Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2013-04-18 · Civilinė byla Nr. 2-256-122/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-04-18
Bylos Nr.
2-256-122/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Elena Pauliukienė
Ieškovas
N. E.
Atsakovas
J. E.
Advokatai
Olegas Drobitkas
Kategorijos
  • 30.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-256-122/2013.Proceso numeris 2-06-3-13089-2012-7.Procesinio sprendimo kategorija 30.3.;75.6.;99.5.; (S) 113.1.;116.1.;116.4.
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. balandžio 18 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Elena Pauliukienė, sekretoriaujant Salomėjai Paulauskienei, verčiant vertėjai Virginijai Narmontaitei, dalyvaujant ieškovei N. E., ieškovės atstovui - advokatui Olegui Drobitko, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės N. E. ieškinį atsakovui J. E. (J. E.) dėl buto pripažinimo asmenine nuosavybe,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti asmenine N. E. nuosavybe butą, esantį (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad su atsakovu (duomenys neskelbtini) buvo įregistravusi santuoką, o (duomenys neskelbtini) santuoka nutraukta. Teigė, kad dar esant su atsakovu santuokoje, už močiutės jai padovanotus pinigus, yra už 13500 JAV dolerių (duomenys neskelbtini) įsigijusi butą Klaipėdoje. Atsakovui ją su dukrele nuo 1997 metų vasario mėnesio palikus, jai teko vienai visi šeimos rūpesčiai, todėl nuo to laiko atsakovo nematė, nežino kur jis yra ir jokio bendro šeimos ūkio nebevedė. Išvyko su vaiku gyventi į Kaliningradą, bet atsakovui ir ten nepasirodžius, nusprendė, nutraukti santuoką. Tokiu būdu, pagal (duomenys neskelbtini) Kaliningrado miesto Baltijsko rajono teismo sprendimą, jai (duomenys neskelbtini) buvo išduotas ištuokos liudijimas, kuriuo patvirtinama, kad santuoka tarp jų buvo nutraukta (duomenys neskelbtini). Atsakovas, kaip 1997 metais išvyko į komandiruotę, taip iki šiol nei šeima, nei dukters, kuriai dabar 22 metai, išlaikymu nesidomėjo ir niekas nežino, kur jis yra. Savo dukra ir butu rūpinosi ji viena. Dabartiniu metu, jai paaiškino, kad pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, atsakovas gali reikšti pretenzijas į jos butą, nes jis buvo pirktas esant santuokoje, todėl nori šį turtą tinkamai susitvarkyti. Patikino, kad perkant turtą, sutuoktiniui aiškiai buvo išreikšta tikroji jos valia – įsigyti butą asmeniškai, kuris neprieštaravo, nes pinigai buvo ne jo. Visus tuos metus buvo įsitikinusi, jog jeigu jos nusipirktas butas yra įregistruotas jos vardu, jis nuosavybės teise jai ir priklauso, todėl nutraukiant santuoką, šių klausimų nekėlė. Prašo atsižvelgti į visas paminėtas aplinkybes ir visiškai ieškinio reikalavimus patenkinti.

Atsakovui apie iškeltą bylą ir apie įvyksiantį teismo posėdį pranešta 2013-02-21 viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje (b.l. 58). Tačiau atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį ir į teismo posėdį neatvyko. Atsižvelgiant į paminėtas faktines bylos aplinkybes, byla nagrinėtina atsakovui nedalyvaujant (Civilinio proceso kodekso 246 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys visiškai tenkintinas.

Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad šalys (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, kuri buvo įregistruota Čeliabinsko srities Korkino miesto Pervomaiskij gyvenvietės vykdomojo komiteto Taryboje (akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)). Šalims (duomenys neskelbtini) Čeliabinsko apskrityje yra gimusi duktė A. E.. Kaliningrado miesto Baltijsko rajono teismas santuoką tarp J. N. N., gimusios 1972 m. ir J. J. N., gimusio 1968 m. nutraukė (b.l. 7-8). Sprendime nurodyta, kad šalys faktiškai išsiskyrė 1997 metais sausio mėnesį. Dar esant santuokoje su atsakovu, ieškovė (duomenys neskelbtini) pagal pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise įsigijo trijų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) (b.l.13-14). Įsteigus 2005 metais Daugiabučių namų savininkų bendriją „(duomenys neskelbtini)“, buto savininkė – ieškovė sudarė su bendrija pastato bendrojo naudojimo objektų administravimo, nuolatinės priežiūros ir paslaugų apmokėjimo sutartį (b.l.11). Bendrija patvirtino, jog bute gyvena, juo rūpinasi, moka mokesčius bei atlieka kapitalinio remonto darbus buto savininkė N. J. (b.l.12). Nekilnojamojo turto vertintojai, atsižvelgę į vertinamo turto rinkos konjunktūros sąlygas, naudojimą, lokalizaciją, būklę ir kitus, turto vertę įtakojančius faktorius, 2012-05-31 nustatė buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertę esant 111000,00 Lt (b.l.15-38). Ieškovė teigė, jog jos močiutė K. K. S., gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini) Čeliabinsko sritis, jai 1996 metais kovo 8 d. padovanojo 20000,00 JAV dolerių ir tai patvirtina dovanojimo aktas (b.l.39-40).

