Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-04-11 · Administracinė byla Nr. I-1756-463/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-04-11Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-11-03Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-04-11
Bylos Nr.
I-1756-463/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-06680-2013-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jolanta Malijauskienė
Pareiškėjas
A. Z., Z. K.-P.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1756-463/2016(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06680-2013-9)Procesinio sprendimo kategorija 1.16.5; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Malijauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjų A. Z. (A. Z.), Z. K.-P. (Z. K.-P) D. M., T. Š., N. K., A. J., I. R. (I. R.), V. V., A. J., V. J., I. O., Z. K. (Z. K.), J. Š. (J. Š.), P. U. (P. U.) ir Z. S. skundus atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui dėl neišmokėtų darbo užmokesčio dalių priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. Z. (A. Z.) kreipėsi į teismą su skundu (t. 1, b. l. 1–5), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), priskaičiuotą ir neišmokėtą valstybės tarnautojo darbo užmokesčio (pareiginę algą (koeficientą) ir priedą už kvalifikacinę kategoriją) dalį už laikotarpį nuo 2009-08-01 iki 2013-10-01 – 4 689,80 Eur (16 192,95 Lt) dėl to, kad jis nuo 1995-01-02 tarnauja Lukiškių TI-K ir vykdo Apsaugos priežiūros skyriaus direktoriaus budinčiojo padėjėjo pareigas (10 pareiginė kategorija, B lygis, suteikta pirma kvalifikacinė kategorija) ir dėl pritaikyto nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo (toliau – ir Pakeitimo įstatymas), pareiškėjas gavo mažesnį atlyginimą.

Pareiškėjas Z. K.-P. (Z. K.-P.) kreipėsi į teismą su skundu (t. 1, b. l. 36–39), prašydamas panaikinti Lukiškių TI-K 2013-10-29 sprendimo Nr. 22-1754 dalį dėl atsisakymo išmokėti darbo užmokesčio skirtumą bei priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, neišmokėtą valstybės tarnautojo darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2009-08-01 iki 2013-10-01, kuris būtų apskaičiuotas ir išmokėtas taikant iki 2009-08-01 galiojusius priedų už pareigūnų kvalifikacines kategorijas dydžius. Nurodė, kad nuo 2006-03-02 dirbo Lukiškių TI-K Socialinės reabilitacijos skyriaus laikinai einančio direktoriaus budinčiojo padėjėjo pavaduotoju, nuo 2013-06-04 – Apsaugos ir priežiūros skyriaus direktoriaus budinčiojo padėjo pavaduotoju, 2004-01-30 suteikta trečia kvalifikacinė klasė. Pareiškėjo prašoma priteisti nepriemoka atsirado dėl Pakeitimo įstatymo taikymo. Ginčijama rašto dalis yra neteisėta, todėl turi būti panaikinta, kadangi Lukiškių TI-K taikė teisės aktus prieštaraujančius Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija).

Pareiškėja D. M. kreipėsi į teismą su skundu (t. 1, b. l. 68–73, 92–97), prašydama priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, priskaičiuotą ir neišmokėtą valstybės tarnautojo darbo užmokesčio (pareiginę algą (koeficientą) ir priedą už kvalifikacinę kategoriją) dalį už laikotarpį nuo 2009-08-01 iki 2013-10-01 – 1 340,51 Eur (4 628,51 Lt), dėl to, kad jai atliekant pareigas atsakovas mokėjo sumažintą darbo užmokestį, remdamasis Pakeitimo įstatymu.

Pareiškėja T. Š. kreipėsi į teismą su skundu (t. 2, b. l. 1–6), prašydama priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, priskaičiuotą ir neišmokėtą valstybės tarnautojo darbo užmokesčio (pareiginę algą (koeficientą) ir priedą už kvalifikacinę kategoriją) dalį už laikotarpį nuo 2009-08-01 iki 2013-10-01 – 4 744,17 Eur (16 380,66 Lt), kai ji Lukiškių TI-K dirbo statutiniu valstybės tarnautoju. Pritaikius Pakeitimo įstatymo nuostatas, gavo sumažintą darbo užmokestį.

Pareiškėja N. K. kreipėsi į teismą su skundu (t. 2, b. l. 36–41, 59–64), prašydama priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, priskaičiuotą ir neišmokėtą valstybės tarnautojo darbo užmokesčio (pareiginę algą (koeficientą) ir priedą už kvalifikacinę kategoriją) dalį už laikotarpį nuo 2009-08-01 iki 2013-10-01 – 5 040,87 Eur (17 405,13 Lt), kai ji Lukiškių TI-K dirbo statutine valstybės tarnautoja, gavo sumažintą darbo užmokestį dėl Pakeitimo įstatymo taikymo.

