- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-07
- Bylos Nr.
- A-438-418-13
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01482-2012-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Romanas Klišauskas (pran.), Ričardas Piličiauskas
- Pareiškėjas
- V. Ž.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinei medicinos ekspertizės komisijai, Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
- Kategorijos
- 1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 16.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. Ž. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinei medicinos ekspertizės komisijai ir Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl pažymos panaikinimo, įpareigojimo pakeisti įsakymą bei vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už visą priverstinės pravaikštos laiką.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
V. Ž. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos (toliau – CMEK) 2012 m. gegužės 4 d. pažymą Nr. 2255, įpareigoti Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą (toliau – Vilniaus AVPK) pakeisti 2012 m. gegužės 4 d. įsakymą Nr. 10-TE-322, t. y. šiame įsakyme nurodytą atleidimo pagrindą, pakeičiant vietoje žodžių „Vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir jo paties prašymu", įrašyti žodžius „Vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 4 punktu", priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką.
Skunde paaiškino, kad Vilniaus AVPK viršininkas, vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2012 m. gegužės 6 d. atleido pareiškėją iš Personalo skyriaus Personalo valdymo poskyrio specialistės vyresniosios inspektorės pareigų. Pareiškėja nesutinka su įsakyme nurodytu atleidimo pagrindu. Paaiškino, kad CMEK 2012 m. gegužės 4 d. priėmė ekspertinį sprendimą (pažyma Nr. 2255) dėl pareiškėjos sveikatos būklės tinkamumo tarnybai, kuriame nurodyta, kad „Tinkamas vidaus tarnybai pagal sąvade nustatytus tinkamumo sveikatos būklės reikalavimus. Negali eiti pareigų vidaus tarnyboje, kur tinkamumo sveikatos būklės reikalavimai nustatyti pagal sąvado II skiltį; gali eiti pareigas vidaus tarnyboje, kurioms tinkamumo sveikatos būklės reikalavimai nustatyti pagal sąvado III skiltis. Be teisės naudotis ginklu, kol tęsiama psichiatrinis medikamentinis gydymas". Pareiškėja rėmėsi Vidaus reikalų ministro 2008 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 1V-299 patvirtintu Specializuotosios medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašu. Paaiškino, kad pareiškėjos sveikatos būklę 2012 m. balandžio 24 d. oftalmologo kabinete tikrino Medicinos centro darbuotoja, kuri, pareiškėjos manymu, neturi gydytojo oftalmologo profesinės kvalifikacijos. Po pareiškėjos patikros darbuotoja pakvietė gydytoją P. P.. Abu nurodė, kad pareiškėja netinkama tolimesnei tarnybai ir gali nebetęsti gydytojų apžiūros. Taip pat informavo, kad jie nėra įgalioti priimti galutinį sprendimą, todėl pareiškėjai reikės 2012 m. balandžio 25 d. pakartotinai ateiti į Medicinos centrą, kai bus gydytoja A. G., kuri ir priims galutinį sprendimą - ekspertinę išvadą. Gydytojas P. P. pareiškėjos netikrino. Pareiškėjai 2012 m. balandžio 25 d. atvykus į Medicinos centrą ir užėjus į oftalmologo kabinetą, gydytoja A. G. pareiškėjos sveikatos būklės netikrino, tačiau informavo, kad pagal medicininius dokumentus pareiškėja yra tinkama tolesnei tarnybai tik pagal sąvado III skiltį. Pareiškėjai pasakius, kad 2012 m. balandžio 24 d. po apžiūros darbuotoja ir gydytojas jai pasakė, kad ji nėra tinkama tolesnei tarnybai apskritai, gydytoja A. G. supyko ir pakeltu tonu informavo pareiškėją, kad tik ji (A. G.) šiuo klausimu gali priimti sprendimus, o jeigu tiriamajai kyla klausimų, ji gali palydėti pareiškėją pas CMEK pirmininką. Pareiškėja pateikė gydytojai A. G. turimus medicininius dokumentus apie jos sveikatos būklę (Lietuvos ir Vokietijos UAB „Lirema" gydytojos L. S. pateiktą 2010 m. sausio 11 d. išvadą ir rekomendacijas, taip pat Akių klinikos „Novoye zreniye" 2012 m. kovo 27 d. atliktus tyrimus ir išvadas), tačiau gydytoja A. G. jų nevertino. Pareiškėja paprašė susitikimo su CMEK pirmininku dėl detalesnės informacijos, tačiau gydytoja A. G. pirma užėjo į kabinetą, o išėjusi pranešė pareiškėjai, kad ji su pirmininku susitikti negalės, tačiau galės dalyvauti CMEK posėdyje priimant ekspertinį sprendimą.
Pareiškėja teigė, kad gydytoja A. G. nesilaikė Specializuotosios medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo 22 punkte nustatytos pareigos gydytojams ekspertams (specialistams), turintiems profesinę kvalifikaciją, tikrinti tiriamuosius ekspertizės metu, tyrimą atlikti visapusiškai ir pilnutinai, neįgyvendino tvarkos aprašo 4.3 punkto nuostatų. Pareiškėjos turimi įrodymai (gydytojos A. G. liudijimas, 2012 m. balandžio 24 d. akių tikrinimo prietaisu išspausdintas lapelis (čekis), darbuotojos, dirbusios 2012 m. balandžio 24 d. ir tikrinusios pareiškėją, liudijimas, gydytojo P. P. liudijimas, Medicininės ekspertizės aktas, kurį pareiškėja ir gydytoja A. G. pasirašė 2012 m. balandžio 25 d., o ne iš karto po atliktos patikros 2012 m. balandžio 24 d.) patvirtina, kad gydytoja A. G. nedalyvavo pareiškėjos sveikatos tikrinime. Pareiškėja remiasi Specializuotosios medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo 56 punktu ir aiškina, kad buvo pažeista ekspertizės atlikimo tvarka. Ekspertizė atlikta 2012 m. balandžio 25 d., o pažyma Nr. 2255 yra 2012 m. gegužės 4 d. datos. Pažyma turėjo būti įforminta kitą darbo dieną. 2012 m. gegužės 4 d. ekspertinis sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Sveikatos būklės reikalavimų asmenims, pretenduojantiems į vidaus tarnybą, pageidaujantiems mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, kitose švietimo įstaigose Vidaus reikalų ministerijos siuntimu, bei vidaus tarybos sistemos pareigūnams sąvado, patvirtinto vidaus reikalų ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2003 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. IV-380/V-618 (2012 m. balandžio 6 d. įsakymo Nr. IV-291/V-308 redakcija) (toliau – Sąvadas), 8.3, 87.3 ir 80.1 punktais. Specializuotosios medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo 2 straipsnio 3 pastraipoje nurodyta, kad tinkamumas vidaus tarnybai - sveikatos būklės tinkamumo vidaus tarnybai nustatymas pagal Sąvadą. Sąvado 80.1 punkte nustatyta, kad pareigūnui tinkamumas eiti pareigas vidaus tarnyboje pagal III skiltį vertinamas individualiai, jei pareigūnui nustatytas abiejų akių ryškiai pasireiškiančios, progresuojančios ligos arba dažni paūmėjimai.
