Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, sekretoriaujant Virginijai Miliauskienei, dalyvaujant prokurorei L. M., gynėjams advokatams M. M., L. V., A. M. ir V. M., nukentėjusiesiems A. T. ir A. F., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J.K., a. k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2007-07-18 Vilniaus apygardos teismo pagal LR BK 181 str. 2 d. – 10 parų areštu ; 2) 2010-06-17 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. - 6 mėn. laisvės atėmimo, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d. ir 284 str. 1 d.,

T.G., a. k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2006-10-06 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 1 d. – 6 mėn. laisvės atėmimo, bausmės vykdymas atidėtas 1 m.; 2) 2007-06-05 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. – 8 mėn. laisvės atėmimo, bausmės vykdymas atidėtas 3 m.; 3) 2011-03-29 Šalčininkų r. apylinkės teismo pagal LR BK 291 str. 1 d. – galutinė bausmė 90 parų arešto; 2011-05-26 nuosprendis pakeistas Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu – galutinė bausmė 9 mėn. laisvės atėmimo; 4) 2012-03-09 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 178 str. 1 d. - bauda 10 MGL (1300 Lt), teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. ir 284 str. 1 d.,

K.R., a. k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos lietuvis, pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d.,

A.R., a. k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, vedęs, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini) (deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d.,

V.D., a. k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, 7 klasių išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje (deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. K. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1.78 prom. girtumas), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdamas kartu su nenustatytu asmeniu, 2012-03-03 apie 19.40 val., prie 61-ojo namo, Antakalnio g., Vilniuje, panaudojant fizinį smurtą nukentėjusiojo A. T. atžvilgiu, t. y. priėjęs iš nugaros ir užlaužęs nukentėjusiajam A. T. už nugaros rankas bei pagrasinus „Kaip nori, gražiuoju ar bloguoju“ (rusų kalba), grumtynių metu suplėšius A. T. striukę, 200 Lt vertės, o nenustatytam asmeniui iš nukentėjusiojo striukės kišenės ištraukus 30 litų bei paėmus 6 butelius po 2 l talpos alaus „Tornado“, kurio butelio vertės 5 Lt, bendros 30 Lt vertės, plėšimo būdu pagrobė nukentėjusiajam A. T. priklausančius pinigus bei alų, viso tokiu būdu bendrai padarydamas nukentėjusiajam A. T. 260 Lt vertės turtinę žalą.

Be to, J. K. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,78 promilių girtumo laipsnis), T. G., K. R., A. R., V. D. veikdami kartu 2012-03-03 apie 20 val., viešoje vietoje, prie 10-ojo namo, Žolyno g., Vilniuje, įžūliu elgesiu, kilusio konflikto metu rankom ir kojom sudavė nukentėjusiajam A. T. ne mažiau kaip 3 smūgius, iš kurių T. G. beisbolo lazda sudavė per kojas, tokiu būdu padarant nubrozdinimą su aplinkine kraujosruva kairio kelio išoriniame paviršiuje, nubrozdinimus dešinėje blauzdoje ir dešinės kojos vidinės kulkšnies srityje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, nukentėjusiajam D. K. sudavė nemažiau kaip 3 smūgius, iš kurių T. G. beisbolo lazda sudavė kelis kartus per kojas ir šlaunis, o nukentėjusiajam pargriuvus, vieną kartą sudavė per kairės rankos alkūnę bei spyrė vieną kartą į veidą, tuo padarant poodines kraujosruvas dešinės akies viršutinio voko išorinėje dalyje, kairės šlaunies apatinio trečdalio išoriniame-užpakaliniame paviršiuose, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, nukentėjusiajam A. F. sudavė ne amžiau kaip 3 smūgius, iš kurių T. G. beisbolo lazda sudavė vieną kartą į galvą, tuo padarant muštines žaizdas viršutinės lūpos gleivinėje ir kairio antakio srityje, nubrozdinimą nosies nugarėlėje, kraujosruvas akių vokuose, nubrozdinimą su aplinkine kraujosruva galvos kairėje pusėje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, bei sulaužė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, 200 Lt vertės, tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Be to, T. G. 2012-03-03 apie 20.00 val., prie 10-ojo namo, Žolyno g., Vilniuje, kilusio konflikto metu nukentėjusiajam D. K. beisbolo lazda vieną kartą sudavė per kairės rankos alkūnę, tuo padarydamas alkūnkaulio lūžį, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

