Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 23 d. nutarimo, kuriuo S. M. nubaustas pagal ATPK 127 str. 2 d. 579 eurų bauda, pagal ATPK 130 str. 1 d. – 1448 eurų bauda su transporto priemonės – „Peugeot 307“, valst. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu; vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., paskirtos nuobaudos subendrintos ir S. M. skirta 1448 eurų bauda su transporto priemonės – „Peugeot 307“, valst. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. M. teismo nubaustas pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. už tai, kad jis 2014 m. spalio 25 d., apie 12.18 val., Šv. Stepono g. 22, Vilniuje, vairuodamas automobilį „Peugeot 307“, valst. (duomenys neskelbtini), kai teisė vairuoti atimta, nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir abu automobilius apgadino, bei iš eismo įvykio pasišalino, pažeisdamas KET reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas.

ATPK 127 str. 2 d. numatyto teisės pažeidimo padarymas teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims užtraukia baudą nuo 289 iki 579 eurų. ATPK 130 str. 1 d. numatyto teisės pažeidimo padarymas teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims užtraukia baudą nuo 1158 iki 1448 eurų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo. Pirmosios instancijos teismas S. M. pagal ATPK 127 str. 2 d. paskyrė 579 eurų baudą, pagal ATPK 130 str. 1 d. – 1448 eurų baudą su transporto priemonės – „Peugeot 307“, valst. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu; vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., paskirtos nuobaudos subendrintos ir S. M. skirta 1448 eurų bauda su transporto priemonės – „Peugeot 307“, valst. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, ginčo dėl S. M. kaltės, padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., nėra. Apeliantas V. D. ginčija papildomos nuobaudos – automobilio „Peugeot 307“, valst. (duomenys neskelbtini), konfiskavimo skyrimą. Nurodo, kad apie bylos, kurioje buvo sprendžiamas jam nuosavybes teise priklausančio automobilio „Peugeot 307“, valst. (duomenys neskelbtini), konfiskavimo klausimas, V. D. nebuvo pranešta, jam nebuvo suteikta galimybė įrodyti, kad jis nėra atsakingas už automobilio panaudojimą pažeidimo padarymo metu.

ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims įtvirtintas transporto priemonės konfiskavimas yra numatytas kaip papildoma, alternatyvi nuobauda, dėl kurios skyrimo kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinus visas nuobaudos skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes, yra pavesta spręsti administracinę nuobaudą skiriančiai institucijai, tai yra šios nuobaudos taikymas, nustačius ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą, nėra privalomas. Įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kada turėtų būti skiriama viena ar kita nuobauda, tačiau tais atvejais, kai sankcijoje yra numatytos alternatyvios nuobaudos, parenkama turi būti tokia nuobauda, kuri būtų efektyvi siekiant ATPK 20 str. numatytų administracinės nuobaudos tikslų.

Pažymėtina, kad savininko teisėms konfiskavimas įtaką daro tiesiogiai, todėl teismas, konfiskavimo taikymo teisingumui ir teisėtumui pagrįsti, įstatymais yra įsakmiai įpareigotas ištirti bei įvertinti asmens teisės netrukdomai naudotis savo nuosavybe netekimo pagrįstumą. Būtent todėl LVAT suformuota praktika iš teismų ne tik reikalauja transporto priemonės konfiskavimą taikyti nepriklausomai nuo to, kam ta transporto priemonė priklauso, bet ir įpareigoja teismą, nustačius, jog transporto priemonė yra ne pažeidėjo, bet kito asmens nuosavybė, visada, esant pateiktoje medžiagoje duomenims apie transporto priemonės savininką, įvertinti jo nuomonę tuo klausimu, įtraukiant savininką į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu ir tokiu būdu suteikiant jam realią galimybę įrodyti, jog jis nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu (LVAT nutartys bylose Nr. N-62-2787/2010, Nr. N-62-2500/2010, Nr. N-444-8347/2009 ir kt.).

