Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2A-1007-538/2013

Teisėja Skaistė Valinskytė (Proceso Nr. 2-38-3-00314-2012-9)

2013 m. liepos 4 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Broniaus Valiaus, Alvydo Žerlausko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo R. K. apeliacinį skundą dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2013-02-20 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų J. J., D. R., R. K. ieškinius atsakovams S. G., E. G., R. B. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliantas (ieškovas) R. K. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria ieškovo R. K. ieškinys tenkintas iš dalies ir prašo tenkinti visus jo ieškinio reikalavimus. Šiuo atveju apeliacine tvarka neskundžiamos kitos sprendimo dalys, kuriomis iš dalies tenkintas ieškovo J. J. ieškinys ir ieškovo D. R. ieškinys paliktas nenagrinėtu, todėl teisėjų kolegija bylą nagrinėja apeliacinio skundo ribose.

Apeliantas nesutinka su skundžiamu sprendimu nustatytu šiam ieškovui iš atsakovų priteistinu turtinės bei neturtinės žalos dydžiu. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad baudžiamoji byla, kurioje atsakovai S. G., E. G., R. B. buvo kaltinami pagal BK 284 str. 1 d. Skuodo rajono apylinkės teismo 2012-03-26 nutartimi nutraukta, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (baudž. b. t. 4, b. l. 213). Ieškovo R. K. reikalavimai atlyginti turtinę ir neturtinę žalą reiškiami bendra ieškinio teisenos tvarka, todėl privaloma nustatyti reikšmingas bylai aplinkybes – civilinės atsakomybės taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, kaltę, žalą ir priežastinį ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 str.). Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo turinio, įvertinęs šios civilinės bylos ir baudžiamosios bylos medžiagą, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovų tyčiniais veiksmais (mušant rankomis, parkritusiam ant žemės ieškovui R. K. buvo spiriama į galvą, sužalojimai galvoje, nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas) buvo sutrikdyta ieškovo R. K. sveikata. Taigi, nustatytos atsakovų civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, kaltė, civilinę atsakomybę lemiantis priežastinis ryšys ir ieškovui R. K. padarytos žalos faktas. Šios pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės bei padarytos išvados apeliacine tvarka neginčijamos, jų pagrįstumo klausimas nekeliamas, todėl teisėjų kolegija dėl šių nustatytų faktinių aplinkybių plačiau nepasisako ir apeliacinio skundo ribose teisėtumo ir pagrįstumo aspektu analizuoja ieškovui R. K. skundžiamu sprendimu nustatytą turtinės bei neturtinės žalos dydį.

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė taikant civilinę atsakomybę apeliantui atlygintinos turtinės žalos dydį. Apeliantas teigia, kad patirtą turtinę žalą sudaro dėl vykimo į baudžiamojoje byloje vykusius teismo posėdžius negautos vieno mėnesio 5 000 Lt pajamos bei 2 170 Lt išlaidų kurui, taip pat 5 000 Lt baudžiamojoje byloje patirtų išlaidų advokato pagalbai. Žala įstatyme apibrėžiama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 str. 1 d.). Negautomis pajamomis pagal įstatymą pripažįstamos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Negautos pajamos, kaip netiesioginiai nuostoliai, atlyginamos tik nustačius jų buvimo realumą. Pagal įstatymą nuostolių buvimas nepreziumuojamas, todėl tiek tiesioginės, tiek netiesioginės žalos faktą ir dydį turi įrodyti ieškovas (CPK 178 str.).