Pareiškėja akcentavo, jog Vilniaus AVPK Personalo skyriaus Personalo valdymo poskyrio specialisto pareigybės aprašyme, patvirtintame VPK viršininko 2010 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. 10-V-610, nustatyta, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas vykdo funkcijas bendroje veiklos srityje - personalo valdymo ir specialiojoje veiklos srityje - viešojo saugumo užtikrinime. Šios pareigybės aprašyme nustatyta, kad valstybės tarnautojas, einantis šias pareigas, turi atitikti tokius specialiuosius reikalavimus - privalo atlikti patvirtintą fizinio pasirengimo bei papildomų reikalavimų, susijusių su fiziniais ir praktiniais gebėjimais, lygį. Pareiškėja eidama pareigas jau nuo 2010 m. sausio 11 d. privalėjo vengti fizinio krūvio dėl didesnės rizikos tinklainės atšokai, ragenos gaubtumo didėjimui ir su tuo susijusio blogėjančio matymo. Rekomendaciją riboti fizinį krūvį pateikė ir CMEK gydytoja A. G.. Pareiškėja nurodė, kad bijodama netekti darbo, kiekvienais metais laikė privalomus fizinius normatyvus pareigūnams ir rizikuodavo savo sveikata. Nurodė į pareigybės aprašymo 7.10 punkto nuostatas, kuris patvirtina, kad pareiškėja negali eiti specialisto pareigų ir tinkamai vykdyti pareigybės aprašyme nurodytų funkcijų. Nurodė, kad medicininiai duomenys patvirtina nuolatinį pareiškėjos akių ligų progresavimą ir regos blogėjimą. Pareiškėja mano, kad CMEK, individualiai vertindama pareiškėjos tinkamumą vidaus tarnybai pagal Sąvado 80.1 punktą, vadovavosi ne objektyviais duomenimis, bet ambicijomis dėl pareiškėjos ir gydytojos A. G. konflikto. Dėl to nesilaikyta Tvarkos aprašo 65 punkto reikalavimų. Pareiškėja remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-438-537/2010. Prašo panaikinti CMEK sprendimą ir paaiškina, kad šis sprendimas lėmė neteisėtą pareiškėjos atleidimą iš vidaus tarnybos. Nurodė ir tai, kad Vilniaus AVPK viršininko 2012 m. gegužės 4 d. įsakyme Nr. 10-TE-322 neteisingai nurodytas atleidimo pagrindas - Statuto 53 straipsnio 1 dalies 1 punktas. Pareiškėjos manymu, ji nėra tinkama eiti specialisto pareigas, t. y. negali eiti pareigų vidaus tarnyboje, kurioms tinkamumo sveikatos būklės reikalavimai nustatyti pagal Sąvado III skiltį (Sąvado 80.1 punktas). Pareiškėjos akcentavo, kad ji netinkama tolimesnei tarnybai pagal I, II ir III sąvado skiltis, todėl iš vidaus tarnybos, kai negali tarnauti dėl sveikatos būklės, esant atitinkamai CMEK išvadai, turėjo būti atleista kitą dieną po to, kai atsirado ar buvo nustatytas faktas (aplinkybė), dėl kurios pareigūnas nebegali tęsti tarnybos, t. y. 2012 m. gegužės 5 d., be to vadovaujantis Statuto 53 straipsnio 1 dalis 4 punktu ir 56 straipsnio 1 dalimi.
Atsiliepimas
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centras pateikė teismui atsiliepimą į skundą.
Atsiliepime atsakovas paaiškino, kad skundas yra nepagrįstas ir todėl turi būti atmestas. Nurodė, kad vidaus tarnybos sistemoje CMEK, kaip Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro administracijos padalinys, teikia vidaus tarnybos sistemos pareigūnams specializuotosios medicininės ekspertizės paslaugą, vertindama šių asmenų tinkamumą vidaus tarnybai bei nustatydama pareigūnų sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnį. Atliekant ekspertizes, visais atvejais yra atsižvelgiama, į kokias pareigas vidaus tarnyboje yra pretenduojama, kokias pareigas eina ir kokiai Sąvado skilčiai - I, II ar III - yra priskiriamos šios pareigos, nes nuo Sąvado skilties priklauso, ar bus taikomi tinkamumo vidaus tarnybai didesni ar mažesni sveikatos būklės reikalavimai. Sprendimą dėl pareigų priskyrimo Sąvado I, II ar III skilčiai priima vidaus reikalų statutinė įstaiga, į kurią tarnauti pretenduojama arba kurioje einama atitinkamas pareigas, ir kuri nukreipia į ekspertizę. Sąvado I skiltis nustato didžiausius tinkamumo vidaus tarnybai sveikatos būklės reikalavimus, II skiltis nustato mažesnius negu I skiltis, bet didesnius negu III skiltis, III skiltis nustato pačius mažiausius. CMEK 2012 m. balandžio 24 d. gavo Vilniaus AVPK 2012 m. balandžio 17 d. siuntimą atlikti specializuotąją medicininę ekspertizę Nr. 10-32-SE-290 – nustatyti pareigūnės Vilniaus AVPK Personalo skyriaus Personalo valdymo poskyrio specialistės V. Ž. tinkamumą tolesnei vidaus tarnybai (pagrindas – Specializuotosios medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo 4.3 ir 10.3 punktai) pagal Sąvado II skiltį. V. Ž. buvo atsiųsta į CMEK, nurodant Specializuotosios medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo 10.3 punktą (ekspertizės pagrindas) - kai numatoma perkelti ar skirti į kitas pareigas, kurioms numatyti tinkamumo vidaus tarnybai didesni sveikatos būklės reikalavimai, tai reiškia, kad ji pretendavo į kitas pareigas, kurioms taikomi didesni sveikatos būklės reikalavimai, tačiau ji pati, kas yra nelogiška, atsižvelgiant į siuntimą, klausimyne nurodė, kad yra netinkama tolesnei vidaus tarnybai, tai patvirtindama savo parašu.
Atsakovas pažymėjo, kad jam neaišku, kam buvo atliekama pareiškėjai V. Ž. ekspertizė pagal Sąvado II skiltį, jai einant pareigas pagal Sąvado III skiltį, jeigu ji pati nurodė, kad mano, jog yra netinkama iš vis tolesnei vidaus tarnybai. Paaiškino, kad CMEK, įvertinusi surinktus ir turimus medicininius dokumentus, patikrinusi nustatytų gydytojų specialistų pareiškėjos V. Ž. sveikatos būklę, 2012 m. balandžio 26 d. priėmė ekspertinį sprendimą (2012 m. balandžio 26 d. CMEK pažyma Nr. 2095, specializuotosios medicininės ekspertizės aktą Nr. 2095/2255, 4 dalis) atnaujinti ekspertizę CMEK, po to, kai bus baigtas ištyrimas (gydymas). Su šiuo sprendimu pareiškėja buvo supažindinta pasirašytinai, šio ekspertinio sprendimo pagrindimas jai buvo išaiškintas, ji jį suprato ir tai patvirtino savo parašu. CMEK, įvertinusi surinktus ir turimus medicininius dokumentus, gautus iš pareiškėjos medicininius dokumentus, tarp jų ir 2012 m. gegužės 4 d. gautą iš Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro pareiškėjos V. Ž. asmens sveikatos istorijos Nr. 12-410VPPC kopiją, patikrinusi nustatytą gydytojų specialistų pareiškėjos V. Ž. sveikatos būklę, vadovaudamasi Sąvado 8.3, 87.3, 80.1 punktais, 2012 m. gegužės 4 d. priėmė ekspertinį sprendimą (2012 m. gegužės 4 d. CMEK pažyma Nr. 2255, CMEK 2012 m. gegužės 4 d. ekspertinio sprendimo pagrindimas, specializuotosios medicininės ekspertizės aktas Nr. 2095/2255, 4 dalis), kad V. Ž. „Tinkama vidaus tarnybai pagal Sąvade nustatytus tinkamumo sveikatos būklės reikalavimus. Negali eiti pareigų vidaus tarnyboje, kur tinkamumo sveikatos būklės reikalavimai nustatyti pagal Sąvado II skiltį; Gali eiti pareigas vidaus tarnyboje, kurioms tinkamumo sveikatos būklės reikalavimai nustatyti pagal Sąvado III skiltis. Be teisės naudotis ginklu, kol tęsiamas psichiatrinis medikamentinis gydymas“. V. Ž. 2012 m. gegužės 4 d. CMEK posėdyje nedalyvavo. Šis ekspertinis sprendimas (CMEK 2012 m. gegužės 4 d. pažyma Nr. 22557) Specializuotosios medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo 60 ir 61 punktų nustatyta tvarka buvo išsiųstas į Vilniaus AVPK.
