- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-04-13
- Bylos Nr.
- 2A-176/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Čekanauskaitė, Marytė Mitkuvienė, Gintaras Pečiulis
- Trečiasis asmuo
- L. G.
- Ieškovas
- G. P.
- Atsakovas
- viešosios įstaigos Kauno
- Advokatai
- Singrida Samoškienė
- Kategorijos
- 44.24.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio
viešajame teismo posėdyje apeliacine proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. P. ir atsakovo viešosios įstaigos Kauno medicinos universiteto klinikų apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 25 d. sprendimo, civilinėje byloje Nr. 2-71-510/2009 pagal ieškovės G. P. ieškinį atsakovui viešajai įstaigai Kauno medicinos universiteto klinikoms, tretysis asmuo – L. G. , dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė G. P. kreipėsi į teimą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikų 150000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Ji nurodė, kad 2002 m. birželio mėn. viduryje jai atsirado rožinės spalvos juostelė ant dešinės kojos piršto. 2002 m. liepos 9 d. ieškovė nuvyko į Klinikas ir kreipėsi į gydytoją L. G. . Tą pačią dieną gydytoja pasakė ieškovei, kad nėra nieko blogo, tačiau reikia atlikti detalesnę analizę. Gydytoja nusprendė paguldyti ieškovę į Klinikas planine tvarka, t.y., liepos 15 d. Po trijų dienų buvo atlikta angiograma. Kadangi tuo metu ieškovė nebuvo gydoma, pavadavęs gydytojas ją išleido į namus iki pirmadienio. Jis nurodė, kad ieškovės būklė yra gera, todėl savaitgalį gali praleisti namuose. 2002 m. liepos 22 d. ieškovei sugrįžus į ligoninę, gydytojai pasakė, kad ji bus operuojama kitą dieną. 2002 m. liepos 23 d. gydytojai atliko pirmą operaciją, kitą dieną atliko pakartotinę operaciją. 2002 m. liepos 25 d. gydytojai atliko trečią operaciją, kurios metu ieškovė neteko kojos. Nei prieš vieną operaciją ieškovei nebuvo išaiškinta galimos operacijos pasekmes bei nebuvo prašoma duoti sutikimą kojos amputacijai. Valstybinė medicininio audito inspekcija prie Sveikatos apsaugos ministerijos nustatė kokybiškos sveikatos priežiūros trūkumus. Gydytoja L. G. gydymo stacionare istorijoje nenurodė dėl kokių priežasčių 2002 m. liepos 23 d. atlikta operacija buvo neefektyvi. Buvo pažeistos ieškovės teisės į informaciją ir kokybišką sveikatos priežiūrą. 2002 m. liepos 9 d. buvo ieškovei nustatyta prasidedanti gangrena, tačiau gydytojai hospitalizavo ją planine tvarka. Be to, nėra duomenų, įrodančių, kad ieškovė sutiko su kojos amputacija. Gydytoja L. G. padarė ieškovei žalą kaltais veiksmais, t.y., ji nesuteikė kokybiškos medicininės paslaugos, neįdėjo maksimalaus atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikacijos laipsnio bei neinformavo ieškovės apie galimas pasekmes. Aplinkybė, kad ieškovė buvo guldoma planine tvarka, patvirtina, kad ieškovės kojos būklė buvo gera. Gydytojams nepakako turimų duomenų, kad teisingai įvertinti ieškovės ligą. Tai reiškia, kad buvo būtini papildomi tyrimai prieš kitą operaciją. Iki atvykstant į stacionarą, ieškovė puikiai vaikščiojo, kas pažymėta ir ligos istorijoje, todėl ji būtų atsisakiusi nekokybiškų operacijų. Kojos amputacija ieškovei sukėlė dideles dvasines kančias. Ieškovė nebesijaučia pilnaverčiu žmogumi, ja turi rūpintis kiti asmenys. Ieškovė negali ramiai miegoti, nuolat turi lankytis pas gydytojus.