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo byloje nebuvo surinkta pakankamai duomenų apie automobilio „Peugeot 307“, valst. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo padaryti aptariami administraciniai teisės pažeidimai, priklausomybę, o jų nesant iš bylos aplinkybių nėra galimybės įvertinti, kokiu pagrindu S. M. naudojosi šiuo automobiliu. S. M. 2014 m. lapkričio 11 d. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodyta, kad transporto priemonės, kuria S. M. padarė jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus, savininkas yra Ž. B. (b. l. 2). Tai patvirtina 2014 m. spalio 28 d. išrašas iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės (b. l. 14). 2014 m. lapkričio 5 d. paaiškinime policijai Ž. B. nurodė, kad automobilį „Peugeot 307“, valst. (duomenys neskelbtini), yra pardavęs S. M., su šiuo automobiliu nieko bendro neturi, apie eismo įvykį nieko nežino (b. l. 20). 2015 m. vasario 19 d. apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu S. M. parodė, kad automobilį jis buvo pirkęs iš draugo, be jo automobiliu daugiau niekas nevažinėja (b. l. 62). Pažymėtina, kad byloje nėra nurodytas aplinkybes, jog Ž. B. automobilį „Peugeot 307“, valst. (duomenys neskelbtini), buvo pardavęs S. M., patvirtinančių duomenų. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių tinkamai nesiaiškino, nors, vadovaujantis ATPK 256 str. 3 d., įrodymus renka ne tik pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, bet ir administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas), šiuo atveju teismas. V. D. apeliaciniame skunde nurodo, kad jis automobilį „Peugeot 307“, valst. (duomenys neskelbtini), sąžiningai įgijo iš nepažįstamo Ž. B. pagal pirkimo­-pardavimo sutartį 2014 m. lapkričio 17 d., t. y. po aptariamų administracinių teisės pažeidimų padarymo, visiškai nežinodamas, jog šia transporto priemone buvo padaryti administraciniai teisės pažeidimai, pažeidimus padariusio asmens jis nepažįsta, minėtą automobilį V. D. savo vardu iš karto įregistravo VĮ „Regitra“. Nuosavybės teisę į automobilį patvirtina prie apeliacinio skundo pridedama transporto priemonės registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopija (b. l. 76). Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 11 d. iš VĮ „Regitra“ Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro gauto išrašo matyti, kad minėti duomenys nėra pasikeitę. Pažymėtina, kad nustačius, jog minimos transporto priemonės savininkas yra kitas asmuo, o ne administracinėn atsakomybėn patrauktas S. M., jis privalėjo būti informuotas apie administracinio teisės pažeidimo bylos procesą ir įtrauktas į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu, sudarant galimybę įrodyti, kad jis nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu bei pasisakyti dėl galimo turto konfiskavimo taikymo. Šios aplinkybės teismo nebuvo tinkamai ištirtos ir įvertintos. Pažymėtina, kad transporto priemonės, kuria buvo padarytas pažeidimas, numatytas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, konfiskavimas pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankciją neprivalomas. Turint duomenų, kad administracinis teisės pažeidimas padarytas naudojantis transporto priemone, nuosavybės teise priklausančia ne administracinėn atsakomybėn traukiamam, o kitam asmeniui, ir išnagrinėjus bylą prieš tai nepranešus šiam asmeniui apie teismo posėdžio laiką ir vietą, nebuvo užtikrintas teisingas teismo procesas ir efektyvi savininko teisių gynyba – taip buvo padarytas esminis proceso teisės pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-1-2012).

Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju byloje yra duomenų, jog transporto priemonė, kuria, S. M. padarė jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus, priklauso ne S. M., o kitam asmeniui - V. D., transporto priemonės savininkas apie bylos nagrinėjimą nebuvo informuotas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 23 d. nutarimas naikinamas ir byla grąžinama iš naujo nagrinėti apylinkės teismui.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. D. apeliacinį skundą patenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 23 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis neskundžiama.