Kauno apygardos teismo nutartis

2011-10-10 · Civilinė byla Nr. 2S-1881-413/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-10-10
Bylos Nr.
2S-1881-413/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Gintautas Koriaginas, Algimantas Kukalis, Ramūnas Mitkus
Skolininkas
I. B.
Kreditorius
AB DnB NORD bankas
Kategorijos
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1881-413/2011
Pirmosios instancijos teismo teisėja Janina Narkevičiūtė;
Procesinio sprendimo kategorija 121.14.; (S) 122.2.; 122.3.122.4.;128.17.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. spalio 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algimanto Kukalio ir Ramūno Mitkaus,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės I. B. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 20l1 m. birželio 20 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-13410-285/2011 pagal kreditoriaus AB DnB NORD bankas pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininkės I. B..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas AB DnB Nord bankas kreipėsi į teismą, prašydamas priverstinai išieškoti iš skolininkės I. B. 244 032,67 Eur skolos, iš jų: 222 186,55 Eur negrąžinto kredito, 21 539,92 Eur nesumokėtų palūkanų, 306,20 Eur nesumokėtų delspinigių. ir 137 Lt žyminio mokesčio už priverstinį skolos išieškojimą (t.1, b. l. 145-146)

Pareiškėjas nurodė, kad 2006-08-17 hipotekos lakštu, identifikavimo kodas 15120060000520 su vėlesniais pakeitimais, I. B. užtikrindama 226 285,00 Eur (dviejų šimtų dvidešimt šešių tūkstančių dviejų šimtų aštuoniasdešimt penkių eurų) paskolos, suteiktos I. B. pagal 2006-08-11 kreditavimo sutartį Nr. 236 su vėlesniais pakeitimais, grąžinimą kreditoriui AB DnB NORD bankui įkeitė jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą: 1) 43000 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. 8905-0001-0112, esantį Širvintų r., Turlojiškių k.; 2) gyvenamąjį namą pažymėjimas plane 1A1m ( p), bendras plotas 119.16kv.m., unikalus Nr. 8993-0006-2010, esantį Širvintų r., Turlojiškių k.; 3) viralinę, pažymėjimas plane 2I1p,unikalus Nr.4400-0835-1086, esantį Širvintų r.,Turlojiškių k.; 4) pirtį pažymėjimas plane 3I1m, unikalus Nr. 4400-0835-1120, esantį Širvintų r., Turlojiškių k., 5) tvartą pažymėjimas plane 5I1m, unikalus Nr. 4400-0835-1142, esantį Širvintų r.,Turlojiškių k.; 6) daržinę pažymėjimas plane 13I1ž,unikalus Nr.4400-0835-1186, esantį Širvintų r.,Turlojiškių k.; 7) 0,3500ha žemės sklypą , unikalus Nr. 8905-0001-0113, esantį Turlojiškių k. Širvintų r.; 8) 15,0000 ha žemės sklypą , unikalus Nr. 4400-0544-2611, esantį Sofos vs. Širvintų r.; 9) 2,1000ha žemės sklypą , unikalus Nr.4400-0860-5736, esantį Sofos vs., Širvintų r.; 10) 7,5600ha žemės sklypą, unikalus Nr.4400-0860-5614, esantį Pakalniškių k. Širvintų r.; 11) 9,5200ha žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-0860-4506, esantį Pakalniškių k., Širvintų r. Nepriklausomų vertintojų nustatyta įkeisto turto vertė – 956 000,00 Lt (devyni šimtai penkiasdešimt šeši tūkstančiai litų). Tos pačios prievolės įvykdymo užtikrinimui 2006-08-16 įregistruotas hipotekos lakštas, identifikavimo kodas 02120060010895. Kadangi skolininkė I. B. tinkamai bei laiku nevykdė prievolės, todėl kreditorius nutraukė kreditavimo sutartį.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. birželio 20 d. nutartimi areštavo I. B. asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą: 1) 43000 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. 8905-0001-0112, esantį Širvintų r., Turlojiškių k.; 2) gyvenamąjį namą pažymėjimas plane 1A1m (p),bendras plotas 119.16kv.m., unikalus Nr. 8993-0006-2010, esantį Širvintų r., Turlojiškių k.; 3) viralinę, pažymėjimas plane 2I1p,unikalus Nr.4400-0835-1086, esantį Širvintų r.,Turlojiškių k.; 4) pirtį pažymėjimas plane 3I1m, unikalus Nr. 4400-0835-1120, esantį Širvintų r., Turlojiškių k.; 5) tvartą pažymėjimas plane 5I1m, unikalus Nr. 4400-0835-1142, esantį Širvintų r.,Turlojiškių k.; 6) daržinę pažymėjimas plane 13I1ž,unikalus Nr.4400-0835-1186, esantį Širvintų r.,Turlojiškių k.; 7) 0,3500ha žemės sklypą , unikalus Nr. 8905-0001-0113, esantį Turlojiškių