Ieškovas negautas pajamas sieja su išvykimu iš darbo ir dalyvavimu teismo posėdžiuose baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovas R. K. patikslino, kad dalyvavo septyniolikoje teismo posėdžių. Iš pateiktų duomenų apie apelianto darbo užmokestį matyti, kad apelianto darbo užmokestis laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2012-12-01 kelis mėnesius būdavo panašus, vėliau svyruodavo. Svarbu pažymėti, kad apelianto darbo užmokesčio sumažėjimas, palyginus su ankstesniu mėnesiu, pastebimas ir tais mėnesiais, kai jis nedalyvaudavo teismo posėdžiuose, arba pajamos, palyginus su ankstesniu mėnesiu, išlikdavo nepakitusios ir tais mėnesiais, kai apeliantas dalyvaudavo teismo posėdžiuose baudžiamojoje byloje. Įvertinusi šiuos duomenis, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pateikti įrodymai neleidžia konstatuoti, jog dėl dalyvavimo teismo posėdžiuose apeliantui nebuvo mokamas darbo užmokestis (buvo prarastos pajamos). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas šį ieškinio reikalavimą pagrįstai atmetė kaip neįrodytą (CPK 178 str.).

Ieškovas reiškė reikalavimą priteisti 2 170 Lt išlaidų kurui, nes jo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), o minėta baudžiamoji byla buvo nagrinėjama (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas vertino, kad baudžiamojoje byloje pateiktas tik vienas kuro apmokėjimo kvitas, todėl ieškovas R. K. įrodė tik 124,45 Lt turtinę žalą. Teisėjų kolegija su šia išvada sutinka. Nors įstatyme įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas (CK 6.251 str. 1 d.), tačiau ieškovui tenka pareiga įrodyti, kad tiesioginiai nuostoliai buvo realiai patirti. Remiantis LR Vyriausybės 2003-04-25 nutarimu Nr. 524 patvirtintų Liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokėtinų sumų dydžio nustatymo ir apmokėjimo baudžiamajame procese ir administracinių teisės pažeidimų teisenoje tvarkos 5 punktu bei atitinkamai LR Vyriausybės 2004-04-29 nutarimu Nr. 526 patvirtintų Tarnybinių komandiruočių išlaidų apmokėjimo biudžetinėse įstaigose taisyklių 17.4, 18 punktų reglamentavimu, kelionės metu sunaudotų degalų įsigijimo išlaidos atlyginamos tik tais atvejais, kai pateikiami jas įrodantys dokumentai. Baudžiamojoje byloje R. K. pateikė tik vieną kuro apmokėjimo kvitą 124,45 Lt sumai. Apeliantas nepateikė kitų patvirtinančių rašytinių įrodymų, kad vykdamas į kitus teismo posėdžius baudžiamojoje byloje turėjo išlaidų kurui. Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Didesnių, nei faktiškai asmuo patyrė, nuostolių atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą. Atsižvelgiant į tai, skundžiamame sprendime pagrįstai konstatuota, kad ieškovas R. K. neįrodė, jog patyrė šio pobūdžio nuostolius.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovo baudžiamojoje byloje turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti vertino kartu su šioje civilinėje byloje ieškovo patirtomis bylinėjimosi išlaidomis. Apeliantas nurodo, kad 5 000 Lt išlaidas advokato pagalbai baudžiamojoje byloje apmokėti prašo priteisti kaip turtinę žalą. Baudžiamojoje byloje apeliantas buvo pripažintas nukentėjusiuoju, pateikti išlaidas advokato paslaugoms baudžiamojoje byloje apmokėti patvirtinantys įrodymai (baudž. b. t. 2, b. l. 74–77). Nustatytos visos atsakovų civilinės atsakomybės sąlygos – atsakovų kalti neteisėti veiksmai, priežastiniu ryšiu susiję su ieškovo vėliau patirta turtine žala, kurią sudaro ir ieškovo nuostoliai, turėti dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti nutrauktoje baudžiamojoje byloje, kurioje buvo kaltinami atsakovai S. G., E. G., R. B.. Dėl atsakovų veiksmų buvo nagrinėjama minėta (2012-03-26 nutraukta, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui) baudžiamoji byla, kurioje ieškovą (nukentėjusįjį) atstovavo advokatas, kuriam ir buvo sumokėta už jo teisinę pagalbą. Atsižvelgiant į tai, 5 000 Lt išlaidos advokato pagalbai baudžiamojoje byloje apmokėti pripažintinos ieškovo turtine žala, todėl priteistinos (CK 6.249 str. 1 d., 6.251 str. 1 d.).