Atsiliepimas
Atsakovas VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikos prašė ieškovės ieškinį atmesti ir nurodė, kad klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo už netinkamą sveikatos priežiūros paslaugų suteikimą nebuvo nagrinėtas Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijoje. Atsakovo teigimu, ieškovei buvo savalaikiai ir tinkamai suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos. Visos operacijos atspindi maksimalias Klinikų darbuotojų pastangas gelbėti ieškovės G. P. sveikatą. Nėra Klinikų darbuotojų kaltės, panaudojus visas galimybes, kojos išsaugoti nepavyko, nes buvo siekiama išgelbėti ieškovės gyvybę.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2009 m. gegužės 25 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies - priteisė ieškovei iš atsakovo 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Teismas nurodė, kad tam, jog išsiaiškinti, ar ieškovei buvo sutekta kvalifikuota sveikatos priežiūra, reikalingos specialios medicinos žinios, todėl teismas 2006 m. spalio 3 d. nutartimi paskyrė teismo medicinos ekspertizę ir pavedė ją atlikti A.Garmaus teismo medicininių tyrimų biurui atlikti. Ekspertizę atlikę ekspertai 2006 m. spalio 24 d. ekspertizės akte konstatavo, kad ieškovės hospitalizacija, klinikiniai tyrimai bei pirmoji operacija buvo uždelsti, o tai pilnai galėjo sąlygoti išeminių pokyčių progresavimą dešinėje kojoje. Atsakovo atstovams pareiškus nuomonę, jog šią ekspertizę atlikę ekspertai neturi specialių kojų kraujagyslių chirurgijos žinių, teismas 2007 m. balandžio 25 d. nutartimi paskyrė pakartotinę ekspertizę bei pavedė ją atlikti Vilniaus Universiteto kraujagyslių chirurgijos klinikai. Šios įstaigos ekspertai 2008 m. sausio 22 d. ekspertizės akte padarė išvadą, kad nėra jokių netinkamų atsakovo veiksmų, galėjusių būti galūnės amputacijos priežastimi. Šia aplinkybę taip pat patvirtino ir trečioji Kauno apygardos teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutartimi skirta deontologinė ekspertizė, kurią atliko Mykolo Romerio Universiteto teismo medicinos instituto Vilniaus skyrius. 2008 m. birželio 13 d. ekspertizės akte nurodoma, kad hospitalizavus ieškovę skubos tvarka, išgelbėti galūnę arba sumažinti galūnės amputacijos aukštį nepavyktų, nes 2 savaičių trukęs pasiruošimas iš esmės ligos eigos nepablogino. Taigi, 2008 m. sausio 22 d. ir 2008 m. birželio 13 d. ekspertizės aktuose konstatuota, kad skubi hospitalizacija nebuvo būtina, jog pasirinkta ieškovės gydymo taktika atitinka visuotinai pripažintus kraujagyslių ligų chirurgijos gydymo metodus, pakartotinė operacija pasirinka teisingai, ir joks medikamentinis gydymas nebūtų išsaugojęs pacientei dešinės kojos. Teismas nurodė, kad remiantis asmens sveikatos istorijos Nr. C-703347 duomenimis ir atsakovo paaiškinimais, kurie patvirtinami paskutinių dviejų šioje byloje atliktų ekspertizių išvadomis, 2002 m. liepos 23 d. ir 24 d. operacijomis buvo siekiama išgebėti ieškovei koją, t.y. atstatyti kraujotaką, o kadangi aterosklerozė buvo pažengusi, atsirado ūmi galūnės išemija, todėl 2002 m. liepos 25 d. nepavykus atstatyti kraujotakos dešinėje kojoje, gelbėjant ieškovės gyvybę, buvo būtina ją amputuoti. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovės ieškinio teiginiai, kad atsakovas neinformavo jos apie ligos aplinkybes, gydymo metodus, operacijas ir jos pasekmes, kad atliko operacijas be ieškovės sutikimo, yra pagrįsti. CK 2.25 straipsnio 2 dalis numato, kad atlikti intervenciją į žmogaus kūną, pašalinti jo kūno dalis ar organus galima tik asmens sutikimu. Sutikimas chirurginei operacijai turi būti išreikštas raštu. Gydymas be paciento sutikimo yra neteisėtas veiksmas, sukeliantis teisinę atsakomybę. Tam, kad paciento sutikimas būtų galiojantis ir sukeltų tam tikrų teisinių padarinių, būtina, kad jis būtų duotas pacientui ar jo atstovui pagal įstatymą prieš tai gavus visapusišką informaciją. Teisinių padarinių sukelia tik informuotas sutikimas, t. y. sutikimas, gautas po to, kai gydytojas pacientui suteikė išsamią informaciją apie siūlomų gydymo metodų esmę, pobūdį, alternatyvių gydymo metodų galimybę ir pan. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė buvo ruošiama planinei operacijai, todėl buvo įmanoma numatyti visus galimus ir medicinos praktikai žinomus metodus bei iš anksto dėl jų gauti ieškovės sutikimą. Atsakovo atstovas A. Antuševas teismo posėdžio metu paaiškino, kad gydymo stacionare istorijoje yra ieškovės parašas, ir kad šis supažindinimas apima visas tyrimo ir gydymo komplikacijas, ir kad tuo metu prieš kiekvieną operaciją ligonių sutikimų dar nebuvo reikalaujama. Tretysis asmuo L. G. taip pat patvirtino, kad gydymo stacionare istorijoje ieškovė pasirašė hospitalizavimo metu, ir kad daugiau jokių supažindinimų nebuvo, nes tuo metu atsakovas dar neturėjo reikalingų dokumentų formų. Teismo vertinimu, šis supažindinimas neįrodo, kad ieškovė buvo tinkamai informuota apie gydymą, o taip pat negali būti prilygintas ieškovės sutikimams dėl operacijų (tame tarpe ir dėl kojos amputacijos), nes supažindinimo tekste jokių duomenų apie konkrečias operacijas nėra. Teismas pripažino, kad kojos amputacija ieškovei sukėlė dideles kančias, tačiau šie padariniai nėra netinkamo ieškovės gydymo pasekmė. Todėl teismo manymu atsakovas privalo atlyginti ieškovei neturtinę žalą tik dėl to, jog atsakovas, pažeisdamas aukščiau paminėtų teisės aktų reikalavimus, nesuteikė ieškovei tinkamos informacijos apie jos sveikatos būklę, ligos diagnozę, medicininio tyrimo duomenis, gydymo metodus, gydymo prognozę bei negavo rašytinių sutikimų operacijoms. Šiuo konkrečiu atveju tarp informavimo nebuvimo, rašytinių sutikimų negavimo ir kojos amputacijos nėra priežastinio ryšio, nes kojos amputacijos objektyviai nebuvo įmanoma išvengti. Šie pažeidimai yra formalaus pobūdžio ir sudaro pagrindą priteisti iš atsakovo ieškovei 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovė kreipėsi į teismą 2006 m. balandžio 6 d., t. y. praleidusi sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą. Ieškovės G. P. atstovė teismo posėdžio metu prašė atnaujinti trejų metų senaties terminą, jeigu teismas laikys, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas. Teismo vertinimu, kojos amputacija ieškovei apsunkino galimybes surinkti reikalingus įrodymus ir paduoti ieškinį per CK 1.125 straipsnio 8 dalyje trejų metų ieškinio senaties terminą. Teismas šią aplinkybę pripažino svarbia termino praleidimo priežastimi, sudarančia pagrindą ieškinio senaties terminą atnaujinti.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 25 d. sprendimo dalį, kuria ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies ir ieškinį atmesti visiškai. Apeliacinį skundą atsakovas grindžia šiais motyvais:
1. Tuo metu galiojusio Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 6 straipsnis reglamentuoja paciento teisę gauti iš gydymo įstaigos informaciją apie jo gydymo eigą. Gydant ieškovę klinikose, ji buvo pasirašytinai supažindinta su jos gydymo eiga ir galimomis pasekmėmis. Tai patvirtino ir ieškovę gydžiusi gydytoja L. G. . Teisės aktai nenumato paciento sutikimo su gydymo eiga formos ir tipinio pavyzdžio.
