Alytaus apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų L. Ž. ir Ž. N. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjos pareiškimu prašo atnaujinti terminą palikimui priimti po jų senelės O. D., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) globos namuose (duomenys neskelbtini), mirė pareiškėjų L. Ž. ir Ž. N. senelė O. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Po palikėjos mirties liko jai priklausęs turtas - žemės sklypų dalys bendrojoje nuosavybėje, bei, turimais duomenimis, piniginės lėšos banke. Pareiškėjų tėvas J. K. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kuris buvo vienintelis O. D. sūnus, mirė (duomenys neskelbtini), t. y., anksčiau už palikėją. Palikimą po savo tėvo mirties priėmė pareiškėjos L. Ž. ir Ž. N.. Pareiškėja Ž. N., gyvenanti (duomenys neskelbtini), neturėjo galimybių atvykti į senelės O. D. laidotuves, todėl abi pareiškėjos, manydamos, kad terminas palikimui priimti yra 6 mėnesiai, sutarė pas notarą dėl palikimo priėmimo kreiptis 2023 m. vasarą, kai Ž. N. atvyks į Lietuvą. 2023 m. rugpjūčio mėnesio antroje pusėje Ž. N. grįžus į Lietuvą pareiškėjos sužinojo, kad jos praleido trijų mėnesių terminą kreiptis į notaro biurą dėl palikimo priėmimo. Paaiškėjus, kad yra praleistas terminas palikimui priimti ir dėl to dabar reikia kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, pareiškėja L. Ž., pagal įgaliojimą atstovaudama ir savo seseriai Ž. N., kreipėsi į advokato kontorą dėl procesinių dokumentų parengimo ir pateikimo teismui. Pareiškėjos yra O. D. vaikaitės, t. y., antros eilės įpėdinės pagal įstatymą. Tačiau CK 5.12 straipsnis numato, jog palikėjo vaikaičiai ir provaikaičiai paveldi pagal įstatymą kartu su paveldinčiais atitinkamai pirmos arba antros eilės įpėdiniais, jeigu palikimo atsiradimo metu nebėra gyvo to iš jų tėvų, kuris būtų buvęs įpėdinis. Tokiu būdu abi pareiškėjos laikytinos pirmos eilės įpėdinėmis, kadangi jos yra priėmusios palikimą po savo tėvo, O. D. sūnaus J. K. D. mirties (duomenys neskelbtini), t. y., mirusio anksčiau už palikėją. J. K. D., kaip minėta, buvo vienintelis palikėjos sūnus, kitų vaikų, išskyrus pareiškėjas, neturėjo. Šios aplinkybės lėmė sąžiningą suklydimą dėl palikimo priėmimo terminų- pareiškėjos manė, kad dėl palikimo priėmimo per tris mėnesius turi kreiptis pirmosios eilės įpėdiniai, o kitos eilės įpėdiniai- jau suėjus šiam terminui. Kaip jau minėta, kitų įpėdinių O. D. neturėjo, todėl šiuo atveju termino palikimui priimti atnaujinimas kitiems asmenims, išskyrus pareiškėjas, teisinių pasekmių nesukels. Tai patvirtina išrašas iš Testamentų registro. Aplinkybę, kad pareiškėjos turėjo valią priimti palikimą po savo senelės mirties patvirtina palikėjos joms išduotas įgaliojimas tvarkyti visus reikalus O. D. vardu. Todėl terminas palikimui pagal įstatymą priimti atnaujintinas, nes terminą palikimui priimti pareiškėjos praleido sąžiningai klydusios dėl palikimo priėmimo termino, šis terminas praleistas nežymiai, pareiškėjos yra pirmosios eilės įpėdinės, kitų įpėdinių byloje nėra, todėl jokių kitų įpėdinių interesai nebus pažeisti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Įstatymo nustatytas terminas palikimui priimti nėra naikinamasis, ir teismas gali jį atnaujinti (CK 1.117 str. 4 d.; 5.57 str. 1 d.). Be to, CPK 576-578 str. ir CK 5.57 str. nenurodomi kriterijai, kurias vadovaujantis įstatymo numatyto termino praleidimo priežastys gali būti pripažintinos svarbiomis. Tokiomis priežastimis pripažįstamos konkrečios faktinės aplinkybės, sudariusios kliūtis asmeniui nustatytu terminu atlikti įstatymo nustatytą veiksmą. Tokių aplinkybių vertinimas ir pripažinimas svarbiomis termino praleidimo priežastimis, yra teismo diskrecijos teisė, todėl teismas šį klausimą privalo spręsti įvertinęs įrodymų visumą bei atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais (CPK 3 str. 1, 7 d.; CK 1.5 str. 4 d.).

Ištyrus byloje esančius įrodymus nustatytos šios bylos nagrinėjimui turinčios esmę aplinkybės (CPK 270 str. 4 d. 1, 2 p.): mirusioji O. D. yra pareiškėjų L. Ž. ir Ž. N. senelė; O. D. mirė (duomenys neskelbtini), medicininio mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini); iki mirties O. D. gyvenamoji vieta nurodyta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) globos namai; O. D. vaikai: K. D., kuris mirė (duomenys neskelbtini), mirties įrašo Nr. (duomenys neskelbtini); jo vaikai: pareiškėjos L. Ž. ir Ž. N.. Po palikėjos mirties liko jai priklausęs turtas - žemės sklypų dalys bendrojoje nuosavybėje, bei piniginės lėšos banke.

Iš pateiktų duomenų matyti, kad į notarų biurą po palikėjos mirties niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo pradėta. Taip pat įvertinti pareiškėjų pareiškime nurodyti paaiškinimai. Ginčo dėl teisės į palikimą nėra.

Vadovaujantis CPK 185 straipsnio nuostatomis ir LAT formuojama praktika dėl įrodymų vertinimo, teismo posėdžio metu ištyrus įrodymus darytina išvada, kad įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjos dėl svarbių bei objektyvių ir nuo jų valios nepriklausančių priežasčių praleido trijų mėnesių terminą palikimui priimti (CPK 177, 178, 185 str.).

Dėl šių aplinkybių pareiškimas tenkintinas, pareiškėjoms atnaujintinas įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas priimti palikimą, kuris atsirado po palikėjos mirties (CK 1.117 str. 4 d.; 5.57 str. 1 d.; CPK 265 str. 1 d.; 578 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti L. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir Ž. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą įstatymu nustatytą 3 (trijų) mėnesių terminą palikimui priimti po jų senelės O. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties.

Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.