k. Širvintų r.; 8) 15,0000ha žemės sklypą , unikalus Nr. 4400-0544-2611, esantį Sofos vs. Širvintų r.; 9) 2,1000ha žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-0860-5736, esantį Sofos vs., Širvintų r.; 10) 7,5600ha žemės sklypą, unikalus Nr.4400-0860-5614, esantį Pakalniškių k. Širvintų r.; 11) 9,5200 ha žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-0860-4506, esantį Pakalniškių k., Širvintų r., įkeistą 2006-08-17 hipotekos lakštu, identifikavimo kodas 15120060000520, su vėlesniais pakeitimais, užtikrinant skolinio reikalavimo įvykdymą kreditoriui AB DnB NORD bankui. Teismas įspėjo skolininkę ir įkeisto turto savininkę, jog negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas turtas bus parduotas iš varžytinių (b. l. 33-34).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atskiruoju skundu skolininkė I. B. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 20 d. nutartį (b.l. 46). Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėja, areštuodama jai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą ir įspėdama skolininkę ir įkeisto daikto savininkę, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo skundžiamos nutarties įteikimo dienos įkeistas turtas bus parduotas iš varžytinių, iš esmės vadovavosi tuo, kad skolininkė tinkamai ir laiku nevykdė prievolės kreditoriui, dėl ko kreditorius nutraukė kredito sutartį ir kreipėsi dėl priverstinio skolos išieškojimo. Teismas taip motyvuodamas savo procesinį sprendimą tik formaliai vykdė teisingumą ir neanalizavo priežasčių, dėl kurių kredito gavėjas laiku negrąžino kredito ir kitų mokėjimų pagal kredito sutartį. Pateikdamas teismui vienpusišką informaciją apie kredito sutarties nevykdymą ir nurodydamas, kad tokiu būdu įgijo neginčijamą teisę vienašališkai nutraukti kredito sutartį anksčiau termino, bankas elgėsi nesąžiningai. Vykdydamas teisingumą teismas neturėtų ginti nesąžiningos šalies interesų. Pareiškėjo nesąžiningumą bei nenorą bendradarbiauti patvirtina ir ta aplinkybė, kad apeliantė 2011 m. birželio 14 d. kreipėsi į kreditorių su prašymu leisti parduoti bankui įkeistą turtą ir grąžinti kreditą bei su tuo susijusius mokėjimus. Tačiau bankas, nesulaukęs nustatyto termino (iki 2011 m. birželio 30 d.) kol bus pateikta jo prašoma informacija, kreipėsi į teismą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius AB DnB Nord bankas prašo skolininkės I. B. atskirąjį skundą atmesti ir palikti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 20 d. nutartį nepakeistą (b.l. 55-57). Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Pagal CK 192 straipsnio 1 dalį hipotekos kreditoriaus teisė gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto atsiranda, jei per įkeitimo sutartyje (hipotekos lakšte) nustatytą terminą skolininkas neįvykdo įkeitimu apsaugoto skolinio įsipareigojimo. Hipotekos kreditorius AB DnB NORD bankas kartu su prašymu pradėti išieškojimą iš įkeisto turto Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos skyriui pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad pagrindinę prievolę nustatanti sutartis (2006-08-11 Kreditavimo sutartis Nr. 236 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) pasibaigė ją vienašališkai nutraukus prieš terminą sutartyje nustatyta tvarka. Todėl hipotekos kreditorius AB DnB NORD bankas, turėdamas galiojančią ir pradelstą reikalavimo teisę skolininkei, pagrįstai kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos skyrių dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto ne ginčo tvarka. CPK 558 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškimas dėl skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo yra pagrindas įkeistam turtui areštuoti, todėl hipotekos teisėja skundžiama 2011 m. birželio 20 d. nutartimi pagrįstai ir teisėtai areštavo hipotekos kreditoriui AB DnB NORD bankui įkeistą skolininkei I. B. asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą bei įspėjo skolininkę/įkeisto turto savininkę, kad negrąžinus kreditoriui AB DnB NORD bankui skolos pagal 2006-08-11 Kreditavimo sutartį Nr. 236 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas kreditoriui administruoti.