Apeliaciniame skunde taip pat keliamas priteistos neturtinės žalos dydžio pagrįstumo klausimas. Apeliantas nesutinka su skundžiamu sprendimu nustatytu 7 000 Lt neturtinės žalos dydžiu ir prašo visiškai tenkinti ieškinio reikalavimą dėl 300 000 Lt neturtinės žalos ieškovui R. K. priteisimo iš atsakovų. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus (CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į CK 6.250 str., kituose įstatymuose nurodytus neturtinės žalos dydžiui reikšmingus kriterijus arba konkrečioje byloje pripažintas svarbias aplinkybes. Nustatydamas 7 000 Lt neturtinės žalos dydį, teismas įvertino tai, kad ieškovas R. K. patyrė fizinį skausmą, išgyvenimus dėl patirtų sužalojimų, rūpestį dėl kreipimosi į gydymo įstaigą bei specialistus dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo, turėjo nepatogumų ir dvasinių išgyvenimų vykdamas į beveik visus teismo posėdžius nagrinėjant baudžiamąją bylą. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str.). Atkreiptinas dėmesys, kad nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, būtina atsižvelgti į tai, jog civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė: taikant civilinę atsakomybę yra siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kiek galima teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų atsiradusias negatyvias pasekmes. Piniginė kompensacija už neturtinę žalą negali nukentėjusiojo asmens grąžinti į pradinę padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo, todėl tokia kompensacija yra siekiama maksimaliai sušvelninti negatyvias pasekmes. Vertinant pirmosios instancijos teismo skundžiamą sprendimą, matyti, kad teismas įvertino visumą byloje esančių įrodymų, apelianto sveikatos sutrikdymo pobūdį ir pakenkimo sveikatai laipsnį, kitas reikšmingas aplinkybes ir padarė atitinkamas išvadas. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, nenukrypo nuo teismų praktikoje tokiose bylose formuojamos praktikos. Taip pat sprendžiant šį klausimą pagrįstai netaikytos apeliaciniame skunde minimoje byloje suformuotos taisyklės, kadangi šių bylų faktinės aplinkybės nesutampa. Teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne bendro pobūdžio taisyklė, o teisės aiškinimas, esant konkrečios bylos faktinių aplinkybių visumai.

Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovas R. K. patyrė 1 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus (t. 2, b. l. 2–3). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija LR Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, ieškovui priteistinos turėtos išlaidos advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti, iš kiekvieno atsakovo priteisiant po 334 Lt (CPK 98 str.). Kadangi civilinio proceso įstatymas nenumato solidaraus bylinėjimosi išlaidų priteisimo, keistina sprendimo dalis, kuria valstybei iš S. G., E. G., R. B. solidariai priteista 390 Lt žyminio mokesčio, nurodant, kad iš kiekvieno atsakovo priteistina po 130 Lt.

Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė apeliantui priteistinos neturtinės žalos dydį, tačiau netinkamai įvertino apelianto patirtą turtinę žalą ir nepagrįstai nepriteisė 5 000 Lt išlaidų advokato pagalbai baudžiamojoje byloje apmokėti bei netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, todėl skundžiamas sprendimas keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Skuodo rajono apylinkės teismo 2013-02-20 sprendimą pakeisti.

Padidinti ieškovui R. K. solidariai iš S. G., E. G., R. B. priteistą turtinės žalos atlyginimo sumą iki 5 124,45 Lt.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria ieškovui R. K. solidariai iš atsakovų priteista 2 000 Lt advokato pagalbos išlaidų.

Priteisti ieškovui R. K. 1 000 Lt advokato pagalbos pirmosios instancijos teisme išlaidų, nurodant, kad iš atsakovų S. G., E. G., R. B. priteisiama po 334 Lt.

Nurodyti, kad 390 Lt žyminis mokestis valstybei priteisiamas iš kiekvieno atsakovo – S. G., E. G., R. B. – priteisiant po 130 Lt.

Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.