Pareiškėjas A. J. kreipėsi į teismą su skundu (t. 2, b. l. 90–97), prašydamas priteisti iš Lukiškių TI-K priskaičiuotą ir neišmokėtą valstybės tarnautojo darbo užmokesčio dalį, t. y. nuo 2009-08-01 iki skundo padavimo dienos dėl sumažinto priedo už rangą dydį; koeficientą ir priedą už kvalifikacinę kategoriją už laikotarpį nuo 2009-08-01 iki 2013-10-01 – 1 448,21 Eur (5 000,37 Lt). Teigė, kad Lukiškių TI-K dirbo statutiniu valstybės tarnautoju – Lukiškių TI-K korpuso vyresniuoju (C lygis, 4 pareigybės kategorija, trečia kvalifikacinė klasė, nuo – 2010-01-22 – jaunesniojo pareigūno rangas – I. Teigė, kad priedų už rangus (už tarnybinį laipsnį) mažinimui pagal analogiją taikytinos tos pačios nuostatos, kuriomis remiantis pareiginės algos koeficientai bei priedai buvo pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai. Nurodė, kad priedų už rangus mažinimas buvo neteisėtas, pažeidžiantis jo teisę į teisingą darbo apmokėjimą ir turi būti kompensuotas pareiškėjo praradimas. Taip pat teigė, kad turi išmokėta ir atlyginimo dalis, kurią atsakovas mokėjo vadovaudamasis Pakeitimo įstatymo nuostatomis, dėl kurių sumažėjo pareiginės algos koeficientai ir priedai už kvalifikacinę kategoriją.

Pareiškėjas I. R. (I. R.) kreipėsi į teismą su skundu (t. 2, b. l. 90–97), prašydamas priteisti iš Lukiškių TI-K priskaičiuotą ir neišmokėtą valstybės tarnautojo darbo užmokesčio dalį, t. y. nuo 2009-08-01 iki skundo padavimo priedo už rangą dydį; koeficientą ir priedą už kvalifikacinę kategoriją už laikotarpį nuo 2009-08-01 iki 2013-10-01 – 521,43 Eur (1 800,40 Lt). Skunde nurodė, kad ginčo laikotarpiu dirbo statutiniu valstybės tarnautoju Lukiškių TI-K, t. y. vyresniuoju prižiūrėtoju (C lygis, 2 pareigybės kategorija, nuo 2012-01-19 kvalifikacinė kategorija 3, nuo 2010-01-22 jaunesniojo pareigūno rangas – II. Teigė, kad priedų už rangus (už tarnybinį laipsnį) mažinimui pagal analogiją taikytinos tos pačios nuostatos, kuriomis remiantis pareiginės algos koeficientai bei priedai buvo pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai. Nurodė, kad priedų už rangus mažinimas buvo neteisėtas pažeidžiantis jo teisę į teisingą darbo apmokėjimą ir turi būti kompensuotas pareiškėjo praradimas. Taip pat teigė, kad turi būti išmokėta ir atlyginimo dalis, kurią atsakovas mokėjo vadovaudamasis Pakeitimo įstatymo nuostatomis, dėl kurių sumažėjo pareiginės algos koeficientai ir priedai už kvalifikacinę kategoriją.

Pareiškėjas V. V. kreipėsi į teismą su skundu (t. 3, b. l. 1–8), prašydamas priteisti iš Lukiškių TI-K priskaičiuotą ir neišmokėtą valstybės tarnautojo darbo užmokesčio dalį, t. y. nuo 2009-08-01 iki skundo padavimo priedo už rangą dydį; koeficientą ir priedą už kvalifikacinę kategoriją už laikotarpį nuo 2009-08-01 iki 2013-10-01 – 1 269,37 Eur (4 382,89 Lt). Skunde nurodė, kad ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K dirbo statutiniu valstybės tarnautoju – prižiūrėtoju (C lygis, kategorija 2), nuo 2010-07-12 iki 2013-10-01 – vyresniuoju prižiūrėtoju (C lygis, kategorija 3, kvalifikacinė kategorija 3). Nuo 2010-01-22 jaunesniojo pareigūno rangas – I. Teigė, kad priedų už rangus (už tarnybinį laipsnį) mažinimui pagal analogiją taikytinos tos pačios nuostatos, kuriomis remiantis pareiginės algos koeficientai bei priedai buvo pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai. Nurodė, kad priedų už rangus mažinimas buvo neteisėtas pažeidžiantis jo teisę į teisingą darbo apmokėjimą ir turi būti kompensuotas pareiškėjo praradimas. Taip pat teigė, kad turi būti išmokėta ir atlyginimo dalis, kurią atsakovas mokėjo vadovaudamasis Pakeitimo įstatymo nuostatomis, dėl kurių sumažėjo pareiginės algos koeficientai ir priedai už kvalifikacinę kategoriją.

Pareiškėja A. J. kreipėsi į teismą su skundu (t. 3, b. l. 1–8), prašydama priteisti iš Lukiškių TI-K priskaičiuotą ir neišmokėtą valstybės tarnautojo darbo užmokesčio dalį, t. y. nuo 2009-08-01 iki skundo padavimo priedo už rangą dydį; koeficientą ir priedą už kvalifikacinę kategoriją – dalį už laikotarpį nuo 2009-08-01 iki 2013-10-01 – 844,65 Eur (2 916,40 Lt). Nurodė, kad ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K dirbo vyresniuoju prižiūrėtoju (C lygis, kategorija 3), nuo 2011-01-20 – kvalifikacinė kategorija – 3, nuo 2010-01-22 – jaunesniojo pareigūno rangas I. Teigė, kad priedų už rangus (už tarnybinį laipsnį) mažinimui pagal analogiją taikytinos tos pačios nuostatos, kuriomis remiantis pareiginės algos koeficientai bei priedai buvo pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai. Nurodė, kad priedų už rangus mažinimas buvo neteisėtas pažeidžiantis jo teisę į teisingą darbo apmokėjimą ir turi būti kompensuotas pareiškėjo praradimas. Taip pat teigė, kad turi išmokėta ir atlyginimo dalis, kurią atsakovas mokėjo vadovaudamasis Pakeitimo įstatymo nuostatomis, dėl kurių sumažėjo pareiginės algos koeficientai ir priedai už kvalifikacinę kategoriją.

