Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerij Lauš, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Ivetos Vaivadienės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje O. K. (O. K.), a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 258 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. K. (O. K.), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, neteisėtai įgijo pramoninės gamybos kastetą, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra civilinėje apyvartoje draudžiamiems ginklams priskiriamas smogiamojo pobūdžio šaltasis nešaunamasis ginklas, kurį iki 2016 m. gegužės 27 d., apie 23.30 val., laikė jam priklausančio automobilio Nissan X-Trail, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinės panelės daiktadėžėje, kai Vilniuje, Šešuolių g., sustabdę minėtą automobilį kastetą rado ir paėmė policijos pareigūnai, tokiu būdu neteisėtai disponavo nešaunamuoju ginklu. Šiais veiksmais O. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 258 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis O. K. savo kaltę pripažino visiškai, parodė, kad anksčiau dirbo UAB „B.“. Įmonė 2011 m. nusipirko automobilį Nissan X-Trail, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis buvo nupirktas jam naudotis darbo reikalais. Tik pradėjęs naudotis šiuo automobiliu, jo daiktadėžėje pastebėjo metalinį daiktą, panašų į kastetą. Nieko su juo nedarė. Paliko toliau gulėti ten, kur jį ir rado. Visą laiką kastetas gulėjo automobilio daiktadėžėje. Jis jo niekam nerodė ir nepasakojo, kad jį turi. Kasteto niekur nenešiojo. Dėl tokio savo poelgio labai gailisi (b. l. 37).

Kaltinamojo O. K. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.

Liudytoja J. K. parodė, kad 2016 m. gegužės 27 d., vėlai vakare, ji su vyru O. K. važiavo iš svečių. Vyras buvo išgėręs, dėl to jo automobilį Nissan X-Trail, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo ji. Jiems važiuojant Šešuolių gatve, pamatė priekyje daug policijos automobilių ir policijos pareigūnų. Vienas pareigūnas juos sustabdė. Ji, ieškodama automobilio dokumentų, atidarė priekyje esančią daiktadėžę. Pareigūnas pamatė, kad daiktadėžėje guli kastetas. Pareigūnas jos iš karto paklausė, ar jis jos. Ji atsakė, kad pirmą kartą jį mato. Ji vyro automobiliu labai mažai važinėja, nebent būna būtinybė. Maždaug prieš pusę metų vyras šį automobilį nusipirko iš savo darbdavio. Iš pradžių jis su juo važinėdavo kaip su darbiniu automobiliu, o paskui iš darbdavio jį išsipirko. Kam gali priklausyti kastetas, ji nežino. Bent jau vyras jai niekada nesakė, kad turi kastetą. Nematė, kad jis būtų jį nešiojęsis (b. l. 13).

Liudytojas A. S. parodė, kad dirba Lietuvos kelių policijos tarnybos Specialiosios paskirties skyriaus vyriausiuoju patruliu. 2016 m. gegužės 27 d. jis dirbo kartu su vyr. patruliu V. Ž.. Patruliuojant, apie 23.30 val., Šešuolių gatvėje patikrinimui sustabdė automobilį Nissan X-Trail, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilį vairavo moteris. Paprašius vairuotojos pateikti automobilio dokumentus ir savo vairuotojo pažymėjimą, nustatė, kad automobilį vairuoja J. K.. J. K. ieškant automobilio Nissan X-Trail dokumentų, atidarius priekyje esančią panelę su daiktadėže, jis su vyr. patruliu pastebėjo joje gulintį daiktą, panašų į kastetą. Paklausus, kam priklauso kastetas, keleivio vietoje sėdėjęs vyras, kaip nustatė, O. K. nurodė, kad tai yra jo automobilis ir daiktadėžėje rastas kastetas yra jo. Abiems asmenims buvo paaiškinta, kad tai yra draudžiamas daiktas ir jo turėti su savimi negalima. Paklausus, kodėl automobilyje yra vežiojamas ir laikomas draudžiamas daiktas, O. K. atsakė, kad apsaugai, jei kas nors jį užpuls. Matėsi, kad O. K. buvo neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Vairuotoja J. K. jiems paaiškino, kad pirmą kartą mato šitą daiktą (kastetą), iš kur jis atsirado, ji nežino. Dėl civilinėje apyvartoje draudžiamo daikto (kasteto) turėjimo O. K. buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato budėtojų dalį (b. l. 15).