2. Ieškovė praleido trejų metų ieškinio senaties terminą, kurį atsakovas prašė taikyti šioje byloje. Teismas šioje byloje svarstė ieškinio senaties klausimą, tačiau be pagrindo nutarė jį atnaujinti.
3. Teismas nepagrįstai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, nes neatsižvelgė į ieškovės patenkintų ir nepatenkinti ieškinio reikalavimų dydį. Teismas nepagrįstai didžiąją dalį bylinėjimosi išlaidų priteisė iš atsakovo.
4. Sveikatos priežiūros paslaugos Klinikose ieškovei buvo suteiktos laiku ir kvalifikuotos. Išvengti kojos amputacijos medikamentais nebuvo galima ir norint išsaugoti ieškovės gyvybę teko koją amputuoti. Ieškovė apie gydymą informuota tinkamai. Todėl atsakovas negali būti įpareigotas atlyginti neturtinę žalą.
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 25 d. sprendimą ir ieškinį patenkinti visiškai. Apeliacinį skundą ieškovė grindžia šiais motyvais:
1. Gydymo stacionare istorijoje nenurodyta dėl kokių priežasčių 2002 m. liepos 23 d. atlikta operacija buvo neefektyvi, nepažymėta, ar trombozė dešinėje kojoje buvo ankstesnių neefektyvių operacijų pasekmė. Nurodytų įrašų nebuvimas, paneigia teismo išvadą, jog gydytoja L. G. medicinines paslaugas teikė dedant maksimalias atidumo, rūpestingumo, dėmesingumo ir atsargumo pastangas.
2. Priešingai, nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, antrosios ir trečiosios ekspertizės aktuose išdėstyti ekspertų atsakymai į teismo pateiktus klausimus nebuvo pagrįsti išsamia visos apeliantės medicininės dokumentacijos analize, kiekvienas išvados teiginys nebuvo pagrįstas objektyviais tyrimo metu gautais duomenimis ir motyvuotas.
3. Gydytoja L. G. netinkamai tvarkydama ieškovės medicininę dokumentaciją, nerūpestingai ir nedėmesingai elgdamasi su ieškove tiek priešoperaciniais, tiek ir pooperaciniais laikotarpiais atidžiai ieškovės nestebėdama, sąmoningai pažeidė savo kaip gydytojos pareigą elgtis kvalifikuotai ir rūpestingai.
4. Teisiškai nemotyvuotas teismo teiginys, kad pagal visuotinai pripažintus medicinos praktikos ir mokslo principus arba standartus buvo pasirinktas optimaliausias gydymo būdas.
5. Amputaciją lėmė pavėluota kraujotakos atkūrimo intervencija, stebėjimo stoka priešoperaciniais ir pooperaciniais laikotarpiais, reikiamų tyrimų neatlikimas, neoptimalus operacijos metodo pasirinkimas ir operacijos atlikimas neturint ieškovės sutikimo.
6. Nagrinėjamu atveju žala buvo padaryta vienai iš pačių svarbiausių žmogaus gėrių – sveikatai. Dėl amputacijos, kurią lėmė neteisėti, aukščiau išvardinti veiksmai, ieškovė patyrė didelius išgyvenimus, kurių pasekmės ją lydi ir lydės visą likusį gyvenimą. Todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos turėtų būti tenkinamas maksimaliai, t.y. priteisiant visą reikalaujamą 150000 Lt sumą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė prašo jo netenkinti ir nurodo, kad jis nepagrįstas dėl jos apeliaciniame skunde nurodytų motyvų.
Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas prašo ieškovės apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepimą į apeliacinį skundą atsakovas grindžia šiais motyvais:
1. Pacientė turėjo daugybę ligų, todėl gydytoja pasirinko mažiau traumatišką gydymo būdą. Mokslinėje literatūroje iki šių dienų nėra vieningos nuomonės ką naudoti šuntavimui: veną ar kraujagyslių protezą. Kraujagyslių protezo naudojimas neturėjo esminės įtakos ankstyvai šunto trombozei.
2. Prieš operacijos atlikimą buvo atliktas ieškovės kojos kraujotakos įvertinimas, t.y. buvo atlikta angiografija. Tai rodo, kad gydant ieškovę buvo atliktos visos medicininės procedūros, kad būtų galima nustatyti ieškovės sveikatos būklę ir taikyti adekvačias gydymo priemones.
3. Gydytojai profesinių pareigų žymėti tyrimo ir gydymo rezultatus medicinos dokumentuose nepažeidė, nes pacientė buvo nuolat stebima, apžiūrima, o jos būklė aprašoma gydymo stacionare istorijoje.
4. Teiginys, kad protezo naudojimas didina infekcijos riziką yra kontraversiškas. Priešingai, protezo naudojimas sumažina žaizdų supūliavimo riziką.
Motyvuojamoji dalis
Atsakovas apeliacinis skundas tenkintinas. Ieškovės apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str. 1 d.). Apeliantų skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).
Iš bylos medžiagos matyti, kad 2002 m. liepos 9 d. ieškovę konsultavo VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikų gydytoja L. G. . 2002 m. liepos 15 d. ieškovė dėl aterosklerozės, dešinės paviršinės šlaunies arterijos okliuzijos, prasidedančios pėdos gangrenos buvo hospitalizuota VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikose. 2002 m. liepos 18 d. atlikus arteriografiją, 2002 m. liepos 23 d. gydytoja L. G. atliko operaciją, kurios metu virš kelio sąnario protezu buvo sujungtos dešinės kojos šlaunies ir pakinkto arterijos. 2002 m. liepos 24 d. buvo atlikta pakartotinė operacija, kurios metu buvo suformuotas šuntas iš šlaunies arterijos į pakinklio arteriją žemiau kelio sąnario. Dėl kraujavimo iš pjūvio vietos tą pačią dieną buvo dar kartą atlikta operacija. 2002 m. liepos 25 d. ieškovei ties šlaunimi buvo amputuota koja.
Kaip jau minėta, ieškovė nurodo, kad amputaciją lėmė pavėluota kraujotakos atkūrimo intervencija, stebėjimo stoka priešoperaciniais ir pooperaciniais laikotarpiais, reikiamų tyrimų neatlikimas, neoptimalus operacijos metodo pasirinkimas ir operacijos atlikimas neturint ieškovės sutikimo.
Tam, kad išsiaiškinti, ar ieškovei buvo suteikta kvalifikuota sveikatos priežiūra, reikalingos specialios medicinos žinios, todėl sprendžiant šį klausimą vadovaujamasi byloje atliktų ekspertizių išvadomis. Iš bylos medžiagos matyti, kad Kauno apygardos teismas 2006 m. spalio 3 d. nutartimi paskyrė teismo medicinos ekspertizę ir pavedė ją atlikti A.Garmaus teismo medicininių tyrimų biurui. Ekspertizę atlikę ekspertai 2006 m. spalio 24 d. ekspertizės akte nustatė, kad ieškovės hospitalizacija, klinikiniai tyrimai bei pirmoji operacija buvo uždelsti, o tai pilnai galėjo sąlygoti išeminių pokyčių progresavimą dešinėje kojoje. Atsakovui nurodžius, jog minėta ekspertize vadovautis nereikėtų, nes ją atlikę ekspertai neturi specialių kojų kraujagyslių chirurgijos žinių, Kauno apygardos teismas 2007 m. balandžio 25 d. nutartimi paskyrė pakartotinę ekspertizę bei pavedė ją atlikti Vilniaus Universiteto kraujagyslių chirurgijos klinikai. Vilniaus Universiteto kraujagyslių chirurgijos klinikos ekspertai 2008 m. sausio 22 d. ekspertizės akte padarė išvadą, kad nėra jokių netinkamų atsakovo veiksmų, galėjusių būti galūnės amputacijos priežastimi. Ieškovės prašymu Kauno