J. K. teisme kaltu prisipažino ir parodė, kad tą vakarą aš gėrė alkoholį. Nuėjo alaus nusipirkti. Būnant parduotuvėje prasidėjo žodinis konfliktas su A. T.. Jis norėjo konfliktą išsiaiškinti. Išėję iš parduotuvės už namo pasivijo A. T., su kuriuo pradėjo koliotis. To pasekmėje įvyko grumtynės. Dėl piniginės nepamena kaip, bet pripažįsta išėmęs. Tuo metu buvo konfliktas ir grumtynės. Jis paėmė alų ir nuėjo ar nubėgo. Per grumtynes jis striukę suplėšė. Po to su draugais gėrė alų 8–tame bendrabutyje. Buvo T. G., o kitų jis nepamena. Jam paskambino kažkas į mobilų telefoną. Sakė, kad nori susitikti lauke ir pašnekėti dėl šio įvykio. Jis išėjo į lauką. Lauke pamatė 4 ar 5 vaikinus. Prasidėjo apsižodžiavimas. Vienas iš vaikinų peilį ištraukė. Jis sušuko draugams, kad mato peilį. Tada išbėgo T. G., pradėjo muštis. Jie su vaikinais mušėsi. Tiksliai pasakyti, kas su kuo mušėsi, jis negali. Ir jie, ir jų kompanija buvo išgėrusi. Prisimenu, kad buvo T. G., matė V. D.. Brolių jis nepamena, buvo jau stipriai išgėręs. Smūgiavo ir jam, sudavė ir jis. Smūgiavo rankomis, taikė į kūną, į krūtinės ląstą. Po to nebebuvo jėgų, todėl jis pabėgo. Vėliau išėjo prie Žolyno gatvės, kur buvo pareigūnai. Pats priėjo prie pareigūnų, nes norėjo su nukentėjusiaisiais pakalbėti dėl įvykio. Nukentėjusieji parodė, kad jis dalyvavo konflikte, pareigūnai jį suėmė. Aplinkybių gerai nepamena, nes buvo išgėręs, ir laiko daug praėjo. Blaivas nebūtų taip padaręs, alkoholio įtaka buvo. Alų kai ėmė iš nukentėjusiojo buvo vienas.

T. G. teisme kaltu prisipažino ir parodė, kad tą vakarą gėrė alkoholinius gėrimus, įvyko konfliktas. J. K. atėjo paprašyti pagalbos, kai atėjo kompanija žmonių. Jis su J. K. susitiko bendrabutyje Žolyno gatvėje, ten gėrė alkoholinius gėrimus. Prieš įvykį keletą dienų irgi gėrė alkoholį. Kai atėjo į bendrabutį, alus „Tornado“ jau ten stovėjo. Kažkas paskambino J. K., o po to viskas įvyko žaibiškai. Jis pamena, kad J. K. prireikė pagalbos. J. K. surėkė, kad yra peilis. Jis nušoko po laiptais ir ten rado beisbolo lazdą. Kadangi pasakė, kad peilis, tai jis trenkė kažkam. Po to įbėgo į bendrabutį laikydamas lazdą rankoje, A. T. prabėgau. Šis atėmė jam iš rankų tą lazdą ir ja trenkė į nugarą. Tuomet jis pabėgo namo. Man trenkė į nugarą. Jis tiksliai nepamena, kuriam trenkė. Sudavė gal po vieną–du smūgius. Vienam asmeniui tikrai sudavė, kuris buvo su peiliu, per dilbį, ar per alkūnę. Trenkė norėdamas peilį išmušti. Tris kartus galėjo sutrenkti. Tada nusivijo A. T.. Jis nepripažįsta, kad A. T. sudavė. Su lazda į galvą tikrai nesitaikė. Galėjo į ranką, į koją pataikyti, bet į galvą netrenkė. Jis negali nurodyti, ką darė kiti.

K. R. teisme kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad eidamas vakare iš darbo užėjo į bendrabutį. Ten pasisveikino su draugais. Išeidamas pamatė vykstančias muštynes, todėl nusileido padėti draugams. Iš pradžių jis gėrė alų, po to nuėjo namo pasidėti daiktų ir vėl pas draugus ėjo. Gyvena tame pačiame bendrabutyje, toje pat laiptinėje. Išbėgęs pamatė T. G., J. K., brolį irgi matė. Jis kažkuriam vieną kartą trenkė į galvos sritį ranka. Lazdos neturėjo. Vienam sudavė ir J. K. nebematė, T. G. irgi kažkur nubėgo, kiti išsilakstė. Vėliau jis su J. K. kalbėjo, kai šis važiavo iš Lukiškių. J. K. sakė, kad pas jį rado svetimą piniginę.

A. R. teisme kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad tą vakarą grįžo su broliu iš darbo. Su draugais susitiko bendrabutyje, išgėrė. Brolis nuėjo daiktų pasidėti. Jis buvo nuėjęs pas draugą tame pačiame bendrabutyje. Po to nusileido pas T. G., J. K., ten stovėjo 15 minučių, alaus gėrė. Jam „Tornado“ nepartiko, todėl jis nuėjo iki parduotuvės normalaus alaus nusipirkti. Tuomet pamatė, kaip išbėgo J. K., po to T. G.. Jis puolė paskui jų. Pasitraukęs į šoną sudaviau keletą smūgių vienam nukentėjusiajam, kitam. Kažkur iš šono prisijungė ir Vaidas (D.). Praėjus gal minutei, dviem - visi išsiskirstė į skirtingas puses. Mama pašaukė brolį, šis nuėjo, o jis grįžo pas draugą. Peilį jis matė, kai T. G. trenkė per ranką. Iškritusį peilį jis nuspyrė po mašina.