Atsakovas paaiškino ir tai, kad ekspertizė buvo atliekama vykdant Specializuotosios medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo IX, X dalių bei sveikatos apsaugos ministro 2008 m. lapkričio 17 d. įsakymo Nr. V-l 114 „Dėl statistinių apskaitos formų patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 29 d. įsakymo Nr. 515 „Dėl sveikatos priežiūros įstaigų veiklos apskaitos ir atskaitomybės tvarkos" pakeitimo" ir sveikatos apsaugos ministro 2010 m. liepos 28 d. įsakymo Nr. V-670 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. lapkričio 17 d. įsakymo Nr. 1114 „Dėl statistinių apskaitos formų patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 29 d. įsakymo Nr. 515 „Dėl sveikatos priežiūros įstaigų veiklos apskaitos ir atskaitomybės tvarkos" pakeitimo" pakeitimo" reikalavimus. Pagrindinės ir gretutinės ligos bei sveikatos problemos pagal TLK-10-AM kodus buvo įrašytos į CMEK 2012 m. gegužės 4 d. pažymą Nr. 2255, nes taip reikalauja Specializuotosios medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo bei minėtų įsakymų nuostatos. Į 2012 m. gegužės 4 d. pažymą Nr. 2255 buvo įrašyti tik TLK-10-AM kodai, tam, kad būtų apsaugoti V. Ž. ypatingi asmens duomenys (susiję su sveikata), kurie negali būti atskleisti tretiesiems asmenims, t. y. vidaus reikalų įstaigoms, nes šios pažymos buvo pateikiamos susipažinti ne tik pareiškėjai V. Ž., bet ir trečiajam asmeniui - Vilniaus AVPK. CMEK, vadovaudamasi Specializuotosios medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo 54 punktu, Sąvado 87.3 ir 80.1 punktais, priėmė ekspertinį sprendimą dėl pareiškėjos V. Ž. tinkamumo vidaus tarnybai pagal Sąvado II skiltį, individualiai įvertindama jos sveikatos būklę ir nustatytas diagnozes. CMEK, atsižvelgdama į tai, kad į specializuotosios medicininės ekspertizės akto 4 dalį bei į pažymą surašomas tik ekspertinis sprendimas dėl tinkamumo arba netinkamumo vidaus tarnybai, pareiškėjai V. Ž. priimto ekspertinio sprendimo dėl jos netinkamumo vidaus tarnybai pagal Sąvado II skiltį pagrindimą surašė 2012 m. gegužės 4 d. ekspertiniame pagrindime. CMEK ekspertinio sprendimo pagrindimas yra sudėtinė specializuotosios medicininės ekspertizės akto dalis.
Atsakovas pažymėjo, kad reikia atsižvelgti į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-146-461-09, 2009 m. rugsėjo 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1026/2009, 2010 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1356/2010, 2010 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-143-319-10. Papildomai dėl pareiškėjai V. Ž. priimto ekspertinio sprendimo ir jos skunde pateiktų argumentų, paaiškina, kad CMEK nepažeidė Specializuotosios medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo 22 punkto, nes pareiškėjos V. Ž. netinkamumas vidaus tarnybai pagal Sąvado II skiltį buvo konstatuotas, gydytojai oftalmologei (aprašo 22.5 p.) A. G. įvertinus jos sveikatos būklę, atlikus būtinus tyrimus ir surinkus ekspertiniam sprendimui priimti pagal aprašo nuostatas būtinus medicininius dokumentus. Pareiškėja su CMEK gydytojos oftalmologės A. G. 2012 m. balandžio 25 d. ekspertine išvada buvo tą pačią dieną pasirašytinai supažindinta, savo ranka įrašiusi 2012 m. balandžio 25 d. datą. Pareiškėjos V. Ž. tinkamumas tolesnei vidaus tarnybai buvo vertinamas pagal siuntime įrašytą Sąvado II skiltį. Tačiau, atsižvelgiant į Specializuotosios medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo 73.2 punktą, buvo įvertintas ir jos tinkamumas tolesnei vidaus tarnybai pagal Sąvado III skiltį, priimant ekspertinį sprendimą, kad pareiškėja V. Ž. tinkama vidaus tarnybai pagal Sąvade nustatytus tinkamumo sveikatos būklės reikalavimus, negali eiti pareigų vidaus tarnyboje, kur tinkamumo sveikatos būklės reikalavimai nustatyti pagal Sąvado II skiltį; gali eiti pareigas vidaus tarnyboje, kurioms tinkamumo sveikatos būklės reikalavimai nustatyti pagal Sąvado III skiltį, be teisės naudotis ginklu, kol tęsiamas psichiatrinis medikamentinis gydymas.
Atsakovas pabrėžė, jog šis ekspertinis sprendimas, vertinant Sąvado 80.1 punktą ir 87.3 punktą, nepaisant rekomendacijos riboti fizinį krūvį, ir išvados, kad dėl nustatyto regėjimo pareiškėja V. Ž. gali naudotis ginklu, nedaro pareiškėjos V. Ž. netinkama tolesnei vidaus tarnybai pagal Sąvado III skiltį ir neriboja jos galimybių pagal sveikatos būklę atitikti fizinio pasirengimo reikalavimus pagal III lygį (pagrindas - Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų fizinio pasirengimo reikalavimų ir pareigūnų fizinio pasirengimo tikrinimo bei papildomų reikalavimų, susijusių su fiziniais ir praktiniais gebėjimais eiti tam tikras pareigas tam tikruose vidaus reikalų įstaigų padaliniuose, ir atitikties šiems reikalavimams tikrinimo taisyklės, patvirtintos vidaus reikalų 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1V-500) bei vykdyti jai pavestas pagal pareigybės aprašymo funkcijas, kurios pagal sveikatos būklės reikalavimus priskirtos Sąvado III skilčiai ir III lygiui dėl fizinio pasirengimo. Iš pareiškėjos pateikto Vilniaus AVPK Personalo skyriaus Personalo valdymo poskyrio pareigybės aprašymo (šiame pareigybės aprašyme nėra pareiškėjos duomenų ir parašo) aiškiai matyti, kad funkcijos nuo 7.1 iki 7.9, 7.11 yra nuolatinio pobūdžio, kasdieninės, o funkcijos 7.10 ir 7.12 vykdomos tik esant atskiram pavedimui, t. y. nenuolatinio pobūdžio. Pažymi, kad pareiškėja V. Ž. tinkama pagal Sąvado III skiltį, nes regėjimo aštrumas su korekcija yra 70 % abejomis akimis, keratokonusas nustatytas tik II0, nėra siūloma joks operacinis gydymas arba regos aštrumą koreguojanti intervencija. Specializuotosios medicininės ekspertizės aktas Nr. 2095/2255 patvirtina, kad ekspertizės metu buvo tinkamai taikomi Specializuotosios medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo, Sąvado reikalavimai, o pareiškėjos V. Ž. pateikti argumentai dėl ekspertizės metu padarytų procedūrinių pažeidimų, dėl atliktos neobjektyvios ir nevisapusiškos ekspertizės vertinami kaip teisiškai nereikšmingi, nes patvirtinti tik jos subjektyvia nuomone, prielaidomis, ir nepatvirtinti jokiais objektyviais argumentais ir įrodymais. Atsakovo nuomone, CMEK priimtas ekspertinis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl neturi būti panaikintas.
