įkainius, nors minimam automobiliui gamintojo garantija yra pasibaigusi.
Teisėjų kolegija sprendžia, jog bylos nagrinėjimo iš esmės pirmosios instancijos teisme metu, šios aplinkybės buvo išsamiai ištirtos, o jokių naujų įrodymų apeliantas apeliacinės instancijos teismui nepateikė. Tai, kad automobilio priekinio dešinės pusės šarnyro ir guolio pažeidimas yra eismo įvykio pasekmė, todėl buvo būtinas jų keitimas patvirtino liudytojas G. S.. Be to, UAB „Žaibo ratas Vilnius“ pranešime nurodė, kad automobiliuose SAAB 9-3 (9440) MY 06 priekiniai šarnyrai yra keičiami tik kartu su svirtimi, nes tai yra vientisas gaminys. Jokių naujų aplinkybių nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nebuvo nustatyta, be to, apeliantas nepateikė teismui jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, jog liudytojui G. S. trūko žinių ar kompetencijos paaiškinimams duoti, ar, kad jis galėjo būti šališkas ar suinteresuotas bylos baigtimi, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs teismo posėdžio metu pateiktų liudytojų parodymus, šalių atstovų paaiškinimus bei byloje esančią medžiagą, priėmė argumentuotą ir pagrįstą sprendimą.
Be to, teisėjų kolegija laiko nepagrįstu apelianto argumentą, jog keičiamoms detalėms turėjo būti paskaičiuotas nusidėvėjimas arba automobilio remontui turėjo būti naudojamos padėvėtos arba neoriginalios SAAB automobilio detalės. Kadangi savanoriško draudimo (KASKO) paskirtis yra kompensacinė, ieškovo automobilio remontui panaudojus naujas originalias SAAB automobilių detales, o ne padėvėtas ar neoriginalias detales, kaip siūlė atsakovas, neišnyksta atsakovo pareiga grąžinti draudėją į tą turtinę padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jeigu nebūtų buvę draudiminio įvykio.
Kadangi ieškovas nereikalavo automobilio remontui taikyti garantinių įsipareigojimų, todėl apeliantas nepagrįstai apeliaciniame skunde remiasi Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymu. Kita vertus, Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos paslaugų skyriaus pranešime Nr. S-17 nurodyta, kad negarantinio laikotarpio automobilių techninį aptarnavimą gali atlikti tiek įgaliotieji, tiek neįgaliotieji remontininkai, todėl tiek UAB „Aeropolis“, tiek UAB „Žaibo ratas Vilnius“, būdami įgalioti remonto paslaugų teikėjai, turėjo teisę atlikti automobilio remontą, o atsakovas, savanoriškai pasirašęs draudimo sutartį ir sulygęs su ieškovu draudimo sutarties sąlygas, įgijo pareigą atlyginti dėl automobilio remonto ieškovo pasirinktame servise patirtas išlaidas.
Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Teisėjų kolegija, taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
Be to, ieškovas teismo posėdžio metu pareiškė prašymą priteisti iš atsakovo išlaidas, turėtas advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti. Nurodo, jog patyrė 1 270,50 Lt išlaidų (Sąskaita už teisines paslaugas Nr. 4, mokėjimo nurodymas, sąskaitos išrašas). Kadangi pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, teismas iš antrosios šalies priteisia išlaidas advokato, nagrinėjant bylą, pagalbą teisėjų kolegija, įvertinusi Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R–85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8 straipsnyje įtvirtintus advokato teikiamos teisinės pagalbos maksimalius dydžius, sprendžia, jog prašoma priteisti suma nustatytų dydžių neviršija, todėl priteisiama ieškovui iš atsakovo.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo UADB ,,Industrijos garantas“ ieškovo UAB ,,Aeropolis“ naudai 1 270,50 Lt advokato pagalbai apmokėti.