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad J. J. N., gimęs (duomenys neskelbtini) Čeliabinsko srityje, anksčiau gyvenęs Kaliningrado mieste (duomenys neskelbtini), yra paskelbta paieška, kaip dingusio be žinios nuo 1997 metų (paieškos byla Nr. (duomenys neskelbtini)) (b.l.62-63).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies prasme bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; ir kt. Analogiška nuostata buvo numatyta ir iki 2001-07-01 galiojusio Lietuvos Respublikos Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnyje.

Bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija remiasi sutuoktinių santykiu pobūdžiu: bendru gyvenimu, tarpusavio pasitikėjimu, neformaliais ryšiais, bendru reikalų tvarkymu, nesavanaudiškumu, bendrais poreikiais bei interesais ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-10 nutartis c. b. Nr. 3K-3-491/2009). Byloje pakanka rašytinių įrodymų, kurie pagrindžia ieškovės teiginius, jog santuokos nutraukimo metu, realiai su sutuoktiniu nebegyveno ir bendro šeimos ūkio nebevedė bei bendriems poreikiams tenkinti neįsigijo jokio bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto. Šiuo atveju nustatyta, kad ieškovė butą, esantį (duomenys neskelbtini), įsigijo už 13500,00 JAV dolerius, t. y. panaudojo dalį močiutės 1996-03-08 padovanotų lėšų buto pirkimui, o likusius - jo apstatymui.

Svarbu paminėti, kad Civilinio kodekso 3.89 straipsnio 1 dalyje išvardinti kriterijai, pagal kuriuos turtas gali būti priskirtas vieno sutuoktinio asmeninei nuosavybei: turto įgijimo laikas, turto įgijimo pagrindas, turto pobūdis, vieno iš sutuoktinių lėšų panaudojimas, aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Anksčiau galiojusio Lietuvos Respublikos Santuokos ir šeimos kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, palyginus su dabartiniu reglamentavimu, buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas – įstatymų leidėjas tiesiog nurodė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Taigi, faktiškai buvo pripažįstama, kad turto įgijimo iš asmeninių vieno sutuoktinio lėšų ir jo vardu, pakanka daryti išvadai, jog toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė.

Nagrinėjamoje byloje visi esantys duomenys akivaizdžiai įrodo, kad sutuoktiniai bendro turto neužgyveno, o ieškovė, gavusi iš močiutės dovaną – pinigines lėšas, jas asmeniškai panaudojo būsto pirkimui. Atsakovas nuo 1997 metų Klaipėdos bute negyveno, paskutinė žinoma jo gyvenamoji vieta buvo Rusijos Federacija Kaliningrado miestas. Atsakovas visiškai nei šeima nei butu nuo 1997 metų sausio mėnesio nesirūpino, nepadėjo jo išlaikyti bei niekaip neišreiškė savo teisių į ieškovės vardu įregistruotą turtą, todėl šiuo atveju nėra pagrindo abejoti ieškovės teiginiais ir pateiktais rašytiniais įrodymais (Civilinio proceso kodekso 197, 200 straipsniai).

Išnagrinėjus išsamiai, objektyviai ir visapusiškai visas bylos aplinkybes, paaiškinimus ir rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad butą, esantį (duomenys neskelbtini), ieškovė asmeniškai įsigijo iš jai padovanotų (asmeniškai jai priklausančių) lėšų bei jį įregistravo savo vardu, todėl šis turtas pripažintinas jos asmenine nuosavybe (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo 2000-07-18 įstatymo Nr. VIII-1864 19 straipsnis, Civilinio kodekso 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 2 dalis).

Bylinėjimosi išlaidos priteistinos ieškovei iš atsakovo, nes šaliai, kurios naudai priimtas teismo procesinis sprendimas, bylinėjimosi išlaidos priteisia iš antrosios šalies (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnis).

Valstybės biudžetui 3,00 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų suma nepriteistina, nes ji laikytina mažesne nei minimali (10 Lt) valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269, 270 straipsniais, teismas

nuspren džia:

ieškinį visiškai tenkinti:

pripažinti ieškovės N. E., gimusios (duomenys neskelbtini), įsigijusios (duomenys neskelbtini) pagal pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) trijų kambarių butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini) mieste (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), asmenine nuosavybe;

priteisti iš atsakovo J. E., gimusio (duomenys neskelbtini), 3220 Lt (trys tūkstančiai du šimtai dvidešimt Lt ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei N. E..

Sprendimą per 30 dienų, nuo jo priėmimo dienos, galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Klaipėdos miesto apylinkės teisme.

Teisėja Elena Pauliukienė