Atsakovo manymu, nėra pagrindo panaikinti Vilniaus AVPK viršininko 2012 m. gegužės 4 d. įsakymą Nr. 10-TE-322 „Dėl tarnybos eigos", pagal kurį V. Ž. buvo atleista iš vidaus tarnybos 2012 m. gegužės 6 d. remiantis Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 1 punktu, t. y. jos prašymu. Pareiškėja pati išreiškė savo valią niekieno neverčiama, todėl nėra pagrindo laikyti šį sprendimą neteisėtu ir nepagrįstu. Pagrindo atleisti pareiškėją pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 4 punktą nebuvo ir nėra. Prašo atmesti pareiškėjos skundą dėl neteisėto atleidimo iš vidaus tarnybos kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo skundo reikalavimais nesutinka.
Paaiškino, jog Vilniaus AVPK Personalo skyriuje 2012 m. balandžio 17 d. buvo gautas vyresniosios inspektorės V. Ž., Vilniaus AVPK Personalo skyriaus Personalo valdymo poskyrio specialistės, prašymas Nr. 10-32-PT1-83 „Dėl leidimo dalyvauti atrankoje į laisvas Vilniaus AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygio, 11 kategorijos) pareigas". Pagal vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 1V-334 patvirtinto aprašo 15 punktą, tokiu atveju pretendentas privalo pasitikrinti sveikatos būklę CMEK. Todėl pareiškėjai 2012 m. balandžio 17 d. buvo išduotas siuntimas atlikti specializuotąją medicininę ekspertizę Nr. 10-32-SE-290. Gavo CMEK 2012 m. gegužės 4 d. specializuotosios medicininės ekspertizės pažymą Nr. 2255, kurios 4 punkte nurodyta, kad: „gali eiti pareigas vidaus tarnyboje, kurioms tinkamumo sveikatos būklės reikalavimai nustatyti pagal sąvado III skiltis. Be teisės naudotis ginklu, kol tęsiamas psichiatrinis medikamentinis gydymas". Vilniaus AVPK Personalo skyriuje 2012 m. gegužės 4 d. buvo registruotas pareiškėjos prašymas Nr. 10-32-AP-293 „Dėl atleidimo iš vidaus tarnybos". Vilniaus AVPK viršininkas, atsižvelgdamas į pareiškėjos prašymą ir vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 1 punktu (jo paties prašymu), įsakymu Nr. 10-TE-322 atleido iš vidaus tarnybos 2012 m. gegužės 6 d. vyresniąją inspektorę V. Ž.. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, atsakovas prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 18 d. sprendimu pareiškėjos V. Ž. skundą atmetė.
Teismas konstatavo, jog pareiškėja skunde kelia iš esmės du skirtingus reikalavimus, kurie formaliai nėra susiję. Pirmas reikalavimas yra panaikinti CMEK 2012 m. gegužės 4 d. pažymoje Nr. 2255 priimtą ekspertinį sprendimą. Kitas reikalavimas (susijęs su pirmuoju), kurį buvo atsisakyta priimti teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartimi (b. l. 31-32), buvo reikalavimas pripažinti, kad pareiškėja V. Ž. netinkama tolesnei tarnybai pagal Sąvado I, II ir III skiltis. Antras reikalavimas yra įpareigoti Vilniaus AVKP pakeisti 2012 m. gegužės 4 d. įsakyme Nr. 10-TE-322 nurodytą pareiškėjos V. Ž. atleidimo pagrindą – vietoje žodžių „vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir jo paties prašymu“, įrašyti žodžius „vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 4 punktu“. Su juo susijęs reikalavimas priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką. Pareiškėja V. Ž. savo vadovybei pateikė 2012 m. balandžio 26 d. datos prašymą atleisti ją iš vidaus tarnybos 2012 m. gegužės 6 d. vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Kaip paaiškino Vilniaus AVPK atstovė, viršininkui (ir tiesioginiam vadovui) uždėjus rezoliuciją, kad jie sutinka, prašymas 2012 m. gegužės 4 d. buvo užregistruotas. Užregistravus prašymą, 2012 m. gegužės 4 d. Vilniaus AVPK viršininko įsakymu Nr. 10-TE-322 „Dėl tarnybos eigos“ pareiškėja atleista iš vidaus tarnybos 2012 m. gegužės 6 d. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog pareiškėja nurodyto įsakymo neskundžia dėl to, kad jis iš esmės yra neteisėtas, t. y. dėl to, kad ji savo noru neprašė atleisti iš tarnybos. Pareiškėjos manymu, nuginčijus CMEK išvados dalį, kurioje nuspręsta, kad ji gali eiti pareigas pagal Sąvado III skiltį, turi būti pakeistas atleidimo pagrindas. Tačiau, visų pirma, teismas negali priimti sprendimo už CMEK iš naujo neatlikus specializuotos medicininės ekspertizės ir pakeisti esamą išvadą. Antra, siuntimas į CMEK pareiškėjai buvo duotas siekiant nustatyti, ar ji gali dalyvauti atrankoje į pareigas, kurioms yra didesni sveikatos reikalavimai. Todėl ir išvados, kurios padarytos vykdant siuntimo sąlygas, nesusijusios su pareiškėjos atleidimu iš pareigų. Dėl įsakymo atleisti iš pareigų pirmosios instancijos teismas vadovavosi Vidaus tarnybos statuto 55 straipsniu ir padarė išvadą, kad įsakymas yra teisėtas ir nekeistinas. Vidaus tarnybos statuto 55 straipsnyje nustatyta, kad pareigūnai turi teisę nutraukti vidaus tarnybą paties prašymu (Statuto 53 straipsnio 1 dalies 1 ir 12 punktai). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareigūnas turi būti atleistas kitą darbo dieną praėjus 14 kalendorinių dienų terminui, o vadovo, turinčio teisę skirti į pareigas, sutikimu, – ir nepasibaigus šiam terminui. Pareiškėja prašė atleisti būtent 2012 m. gegužės 6 d., vadovai (AVPK ir personalo skyriaus, kuriame pareiškėja ėjo pareigas) sutiko, todėl pareiškėja buvo atleista nuo jos prašomos datos. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog dėl to, kad pareiškėja neginčija viso 2012 m. gegužės 4 d. įsakymo Nr. 10-TE-322 kaip neteisėto ir nepagrįsto, be to, pakeisti įsakymą nėra pagrindo, negali būti priteisiamas ir vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką.