Pareiškėjas V. J. kreipėsi į teismą su skundu (t. 3, b. l. 41–49), prašydamas priteisti iš Lukiškių TI-K sumažintą priedą už rangą dydį už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31. Skunde nurodė, kad nuo 2004-02-11 iki 2013-12-31 Lukiškių TI-K dirbo prižiūrėtoju. 2006-10-01 jam buvo suteiktas pareiginis prižiūrėtojo laipsnis, kuris nuo 2010-01-22 buvo prilygintas pataisos jaunesniojo pareigūno II rangui. Nurodė, kad nuo 2010-01-01 įsigaliojus 2009-12-08 Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau – ir Statutas) pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymui, buvo pakeista Statuto 41 straipsnio 3 dalis ir taip buvo sumažinti pareigūnų priedo už turimus rangus koeficientai. Pagal Statuto 41 straipsnio 1 dalį, priedai už rangą sudaro pareigūno darbo užmokesčio dalį. Pasak pareiškėjo, priedų už rangus mažinimas pagal analogiją taikytiniems santykiams dėl pareiginės algos koeficiento bei priedų už kvalifikacinę kategoriją, laikytinas prieštaraujančiu Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai ir 48 straipsnio 1 daliai.

Pareiškėja I. O. kreipėsi į teismą su skundu (t. 3, b. l. 85–93), prašydama priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, priskaičiuotą ir neišmokėtą valstybės tarnautojo darbo užmokesčio dalį dėl sumažinto priedo už rangą laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31. Skunde nurodė, kad nuo 2008-12-04 iki 2013-12-31 Lukiškių TI-K dirbo statutine valstybės tarnautoja – prižiūrėtoja. Jai 2009-03-04 buvo suteiktas pareiginis prižiūrėtojo laipsnis, kuris nuo 2010-01-22 buvo prilygintas pataisos jaunesniojo pareigūno III rangui. Nurodė, kad nuo 2010-01-01 įsigaliojus Statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymui, buvo pakeista Statuto 41 straipsnio 3 dalis ir taip buvo sumažinti pareigūnų priedo už turimus rangus koeficientai. Pagal Statuto 41 straipsnio 1 dalį, priedai už rangą sudaro pareigūno darbo užmokesčio dalį. Pareiškėjos teigimu, priedų už rangus mažinimas pagal analogiją taikytiniems santykiams dėl pareiginės algos koeficiento bei priedų už kvalifikacinę kategoriją laikytinas prieštaraujančiu Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai ir 48 straipsnio 1 daliai. Pareiškėja dėl koeficientų už rangus mažinimo gavo nepagrįstai mažesnį darbo užmokestį.

Pareiškėjas Z. K. (Z. K.) kreipėsi į teismą su skundu (t. 3, b. l. 85–93), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, priskaičiuotą ir neišmokėtą valstybės tarnautojo darbo užmokesčio dalį dėl sumažinto priedo už rangą laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31. Skunde nurodė, kad nuo 2005-03-01 iki 2013-12-31 Lukiškių TI-K dirbo statutiniu valstybės tarnautoju – vyresniuoju prižiūrėtoju. Jam 2006-10-01 buvo suteiktas pareiginis prižiūrėtojo laipsnis, kuris nuo 2010-01-22 buvo prilygintas pataisos jaunesniojo pareigūno I rangui. Nurodė, kad nuo 2010-01-01 įsigaliojus Statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymui, buvo pakeista Statuto 41 straipsnio 3 dalis ir taip buvo sumažinti pareigūnų priedo už turimus rangus koeficientai. Pagal Statuto 41 straipsnio 1 dalį, priedai už rangą sudaro pareigūno darbo užmokesčio dalį. Pareiškėjo teigimu, priedų už rangus mažinimas pagal analogiją taikytiniems santykiams dėl pareiginės algos koeficiento bei priedų už kvalifikacinę kategoriją laikytinas prieštaraujančiu Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai ir 48 straipsnio 1 daliai. Pareiškėjas dėl koeficientų už rangus mažinimo gavo nepagrįstai mažesnį darbo užmokestį.