V. D. teisme kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad tą dieną buvo pas savo draugę, ruošėsi švęsti gimtadienį. Jam paskambino J. K., su kuriuo sutarė susitikti prie bendrabučio. Išėjęs į lauką pasižiūrėti jis pamatė muštynės. Jis išėjo iš 10 bendrabučio ir iš karto matė muštynes, T. G., Kristijoną (R.), Jaroslavą (K.), dar kelis asmenis matė. Jis nuėjau prie A. T., trenkiau šiam porą kartų ir ramiai nuėjo. Pripažįsta sudavęs tik A. T.. Jis sudavė A. T. dėl skambučių. Buvo susitarta susitikti su A. T..

Nukentėjusysis A. T. teisme parodė, kad tą vakarą buvo susitarę susitikti su D. K. ir Edgaru. Šie atvažiavo pas jį į svečius. Jis nuėjo į parduotuvę, kur nupirko alaus. Išėjus ir užsukus už namo pribėgo vienas iš jaunuolių, kuris jam užlaužė rankas. Alus iškrito iš rankų. Buvo J. K. ir dar vienas vaikinas. J. K. užlaužė rankas man ir rusų kalba pasakė „kaip nori, gražiuoju ar bloguoju“. Jie susigrūmė, nukrito ant žemės. Alų paėmė kitas vaikinas. Kišenėje jis turėjo 30 litų, kuriuos per grumtynes J. K. ištraukė, nes pinigų jis pamesti negalėjo. Pinigai buvo striukės šone. Per grumtynes, gal griuvimo metu, striukė suplyšo. Piniginės jis neturėjo, buvo tik pinigai. Grįžęs namo jis paskambino Deiviui, pasakė kas atsitiko. Jie išsiaiškino, kad tai J. K.. Kadangi jis žinojo V. D. numerį, šiam paskambino, paprašė duoti J. K. numerį. V. D. sakė pats paskambins ir susitars dėl susitikimo. Pasakė susitikti prie 10 bendrabučio. Jie keturiese - jis, A. F., Deividas ir Deivido draugas Edgaras – nuėjo prie 10 bendrabučio, kur matė tris jaunulius, priėjus pasirodė, kad daugiau. Šie pradėjo šūkauti, stumdytis, keiktis. T. G. pribėgo su lazda, norėjo trenkti per veidą. Trenkė jam į koją, oi to prie kažkurio kito buvo pribėgęs. V. D. trenkė jam du kart į veidą kumščiu. Paskui jis pamatęs su beisbolo lazda atbėgantį Tomą pats pradėjo bėgti. Į laiptinę užbėgęs atsistojo šalia durų. Įbėgus Tomui jis atėmė lazdą ir pradėjo šį vytis, trenkė per nugarą. Vėliau paskambino draugams, šie pasakė, kad yra prie troleibusų parko. Jis paskambino pareigūnams. Pareigūnai atvedė A. F., šis sakė, kad atėmė piniginę, sulaužė telefoną. Deividas atėjo nuo troleibusų parko, šiam buvo ištinusi visa ranka. Pareigūnai atvedė ir J. K., po ko juos nuvežė iki policijos komisariato. Jis nematė muštynių metu, kam kas sudavė. Deividas sakė, kad turėjo sulankstomą, nedidelį peilį, kurį iš jo atėmė.

Nukentėjusysis A. F. teisme parodė, kad tą vakarą paskambinęs Antanas pakvietė atvažiuoti. Atvažiavus Antanas pasakė, kad jį apiplėšė prie parduotuvės. Susiskambinus buvo sutarta išeiti į lauką išsiaiškinti. Jie galvojo, kad bus atiduoti alkoholis ir pinigai, tačiau prasidėjo muštynės. Jam sudavė pora smūgių, ir jis pabėgo. Palaukęs nutarė grįžti. Vienas iš kaltinamųjų jį atpažino. Du broliai jį nusivedė į laiptinę, pradėjo spardyti. Buvo ir kiti dar be brolių. Jam pasakė skambinti Antanui, kad šis atneštų beisbolo lazdą. Jis negalėjo prisiskambinti, tada jam telefoną suspardė. Po to kažkas užėjo į laiptinę. Vieni pabėgo per vieną pusę, kiti pabėgo per kitą pusę. Moteriškė norėjo iškviesti policiją, bet ši jau buvo iškviesta. Nusileidus į apačią jau buvo atvažiavusi policija, sulaikytas J. K. ir pas šį buvo rasta jo piniginė. Piniginę rado policija. Tada atvažiavo greitoji, jį nuvežė į Lazdynų ligoninę. Jam buvo praskeltas antakis. Kitą dieną jis nuvažiavęs į policiją piniginę atsiėmė. Piniginėje pinigų nebuvo, gal tik kažkiek centų. Buvo asmens tapatybės dokumentas, banko kortelė. Piniginę jam ištraukė tuomet, kaip jį spardė laiptinėje. Per muštynes lauke jam su beisbolo lazda pataikė į galvą kai smogė kažkas kitam, tačiau kitam nepataikė ir pataikė jam.