apygardos teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutartimi buvo paskirta trečia deontologinė ekspertizė, kurią atliko Mykolo Romerio Universiteto teismo medicinos instituto Vilniaus skyrius. Trečiąją ekspertizę atlikę ekspertai nurodė, kad hospitalizavus ieškovę skubos tvarka, išgelbėti galūnę arba sumažinti galūnės amputacijos aukštį nepavyktų, nes 2 savaičių trukęs pasiruošimas iš esmės ligos eigos nepablogino. Taigi, antrosios ir trečiosios ekspertizės aktuose nurodyta, kad skubi hospitalizacija nebuvo būtina, o pasirinkta ieškovės gydymo taktika atitinka visuotinai pripažintus kraujagyslių ligų chirurgijos gydymo metodus, pakartotinė operacija pasirinka teisingai, ir joks medikamentinis gydymas nebūtų išsaugojęs pacientei dešinės kojos. Todėl apeliantės teiginys, jog amputaciją lėmė pavėluota kraujotakos atkūrimo intervencija, stebėjimo stoka priešoperaciniais ir pooperaciniais laikotarpiais vertintinas kaip nepagrįstas.
Teisėjų kolegijos nuomone, nepagrįstas apeliantės teiginys, kad antrosios ir trečiosios ekspertizės aktuose išdėstyti ekspertų atsakymai į teismo pateiktus klausimus nebuvo pagrįsti išsamia visos apeliantės medicininės dokumentacijos analize, kiekvienas išvados teiginys nebuvo pagrįstas objektyviais tyrimo metu gautais duomenimis ir motyvuotas. Iš bylos medžiagos matyti (t. 2, b.l. 15-23, 67-84), atliekant antrąją ir trečiąją ekspertizes ekspertams buvo pateikti išsamūs duomenys apie ieškovės sveikatos būklę prieš ir po operacijos, nes jiems buvo pateikta gydymo stacionare istorijos Nr. 39770/02 ir Nr. 54219/2000, asmens sveikatos istorijos bei reikalinga medžiaga iš civilinių bylų, o ekspertizių išvados tinkamai motyvuotos. Remdamasi aukščiau išdėstytu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad antrosios ir trečiosios ekspertizės išvadomis abejoti nėra pagrindo, nes jos atliktos išsamiai ir tos srities specialistų.
Asmens sveikatos istorija Nr. C-703347 patvirtina, kad ieškovė sirgo lėtine periferinių arterijų liga. Šios ligos lėtinį procesą patvirtina dar 1999 metais atlikta rekonstrukcinė kairiosios kojos arterijų operacija. Prieš pirmąją operaciją 2002 m. liepos 18 d. ieškovei buvo atliktas arteriografijos tyrimas. Atsakovo atstovas paaiškino, kad prieš operaciją būtina atlikti arteriografijos tyrimą, kurį, palyginus su kitomis galimomis metodikomis, pasirinko kaip optimaliausią tyrimą, nurodantį arterijų nuotėkio baseiną blauzdoje ir pėdoje. 2002 m. liepos 18 d. intervencinės radiologijos procedūros protokole Nr. 650 nurodyta, kad nuotėkis į arterijas buvo blogas. Remiantis 2008 m. sausio 22 d. ekspertizės aktu, pagal tokius angiografijos radinius būtų pateisinama, jeigu net ir iš karto būtų pasiūlyta amputacija, todėl laikytina pagrįsta ir trečiosios 2008 m. birželio 13 d. ekspertizės akto išvada, kad ir hospitalizavus ieškovę skubos tvarka išgelbėti galūnę arba sumažinti galūnės amputacijos aukštį nepavyktų. Taigi, remiantis asmens sveikatos istorijos Nr. C-703347 duomenimis ir paskutinių dviejų šioje byloje atliktų ekspertizių išvadomis, 2002 m. liepos 23 d. ir 24 d. operacijomis buvo siekiama išgebėti ieškovei koją, t.y. atstatyti kraujotaką, o kadangi aterosklerozė buvo pažengusi, atsirado ūmi galūnės išemija, todėl 2002 m. liepos 25 d. nepavykus atstatyti kraujotakos dešinėje kojoje, gelbėjant ieškovės gyvybę, buvo būtina ją amputuoti. Todėl ieškovės teiginiai, jog gydymui buvo panaudotos neefektyvios priemonės ir reikėjo atlikti papildomus tyrimus, atmestini kaip nepagrįsti, nes atsakovas pasirinko optimaliausią gydymo būdą, kuris dėl ieškovės pažengusios ligos ir kitų gretutinių ligų buvo neefektyvus.
