Vilniaus apygardos teismo nutartis

2016-03-03 · Civilinė byla Nr. 2-4134-653/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-03-03
Bylos Nr.
2-4134-653/2016
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00436-2016-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jelena Šiškina
Ieškovas
J. E. P.
Atsakovas
A. B.
Kategorijos
  • 110.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-4134-653/2016Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00436-2016-7Procesinio sprendimo kategorija: 110.1.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2016 m. kovo 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Jelena Šiškina, rašytinio proceso tvarka susipažinusi su ieškovo J. E. P. ieškiniu atsakovui A. B. dėl skolos priteisimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinį atsisakytina priimti.

Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga.

LR CPK 137 str. 2 d. 2 p. numato, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys neteismingas tam teismui.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 132 164,04 EUR skolą ir 33 041,01 EUR palūkanų. Nurodo, jog ieškinį reiškia vadovaudamasis CPK 30 str. 2 d. ir 783 str. 3 d., pagal atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikoje buvimo vietą.

CPK 30 str. 2 d. nustatyta, kad ieškinys atsakovui, neturinčiam Lietuvos Respublikoje gyvenamosios vietos, gali būti pareiškiamas pagal jo turto buvimo vietą arba pagal paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje. Pagal CPK 787 str. 1 d. 2 p., Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai priskirtinos bylos, jeigu atsakovas Lietuvoje turi turto arba jam priklauso turtinės teisės.

Pažymėtina, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra pagrindinis kriterijus, nustatant bylos su užsienio (tarptautiniu) elementu teismingumą. Tokių bylų teismingumo klausimus reglamentuoja tarptautinio civilinio proceso normos (CPK 780-792 straipsniai).

CPK 780 straipsnyje nustatyta taisyklė, kad jeigu yra galiojanti Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis, kurioje išspręsti teismingumo klausimai, turi būti taikomos tarptautinės sutarties nuostatos, o ne teismingumo taisyklės, nustatytos Lietuvos vidaus teisėje. Atsižvelgiant į tai, kad E. B., Norvegijos Karalystei ir Danijos Karalystei nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojo 2007 m. spalio 30 d. Lugano konvencija „Dėl jurisdikcijos ir teismų sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo“ (toliau – ir Lugano konvencija), tarptautinio civilinio proceso šaltinis, sprendžiant šios civilinės bylos teismingumo klausimą, yra 2007 m. Lugano konvencija (CPK 780 str.).

Jurisdikciją reglamentuojančios Lugano konvencijos II antraštinės dalies 1 skirsnio, įtvirtinančio bendrąsias jurisdikcijos nuostatas, 2 straipsnio 1 punktas numato, kad laikantis šios konvencijos nuostatų, šios konvencijos privalančioje laikytis valstybėje nuolat gyvenantiems asmenims, neatsižvelgiant į jų pilietybę, bylos turi būti keliamos tos valstybės teismuose. Pagal šio skirsnio 3 straipsnio 1 punktą, šios konvencijos privalančioje laikytis valstybėje nuolat gyvenantiems asmenims bylos gali būti keliamos kitos šios konvencijos privalančios laikytis valstybės teismuose tik pagal šios antraštinės dalies 2-7 skirsniuose nustatytas taisykles. Lugano konvencijos II antraštinės dalies 2 skirsnyje yra įtvirtintos specialios jurisdikcijos taisyklės. Konvencijos 5 straipsnio 1 dalies „a“ punktas numato, kad šios konvencijos privalančioje laikytis valstybėje nuolat gyvenančiam asmeniui kitoje šios konvencijos privalančioje laikytis valstybėje byla dėl sutarties gali būti iškelta atitinkamos prievolės vykdymo vietos teismuose. Pagal šią taisyklę byla gali būti iškelta atitinkamos sutartinės prievolės vykdymo vietos teismuose.

Sprendžiant dėl Lugano konvencijos 5 straipsnio 1 dalies „a“ punkte įtvirtintų alternatyvios specialios jurisdikcijos taisyklių taikymo, visų pirma, teisinę reikšmę turi materialiųjų teisinių santykių, iš kurių kilęs ginčas, kvalifikavimas. Iš ieškinyje išdėstytų faktinių aplinkybių ir prie jo pridėtų rašytinių įrodymų galima tikėtinai spręsti, kad civilinis ginčas kildinamas iš CK 6.237 str. 1 d. normos, reglamentuojančios pareigą grąžinti be pagrindo įgytą turtą, pažeidimo, bet ne dėl sutarties vykdymo.

Teismo vertinimu, reiškiamas reikalavimas priteisti skolą CK 6.237 str. 1 d. pagrindu nepatenka į Lugano konvencijos 5 (1) a straipsnio taikymo sritį, o aplinkybių, kad reiškiamas reikalavimas patenka į Lugano konvencijos antraštinės dalies 2-7 skirsniuose įtvirtintą reglamentavimą nagrinėjamu atveju nenustatyta. Todėl atsisakytina priimti ieškovo J. E. P. ieškinį atsakovui A. B. dėl skolos priteisimo, kaip neteismingą Vilniaus apygardos teismui (CPK 137 str. 2 d. 2 p.).

Vadovaujantis CK 137 str. 3 d. teismas ieškovui išaiškina, kad su šiuo pareiškimu ieškovas turi teisę kreiptis į Danijos Karalystės teismą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 137 str. 2 d. 2 p., 290 str., 291 str.,

nutarė:

atsisakyti priimti ieškovo J. E. P. ieškinį atsakovui A. B. dėl skolos priteisimo ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Išaiškinti ieškovui, kad su šiuo ieškiniu ieškovas turi teisę kreiptis į atitinkamą Danijos Karalystės teismą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Jelena Šiškina