Nukentėjusysis D. K. teisme parodė, kad susitarė susitikti su A. A., išgerti alaus. Jis grįžo pas Antaną troleibusu. Antanas pasakė, kad jį apiplėšė. Susitikus Antanas gavo iš kaimynų Vaido telefono numerį. Paskambinęs Antanas susitarė susitikti, kad jam viską atiduotų. Ten nuėjus iš laiptinės pasipylė daug žmonių, gal 5-6 buvo. Prie jo pribėgo dviese, vienas buvo su beisbolo lazda. Jį paguldė ant žemės, trenkė 2-3 kartus su lazda, pataikė į alkūnę, į koją. Iš vidinės striukės kišenės vienas jį apčiupinėjęs asmuo ištraukė peilį, jį paleido. Vėliau jam paskambino Antanas ir pasakė ateiti į stotelę, kur buvo iškvieta policija. Įvykio metu į veidą jam nebuvo suduota.

Liudytojas J. V. apklaustas teisme parodė, kad nuvykus pagal iškvietimą kažką sulaikė. Vyko dėl muštynių su pagaliu. Tyrimo metu nurodė sakęs tiesą, pats nieko nebepamena.

Iš apžiūros protokolo matyti tyrimo metu apžiūrėtos įvykio vietos prie Antakalnio g. 61 ir Žolyno g. 10 namų, kur nusikaltimo pėdsakų nenustatyta (t. 1, b. l. 13).

Iš daiktų apžiūros protokolo ir jo priedų matyti apžiūrėta piniginė ir joje buvę daiktai (t. 1, b.l. 14-18); daiktai grąžinti nukentėjusiajam A. F. (t. 1, b.l. 76).

Iš apžiūros protokolo ir jo priedų matyti apžiūrėta T. G. striukė (t. 1, b.l. 19-22), kuri grąžinta T. G. (t. 1, b.l. 23).

Iš apžiūros protokolo ir fotolentelės matyti apžiūrėtos medinės beisbolo lazdos požymiai (t. 1, b.l. 24-26).

Iš specialisto išvados matyti, kad tirti pateikta medinė lazda yra savadarbė beisbolo lazda, kuri nešaunamiesiems (šaltiesiems) ginklams nepriskiriama (t. 1, b.l. 29-32).

Iš asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad nukentėjusysis A. T. tyrimo metu atpažino T. G. kaip asmenį, kuris 2012-03-03 dalyvavo muštynėse ir iš kurio jis atėmė beisbolo lazdą (t. 1, b.l. 52-55).

Iš medicinos specialisto išvadų matyti, kad po įvykio padaryti kūno sužalojimai:

- A. T. nubrozdinimas su aplinkine kraujosruva kairio kelio išoriniame paviršiuje, nubrozdinimai dešinėje blauzdoje ir dešinės kojos vidinės kulkšnies srityje; sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, padaryti 3 trauminiais poveikiais (t. 1, b. l. 57-58);

- D. K. poodinės kraujosruvos dešinės akies viršutinio voko išorinėje dalyje, kairės šlaunies apatinio trečdalio išoriniame-užpakaliniame paviršiuose, kliniškai nustatytas alkūnkaulio lūžis, paveikus kietais bukais daiktais; D. K. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kadangi dėl alkūnkaulio lūžimo sveikata sutrinka ilgesniam nei 10 d. laikotarpiui; vertinant sužalojimus atskirai alkūnkaulio lūžimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, o poodinės kraujosruvos, kiekviena atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą; sužalojimai padaryti 3 trauminių poveikių pasakoje; kairio alkūnkaulio alkūninės ataugos lūžimas bei poodinė kraujosruva kairės šlaunies apatiniame trečdalyje išoriniame-užpakaliniame paviršiuose galėjo atsirasti nukentėjusiajam griūnant ir atsitrenkiant į kietą paviršių (t. 1, b. l. 67-68);

- A. F. muštinės žaizdos viršutinės lūpos gleivinėje ir kairio antakio srityje, nubrozdinimas nosies nugarėlėje, kraujosruvos akių vokuose, nubrozdinimas su aplinkine kraujosruva galvos kairėke pusėje; sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, padaryti 3 trauminiais poveikiais (t. 1, b. l. 74-75).

Iš alkotesterio kvito matyti, kad J. K. 2012-03-03 d 22.07 val. buvo nustatytas 1,78 promilių girtumo laipsnis (t. 1, b. l. 117).