Ieškovė taip pat nurodo, kad neturtinę žalą patyrė ir dėl netinkamo atsakovo informavimo apie jos ligos aplinkybes, gydymo metodus bei atliko ieškovės operacijas be jos sutikimo.
Pagal tuo metu galiojusio Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalį, pacientas turi teisę į informaciją apie savo sveikatos būklę, ligos diagnozę, medicininio tyrimo duomenis, gydymo metodus ir gydymo prognozę. Šio įstatymo 8 straipsnyje nurodyta, kad pacientas negali būti gydomas prieš jo valią, nebent teikiant būtinąją medicinos pagalbą, jeigu pacientas yra be sąmonės ar dėl kitos priežasties negalima sužinoti jo valios ir gresia rimtas pavojus jo gyvybei ar sveikatai, tokia medicinos pagalba turi būti suteikta ir be paciento sutikimo. Gydymas be paciento sutikimo yra neteisėtas veiksmas, sukeliantis teisinę atsakomybę.
Atsakovas nurodo, kad gydant ieškovę klinikose, ji buvo pasirašytinai supažindinta su jos gydymo eiga ir galimomis pasekmėmis. Tai patvirtino ir ieškovę gydžiusi gydytoja L. G. . Teisės aktai nenumato paciento sutikimo su gydymo eiga formos ir tipinio pavyzdžio.
Iš bylos medžiagos matyti, kad gydymo stacionare istorijoje yra ieškovės parašas, tačiau kolegijos nuomone, šis supažindinimas neįrodo, kad ieškovė buvo tinkamai informuota apie gydymą, o taip pat negali būti prilygintas ieškovės sutikimams dėl operacijų (tame tarpe ir dėl kojos amputacijos), nes supažindinimo tekste jokių duomenų apie konkrečias operacijas nėra. Ieškovė buvo ruošiama planinei operacijai, todėl buvo įmanoma numatyti visus galimus ir medicinos praktikai žinomus metodus bei iš anksto dėl jų gauti ieškovės sutikimą. Tai patvirtina ir trečiojo asmens L. G. parodymai, kad gydymo stacionare istorijoje ieškovė pasirašė hospitalizavimo metu ir daugiau jokių supažindinimų nebuvo, nes tuo metu atsakovas dar neturėjo reikalingų dokumentų formų.
Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad civilinei atsakomybei kilti viena iš būtinų sąlygų yra priežastinis ryšys tarp asmens neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Priežastinis ryšys yra teisinė, o ne biologinė ar fizikinė kategorija. Yra ar ne priežastinis ryšys, sprendžia teismas, visapusiškai įvertinęs visus bylos faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. Vilniaus universiteto Santariškių klinikos, bylos Nr. 3K-3-556/2005). Civilinėje atsakomybėje pripažįstamas atsakomybės pagrindu ir netiesioginis priežastinis ryšys, kai žala atsiranda ne tiesiogiai iš neteisėtų veiksmų, bet yra pakankamai susijęs su žalingais padariniais. Svarstant, kokio laipsnio netiesioginis priežastinis ryšys yra svarbus civilinei atsakomybei, reikia vadovautis tuo, kad priežastinis ryšys yra civilinės atsakomybės sąlyga, jei nustatyta, kad žala yra neteisėtų veiksmų rezultatas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. balandžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. L. ir kt. v. Vilniaus miesto 5-asis notarų biuras ir kt., bylos Nr. 3K-3-614/2002; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Baldų rojus“ v. G. O., bylos Nr. 3K-3-197/2007; 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Kulnis ir kt. v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-476/2008).