2. Skolininkė/įkeisto turto savininkė atskirąjį skundą grindžia argumentais, jog hipotekos teisėja priimdama skundžiamą nutartį tik formaliai vykdė teisingumą, neanalizavo priežasčių, dėl kurių skolininkė laiku negrąžino kredito ir kitų mokėjimų pagal kredito sutartį, nesuteikė teisės skolininkei išdėstyti savo poziciją. Išieškojimo iš įkeisto turto procedūra yra vykdoma ne pagal ginčo teisenos taisykles. Bylų dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių (prašymų dėl hipotekos ar įkeitimo įregistravimo, hipotekos ar įkeitimo baigimo, jos perleidimo įregistravimo, išregistravimo, hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, pareiškimus dėl priverstinio skolos išieškojimo bei kitų iš hipotekos ar įkeitimo atsirandančių teisinių santykių) nagrinėjamo tvarka ir sąlygos yra nustatytos CPK XXXVI skyriuje. Tokie prašymai, tarp jų ir pareiškimas dėl priverstinio skolos išieškojimo, nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka. Hipoteka yra papildoma prievolė, kuri priklauso nuo pagrindinės prievolės;

3. Hipotekos teisėjas nagrinėdamas bylas dėl hipotekos teisinių santykių priima nutartis formaliais pagrindais pagal Hipotekos registro duomenis patikslinęs, ar pareiškėjas turi subjektinę teisę kreiptis į hipotekos skyrių CPK 558 straipsnio pagrindu. Hipotekos teisėjo kompetencijai įstatymų nėra numatyta, sprendžiant tokio pobūdžio bylas, nagrinėti skolininkų/įkeisto turto savininkų ir kreditorių ginčus dėl sutarčių sąlygų ir jų vykdymo, juolab, vertinti, kokios priežastys sutrukdė skolininkams/įkeisto turto savininkams įvykdyti prievolinius įsipareigojimus kreditoriui, vyko ar nevyko derybos tarp kreditoriaus ir skolininkų, prieš kreditoriui kreipiantis į hipotekos skyrių dėl skolos išieškojimo. Skolininkei nesutinkant su 2006-08-11 Kreditavimo sutarties Nr. 236 sąlygomis ar jų vykdymu iš kreditoriaus pusės, šie ginčai turėtų būti sprendžiami pagal skolininkės ieškinį atskiroje byloje ginčo teisenos tvarka, bet ne hipotekos byloje. Todėl apeliantės atskirojo skundo teiginiai dėl pagrindinės prievolės - 2006-08-11 Kreditavimo sutarties Nr. 236 sąlygų ir jų vykdymo, sutarties šalių bendradarbiavimo ir sąžiningumo šioje byloje nėra teisiškai reikšmingi.