Vertindamas byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, teismas pripažįsta, kad J. K. veikdamas kartu su nenustatytu asmeniu panaudojant fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu užvaldė svetimą A. T. turtą. J. K. teisme savo kaltę pripažino iš dalies teigdamas, kad smurtą naudojo, striukę suplėšė ir turtą užvaldė savarankiškai veikdamas vienas, tačiau tokius kaltinamojo parodymus paneigia kiti bylos duomenys. A. T. tyrimo metu ir teisme vienodai teigė, kad buvo užpultas dviejų asmenų, kurių vienas užlaužė rankas, o kitas paėmė alų. Nukentėjusysis tvirtino, kad iš jo kišenės buvo ištraukti pinigai, kurių pamesti jis negalėjo. Kaltinamieji T. G. ir A. R. teisme parodė, kad atėję į bendrabutį matė geriamą alų „Tornado“. Tokie nukentėjusiojo A. T. parodymai, kuriuos atitinka kitų nukentėjusiųjų A. F. ir D. K. nurodyti duomenis apie tai, jog įvykio vakarą A. T. nurodė jiems savo apiplėšimo aplinkybes, taip pat T. G. ir A. R. parodymai apie matytą alų patvirtina padarytą nusikalstamą veiką ir J. K. kaltę dėl to.

Veikos padarymo metu J. K. prieš nukentėjusįjį A. T. panaudojo fizinį smurtą, t. y. užlaužė rankas ir susigrūmė, taip atėmė nukentėjusiajam galimybę priešintis, besigrumiant suplėšė nukentėjusiojo striukę. Šio įvykio metu buvo pagrobti nukentėjusiojo pinigai ir 6 buteliai alaus, t. y. kitam asmeniui priklausantis turtas. Įvertinus tai J. K. nusikalstama veika atitinka nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, nes jis svetimą turtą neteisėtai užvaldė plėšimo būdu.

Be to, teismas iš duomenų visumos nustatė, kad J. K., T. G., K. R., A. R. ir V. D. veikdami kartu viešoje vietoje įžūliu elgesiu, t. y. smurtiniais veiksmais, suduodami smūgius nukentėjusiesiems A. T. ir A. F., kuriems dėl to buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, o nukentėjusiajam D. K. dėl suduotų T. G. smūgių beisbolo lazda buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, sulaužant A. F. mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Tuo pačiu metu T. G. suduodamas D. K. beisbolo lazda per kairės rankos alkūnę padarė nukentėjusiajam alkūnkaulio lūžį, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokią tiesą byloje patvirtina kaltinamųjų ir nukentėjusiųjų parodymai apie kilusį konfliktą ir muštynes, jų dalyvius ir sukeltas pasekmes. Visi šie duomenys atitinka tarpusavyje, gauti ir surinkti teisėtu būdu, jų visuma pakankama J. K., T. G., K. R., A. R. ir V. D. padarytos veikos faktinėms aplinkybėms atskleisti ir jų kaltei pagrįsti. J. K. teisme prisipažino dalyvavęs muštynėse, kurių metu smūgiavo jam, sudavė ir jis. T. G. teisme pripažino, kad radęs beisbolo lazdą šią naudojo konflikto metu, kažkam trenkė per ranką siekdamas išmušti peilį, vėliau su lazda vaikinėsi A. T., kuris lazdą atėmė, ir jis pabėgo. K. R. teisme parodė, kad pamatęs muštynes kažkuriam nukentėjusiajam vieną kartą trenkė į galvos sritį ranka. A. R. teismui parodė, kad sudavė keletą smūgių vienam ir kitam nukentėjusiajam, į muštynes prisijungė ir V. D.. V. D. teisme parodė, kad išėjęs į lauką ir pamatęs muštynes porą kartų trenkė nukentėjusiajam A. T.. Analizuodamas kaltinamųjų parodymus teismas nustatė, kad juose ne vienodai buvo aiškinamos įvykio aplinkybės, todėl faktinę tiesą, dalyvavusius asmenis ir suduotų smūgių skaičių nustatė atsižvelgdamas į nukentėjusiųjų parodymus. A. T. parodė, kad nuėjus aiškintis prie 10 bendrabučio dėl pagrobto turto juos užpuolė kaltinamieji, T. G. pribėgęs su lazda trenkė jam į koją, V. D. trenkė jam du kart į veidą kumščiu, po įvykio jam A. F. sakė apie atimtą piniginę ir sulaužytą telefoną, o Deividas minėjo turėjęs sulankstomą peilį, kurį atėmė. Nukentėjusysis A. F. parodė, kad prasidėjus muštynėms jam buvo suduoti smūgiai ir jis pabėgo. Nukentėjusysis D. K. teisme parodė, kad nuėjus susigrąžinti iš Antano pagrobtus daiktus, iš laiptinės pasipylė daug žmonių, jam su lazda buvo suduota į alkūnę, į koją. Tyrimo metu D. K. pripažino, kad jam buvo spirta į veidą. Nukentėjusiesiems suduotų smūgių skaičių ir padarytus sužalojimus patvirtina medicinos specialistų išvados. Nukentėjusiųjų parodymus apie naudotą lazdą bei pagrobtą A. F. piniginę patvirtina apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys. Muštynių faktą teisme patvirtino liudytojas J. V.. Šie duomenys, kuriuos teismas įvertino kaip visumą juos logiškai jungiant vieną su kitais, patvirtina konfliktą ir kilusias muštynes, kurių metu nukentėjusiųjų atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas.