Pareiškėjas J. Š. (J. Š.) kreipėsi į teismą su skundu (t. 4, b. l. 1–8), prašydamas priteisti iš Lukiškių TI-K neišmokėtą valstybės tarnautojo darbo užmokesčio dalį nuo 2009-08-01 dėl sumažinto priedo už rangą; koeficientą ir priedą už kvalifikacinę kategoriją dalį už laikotarpį nuo 2009-08-01 iki 2013-10-01 – 1 323,92 Eur (4 571,24 Lt). Skunde nurodė, kad ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K dirbo vyresniuoju prižiūrėtoju (C lygis, kategorija 3, kvalifikacinė kategorija 3), nuo 2010-01-22 – jaunesniuoju pareigūnu I. Teigė, kad priedų už rangus (už tarnybinį laipsnį) mažinimui pagal analogiją taikytinos tos pačios nuostatos, kuriomis remiantis pareiginės algos koeficientai bei priedai buvo pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai. Nurodė, kad priedų už rangus mažinimas buvo neteisėtas pažeidžiantis jo teisę į teisingą darbo apmokėjimą ir turi būti kompensuotas pareiškėjo praradimas. Taip pat teigė, kad turi būti išmokėta ir atlyginimo dalis, kurią atsakovas mokėjo vadovaudamasis Pakeitimo įstatymo nuostatomis, dėl kurių sumažėjo pareiginės algos koeficientai ir priedai už kvalifikacinę kategoriją.

Pareiškėjas P. U. (P. U.) kreipėsi į teismą su skundu (t. 4, b. l. 1–8), prašydamas priteisti iš Lukiškių TI-K neišmokėtą valstybės tarnautojo darbo užmokesčio dalį – koeficientą ir priedą už kvalifikacinę kategoriją dalį – už laikotarpį nuo 2009-08-01 iki 2013-10-01 – 1 281,50 Eur (4 424,77 Lt). Skunde nurodė, kad ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K dirbo prižiūrėtoju (C lygis, kategorija 2). Nuo 2011-11-30 iki 2013-10-01 – vyresniuoju prižiūrėtoju (C lygis, pareigybės kategorija 3, kvalifikacinė kategorija 3). Nuo 2010-01-22 suteiktas jaunesniojo pareigūno rangas II. Teigė, kad priedų už rangus (už tarnybinį laipsnį) mažinimui pagal analogiją taikytinos tos pačios nuostatos, kuriomis remiantis pareiginės algos koeficientai bei priedai buvo pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai. Nurodė, kad priedų už rangus mažinimas buvo neteisėtas pažeidžiantis jo teisę į teisingą darbo apmokėjimą ir turi būti kompensuotas pareiškėjo praradimas. Taip pat teigė, kad turi būti išmokėta ir atlyginimo dalis, kurią atsakovas mokėjo vadovaudamasis Pakeitimo įstatymo nuostatomis, dėl kurių sumažėjo pareiginės algos koeficientai ir priedai už kvalifikacinę kategoriją.

Pareiškėjas Z. S. (Z. S.) kreipėsi į teismą su skundu (t. 4, b. l. 72–78), prašydamas priteisti iš Lukiškių TI-K neišmokėtą valstybės tarnautojo darbo užmokesčio dalį nuo 2009-08-01 iki skundo padavimo dienos dėl sumažinto priedo už rangą; dėl sumažinto pareiginės algos koeficiento ir priedo už kvalifikacinę kategoriją už laikotarpį nuo 2009-08-01 iki 2013-10-01 – 1 418,47 Eur (4 897,68 Lt). Nurodė, kad ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K dirbo korpuso vyresniuoju (C lygis, pareigybės kategorija 3, kvalifikacinė kategorija – 3, nuo 2010-01-22 suteiktas jaunesniojo pareigūno rangas I. Teigė, kad priedų už rangus (už tarnybinį laipsnį) mažinimui pagal analogiją taikytinos tos pačios nuostatos, kuriomis remiantis pareiginės algos koeficientai bei priedai buvo pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai. Nurodė, kad priedų už rangus mažinimas buvo neteisėtas pažeidžiantis jo teisę į teisingą darbo apmokėjimą ir turi būti kompensuotas pareiškėjo praradimas. Taip pat teigė, kad turi būti išmokėta ir atlyginimo dalis, kurią atsakovas mokėjo vadovaudamasis Pakeitimo įstatymo nuostatomis, dėl kurių sumažėjo pareiginės algos koeficientai ir priedai už kvalifikacinę kategoriją.

Pareiškėjai į teismo posėdį neatvyko, jiems ir jų atstovei Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinei sąjungai apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. Pareiškėjai N. K., T. Š., Z. K.-P pateikė prašymus bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant (T. 4, b. l. 142, 143, 144). Kitų pareiškėjų neatvykimo priežastys nežinomos. Byla nagrinėjama pareiškėjams ir jų atstovei nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka.

Atsiliepimas

Atsakovas Lukiškių TI-K, atstovaudamas ir Lietuvos valstybei, atsiliepimuose prašė pareiškėjų skundus atmesti kaip nepagrįstus; tenkinus reikalavimus, prašė nustatyti priteistinos sumos kompensavimą pagal įstatymo leidėjo patvirtintą tvarką bei sąlygas. Pareiškėjų prašymą priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį tenkinti ta dalimi, kuria darbo užmokesčio nepriemoka yra susidariusi dėl neproporcingai sumažintų pareiginės algos koeficientų ir sumažinto priedo už kvalifikacinę klasę dydžio, jei netenkintų šio prašymo, prašė taikyti Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytą 3 m. ieškinio senaties terminą. Tenkinus pareiškėjų skundus, prašė priteistų sumų mokėjimą atidėti vieneriems metams arba išdėstyti proporcingomis dalimis dviejų metų laikotarpiui (t. 1, b. l. 11–18, 45–52, 79–86, 102–109, t. 2, b. l. 13–20, 47–54, 69–76, 111–118, t. 3, b. l. 23–30, 69–76, 104–107, t. 4, b. l. 22–29, 39–46, 85–92, 98–105.