Teisėjų kolegija sutinka su ieškove, kad dėl amputuotos kojos ji patyrė didelius skausmus, dvasinius išgyvenimus, ja turi rūpintis kiti asmenys. Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, šiuos neigiamus padarinius ieškovė patyrė dėl sunkios ligos, kurios pasekmė buvo kojos amputacija, o ne dėl neteisėtų gydytojų veiksmų, nes kaip jau minėta, gydymas buvo atliekamas pagal visuotinai pripažintus gydymo metodus. Nors byloje nustatyta, kad atsakovas pažeidė Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo nuostatas ir neinformavo ieškovės apie gydymą, nagrinėjamu atveju nėra priežastinio ryšio tarp žalos ir atsakovo neteisėtų veiksmų, nes žalos atsiradimo priežastis buvo kojos amputacija, o ne neinformavimas apie gydymą. Žalingi padariniai būtų atsiradę net ir tuo atveju, jeigu ieškovė būtų tinkamai informuota apie gydymo eigą , todėl ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo netenkintinas.
Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovas nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė taikyti ieškinio senaties terminą.
Reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2007 m. kovo 23 d. nutartyje Nr. 3k-3-121/2007 teisėjų kolegija pažymėjo, kad sprendžiant klausimą dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo, atkreiptinas teismo dėmesys į tai, kad nei CK, nei kituose įstatymuose nenurodytos aplinkybės (svarbios priežastys ieškinio senaties terminą praleisti), kurias nustačius būtų pagrindas atnaujinti pasibaigusį ieškinio senaties terminą. Įstatymuose taip pat neįvardyti kriterijai, pagal kuriuos galima būtų spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ginčo esmę, šalių elgesį bei kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Teisėjų kolegija pažymi, kad spręsdamas ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, teismas visų pirma turi išsiaiškinti ginčo šalių materialinių teisinių santykių pobūdį, nustatyti svarbių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą. Vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, ir šia prasme kiekvienu konkrečiu atveju taikytini ne vidutiniai, o individualūs elgesio standartai.
Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė kreipėsi į teismą 2006 m. balandžio 6 d., t.y. praleidusi sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą, nes savo teisių pažeidimą sieja su atsakovo gydytojų 2002 m. liepos 9 d. - 2002 m. liepos 25 d. atliktais veiksmais. Ieškovė prašė atnaujinti trejų metų senaties terminą. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog kojos amputacija ieškovei apsunkino galimybes surinkti reikalingus įrodymus ir paduoti ieškinį per CK 1.125 straipsnio 8 dalyje trejų metų ieškinio senaties terminą, todėl teismas pagrįstai šią aplinkybę pripažino svarbia termino praleidimo priežastimi, sudarančia pagrindą ieškinio senaties terminą atnaujinti (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).
Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas, ieškovės apeliacinis skundas netenkintinas, Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 25 d. sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo ieškinys atmestinas.
CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Netenkinus ieškovės ieškinio atsakovui priteistinos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patirtos bylinėjimosi išlaidos. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikos už antrąją ekspertizę sumokėjo 5000 Lt (1t., b.l. 168, t.2, b.l. 39), todėl ši suma atsakovui priteistina iš ieškovės.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n usprendžia:
Panaikinti Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.
Ieškovės G. P. ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės G. P. atsakovui Kauno medicinos universiteto klinikoms 5000 Lt bylinėjimosi išlaidų, sumokėtų pirmosios instancijos teisme.