Dėl kaltinamųjų veiksmų buvo sutrikdyta vieša tvarka, pažeistos visuomenėje priimtinos elgesio ir bendravimo taisyklės, parodyta nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdyta visuomenės rimtis, ką patvirtina kilusi sumaištis ir priverstinis policijos pareigūnų iškvietimas. Įvertinus tai teismas pripažįsta, kad J. K., T. G., K. R., A. R. ir V. D. bendrais veiksmais įvykdė nusikalstamą veiką, kuri teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį.

T. G. kilusio konflikto metu nukentėjusiajam D. K. beisbolo lazda suduodamas per kairės rankos alkūnę padarė specialistų nustatytą nukentėjusiajam kūno sužalojimą, kvalifikuotą kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Įvertinus tai, kad suduodamas lazda T. G. pradžioje neturėjo chuliganiško tikslo, bet asmenines paskatas išmušti peilį, jo tyčiniai veiksmai šioje dalyje atitinką nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. Šioje vietoje teismas pažymi, kad įvertinus kaltinamųjų ir nukentėjusiųjų parodymus yra pagrindas pripažinti, jog D. K. įvykio metu turėjo peilį, nors pats tai teismui neigė, ką teismas vertina kritiškai.

Remiantis baudžiamojoje byloje pateiktomis gydymo įstaigų pažymomis (t. 1, b.l. 166, 167, 168, t. 2, b.l. 37, 38, 39, 86, 87, 88, 110, 111, 112, 131, 132, 133) kaltinamieji yra pakaltinami, todėl būdami įstatymo numatyto amžiaus jie pagrįstai patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

J. K., T. G., K. R., A. R. ir V. D. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl viešos tvarkos pažeidimo teismas pripažįsta tai, kad jie pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo draudžiamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, ką įrodė pripažindami kaltę ir padarytą žalą, sutikdami atlyginti jos dalį, taip siekiant sušvelninti nusikalstamas pasekmes (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kartu teismas įvertinęs nukentėjusiųjų elgesį, įvykio metu D. K. turėtą peilį kaltinamiesiems kaip atsakomybę lengvinančią aplinkybę pripažįsta tai, kad jų veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys (LR BK 59 str. 1 d. 6 p.).

J. K., T. G., K. R., A. R. ir V. D. atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas įvertinęs kiekvieno jų veiksmų pobūdį ir laipsnį pripažįsta tai, kad šią veiką jie padarė veikdami bendrininkų grupėje (LR BK 60 str. 1 d. 1 p.).

J. K. teisme nepripažino visų plėšimo nusikalstamos veikos objektyvių požymių, todėl teismas neturi pagrindo kaip baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti kaltės prisipažinimo. Be to, J. K. neblaivumas ir jo laipsnis buvo užfiksuotas objektyviais duomenimis, apsvaigimas alkoholiu tiek kaltinamojo pripažinimu, tiek teismo įsitikinimui turėjo įtakos šio asmens nusikalstamų veikų padarymui, kuo remiantis teismas atsakomybe sunkinančia aplinkybe dėl visų padarytų veikų pripažįsta tai, kad J. K. nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Pagrindų atleisti kaltinamuosius nuo baudžiamosios atsakomybės teismas nenustatė. Skirdamas jiems bausmę teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, jų kaltės formą ir rūšį, kaltinamųjų asmenybes, kiekvieno jų kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

J. K. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, kurių viena priskiriama nesunkių nusikaltimų, kita apysunkių nusikaltimų kategorijai. Visos veikos yra baigtos, abi jas įvykdė bendrininkų grupėje atlikdamas vykdytojo veiksmus. J. K. praeityje teistas du kartus, tačiau veikos padarymo metu teistumas jam buvo išnykęs (1 t., b. l. 148). Jis baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 151-155), nevedęs, yra dirbantis, kaltę pripažino. Įvertinęs šias aplinkybes, taip pat tai, kad J. K. padarė dvi nusikalstamas veikas, pasikėsindamas ne tik į kitą asmenį bet ir į svetimą nuosavybę, prieš tai jau buvo ne kartą patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, todėl teismas net ir įvertinęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 55 str. nuostatas mato pagrindą siekdamas tinkamo bausmės tikslų įgyvendinimo skirti jam laisvės atėmimo bausmes, jų dydį nustatydamas arčiau minimalios ribos.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad J. K. veikas padarė teistumui išnykus, nuo įvykio iki šiol turimais duomenimis naujų nusikalstamų veikų nepadarė, yra dirbantis, sutiko atlyginti turtinę žalą, teismas mato pagrindą paskirtos bausmės vykdymą vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. atidėti, nes yra pakankamas pagrindas manyti, kad paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo, skiriant įpareigojimus, kurie padėtų įgyvendinti bausmės paskirtį. Įvertinus J. K. pareigą atlyginti padarytą žalą teismas kartu su įpareigojimais nuteistajam neskiria jokios baudžiamojo poveikio priemonės.