Atsiliepimuose akcentavo, kad mokant darbo užmokestį pareiškėjams, vadovavosi tuo metu galiojusiais teisės aktais. Atkreipė dėmesį, kad Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime konstatavo, jog iš Konstitucijos 23 str. kyla reikalavimas įstatymų leidėjui nustatyti asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą. Sprendimai mokėti pareiškėjams darbo užmokestį buvo priimti iki minėto Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo priėmimo ir atitiko tuo metu galiojusių teisės aktų nuostatas.

Dėl rangų mažinimo atsiliepimuose nurodė, kad Statuto nuostatų, reglamentuojančių pareiginės algos priedų už turimus rangus koeficientus, nustatytas sumažintų priedų galiojimo terminas buvo pratęstas iki 2013-12-31 ir nuo 2014-01-01 pradėti skaičiuoti ir mokėti iki sumažinimo buvę priedai už rangus. Pabrėžė, kad pareiškėjams atlyginimą skaičiavo pagal tuo metu galiojusius teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjams neišmokėta darbo užmokesčio suma susidarė dėl Seimo nustatyto teisinio reglamentavimo, o ne dėl Lukiškių TI-K kaltės.

Teismo posėdyje atsakovų atstovai nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos, byla nagrinėjama atsakovų atstovams nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

Byloje ginčas kilo dėl statutinių valstybės tarnautojų darbo užmokesčio dalių (pareiginės algos dydžio, priedų už kvalifikacinę kategoriją ir rangus) priteisimo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjai ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K dirbo šiose statutinių valstybės tarnautojų pareigose: D. M. nuo 2009-08-01 iki 2013-10-01 Lukiškių TI-K Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresniąja prižiūrėtoja (pareigybės lygis C, pareigybės kategorija 3), 2004-09-30 suteiktas pareiginis vyresniojo prižiūrėtojo laipsnis (2010-01-22 prilygintas pataisos jaunesniojo pareigūno I rangui), 2001-12-14 suteikta trečia kvalifikacinė kategorija (t. 1, b. l. 98); N. K. nuo 2009-08-01 iki 2013-10-01 dirbo Lukiškių TI-K Apsaugos ir priežiūros skyriaus korpuso vyresniąja (pareigybės lygis C, pareigybės kategorija 4), 2007-06-15 jai buvo suteiktas pareiginis viršilos laipsnis (2010-01-22 prilygintas pataisos jaunesniojo pareigūno I rangui), 2003-07-23 suteikta pirma kvalifikacinė kategorija (t. 2, b. l. 65); A. J. nuo 2009-08-01 iki 2013-10-01 dirbo Lukiškių TI-K Apsaugos ir priežiūros skyriaus korpuso vyresniuoju (pareigybės lygis C, pareigybės kategorija 4), 2006-10-01 patvirtintas pareiginis viršilos laipsnis (2010-01-22 prilygintas pataisos jaunesniojo pareigūno I rangui), 2004-01-19 suteikta trečia kvalifikacinė kategorija (t. 2, b. l. 103); I. R. nuo 2009-08-01 iki 2013-10-01 dirbo Lukiškių TI-K Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojo pareigas (pareigybės lygis C, pareigybės kategorija 2), 2006-10-01 patvirtintas jo turėtas pareiginis prižiūrėtojo laipsnis (2010-01-22 prilygintas pataisos jaunesniojo pareigūno II rangui), 2012-01-19 suteikta trečia kvalifikacinė kategorija (t. 2, b. l. 108); V. V. nuo 2009-08-01 iki 2013-10-01 dirbo Lukiškių TI-K Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtoju (pareigybės lygis C, pareigybės kategorija 2), nuo 2012-07-13 iki 2013-10-01 – Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresniojo prižiūrėtojo pareigas (pareigybės lygis C, pareigybės kategorija 3), 2000-09-01 jam buvo suteiktas pareiginis prižiūrėtojo laipsnis (2010-01-22 prilygintas pataisos jaunesniojo pareigūno II rangui), 2003-07-23 suteikta trečia kvalifikacinė kategorija (t. 3, b. l. 14); A. J. nuo 2009-08-01 iki 2013-10-01 dirbo Lukiškių TI-K Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresniąja prižiūrėtoja (pareigybės lygis C, pareigybės kategorija 3), 2004-12-09 jai buvo suteiktas pareiginis vyresniojo prižiūrėtojo laipsnis (2010-01-22 prilygintas pataisos jaunesniojo pareigūno I rangui), 2011-01-20 suteikta trečia kvalifikacinė kategorija (t. 3, b. l. 20); V. J. nuo 2004-02-11 dirbo Lukiškių TI-K Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtoju (pareigybės lygis C, pareigybės kategorija 2), 2006-10-01 patvirtintas jo turėtas prižiūrėtojo pareiginis laipsnis (2010-01-22 prilygintas pataisos jaunesniojo pareigūno II rangui; t. 3, b. l. 53); I. O. nuo 2008-12-04 dirbo Lukiškių TI-K Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtoja (pareigybės lygis C, pareigybės kategorija 2), 2009-03-04 suteiktas pareiginis prižiūrėtojo laipsnis (2010-01-22 prilygintas pataisos jaunesniojo pareigūno III rangui; t. 3, b. l. 97); Z. K. nuo 1995-09-12 dirbo Lukiškių TI-K Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresniuoju prižiūrėtoju (pareigybės lygis C, pareigybės kategorija 3), 2006-10-01 patvirtintas pareiginis vyresniojo prižiūrėtojo laipsnis (2010-01-22 prilygintas pataisos jaunesniojo pareigūno I rangui; t. 3, b. l. 101); J. Š. nuo 2009-08-01 iki 2013-10-01 dirbo Lukiškių TI-K Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresniuoju prižiūrėtoju (pareigybės lygis C, pareigybės kategorija 3), 2000-09-01 suteiktas pareiginis vyresniojo prižiūrėtojo laipsnis (2010-01-22 prilygintas pataisos jaunesniojo pareigūno I rangui), 2003-07-23 suteikta trečia kvalifikacinė kategorija (t. 4, b. l. 14); P. U. nuo 2009-08-01 iki 2013-10-01 dirbo Lukiškių TI-K Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtoju (pareigybės lygis C, pareigybės kategorija 2), nuo 2011-12-01 iki 2013-10-01 – Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresniuoju prižiūrėtoju (pareigybės lygis C, pareigybės kategorija 3), 2003-08-01 suteiktas pareiginis prižiūrėtojo laipsnis (2010-01-22 prilygintas pataisos jaunesniojo pareigūno II rangui), 2008-01-31 suteikta trečia kvalifikacinė kategorija (t. 4, b. l. 19); Z. S. nuo 2009-08-01 iki 2013-10-01 dirbo Lukiškių TI-K Apsaugos ir priežiūros skyriaus korpuso vyresniuoju (pareigybės lygis C, pareigybės kategorija 4), 2008-02-12 suteiktas pareiginis viršilos laipsnis (2010-01-22 prilygintas pataisos jaunesniojo pareigūno I rangui), 2007-01-16 suteikta trečia kvalifikacinė kategorija (t. 4, b. l. 82); ginčui aktualiu laikotarpiu T. Š. Lukiškių TI-K dirbo statutinio valstybės tarnautojo pareigose, A. Z. dirbo Lukiškių TI-K Apsaugos priežiūros skyriaus direktoriaus budinčiuoju padėjėju (10 pareiginė kategorija, B lygis, suteikta pirma kvalifikacinė kategorija), Z. K.-P. nuo 2006-03-02 dirbo Lukiškių TI-K Socialinės reabilitacijos skyriaus laikinai einančio direktoriaus budinčiojo padėjėjo pavaduotoju, nuo 2013-06-04 – Apsaugos ir priežiūros skyriaus direktoriaus budinčiojo padėjėjo pavaduotoju, 2004-01-30 suteikta trečia kvalifikacinė klasė. Lukiškių TI-K patvirtino, kad pareiškėjai ginčo laikotarpiu dirbo statutiniais valstybės tarnautojais.