Dėl CMEK specializuotos medicininės ekspertizės 2012 m. gegužės 4 d. pažymos Nr. 2255 teisėtumo pirmosios instancijos teismas nurodė, kad siuntimo į CMEK bei nurodytų ekspertizių atlikimo klausimus reglamentuoja Vidaus tarnybos statutas ir Sąvadas, tuo pačiu įsakymu, kuriuo patvirtintas Sąvadas, yra patvirtinti Sąvado taikymo paaiškinimai, taip pat vidaus reikalų ministro 2008 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 1V-299 patvirtintas Specializuotosios medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašas (pakeistas 2011 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. 1V-880). Pareigūnų sveikatos priežiūrą reglamentuoja Vidaus tarnybos statuto 39–42 straipsniai. 39 straipsnyje nustatyta, kad pareigūnų specializuotosios medicininės ekspertizės ir privalomų periodinių profilaktinių sveikatos patikrinimų tvarką nustato vidaus reikalų ministras, suderinęs su sveikatos apsaugos ministru. Vilniaus AVPK 2012 m. balandžio 17 d. buvo išduotas siuntimas atlikti specializuotąją medicininę ekspertizę Nr. 10-32-SE-290 (toliau – Siuntimas), nes pareiškėja 2012 m. balandžio 17 d. pateikė AVPK viršininkui prašymą dėl dalyvavimo atrankoje Vilniaus AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto (pareigybės lygis, 11 kategorija) pareigoms užimti. Tokiu atveju Specializuotosios medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo 4.3 punkte nustatyta, kad pagrindiniai ekspertizės uždaviniai yra nustatyti (įvertinti) pareigūno tinkamumą tolesnei vidaus tarnybai. Šis punktas ir nurodytas siuntime. Ekspertizės pagrindu nurodytas Specializuotosios medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo 10.3 punktas, nustatantis, kad pareigūnai ekspertizei siunčiami ir tuo atveju, kai numatoma perkelti ar skirti į kitas pareigas, kurioms numatyti tinkamumo vidaus tarnybai didesni sveikatos būklės reikalavimai, t. y. pareiškėja ekspertizei buvo siunčiama nustatyti, ar ji gali pretenduoti į pareigas, kurioms pagal Sąvadą reikalavimai nustatyti II skiltyje (II skiltis taip pat nurodyta siuntime, o dėl Sąvado III skilties reikalavimų siuntime jokių nurodymų nėra), tuo momentu tai buvo susiję su jos tolesne tarnyba, nes ji prašė perkelti į kitas pareigas. Tai, kad būtent dėl šių reikalavimų siunčiama pareiškėja, nurodyta siuntime. Atlikus ekspertizę, ginčo pažymoje nurodyta, kad pareiškėja negali eiti pareigų, kurioms nustatyti sveikatos reikalavimai pagal Sąvado II skiltį.
Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėja šio fakto visiškai neginčija, ji ir ekspertams sakė, kad tokių pareigų eiti negali. Tai nurodė Medicinos centro atstovas. Kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, pareiškėja ginčija 2012 m. gegužės 4 d. pažymos Nr. 2255 dalį, kurioje nurodyta, kad pareiškėja gali eiti pareigas vidaus tarnyboje, kurioms nustatyti tinkamumo sveikatos būklės reikalavimai, nustatyti pagal Sąvado III skiltį, bet be teisės naudotis ginklu, kol tęsiamas psichiatrinis medikamentinis gydymas. Visų pirma, ši pažymos dalis negalėjo sukelti pareiškėjai teisinių padarinių, nes buvo pripažinta, kad pareiškėja gali eiti toliau užimamas pareigas, tai reiškia, kad pareiškėja galėjo toliau užimti savo pareigas. Tam, kad būtų nustatyta, jog pareiškėja negali eiti užimamų pareigų, pareiškėja galėjo prašyti išduoti jai naują siuntimą į CMEK, kaip tai nustato Specializuotosios medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo 10.1. ar 10.2 punktai. Specializuotosios medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo 10.1 punkte nustatyta, kad pareigūnas siunčiamas ekspertizei, kai dėl ligos, traumos ar kito pakenkimo sveikatai likusių sveikatos sutrikimų pareigūnas negali atlikti pareigų ir tai patvirtina Lietuvos nacionalinės sistemos asmens sveikatos priežiūros įstaigos Gydytojų konsultacinės komisijos (toliau - GKK) išvada, ar yra kitų objektyvių duomenų, kad pareigūnas negalės tęsti tarnybos. Taigi pareiškėja galėjo pateikti atitinkamą GKK pažymą ir ji būtų siunčiama į CMEK. Tačiau pareiškėja darbdaviui niekada neteikė pažymų apie savo sveikatos būklę iš sveikatos priežiūros įstaigų. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėja aiškino, kad visą laiką ji negalėjo atlikti būtinų fizinių ir kitų pratimų dėl sveikatos būklės, tačiau Tarnybos byloje Nr. 677 yra duomenys nuo 2009 metų apie šaudymo ir fizinės prievartos veiksmų atlikimo rezultatus, fizinių pratimų atlikimo rezultatus (taip pat 2010 ir 2011 metais), pareiškėja visada atlikdavo reikalaujamus pratimus ir nėra teikusi GKK pažymų, kad ji tų pratimų atlikti negali. Tuomet pagal minėtas Specializuotosios medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo nuostatas, pareiškėjai ir būtų išduotas siuntimas, kuriame būtų nurodytas reikiamas ekspertizės atlikimo pagrindas (10.1 ar 10.2 punktai).
Pirmosios instancijos teismas akcentavo, jog pareiškėja aiškina, kad atlikti pratimus visada buvo pavojinga jos sveikatai, pareiškėjos atstovas nurodė, kad dėl sveikatos būklės (akių ligų) pareiškėja negalėjo pagimdyti vaikų, buvo daromos operacijos. Šis faktas pasitvirtina ir CMEK surinktais duomenimis – 2003 ir 2006 metais buvo atliktos operacijos (gimdymas per cezario pjūvį). Taigi, pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėja visada turėjo galimybę darbdaviui nurodyti ir pateikti atitinkamas pažymas apie jos sveikatos būklę, tačiau tokių pažymų neteikė netgi atlikdama privalomus fizinius pratimus. Todėl, pirmosios instancijos teismo nuomone, darytina išvada, kad pati pareiškėja pasirinko būtent tokį elgesio variantą, o darbdaviui niekada nebuvo žinoma, kad pareiškėja pageidauja būti nusiųsta į CMEK pagal Specializuotosios medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo 10.1 punkto nuostatas, arba pagal 10.2 punkto nuostatas (kai tam tikram terminui išduodami nedarbingumo pažymėjimai arba taip pat yra GKK išvada), todėl toks siuntimas ir nebuvo išduotas. Pareiškėjos nurodomi nesklandumai atliekant ekspertizę, kai gydytojas P. P. jai pasakė, kad ji netinkama tarnybai ir nėra reikalo tęsti ekspertizę, būtent ir susiję su siuntimo turiniu – nurodytas gydytojas nustatė, kad pagal Sąvado II skiltį pareiškėja pareigų negalės eiti, ir tai teisingai žodžiu nurodė. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad specializuotoji medicininė ekspertizė iš viso neturėjo nustatinėti, ar pareiškėja tinkama eiti pareigas, kurioms užimti reikalavimai nustatyti Sąvado III skiltyje, tačiau šis perteklinis tyrimas šiuo atveju teisinės reikšmės neturi, nes siuntimas buvo išduotas ne tuo tikslu, be to, jokios pareiškėjos teisės ar teisėti interesai tuo nebuvo pažeisti, buvo nustatyta, kad ji gali eiti pareigas. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog pareiškėja, toliau eidama pareigas, turėjo galimybę kreiptis į vadovybę remdamasi Specializuotosios medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo 10.1 ar 10.2 punktais ir nustatyta tvarka (pateikiant GKK pažymą) ir prašyti siųsti atlikti ekspertizę, kurios tikslas būtų atsakymas į klausimą, ar ji gali eiti pareigas, kurias užima ir kurioms reikalavimai nustatyti Sąvado III skiltyje. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai nebuvo išduotas siuntimas į CMEK 10.1 arba 10.2 punktų nustatyta tvarka, pareiškėjos skundo dalis dėl CMEK 2012 m. gegužės 4 d. pažymos Nr. 2255 nuginčijimo negali būti tenkinamas. Ši pažyma buvo duota tik dėl dalyvavimo atrankoje į pareigas, kurioms nustatyti didesni sveikatos reikalavimai, nustatyta, kad pareiškėja negali užimti pareigų, kurioms reikalavimai nustatyti Sąvado II skiltyje, o šito sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo pareiškėja neginčija.