T. G. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai, nusikalto būdamas teistas, teistumui neišnykus, per lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką. Šiuo metu jis teistas 4 kartus, teistumas jam nėra išnykęs (2 t., b. l. 25), administracine tvarka baustas (2 t., b. l. 26-31), nevedęs, nedirbantis. Įvertinęs šias aplinkybes ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 56 str. nuostatas teismas siekdamas tinkamo bausmės tikslų įgyvendinimo T. G. priverstas skirti laisvės atėmimo bausmes.

Atsižvelgiant į tai, kad T. G. per netrumpą laiką nuo įvykio iki šiol turimais duomenimis naujų nusikalstamų veikų nepadarė, kaltę ir žalą pripažino, sutiko atlyginti jos dalį, teismas mato pagrindą paskirtos bausmės vykdymą vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. atidėti maksimaliam įstatymo n numatytam terminui su įpareigojimais, kurie padėtų įgyvendinti bausmės paskirtį. Įvertinus T. G. pareigą atlyginti padarytą žalą teismas kartu su įpareigojimais nuteistajam neskiria jokios baudžiamojo poveikio priemonės.

K. R., A. R. ir V. D. būdami neteisti padarė tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, bendrininkų grupėje buvo nusikaltimo vykdytojai. K. R. baustas administracine tvarka baustas (2 t., b. l. 78-82), vedęs, yra dirbantis. A. R. administracine tvarka baustas (2 t., b. l. 101-107), vedęs, nedirbantis. V. D. taip pat baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 125-128), nevedęs, nedirbantis ir teigė esąs registruotas darbo biržoje. Įvertinęs šias aplinkybes, padaryto nusikaltimo turinį, lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 55 str. nuostatas teismas siekdamas tinkamo bausmės tikslų įgyvendinimo pripažįsta, kad K. R., A. R. ir V. D. bus tinkamai nubausti kiekvienam skyrus kaip bausmę piniginę baudą, jos dydį nustatant arčiau minimalios ribos.

Kaltinamiesiems skirtos kardomosios priemonės kaip tinkamai įgyvendinančios savo tikslus paliktino siki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nukentėjusysis A. T. byloje pareiškė pretenzijas (civilinius ieškinius), kuriais prašo priteisti jam 260 litų turtinės žalos (t. 1, b. l. 60) ir 5000 litų neturtinės žalos (t. 1, b. l. 62) atlyginimą. Nukentėjusysis D. K. byloje pareiškė pretenzijas dėl 1000 litų neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 70). Nukentėjusysis A. F. byloje pripažintas civiliniu ieškovu dėl 260 litų turtinės žalos ir 5000 litų neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 78-79, 80-81).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.283 str. 2 d. numato, kad suluošinus ar kitaip sužalojus fizinį asmenį už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio asmens patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Įvertinęs šias nuostatas teismas pripažįsta, kad nukentėjusiųjų reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo yra teisėti, nors formaliai nepilnai atitinka civiliniams ieškiniams keliamų reikalavimų.

Spręsdamas civilinio ieškinio reikalavimus dėl 260 Lt A. T. ir 200 Lt A. F. turtinės žalos atlyginimo teismas nustatė, kad žala padaryta nusikalstamais veiksmais, pagrįsta nukentėjusiųjų parodymais, kuriuos teismas pripažino atitinkančiais tiesą, žalos dydis atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus. Kaltinamieji turtinę žalą pripažino ir sutiko atlyginti. Dėl šios priežasties teismas turtinės žalos reikalavimus patenkina visiškai ir juos priteisia iš žalą padariusių asmenų – nukentėjusiajam A. T. iš nustatyto kaltininko J. K., nukentėjusiajam A. F. solidariai iš nusikalstamus veikus bendrai atlikusių visų kaltinamųjų.