Statutiniams valstybės tarnautojams be išlygų taikomos Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos, reglamentuojančios darbo užmokesčio (pareiginės algos koeficiento bei priedo už kvalifikacinę kategoriją) apmokėjimą (4 straipsnio 2 dalis) bei Statuto nuostatos, reglamentuojančios priedų už tarnybinius rangus mokėjimą.

Pirmiausiai byloje vertinamas teisinis reglamentavimas, susijęs su pareiginės algos koeficientu bei kvalifikacinių kategorijų, nustatymu.

2009 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojus Pakeitimo įstatymui, buvo sumažinti valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientai bei priedų už kvalifikacines klases dydžiai, todėl pareiškėjai gaudavo mažesnį darbo užmokestį nei iki minėto įstatymo įsigaliojimo. Tai patvirtina Lukiškių TI-K pateikti darbo užmokesčių kortelių išrašai ir pažymos apie darbo užmokestį (t. 1, 7–8, 21–22, 41–42, 55–56, 75–76, 90–91, t. 2, 9–10, 23–24, 43–44, 57–58, 101–102, 107, 121–122, 125, t. 3, 12–13, 18–19, 32–33, 36–37, 77–78, 79–80, 108–109, 110–111, 112–113, 114–115, t. 4, b. l. 12–13, 17–18, 32–33, 36–37, 49–50, 53–54, 80–81, 95–96, 108–109).

Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarimu pripažino, kad teisės aktų nuostatos, kuriomis vadovaujantis ginčo laikotarpiu pareiškėjui buvo mažinamas darbo užmokestis, prieštarauja Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui. Be to, Konstitucinis Teismas minėtame nutarime konstatavo, kad iš Konstitucijos 23 str. kyla reikalavimas įstatymų leidėjui nustatyti asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą, t. y. tvarką, kuria valstybė per protingą laikotarpį (inter alia atsižvelgiant į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinant galimybes sukaupti (gauti) lėšas, būtinas tokiam kompensavimui) teisingai – tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi, – juos kompensuos. Taigi Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime akcentavo ne tik Seimo teisę, bet ir aiškią pareigą – pašalinti neigiamas teisines pasekmes, kilusias taikant teisės aktą (jo dalį), kurį Konstitucinis Teismas savo sprendimu pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai; Konstitucinis Teismas nurodė šios pareigos įvykdymo būdą – įstatymu nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą. Tai, kad sumažinto darbo užmokesčio kompensavimas turi būti vykdomas teisės aktų nustatyta tvarka patvirtina ir Konstitucinio Teismo 2014 m. balandžio 16 d. sprendimas, kuriame konstatuota, kad asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimo mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal Konstituciją, inter alia konstitucinį socialinės darnos imperatyvą, gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais.