Dėl to, kad pareiškėja neginčija dalies pažymos dėl negalimumo dalyvauti atrankoje, taip pat atsižvelgiant į tai, kad pažymos dalis, kurioje nustatyta, jog pareiškėja su išlyga gali eiti jos užimamas pareigas, negalėjo sukelti jokių teisinių padarinių pareiškėjai (ji nebūtų atleista), pirmosios instancijos teismas nevertino pačios specializuotos medicininės ekspertizės išvadų. Pirmosios instancijos nuomone, šiuo atveju svarbu ir tai, kad dėl jokių diagnozių ginčo nėra, pareiškėja ir jos atstovas teigia, kad diagnozės nustatytos teisingai, bet tokios diagnozės turėjo būti vertinamos individualiai, kaip nurodyta Sąvado taikymo paaiškinimuose (80.1 punkte). Pareiškėja, kaip minėta, buvo siunčiama į CMEK vien tik dėl to, kad norėjo dalyvauti atrankoje į pareigas, kurioms nustatyti didesni sveikatos reikalavimai, nustatyta, kad pareiškėja toms pareigoms netinka, reiškia sveikatos būklė įvertinta tinkamai. Kadangi pareiškėja nebuvo siunčiama į CMEK pagal Tvarkos aprašo 10.1 ir 10.2 punktus, iš esmės skundžiama pažymos dalis dėl galimybės užimti einamas pareigas negalėjo turėti jokių teisinių padarinių bet kuriuo atveju. Be to, ši pažyma nesukėlė teisinių padarinių ir dėl to, kad pareiškėja savo noru paprašė atleisti ją iš pareigų, ir ji buvo atleista pagal VTS 53 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Dėl pareiškėjos nurodomų procedūros pažeidimų pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad byloje nustatyta, jog pareiškėjos regėjimą tikrino gydytojas oftalmologas P. P., iš esmės to neginčija ir pareiškėja. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, tai atitinka Specializuotosios medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo 22.5 punkto reikalavimus. Taip pat Specializuotosios medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašas leidžia priimti sprendimą atnaujinti ekspertizę (73.5 punktas) po to, kai bus baigtas ištyrimas (gydymas). Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog iš pateiktų duomenų matyti, kad ekspertams reikėjo gauti duomenis iš Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro. Po to, kai tie duomenys buvo gauti, ekspertizė buvo užbaigta. Dėl dalyvavimo CMEK posėdyje pirmosios instancijos teismas pasisakė, jog Tvarkos apraše nėra reikalavimo, kad tiriamasis dalyvautų CMEK posėdyje. Su priimtu sprendimu pareiškėja buvo supažindinta, pareiškėja to neneigia. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjos reikalavimo panaikinti CMEK 2012 m. gegužės 4 d. (pažymos Nr. 2255) ekspertinį sprendimą.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas visus pareiškėjos reikalavimus atmetė kaip nepagrįstus. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad skundžiamas ekspertinis sprendimas su atleidimu nėra susijęs, pareiškėja atleista jos pačios prašymu ir ji neginčija, kad prašymą padavė savo noru, niekas jos nevertė. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, reikalavimas dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo yra išvestinis, susijęs su Vilniaus AVPK 2012 m. gegužės 4 d. įsakymo Nr. 10-TE-322 teisėtumu, todėl reikalavimas taip pat negali būti tenkinamas.
III.
Apeliaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas padarė klaidingas išvadas, vertindamas Specializuotosios medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 1V-299 (toliau - Aprašas), nuostatas. Išvada, kad CMEK, vadovaudamasi Aprašo nuostatomis, turi atlikti tiriamojo specializuotąją medicininę ekspertizę tik dėl siuntime nurodyto siuntimo išdavimo pagrindo (apeliantės atveju ji pasiųsta į CMEK vadovaujantis Aprašo 10.3 punktu - pareigūnai ekspertizei siunčiami, kai numatoma perkelti ar skirti į kitas pareigas, kurioms numatyti tinkamumo vidaus tarnybai didesni sveikatos būklės reikalavimai (Vilniaus AVPK 2012 m. balandžio 17 d. siuntimas Nr. 10-32-SE-290), yra klaidinga. Nagrinėdamas apeliantės atvejį, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad CMEK apeliantei privalėjo atlikti specializuotąją medicininę ekspertizę tik dėl tinkamumo tolimesnei tarnybai pagal Sąvado II skiltį – dėl numatomų eiti jos pareigų. Tačiau, anot apeliantės, pažymėtina, tai kad Aprašo 4.3 punkte yra nustatyta, jog specializuotosios medicininės ekspertizės vienas iš pagrindinių uždavinių yra nustatyti pareigūno tinkamumą tolimesnei tarnybai. Vertindamas šią nuostatą teismas negalėjo padaryti išvados, kad sąvoka „tolimesnė tarnyba“ apima tik tiriamojo (pareigūno) numatomas eiti pareigas, t. y. kurias užimti pretenduoja tiriamasis. Pirmosios instancijos teismo nuomone, apraše vartojama sąvoka „tolimesnė tarnyba“ turi būti suprantama plačiąja prasme, kuri apima tiriamojo (pareigūno) tolimesnę tarnybą atlikus specializuotąją medicininę ekspertizę, ir nepriklausomai, ar tiriamasis užims pareigas į kurias pretenduoja ir kurioms numatyti tinkamumo vidaus tarnybai didesni sveikatos būklės reikalavimai, ar liks užimamose, t. y. esamose, pareigose. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas turėjo padaryti išvadą, kad CMEK, specializuotosios ekspertizės metu, teisėtai ir privalomai tikrino apeliantę dėl jos sveikatos būklės atitikimo Sąvado II ir III skiltims. Tokios pozicijos laikėsi ir CMEK pirmininkas S. R. bylos nagrinėjimo teisme metu patvirtinęs, kad apeliantei buvo atlikta specializuotoji medicininė ekspertizė ir dėl pareigų į kurias ji pretendavo ir kurias ėjo. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad apeliantė, dirbdama Vilniaus AVPK Personalo skyriaus Personalo valdymo poskyrio specialiste (toliau – ir specialistė), ne kartą yra mačiusi CMEK išduotų pažymų, kai pareigūnams, pretenduojantiems užimti aukštesnes pareigas, CMEK priimdavo ekspertinius sprendimus dėl jų netinkamumo tolimesnei tarnybai pagal visas Sąvado I, II ir III skiltis.