Spręsdamas civilinio ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiesiems teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio nuostatas, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai. Specialistų nustatyti kūno sužalojimai, taikytas gydymas, nukentėjusiųjų nurodytos aplinkybės apie patirtus smūgius patvirtina, kad A. T., D. K. ir A. F. dėl sukeltų pasekmių sveikatai patyrė fizinį skausmą, įprasto gyvenimo būdo nepatogumus, nedarbingumą ir diskomfortą dėl to. Dėl šios priežasties teismas pripažįsta, kad nukentėjusiųjų pareikšti reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįsti, atitinka neturtinės žalos turinį ir turi būti tenkintini. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą teismas atsižvelgia į nusikalstama veika sukeltas nukentėjusiesiems pasekmes, kurios A. T. ir A. F. įvertintos kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, o D. K. kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, į kaltinamųjų veiksmų turinį ir tyčinę kaltės rūšį, į šalių turtinę padėtį, priteistos turtinės žalos dydį. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusieji reikalavo neturtinės žalos pavidalu atlyginti jiems transporto ir vaistų išlaidas, D. K. prašė atlyginti masažų išlaidas ir pinigus, kuriuos mokėjo gydytojams, kas sudaro turtinės žalos turinį. Be to, teismas išnagrinėjęs bylą pripažino, kad kaltinamųjų veiksmams įtakos turėjo rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, noras netinkamu būdu aiškintis ir šalinti nusikalstamos veikos aplinkybes bei pasekmes. Įvertinus visą tai, nenustatytus liekamuosius reiškinius nukentėjusiųjų sveikatai, šalių amžių, taip pat įvertinus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas civilinius reikalavimus dėl neturtinės žalos tenkina tik iš dalies, ją įvertindamas ir priteisdamas solidariai iš visų kaltinamųjų A. T. 200 Lt, D. K. 300 Lt ir A. F. 200 Lt.

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškė 240,13 Lt civilinį ieškinį dėl gydymo išlaidų atlyginimo. Civilinio ieškini reikalavimas pagrįstas pateiktais medicinos dokumentais (t. 1, b. l. 36-40). Pagal Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įstatymo 9, 30, 31 str. dėl nusikalstamos veikos sužaloto asmens sveikatos priežiūros išlaidos, apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, išieškomos Valstybinei ligonių kasai nepriklausomai nuo žalą padariusio asmens kaltės formos. Civilinis ieškinys tenkintinas, nes žala padaryta bendrais J. K., T. G., K. R., A. R. ir V. D. nusikalstamais veiksmais, todėl šie asmenys privalo solidariai atlyginti Valstybinei ligonių kasai 240,13 Lt dydžio nukentėjusiųjų A. T., D. K. ir A. F. gydymo išlaidas.

Tyrimo metu kaip nusikalstamos veikos įrankis buvo paimta beisbolo lazda, kuri perduota saugojimui į Vilniaus apskrities Logistikos skyriaus Centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, esančią Buivydiškių g. 19, Vilniuje (t. 1, b.l. 33). Šio daikto priklausomybė nenustatyta, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu medinė lazda sunaikintina.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str.

Rezoliucinė dalis

n usprendė:

J. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį ir skirti 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo.

J. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį ir skirti 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu galutinę bausmę J. K. skirti 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 str. ir 66 str. į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką 2012-03-04 iki 2012-03-16.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d., 2 d. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dviems) metams, įpareigojant J. K. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką tęsti darbą (dirbti) ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

T. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį ir skirti 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo.

T. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį ir skirti 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu T. G. skirti 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. paskirtą bausmę subendrinus dalinio sudėjimo būdu su Šalčininkų r. apylinkės teismo 2011-03-29 nuosprendžiu ir Vilniaus apygardos teismo 2011-05-26 nuosprendžiu paskirta neatlikta bausmės dalimi ir skirti 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 3 d., 9 d. bausmę subendrinus su 2012-03-09 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme visiško sudėjimo būdu ir skirti 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimą bei 10 MGL (vieno tūkstančio trijų šimtų litų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 9 d., 65 str. ir 66 str. į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2012-03-08 iki 2012-03-09 kaip atliktą vieną laisvės atėmimo dieną bei pagal 2012-03-09 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą atliktą 2 MGL dydžio baudos bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d., 2 d. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trims) metams, įpareigojant T. G. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

K. R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį ir skirti 8 MGL (1040 Lt) dydžio baudą, ją sumokant per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

A. R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį ir skirti 8 MGL (1040 Lt) dydžio baudą, ją sumokant per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

V. D. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį ir skirti 8 MGL (1040 Lt) dydžio baudą, ją sumokant per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Iš J. K. priteisti A. T. 260 Lt (du šimtus šešiasdešimt litų) turtinės žalos atlyginimą.

Iš J. K., T. G., K. R., A. R. ir V. D. solidariai priteisti: A. T. 200 Lt (du šimtus litų) neturtinės žalos atlyginimą, D. K. 300 Lt (tris šimtus litų) neturtinės žalos atlyginimą, A. F. 200 Lt (du šimtus litų) turtinės žalos ir 200 Lt (du šimtus litų) neturtinės žalos atlyginimą, Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 240,13 (du šimtus keturiasdešimt kitų ir trylika centų) turtinės žalos atlyginimą už gydymo išlaidas.

Nuosprendžiui įsiteisėjus medinę beisbolo lazdą, saugomą Vilniaus apskrities Logistikos skyriaus saugykloje, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.