4. Hipotekos kreditoriaus (Banko) teisė nukreipti skolos išieškojimą į įkeistą turtą įstatymų nustatyta tvarka nėra apribota skolininko teikiamų neadekvačių bei neracionalių pasiūlymų dėl skolinių įsipareigojimų įvykdymo. Priešingu atveju būtų pažeistos Banko, kaip hipotekos kreditoriaus, teisės, numatytos tiek šalių sudarytoje sutartyje, tiek įstatyme (CK 4.192 str. 1 d.). Bankas vertino visus skolininkės teiktus pasiūlymus ir kartu ieškojo variantų kaip sudaryti sąlygas skolininkei grąžinti skolą, ką patvirtina tiek skolininkės pateiktas Banko 2011-06-16 raštas Nr. 30.58.17/3645, tiek prie šio atsiliepimo pridedamas Banko 2011-07-01 raštas Nr. 30.58.17/4024. Faktas, kad nepavyko pasiekti abiems šalims priimtino susitarimo dėl skolos grąžinimo ir Bankas tęsia priverstinio išieškojimo iš įkeisto turto procedūras nereiškia, jog Bankas pažeidžia pareigą bendradarbiauti ir kooperuotis su skolininke. Skolininkei pateikus protingą, realiai įgyvendinamą, Banko interesų nepažeidžiantį pasiūlymą dėl skolos grąžinimo sąlygų ir Bankui jam pritarus, visada išliks galimybė leisti skolininkei skolą grąžinti geranoriškai šalių sutartu būdu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos duomenimis nustatyta, kad skolininkė I. B., užtikrindama 226 285,00 Eur (dviejų šimtų dvidešimt šešių tūkstančių dviejų šimtų aštuoniasdešimt penkių eurų) paskolos, suteiktos jai pagal 2006-08-11 kreditavimo sutartį Nr. 236 su vėlesniais pakeitimais, grąžinimą kreditoriui AB DnB NORD bankui hipotekos lakštais įkeitė jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, esantį Širvintų r., Turlojiškių k.: 1) 43000 ha ploto žemės sklypą, 2) gyvenamąjį namą, 3) viralinę, 4) pirtį, 5) tvartą; 6) daržinę; 7) 0,3500ha žemės sklypą; 8) 15,0000 ha žemės sklypą, esantį Sofos vs. Širvintų r.; 9) 2,1000ha žemės sklypą, esantį Sofos vs., Širvintų r.; 10) 7,5600 ha žemės sklypą, esantį Pakalniškių k. Širvintų r.; 11) 9,5200ha žemės sklypą, esantį Pakalniškių k., Širvintų r.

Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad įkeitimo teisė yra daiktinė turtinė teisė. Šiai teisei būdinga: absoliutumas, pirmumas prieš kitus kreditorius, sekimas paskui daiktą ir pan. Sudarius hipotekos lakštą, kreditorius įgyja teisę į reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto. Įkaito davėjas – daikto savininkas ar teisėtas valdytojas – suvaržo savo teises į įkeičiamą daiktą, jomis užtikrindamas savo ar kitų asmenų prievolės įvykdymą. Toks daikto turtinių teisių suvaržymas pasibaigia, kai prievolė įvykdoma. Bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių yra nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka remiantis LR Civilinio proceso kodekso XXXVI skyriuje įtvirtintomis taisyklėmis. CPK 558 straipsnyje nustatyta hipotekos kreditoriaus pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo tvarka bei sąlygos. Priverstinis skolos išieškojimas vykdomas hipotekos kreditoriaus prašymu. Pagal CPK 558 straipsnio 1 dalį hipotekos kreditorius turi teisę kreiptis į hipotekos skyrių su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo, jeigu skolininkas per hipotekos lakšte nustatytą terminą neįvykdo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo. Hipotekos teisėjas, gavęs kreditoriaus kreipimąsi, areštuoja įkeistą daiktą ir įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių. Pažymėtina, kad apelianto pasirašytame hipotekos lakšte buvo aiškiai numatyta, kad šiuo lakštu užtikrintas prievolės pagal kredito sutartį įvykdymas, tai yra kreditų grąžinimas, palūkanų, netesybų ir kitų su priverstiniu prievolės įvykdymu susijusių išlaidų mokėjimas, nuostolių, atsiradusių dėl prievolės įvykdymo termino praleidimo, bei kitų mokėtinų sumų pagal kredito sutartį atlyginimas. Vadovaujantis CK 6.217, 6.221, 6.222 straipsniuose nustatytu reglamentavimu, sutartį vienašališkai nutraukus joje nustatytais pagrindais, laikoma, kad visi prievolių įvykdymo terminai yra suėję, o sutartį pažeidusi šalis privalo grąžinti tai, ką yra gavusi sutarties pagrindu, atlyginti kitos šalies nuostolius, sumokėti netesybas. Minėta, kad vienas iš prievolių užtikrinimo būdų yra įkeitimas (hipoteka) CK 6.70 str.). Hipotekos kreditoriaus teisė gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto atsiranda, jeigu įkeitimo sutartyje nustatytu terminu skolininkas neįvykdo prievolės grąžinti skolą arba nepilnai tokią prievolę įvykdo (CK 4.192 str. 1 d., 4.216 str.). Įkeitimo teisinė reikšmė pasireiškia tuo, kad skolininkui neįvykdžius įkeitimu užtikrinto reikalavimo, kreditorius nukreipia reikalavimą į įkeistą objektą. Nagrinėjamu atveju kreditorius AB DnB Nord bankas Kauno miesto apylinkės teismui pateikė pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, skolininkei I. B. nevykdant sutartyje nustatytų įsipareigojimų, Bankas 2010 m. rugsėjo 10 d. raštu Nr. 30.58.37/1835 paragino skolininkę padengti susidariusį įsiskolinimą, įspėdamas ją, jog praėjus 10 dienų terminui nuo rašto išsiuntimo dienos ir skolininkei neįvykdžius finansinių įsipareigojimų, Bankas sekančią dieną vienašališkai nutrauks kreditavimo sutartį ir pradės vykdyti priverstinį skolos išieškojimą pagal sutartį iš Bankui įkeisto ir/ar kito skolininkei priklausančio turto ar lėšų. Šios aplinkybės ypatingosios teisenos tvarka priverstinio išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto klausimą nagrinėjančiam teismui yra pakankamos prašymą areštuoti įkeistą turtą vertinti kaip pagrįstą. Iš ginčijamos nutarties turinio matyti, jog teismas nutartyje išsamiai išdėstė faktines bylos aplinkybes, remdamasis kreditoriaus pareiškime nurodytais faktais bei pateiktais rašytiniais įrodymais, vadovaudamasis priverstinį skolos išieškojimą iš skolininkės kreditoriaus naudai reglamentuojančiomis materialinėmis bei procesinėmis teisės normomis.