2. Apeliantės teigimu, ji eidama specialistės pareigas, jau nuo 2010 m. sausio 11 d. privalėjo vengti fizinio krūvio dėl didesnės rizikos tinklainės atšokai, ragenos gaubtumo didėjimui ir su tuo susijusio blogėjančio matymo (2010 m. sausio 11 d. Lietuvos ir Vokietijos UAB „Lirema“ gydytojos L. S. rekomendacija). Rekomendaciją riboti fizinį krūvį pateikė ir CMEK gydytoja A. G. (Medicininės ekspertizės akto 14 psl.). Pažymėtina, kad rekomendacijos nėra terminuotos, o tai reiškia, kad riboti fizinį krūvį apeliantė privalo ir privalės visada. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad dėl akių ligų apeliantė negalėjo gimdyti vaikų natūraliu būdu (buvo daromos operacijos, gimdymas per cezario pjūvį). CMEK neįvertino tai, kad apeliantė nerizikuodama savo sveikata ir neribodama fizinio krūvio niekada negalės atlikti Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų fizinio pasirengimo reikalavimų ir pareigūnų fizinio pasirengimo tikrinimo bei papildomų reikalavimų, susijusių su fiziniais ir praktiniais gebėjimais eiti tam tikras pareigas tam tikruose vidaus reikalų įstaigų padaliniuose, ir atitikties šiems reikalavimams tikrinimo taisyklėse (toliau – Fizinio pasirengimo taisyklės), patvirtintose Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1V-500, nustatytų pratimų, o ribodama fizinį krūvį niekada neįvykdys jai privalomų įvykdyti fizinių normatyvų. Vertinant šią informaciją, darytina pagrįsta išvada, kad apeliantė neatitinka ir nebeatitiks pareigybės aprašyme įtvirtinto 6.8 punkto reikalavimo. Be to, CMEK savo 2012 m. gegužės 4 d. pažymoje Nr. 2255 nurodė, kad apeliantė negali naudotis ginklu, kol tęsiamas psichiatrinis medikamentinis gydymas. Todėl, apeliantės nuomone, ir tai įrodo, kad esant tokiai CMEK išvadai, apeliantė negalėdama naudotis ginklu negalės atlikti šaudymo pratimų, numatytų Fizinio pasirengimo taisyklėse, negalės dalyvauti užtikrinant viešąją tvarką ir visuomenės saugumą masinių renginių metu, specialiose policijos priemonėse, todėl apeliantė neatitinka ir nebeatitiks pareigybės aprašyme jai keliamų reikalavimų. Atsižvelgiant į šiuos duomenis, konstatuotina, kad apeliantė negali eiti specialisto pareigų ir tinkamai vykdyti pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas, o CMEK neobjektyviai įvertino pareiškėjos tinkamumą konkrečiai, t. y. pareiškėjos užimamai, pareigybei ir tokiu būdu pažeidė Aprašo 65 punkte nustatytą CMEK pareigą įvertinti tiriamosios vidaus tarnybos ypatybes. Apeliantė daro išvadą, kad jei CMEK būtų nepažeidusi specializuotosios medicininės ekspertizės atlikimo procedūrų, objektyviai įvertinusi visas aplinkybes dėl jos tinkamumo tolimesnei tarnybai ne tik pretenduojamoms pareigoms eiti, bet ir užimamoms pareigoms, būtų pripažinta, kad apeliantė netinkama tolimesnei tarnybai pagal Sąvado I, II ir III skiltis, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 4 punktu, turėjo būti atleista iš vidaus tarnybos 2012 m. gegužės 5 d.
3. Anot apeliantės, pirmosios instancijos teismas savo sprendimą motyvavo tuo, jog siekiant nustatyti, kad pareiškėja negali eiti užimamų pareigų, pareiškėja galėjo prašyti išduoti jai naują siuntimą į CMEK, kaip tai nustato Aprašo 10.1 ar 10.2 punktai. Aprašo 10.1 punkte nustatyta, kad pareigūnas siunčiamas ekspertizei, kai dėl ligos, traumos ar kito pakenkimo sveikatai likusių sveikatos sutrikimų pareigūnas negali atlikti pareigų ir tai patvirtina Lietuvos nacionalinės sistemos asmens sveikatos priežiūros įstaigos Gydytojų konsultacinės komisijos (toliau - GKK) išvada, ar yra kitų objektyvių duomenų, kad pareigūnas negalės tęsti tarnybos. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad apeliantė galėjo pateikti atitinkamą GKK pažymą ir ji būtų siunčiama į CMEK. Apeliantė pažymi, jog šie teismo motyvai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamu atveju ir nedaro įtakos apeliantės keliamų reikalavimų teisėtumui ir pagrįstumui. Anot apeliantės, Aprašo 10.1 ar 10.2 punktuose numatytos galimybės pareigūnui būti pasiųstam į CMEK neturi būti vertinamos kaip reikšmingos šiai bylai teisingai išspręsti, o juolab - pripažintos vienomis iš motyvų apeliantės skundą atmesti. Pasak apeliantės, nėra aišku, kokiais duomenimis vadovavosi teismas, sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodęs, kad „gydytojas P. P. jai pasakė, kad ji netinkama tarnybai ir nėra reikalo tęsti ekspertizę, būtent ir susiję su siuntimo turiniu - nurodytas gydytojas nustatė, kad pagal Sąvado II skiltį pareiškėja pareigų negalės eiti, ir tai teisingai žodžiu nurodė“. Apeliantės teigimu, nylos nagrinėjimo metu nei gydytojas P. P., nei Medicinos centro darbuotoja apklausti nebuvo, o atsiliepime į skundą tokios informacijos nepateikta. Bylos nagrinėjimo teisme metu apeliantės atstovas M. Ž. neprašė teismo apklausti Medicinos centro darbuotoją ir gydytoją P. P. liudytojais, kadangi CMEK atstovas S. R. patvirtino, jog apeliantę gydytojo oftalmologo kabinete tikrino Medicinos centro darbuotoja (neturinti gydytojo oftalmologo profesinės kvalifikacijos) ir kad tokia tiriamųjų patikros praktika, pasak jo, yra normali. Apeliantė akcentuoja ir tai, jog sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas padarė išvadą, kad CMEK gali priimti Aprašo 73.5 punkte numatytą sprendimą – atnaujinti ekspertizę CMEK po to, kai bus baigtas ištyrimas (gydymas). Tačiau, kaip ir minėta šio skundo 2.2 punkte, Aprašo nuostatos neleidžia CMEK priimti naują ekspertinį sprendimą po to, kai CMEK ekspertinis sprendimas priimtas.
4. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad CMEK pažymos Nr. 2255 dalis, kurioje nustatyta, jog apeliantė su išlyga (bet be teisės naudotis ginklu, kol tęsiamas psichiatrinis medikamentinis gydymas) gali eiti užimamas pareigas vidaus tarnyboje, kurioms nustatyti tinkamumo sveikatos būklės reikalavimai pagal Sąvado III skiltis, negalėjo sukelti jokių teisinių padarinių apeliantei (ji nebūtų atleista), todėl teismas nevertino pačios specializuotosios medicininės ekspertizės išvadų. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad CMEK pateiktos išvados (sprendimai) sudaro prielaidas atitinkamoms teisinėms pasekmėms kilti: suteikia galimybę arba užkerta kelią priėmimui į vidaus tarnybą; sudaro sąlygas arba yra kliūtis užimti atitinkamas pareigas vidaus tarnyboje; suteikia pagrindą vidaus tarnybos įstaigos vadovui priimti individualų administracinį aktą dėl pareigūno perkėlimo į kitas lygiavertes pareigas arba jo atleidimo iš vidaus tarnybos dėl sveikatos būklės ar kita. Kai kuriais atvejais CMEK išvada yra pagrindas vidaus tarnybos įstaigos vadovui priimti savo kompetencijos ribose atitinkamą individualų administracinį aktą, pavyzdžiui, įsakymą atleisti pareigūną iš tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Kitais atvejais CMEK išvada teisinius padarinius sukuria nepriimant kito individualaus administracinio akto, pavyzdžiui, pripažinus pareigūną tinkamu toms vidaus tarnybos pareigoms, kuriose jis tarnauja. Todėl, apeliantės nuomone, teismo išvada, kad CMEK sprendimas dėl apeliantės tinkamumo tolimesnei tarnybai pagal Sąvado III skiltį nesukėlė jokių teisinių padarinių yra klaidinga.
5. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, nevertindamas specializuotosios medicininės ekspertizės išvadų, nesilaikė Administracinių bylų teisenos įstatymo 81 straipsnyje nustatytos pareigos aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, taip pat nustatyti visas bylai svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai jas ištirti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Vilniaus AVPK nurodo, jog su pareiškėjo reikalavimais nesutinka, ir mano, kad Vilniaus apygardos teismas visapusiškai, pilnai ir objektyviai išnagrinėjo bylą bei priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą.
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinei medicinos ekspertizės komisija nurodo, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nes byla buvo išnagrinėta iš esmės, teismui nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialines bei procesines teisės normas, o visos teismo sprendime padarytos išvados atitinka įstatymo nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Pareiškėja iš esmės ginčija Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos 2012 m. gegužės 4 d. pažymos Nr. 2255 teisėtumą bei pagrįstumą, t.y., nesutinka su šios pažymos išvada, kad ji yra tinkama „vidaus tarnybai pagal sąvade nustatytus tinkamumo sveikatos būklės reikalavimus. Negali eiti pareigų vidaus tarnyboje, kur tinkamumo sveikatos būklės reikalavimai nustatyti pagal sąvado II skiltį; gali eiti pareigas vidaus tarnyboje, kurioms tinkamumo sveikatos būklės reikalavimai nustatyti pagal sąvado III skiltis. Be teisės naudotis ginklu, kol tęsiama psichiatrinis medikamentinis gydymas". Teigia, kad turėjo būti priimta išvada, kuria turėjo būti nuspręsta, jog ji „nėra tinkama eiti specialisto pareigų, t.y., negali eiti pareigų vidaus tarnyboje, kurioms tinkamumo sveikatos būklės reikalavimai nustatyti pagal sąvado III skiltį (Sąvado 80.1 punktas)“.
Iš šio reikalavimo kildina ir kitus reikalavimus – įpareigoti Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą pakeisti 2012 m. gegužės 4 d. įsakyme Nr. 10-TE-322, t. y. nurodytą atleidimo pagrindą - vietoje žodžių „Vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir jo paties prašymu", įrašyti žodžius „Vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 4 punktu" bei priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką.
Šiuos teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas ir kiti teisės aktai, susiję su statuto įgyvendinimu.
Pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir 56 straipsnio 1 dalį pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos kitą dieną po to, kai nustatoma, kad jis negali tarnauti dėl sveikatos būklės, pagal atitinkamą Centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvadą.
Iš šio teisinio reguliavimo seka, kad Centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvada, kuria nustatoma, jog pareigūnas negali tarnauti dėl sveikatos būklės, yra ta būtina sąlyga, nuo kurios atsiradimo momento, pareigūnas gali būti, ne vėliau kaip kitą dieną, atleistas iš vidaus tarnybos.
Ir priešingai, nesant nustatytos tokios aplinkybės – kad pareigūnas negali tarnauti dėl sveikatos būklės, neatsiranda teisinė galimybė pareigūno atleisti iš tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu.
Byloje nustatyta, kad ginčijama Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos 2012 m. gegužės 4 d. pažyma Nr. 2255, buvo nustatyta, jog pareiškėja yra tinkama „vidaus tarnybai pagal sąvade nustatytus tinkamumo sveikatos būklės reikalavimus. Negali eiti pareigų vidaus tarnyboje, kur tinkamumo sveikatos būklės reikalavimai nustatyti pagal sąvado II skiltį; gali eiti pareigas vidaus tarnyboje, kurioms tinkamumo sveikatos būklės reikalavimai nustatyti pagal sąvado III skiltis. Be teisės naudotis ginklu, kol tęsiama psichiatrinis medikamentinis gydymas".
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų pareigybių priskyrimo medicininėms skiltims sąrašo matyti, kad pareiškėjos eitos Personalo skyriaus Personalo valdymo poskyrio specialistės vyresniosios inspektorės pareigos yra priskiriamos sąvado III skilčiai (b. l. 40).
Tai lemia, kad pagal minėtos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos 2012 m. gegužės 4 d. pažymos Nr. 2255 išvadas, neatsirado sąlygos pareiškėjos atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 56 straipsnio 1 dalies nuostatas.
Pareiškėja minėtos pažymos neteisėtumą grindžia procedūriniais pažeidimais – kad nesilaikant nustatytų terminų buvo surašyta ginčijama išvada, bei kad nebuvo objektyviai ir visapusiškai įvertintos visos aplinkybės, kurios yra reikšmingos priimti sprendimui dėl jos tinkamumo eiti pareigas.
Iš bylos matyti, kad pareiškėja siekė užimti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas (b. l. 38), kurioms užimti sveikatos būklės reikalavimai turi atitikti sąvado II skiltį (b. l. 40).
Tuo tikslu jai, 2012 m. balandžio 12 d. buvo išduotas siuntimas atlikti specializuotą medicininę ekspertizę, pavedant ekspertams nustatyti jos sveikatos būklės tinkamumą užimti šias pareigas (b. l. 59).
Pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 1V-299 patvirtinto Specializuotosios medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo 10.3. ir 46. punktus, kai ekspertizė atliekama dėl pareigūno tinkamumo pareigoms į kurias numatoma jį perkelti, ekspertinį sprendimo dalyką sudaro, pareigūno tinkamumo vidaus tarnybai pagal Sąvado skiltį naujoms pareigoms įvertinimas, t.y., ekspertizė atliekama tik naujų pareigų atžvilgiu, nevertinant pareigūno tinkamumo toms pareigoms, kurias jis eina iki perkėlimo.
Toks ginčijamos ekspertizės pobūdis, lemia, kad negali būti ginčo dalyku ekspertizės pagrįstumas dėl pareiškėjos tinkamumo Personalo skyriaus Personalo valdymo poskyrio specialistės vyresniosios inspektorės pareigoms, iš kurių ji buvo atleista, nes ginčijama ekspertize nebuvo tiriamas pareiškėjos tinkamumas užimti šias pareigas.
Atitinkamai pareiškėjos subjektinių teisių – būti atleistai pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 4 punktą, neįtakoja ir galimi pareiškėjos nurodomi procedūrinei ekspertizės atlikimo pažeidimai, kurie kolegijos vertinimu, nėra esminiai, nes neturi įtakos galutinėms išvadoms dėl pareiškėjos netinkamumo eiti pareigas vidaus tarnyboje pagal sąvado II skiltis bei tinkamumo eiti pareigas vidaus tarnyboje pagal sąvado III skiltis.
Apibendrinus darytina išvada, kad pareiškėjos reikalavimas pripažinti ją netinkama dėl sveikatos būklės vidaus tarnybai, yra nepagrįstas. Kaip minėta, tai būtų galima konstatuoti tik tuo atveju, jei tuo klausimu būtų buvusi priimta atitinkama Centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvada, t.y., būtų atliktas ekspertinis tyrimas dėl jos tinkamumo vykdyti vidaus tarnybą aplamai ir pareigas, kurias ji ėjo iki atleidimo arba esant neigiamai šiuo klausimu ekspertizės išvadai teismine tvarka tai būtų paneigta.
Netenkinus šio reikalavimo, neatsiranda teisinis pagrindas tenkinti ir kitus pareiškėjos reikalavimus, kurie yra išvestiniai iš minėto reikalavimo.
Dėl paminėto tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos V. Ž. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.