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio, 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto 20 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo (toliau – ir Įgyvendinimo įstatymas) 2 str. 2 p. Lietuvos Respublikos Vyriausybei (toliau – ir Vyriausybė) buvo pavesta iki 2014 m. gegužės 1 d. parengti ir pateikti Seimui asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą (kompensavimo sąlygas, mastą ir būdą, laikotarpį, per kurį kompensuojama sumažinta darbo užmokesčio (atlyginimo) dalis, kompensacijų dydį ir kita) reglamentuojančio įstatymo projektą ir pateikti pagal jame nustatytą kompensavimo mechanizmą apskaičiuotą kompensacijoms reikalingą lėšų sumą. Minėtas terminas vėliau pratęstas iki 2015 m. gegužės 1 d. Konstitucinis Teismas 2015 m. lapkričio 19 d. nutarime konstatavo, kad Įgyvendinimo įstatymo pakeitimo įstatymas, kuriuo vieneriems metams buvo atidėtas kompensavimo mechanizmą nustatančio įstatymo projekto pateikimas, laikytinas protingu laikotarpiu ir neprieštarauja Konstitucijai.

Apibendrinant nurodytą Konstitucinio Teismo jurisprudenciją dėl asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimo mažinimo patirtų praradimų kompensavimo, pabrėžtina, kad Konstitucinis Teismas konstatavo, jog: 1) įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą; 2) kompensavimo mechanizmas turi būti nustatytas per protingą laikotarpį (atsižvelgus į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinus galimybes sukaupti (gauti) lėšas, būtinas tokiam kompensavimui); 3) asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais; 4) minėtų praradimų kompensavimo mechanizmo parengimo ir pateikimo Seimui atidėjimas vieneriems metams – iki 2015 m. gegužės 1 d. – neprieštarauja Konstitucijai ir nėra laikytinas nepagrįstu delsimu.

Vyriausybė 2015 m. balandžio 30 d. pateikė Seimui įstatymo projektą, kurio pagrindu Seimas 2015 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymas (toliau – Grąžinimo įstatymas), pagal kurį visiems 2009 m. rugpjūčio–2013 m. spalio mėn. ėjusiems valstybės tarnautojų pareigas asmenims neišmokėta darbo užmokesčio dalis bus kompensuojama 2016–2020 m. laikotarpiu Vyriausybės nustatyta tvarka.

Grąžinimo įstatymo preambulėje nurodyta, kad Seimas jį priėmė įgyvendindamas Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. ir 2014 m. gruodžio 22 d. nutarimus bei siekdamas atlyginti tuos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtus praradimus, kurių nebūtų buvę patirta, jeigu būtų buvęs užtikrintas tolygus ir proporcingas darbo užmokesčio (atlyginimo) mažinimas tam tikru mastu. Taigi šiuo įstatymu yra nustatytas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, praradimų, patirtų dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo), kompensavimo mechanizmas.

Grąžinimo įstatymo 1 straipsnyje nustatyta, kad šis įstatymas, be kita ko, taikomas ir asmenims, kuriems buvo mokamas dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažintas darbo užmokestis, vadovaujantis Kalėjimų departamento statuto 42 straipsnio 6 dalies nuostatomis, galiojusiomis 2009 m. liepos 31 d. – 2013 m. rugsėjo 30 d. Taigi teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime ir 2014 m. balandžio 16 d. sprendime nustatė, jog asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal Konstituciją gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais, taip pat į tai, kad įstatymų leidėjas Grąžinimo įstatyme nustatė asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą, konstatuoja, kad Lukiškių TI-K Grąžinimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sąlygomis kompensuoti pareiškėjų patirtus praradimus. Pareiškėjų patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme ir jiems neginčijant, kad Grąžinimo įstatyme įtvirtintas kompensavimo mechanizmas yra neteisingas, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų reikalavimą priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį (pareiginės algos koeficientai ir priedas už kvalifikacinę) teismo sprendimu.

Be to, pareiškėjas Z. K.-P., be kita ko, prašo panaikinti Lukiškių TI-K 2013-10-29 raštą Nr. 22-1754, kuriame Lukiškių TI-K, atsakydama į pareiškėjo prašymą 2013-09-26 išmokėti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį pateikti pažymą apie darbo užmokestį, pateikė darbuotojo asmeninio uždarbio korteles už 2009-2013 m. su atliktais skaičiavimais ir nurodė, kad nėra pagrindo išmokėti prašomą darbo užmokesčio nepriemoką, kadangi nėra nustatyto kompensavimo mechanizmo (t. 1, b. l. 53, 54). Įvertinus teismo anksčiau nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad Lukiškių TI-K tuo metu, kai teikė atsakymą pareiškėjui, neturėjo teisinio pagrindo išmokėti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį. Atsakyme pateikė informaciją apie teisinį reglamentavimą bei prašomus duomenis apie darbo užmokestį. Pateiktas atsakymas atitinka pareiškėjo prašymo turinį, todėl teismas neturi teisinio pagrindo jo naikinti.