Pripažintini nepagrįstais atskirojo skundo argumentai, jog pirmos instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį tik formaliai įvertino byloje esančią medžiagą ir neanalizavimo priežasčių, kodėl kredito gavėjas laiku negrąžino kredito ir kitų mokėjimų pagal kredito sutartį. Suformuotoje teismų praktikoje laikomasi vienareikšmiškos nuostatos, kad hipotekos teisėjas nenagrinėja tarp šalių kilusių ginčų dėl sutarties nutraukimo, toks ginčas yra nagrinėjamas ieškinio teisenos tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-01-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2010). Hipotekos teisėjo jurisdikcija yra itin siaura ir hipotekos procedūroms netaikoma bendroji bylų ypatingąja teisena nagrinėjimo taisyklė, nustatyta CPK 443 straipsnio 7 dalyje, kad ypatingosios teisenos bylas teismas išnagrinėja ypatingąja teisena, neatsižvelgdamas į tai, kyla ginčas dėl teisės nagrinėjimo metu ar ne. Šis bylų dėl hipotekos teisinių santykių bruožas jas skiria nuo kitų ypatingosios teisenos bylų ir kilusios ginčo įtakos ypatingosios teisenos bylos nagrinėjimo eigai aspektu hipotekos bylos yra kitų ypatingosios teisenos bylų išimtis. Jeigu byloje dėl priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto hipotekos teisėjas nepaiso nurodytos taisyklės išimties ir išsprendžia kilusį ginčą dėl teisės, tai laikytina hipotekos teisėjo jurisdikcijos ribų viršijimu. Įstatymų leidėjas nesuteikė teisės hipotekos teisėjui spręsti įkeitimo sutarties šalių ginčų; tokių ginčų buvimo faktas nėra pagrindas sustabdyti ar atsisakyti pradėti nagrinėti hipotekos kreditoriaus prašymą dėl priverstinio vykdymo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-01-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2010; 2010-05-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2010; kt.).

