Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Meidus,

sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroro Genadijaus Jefimovo skundą dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2018 m. kovo 1 d. nutarties, kuria baudžiamasis procesas R. M. buvo nutrauktas nustačius, kad nėra nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo arba prokuroro reikalavimo pradėti procesą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas tuo, kad smurtaudamas artimoje aplinkoje sukėlė žmogui fizinį skausmą, o būtent : 2018 m. vasario 21 d. apie 23 val., bute (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu sudavė savo buvusiai sugyventinei J. T. ne mažiau kaip vieną kartą kumščiu į skruostą, ne mažiau kaip vieną kartą į kairį šoną ir spyrė jai ne mažiau kaip du kartus į kojas, po to, nukentėjusiajai nukritus ant žemės, jis stipriai spaudė dešinės kojos keliu jai gerklę, taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą; po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2018 m. vasario 22 d. apie 8 val. toje pačioje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio stipriai pastūmė buvusią sugyventinę J. T., dėl ko ji atsitrenkė į sieną ir susimušė galvą, taip jis vėl sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.Skundžiama nutartimi apylinkės teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 420 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 424 straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą nutraukė pripažinęs, kad nėra nukentėjusiojo asmens skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo arba prokuroro reikalavimo pradėti procesą (BPK 3 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Teismas nutartyje nurodė, kad R. M. ir J. T. tarpusavio santykiai nepriskirtini šeimos narių santykiams, o ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį buvo pradėtas policijos pareigūno tarnybinio pranešimo pagrindu ne dėl smurto artimoje aplinkoje, o dėl fizinio skausmo sukėlimo. Skundu Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroras Genadijus Jefimovas prašo panaikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – R. M. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam viešuosius darbus, įpareigojant jį per 3 mėnesius neatlygintinai dirbti 90 valandų, kas mėnesį dirbant po 30 valandų visuomenės labui; pagal BK 64¹ straipsnį, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam viešuosius darbus, įpareigojant jį per 3 mėnesius neatlygintinai dirbti 60 valandų, kas mėnesį dirbant po 20 valandų visuomenės labui; į paskirtą bausmę įskaityti laiką, jo išbūtą laikiname sulaikyme; pagal BK 72² straipsnį, įpareigoti jį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose per 6 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos; panaikinti jam taikomą kardomąją priemonę. Prokuroras skunde teigia, kad apylinkės teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl turi būti panaikinta. Nurodo, kad teismo išvada, jog ikiteisminis tyrimas policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu buvo pradėtas ne dėl smurto artimoje aplinkoje, o dėl fizinio skausmo sukėlimo, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Atkreipia dėmesį, kad jau paties tarnybinio pranešimo pavadinimas yra „Smurtas artimoje aplinkoje“, todėl šiuo atveju būtent policijos pareigūnas, užfiksavęs smurto artimoje aplinkoje požymius, pradėjo šį ikiteisminį tyrimą.Cituodamas Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo (toliau – Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas) 6 straipsnio 1 dalį, prokuroras tvirtina, kad policijos pareigūnas pradeda ikiteisminį tyrimą pagal BK 140 straipsnio 1 dalį gavęs duomenų apie smurtą artimoje aplinkoje, todėl prokuroro reikalavimas pradėti ikiteisminį tyrimą nerašomas, nes tas pats procesas negali būti pradedamas du kartus. Tai išaiškinta ir teismų praktikoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-457/2013). Pažymi, kad R. M. ir buvo kaltinamas tuo, kad smurtaudamas artimoje aplinkoje sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai J. T.. Atsiliepimų į skundą negauta. Prokuroro skundas atmetamas. Prokuroras skunde nurodo, kad šioje byloje ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį buvo pradėtas kai ikiteisminio tyrimo pareigūnas nustatė smurto artimoje aplinkoje požymių, o tokiais atvejais prokuroras reikalavimo pradėti ikiteisminį tyrimą nesurašo. Su tokiu situacijos vertinimu ir prokuroro pozicija negalima sutikti. Ir nors kai kurie skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvai yra abejotini, tačiau pats teismo sprendimas nutraukti procesą byloje BPK 3 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu iš esmės yra teisingas. Visų pirma, atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad 2017 m. spalio 1 d. įsigaliojo BPK 3, 22, 57, 58, 167, 256, 293, 312, 317, 320, 322, 324 straipsnių pakeitimo ir 34 straipsnio bei XXX skyriaus pripažinimo netekusiais galios 2017 m. liepos 11 d. įstatymas Nr. XIII-626 (TAR, 2017, Nr. 2017-12575). Šio įstatymo 14 straipsniu buvo panaikintas iki tol galiojęs BPK XXX skyrius, reglamentavęs privataus kaltinimo bylų procesą. Po šio įstatymo įsigaliojimo, pagal galiojantį BPK dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, ikiteisminis tyrimas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas (BPK 167 straipsnio 1 dalis) arba prokuroro reikalavimas, kai tokia veika turi visuomeninę reikšmę arba ja padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų, ir nėra nukentėjusio asmens skundo ar teisėto atstovo pareiškimo (BPK 167 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, pagal galiojantį baudžiamąjį procesą, reguliuojantį ikiteisminio tyrimo pradžios sąlygas ir pagrindus, nuo 2017 m. spalio 1 d. ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnas neturi teisės pradėti tyrimo dėl nusikalstamos veikos pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kai nėra nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo arba prokuroro reikalavimo. Šioje byloje R. M. baudžiamojon atsakomybėn buvo traukiamas kaltinant jį padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Šioje byloje nėra nei nukentėjusiojo ar jo teisėto atstovo pareiškimo, nei prokuroro reikalavimo, nors tiksliai vadovaujantis BPK 167 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, vienas iš šių dokumentų byloje privalėjo būti tam, kad būtų galima pradėti ikiteisminį tyrimą. Negalima sutikti su prokuroro skunde pateikiama BK 140 straipsnio 4 dalies, Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo nuostatų bei šiuose įstatymuose nustatyto teisinio reguliavimo santykio su BPK nustatytu teisiniu reguliavimu interpretavimo. Pagal BPK 4 straipsnio 1 dalį, baudžiamojo proceso tvarką Lietuvos Respublikoje nustato BPK, galiojantis proceso veiksmų atlikimo metu. Nei Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, nei BK 140 straipsnio 4 dalis jokių alternatyvių taisyklių, nustatytų BPK, ikiteisminio tyrimo atlikimui ar baudžiamųjų bylų nagrinėjimui nenumato. Iš Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 1 straipsnio, apibrėžiančio įstatymo paskirtį, turinio yra aišku, kad smurtas artimoje aplinkoje priskirtinas visuomeninę reikšmę turinčioms veikoms, tačiau nei ši nuostata, nei BK 140 straipsnio 4 dalis negali būti vertinamos kaip leidžiančios nesivadovauti BPK numatytomis baudžiamojo proceso pradėjimo, proceso veiksmų atlikimo taisyklėmis. Priešingai – Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 6 straipsnyje numatyta, kad apie smurto faktą turi būti informuojamas prokuroras, jeigu ikiteisminiam tyrimui pradėti būtinas prokuroro reikalavimas. Tai reiškia, kad baudžiamasis procesas dėl smurto artimoje aplinkoje, kai yra BPK 167 straipsnio 1 dalyje išvardytų nusikalstamų veikų požymiai, išskyrus BPK 167 straipsnio 3 dalyje paminėtas nusikalstamas veikas, bendra tvarka gali vykti tik tuo atveju, jei prokuroras surašo reikalavimą. Taigi, prokurorui yra pavesta įsitikinti, ar tikrai turima galimo smurto artimoje aplinkoje situacija (nagrinėjamoje byloje dėl šios aplinkybės kyla rimtų abejonių, nes konfliktas, kaip matyti iš proceso dalyvių parodymų, įvyko tarp jau ilgai bendrai negyvenančių, o tik bendrai girtaujančių, asmenų) ir ar smurtautojo veikoje yra nusikalstamos veikos požymių. Smurtautojo veikoje įžvelgus nusikalstamos veikos požymių, paprastai turi būti konstatuojama ir tos veikos visuomeninė reikšmė.Nustačius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, negali būti taikoma BPK 167 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta išimtis, nes šioje dalyje yra konkrečiai nurodytos keturios nusikalstamos veikos, dėl kurių procesas turi vykti bendra tvarka, t. y. tik jeigu BK 145 straipsnyje, 149 straipsnio 1 dalyje, 150 straipsnio 1 dalyje ir 151 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos turi smurto artimoje aplinkoje požymių, ikiteisminis tyrimas pradedamas, nesvarbu ar yra nukentėjusiojo skundas arba jo teisėto atstovo pareiškimas. Dėl šių veikų privaloma pradėti baudžiamąjį procesą bendra tvarka. Priėmus prieš tai jau minėtus BPK pakeitimus, nebuvo numatyta, kad bendra tvarka baudžiamasis procesas turi vykti ir fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo (BK 140 straipsnio 1 dalis), padarytų panaudojus smurtą artimoje aplinkoje, bylose. Tai reiškia, kad pagal esamą teisinį reguliavimą prokuroras nėra atleistas nuo pareigos spręsti dėl baudžiamojo proceso pradėjimo BPK 167 straipsnio 1 dalyje išvardytų tam tikrų veikų padarymo atvejais net ir tada, kai tos veikos galimai yra padarytos panaudojant smurtą artimoje aplinkoje, t. y. dėl jau minėto fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo (BK 140 straipsnio 1 dalis), taip pat ir žmogaus veiksmų laisvės varžymo (BK 148 straipsnio 1 dalis) bei neteisėto asmens būsto neliečiamumo pažeidimo (BK 165 straipsnio 1 dalis). Tokios pareigos prokuroras neturi tik tada, kai su smurtu artimoje aplinkoje sietinos BPK 167 straipsnio 3 dalyje išvardintos jau minėtos veikos. Šioje byloje prokuroras (nors pranešimas išsiųstas prokuroro padėjėjai) dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, reikalavimo nesurašė, nors BPK 167 straipsnyje nenumatyta, kad prokuroras gali nevykdyti BPK 167 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos pareigos spręsti, ar tokia veika, padaryta panaudojant smurtą artimoje aplinkoje, ar ji turi visuomeninę reikšmę. Tuo labiau, šiuo atveju iš pačios nukentėjusiosios J. T. pasisakymų ikiteisminio tyrimo metu matyti, jog ji nesiekė, kad baudžiamasis procesas iš viso būtų pradėtas, kad R. M. būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, nereikalavo atlyginti jai padarytos žalos, teigė, jog susitaikė su R. M. ir jam atleido.Tokiu būdu, apygardos teismas pripažįsta, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo pradėtas pažeidžiant BPK 166 ir 167 straipsnių reikalavimus, dėl to apylinkės teismas visiškai pagrįstai ir teisėtai pripažino, jog yra aplinkybė, dėl kurios pradėtas baudžiamasis procesas privalo būti nutrauktas, t. y. byloje nėra nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo arba prokuroro reikalavimo pradėti procesą (BPK 3 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Esant tokioms aplinkybėms naikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį prokuroro skundo motyvais šiuo atveju nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Atmesti Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroro Genadijaus Jefimovo skundą ir palikti galioti Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2018 m. kovo 1 d. nutartį.

Ši nutartis neskundžiama.