Taip pat pareiškėjai A. J., I. R., V. V., V. J., A. J., J. Š., I. O., Z. K., J. Š., Z. S. kėlė ginčą ir dėl darbo užmokesčio dalies – priedo už rango – laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 neišmokėjimo. Minėta, pareiškėjų teisinę padėtį nustato ir Statutas. Statuto 8 straipsnio 2 dalis numato, jog darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai, kiti teisės aktai taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis Statutas ir Valstybės tarnybos įstatymas. Pagal Statuto 41 straipsnio 1 dalį pareigūno darbo užmokestį sudaro ir priedas už rangą.

Seimas 2009 m. gruodžio 8 d. priėmė Statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymą (Nr. XI-535), kuriuo pakeitė minėto įstatymo 41 str. 3 dalį, ja numatydamas iki 2008 m. lapkričio 6 d. Statuto pakeitimo įstatymo (red. Nr. X-1791) priėmimo galiojusių priedų už pareiginius laipsnius dydžius pagal jų atitikmenį tarnybiniams rangams. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas analogišką bylą, padarė išvadą, 2009 m. gruodžio 8 d. Statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymu (Nr. XI-535) buvo įtvirtintas 2008 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Statuto pakeitimo įstatymo (Nr. X-1791) 41 str. 3 dalyje numatytų pareiginės algos priedų už turimus rangus apskaičiavimo pagal pareiginės algos bazinį dydžių koeficientų sumažinimas, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad minėto įstatymo (Nr. X-1791) įsigaliojimas buvo atidėtas, o 2009 m. gruodžio 8 d. Statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XI-535) 2 straipsniu sugrąžinti Statuto pakeitimo įstatymo ( Nr. X-1791) 41 str. 3 dalyje numatyti pareiginės algos priedų už turimus rangus apskaičiavimo koeficientai, kurių įsigaliojimas buvo kelis kartus įstatymo leidėjo atidedamas. Konstatuotina, kad negalima taikyti analogijos Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei padėčiai atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ aptartai situacijai, nes jame valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientai ir priedų už kvalifikacines kategorijas (klases) dydžiai buvo realiai sumažinti. Konkrečiu atveju pareiškėjai didesnio darbo užmokesčio, susijusio su priedų už rangą koeficiento padidinimu nei iki ginčo laikotarpio, nei ginčo laikotarpiu (2010-01-01 iki 2013-12-31) nėra gavę (šios aplinkybės skunde jie neginčija), nes teisės normos, reglamentavusios koeficientų už atitinkamus rangus padidinimą, įstatymui leidėjui kelis kartus atidėjus jų įsigaliojimą, įsigaliojo tik nuo 2014 m. sausio 1 d. Lukiškių TI-K atsiliepimuose irgi nurodė būtent tokį priedų už rangus teisinį reglamentavimą.

Kadangi teisės aktai, reglamentuojantys koeficientų už tarnybinius rangus padidinimą, įsigaliojo tik nuo 2014 m. sausio 1 d. ir prieš jiems įsigaliojant nebuvo taikomi, apskaičiuojant ir išmokant pareiškėjų darbo užmokestį, pareiškėjai neįgijo realiai egzistuojančios teisės už ginčo laikotarpį gauti didesnį darbo užmokestį dėl tarnybinių rangų koeficientų padidinimo vėliau įsigaliojusios normos pagrindu (ginčo bei ankstesniu laikotarpiu faktinis jų darbo užmokestis nesumažėjo), todėl jų teisės ir teisėti lūkesčiai nebuvo objektyviai pažeisti. Tai atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (2015 m. liepos 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1688-822/2015). Be to, pareiškėjai, esant būtinybei, pašė kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl priedų už rangus mažinimo atitikties konstitucijai. Taip pat šioje administracinėje byloje Nr. A-1688-822/2015, sprendžiant analogišką prašymą, buvo konstatuota, kad nėra pagrindo tenkinti prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo (2009 m. gruodžio 8 d., 2010 m. birželio 30 d., 2011 m. lapkričio 22 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d. redakcijos) 1 straipsnio 3 dalies tiek, kiek joje nustatyti pareiginės algos priedų už turimus rangus apskaičiavimo pagal pareiginės algos bazinį dydį koeficientai, galioję 2010 m. sausio 1 d.–2013 m. gruodžio 31 d., teisėtumo. Atsižvelgus į išdėstytą, ši pareiškėjų reikalavimo dalis atmestina kaip nepagrįsta.

Atsižvelgus į tai, kas anksčiau išdėstyta, pareiškėjų reikalavimai priteisti neišmokėtą darbo užmokestį atmestini kaip nepagrįsti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjų A. Z. (A. Z.), Z. K.-P. (Z. K.-P.), D. M., T. Š., N. K., A. J., I. R. (I. R.), V. V., A. J., V. J., I. O., Z. K. (Z. K.), J. Š. (J. Š.), P. U. (P. U.) ir Z. S. skundus atmesti kaip nepagrįstus.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Jolanta Malijauskienė