Negalima sutikti su apeliantės argumentais, kad bankas skolininkės atžvilgiu elgėsi nesąžiningai, kadangi ji 2011 m. birželio 14 d. kreipėsi į kreditorių su prašymu leisti parduoti bankui įkeistą turtą ir grąžinti kreditą bei su tuo susijusius mokėjimus, tačiau bankas, nustatęs terminą iki 2011 m. birželio 30 d. pateikti jam atitinkamą informaciją, šį terminą pažeidė ir kreipėsi į teismą. Visų pirma, kreditorius dar 2010 m. rugsėjo 10 d. raštu Nr. 30.58.37/1835 įspėjęs skolininkę, jog nustatytu terminu negrąžinus skolos, kreipsis į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo, į teismą kreipėsi beveik po metų, t.y. tik 2011 m. birželio 17 d. Antra, teismui nėra pagrindo netikėti banko atsiliepime išdėstytais argumentais, jog jis ne kartą vertino visus skolininkės teiktus pasiūlymus ir kartu ieškojo variantų kaip sudaryti sąlygas skolininkei grąžinti skolą, ką patvirtina tiek skolininkės pateiktas banko 2011 m. birželio 16 d. raštas Nr. 30.58.17/3645, tiek prie atsiliepimo pridedamas kreditoriaus 2011 m. liepos 1 d. raštas Nr. 30.58.17/4024, iš kurio turinio matyti, jog bankas, įvertinęs skolininkės pasiūlymą, nustatė, jog pagal skolininkės pateiktas metines pajamų deklaracijas jos gaunamos pajamos nėra pakankamos tinkamam finansinių įsipareigojimų vykdymui. Be to, iš banko 2011 m. birželio 16 d. rašto Nr. 30.58.17/3645 matyti, jog skolininkė I. B. kreipėsi į kreditorių, prašydama leisti parduoti bankui įkeistą turtą, tačiau bankas nepriėmė teigiamo sprendimo, kadangi skolininkė, nurodydama įkeisto turto pirkėją A. Ž., nenurodė kokiomis sąlygomis ir tvarka ketinama parduoti nekilnojamąjį turtą. Be to, teismui nėra pateikta duomenų, jog skolininkė iki paminėtame rašte nustatyto termino (2011-06-30) bankui būtų pateikusi reikalaujamus dokumentus, juolab kad kreditorius skolininkės atžvilgiu yra pradėjęs tik pradinę priverstinės skolos išieškojimo procedūrą.

Iš dalies sutikdama su atskirojo skundo motyvais, jog Bankas skolininkės atžvilgiu nesilaikė nustatyto termino prašomai informacijai pateikti, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad skolininkė kreipėsi ieškiniu į Vilniaus m. 2 apylinkės teismą dėl kreditavimo sutarties sąlygų pakeitimo (modifikavimo) ir teismas 2011 m. kovo 9 d. sprendimu I. B. ieškinį atmetė, sprendimas yra įsiteisėjęs (c.b. Nr. 2-423-535/2011).

Aptartų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno miesto apylinkės teismas nepažeidė procesinių teisės normų, reglamentuojančių pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimą ir tenkinimą, atskirojo skundo motyvais panaikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas).

Kreditorius prašė priteisti iš skolininkės 484 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Šalys byloje turi priešingus interesus, todėl skolininkės atskirąjį skundą atmetus, kreditorius įgijo teisę reikalauti turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Nustatant priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį, pirmiausia reikia įvertinti, ar išlaidų už advokato teisinę pagalbą suma atitinka rekomenduotiną maksimalų užmokestį advokato pagalbai apmokėti ir, ar šios išlaidos yra pagrįstos. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 punkte nurodyti rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai, kurie apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindas – Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1368 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ nuo 2008 m. sausio 1 d. patvirtino minimaliosios mėnesinės algos dydį – 800 Lt. Pagal Rekomendacijų 8.15 punktą, maksimalus rekomenduotinas dydis už atsikirtimo į atskirąjį skundą paruošimas sudarytų 400 Lt (800 x 0,5). Todėl kreditoriaus prašymas priteisti 484 Lt dydžio atstovavimo išlaidas tenkintinas iš dalies. Be to, iš skolininkės valstybei priteistinos 6,91 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 339 straipsniu,

nutaria:

palikti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 20 d. nutartį nepakeistą.

Priteisti kreditoriui AB DnB Nord bankas (įmonės kodas 112029270) iš skolininkės I. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) 400 Lt (keturis šimtus litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš skolininkės I. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 6,91 Lt (šešis litus 91 ct) pašto išlaidų.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Gintautas KoriaginasAlgimantas KukalisRamūnas Mitkus