Liudytojas V. Ž. parodė, kad dirba Lietuvos kelių policijos tarnybos Specialiosios paskirties skyriaus vyriausiuoju patruliu. 2016 m. gegužės 27 d. jis dirbo kartu su vyr. patruliu A. S.. Jiems patruliuojant, apie 23.30 val., Šešuolių gatvėje patikrinimui buvo sustabdytas automobilis Nissan X-Trail, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilį vairavo moteris. Paprašius vairuotojos pateikti automobilio dokumentus ir savo vairuotojo pažymėjimą, moteris, kaip nustatė, J. K., ieškodama automobilio Nissan X-Trail dokumentų, atidarė priekyje esančią panelę su daiktadėže, kurioje jis su vyr. patruliu pastebėjo daiktą, panašų į kastetą. Paklausus, kieno jis yra, keleivio vietoje sėdėjęs vyras, kaip nustatė, O. K. nurodė, kad tai yra jo automobilis ir daiktadėžėje rastas kastetas yra jo. Abiems asmenims buvo paaiškinta, kad tai yra draudžiamas daiktas ir jo turėti su savimi negalima. Paklausus, kodėl automobilyje vežiojamas ir laikomas draudžiamas daiktas, O. K. atsakė, kad apsaugai, jei jį kas nors užpuls. O. K. buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus miesto 1-o policijos komisariato budėtojų dalį (b. l. 17).

Liudytojas A. B. parodė, kad 2005 metais, tiksliai laiko nepasakys, jo žmona įkūrė įmonę „B.“. Jis yra šios įmonės direktorius. 2011 m. spalio 27 d. įmonė nusipirko automobilį Nissan X-Trail, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) O. K. tuo metu jau dirbo jų įmonėje. Automobilis ir buvo pirktas O. K. darbo reikalams atlikti. Dar dirbdamas įmonėje, O. K. nusipirko minėtą automobilį iš UAB „B.“. Tai buvo 2015 m. kovo 25 d.. Niekas daugiau automobiliu, išskyrus O. K., nesinaudojo. Iš kur automobilyje galėjo atsirasti kastetas, jis tikrai negali paaiškinti. Jis asmeniškai šiuo automobiliu niekada nevažinėjo (b. l. 19).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2016 m. rugsėjo 15 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(2843)-ISI-4892 nurodyta, kad tirti pateiktas objektas yra pramoninės gamybos kastetas, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra civilinėje apyvartoje draudžiamiems ginklams priskiriamas smogiamojo pobūdžio šaltasis nešaunamasis ginklas (b. l. 8-9).

Pagal BK 258 straipsnio 2 dalį, baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas neteisėtai įgijo ar nešiojo nešaunamąjį ginklą ar kitokį žmonėms žaloti pritaikytą daiktą. Minėti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys patvirtina, kad kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 258 straipsnio 2 dalį, kadangi jis įgijo ir nešiojo nešaunamąjį ginklą – kastetą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ginklo (taip pat ir nešaunamojo) turėjimas automobilio daiktų dėtuvėje laikytinas nešiojimu, kadangi asmeniui, sėdinčiam automobilyje ir net išlipus iš jo, nėra apsunkinta galimybė ginklą pasiimti ir juo pasinaudoti nedelsiant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-341-511/2015).

Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, O. K. tam pritarė ir nurodė, kad su prokurorės pasiūlyta bausme sutinka (b. l. 61-62).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis baudžiamasis nusižengimas, veika baigta, į kaltinamojo asmenybę – dirbantis, baustas administracine tvarka (b. l. 43, 47-54), neteistas, Vilniaus priklausomybės ligų centre nekonsultuotas/negydytas (b. l. 57), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b. l. 58), Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 59). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BPK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės pasiūlytą bausmės rūšį ir dydį – 9 MGL dydžio (338,94 Eur) baudą. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į minėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra optimali, todėl ją didinti ar mažinti nėra pagrindo.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis O. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam O. K. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Ikiteisminio tyrimo metu O. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 38) paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas su kastetu, perduotas saugoti į Vilniaus AVPK OVS ginklų saugyklą (b. l. 10-11), įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, sunaikintinas (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

O. K. (O. K.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 9 MGL dydžio, t. y. 338,94 Eur, baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir O. K. skirti galutinę bausmę – 6 MGL dydžio, t. y. 225,96 Eur (dviejų šimtų dvidešimt penkių eurų ir 96 ct), baudą.

O. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką su kastetu, perduotą saugoti į Vilniaus AVPK OVS ginklų saugyklą (b. l. 10-11), įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, sunaikinti.

1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą (Vilnius, Laisvės pr. 79A).

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė antstolio vykdoma priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės ją išieškoti, teismas antstolio teikimu gali baudą pakeisti areštu.

3. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

4. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

5. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

6. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

7. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.