Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Olegas Šibkovas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus viršininko Andriaus Bubulio (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutarimo A. V. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Administracinio teisės pažeidimo protokolas A. V. surašytas už tai, kad 2016 m. kovo 19 d., apie 02.48 val., (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, vairavo automobilį BMW 318, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus 2,74 prom. girtumas, neturėdamas teisės vairuoti, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 3 dalį, transporto priemonė neapdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, automobiliui neatlikta valstybinė techninė apžiūra, taip pat uniformuotam tikrinančiam policijos pareigūnui nepateikė transporto priemonės registracijos liudijimo. Šiais savo veiksmais A. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 16, 226 punktų reikalavimus, t. y. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 130² straipsnyje, 123 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 5 dalyje, ir 124¹ straipsnio 8 dalyje.Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutarimu A. V. pripažintas kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 123 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 5 dalyje, 124¹ straipsnio 8 dalyje, 130² straipsnyje, ir jam paskirtos administracinės nuobaudos:

už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 123 straipsnio 1 dalyje - 35 Eur bauda už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 123 straipsnio 5 dalyje - 30 Eur bauda; už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje - 8 Eur bauda;už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130² straipsnyje - 30 parų administracinį areštą be transporto priemonės konfiskavimo.

2.1. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, A. V. nuobauda paskirta sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose, t. y. galutinė nuobauda paskirta 30 parų administracinis areštas be transporto priemonės konfiskavimo.

Nesutikdama su tokiu apylinkės teismo sprendimu, Institucija apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. A2.6.-3130-660/2016 ir A. V. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130² straipsnyje padarymą paskirti 30 parų administracinį areštą su transporto priemonės – automobilio BMW 318, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.

3.1. Institucijos nuomone, Kauno apylinkės teismas netinkamai pritaikė teisės normą, atmestinai ir formaliai įvertino pažeidėjo asmenybę, kitus jį charakterizuojančius duomenis bei su nuobaudos individualizavimu susijusius duomenis, ko pasėkoje nepagrįstai paskyrė švelnesnę nei įstatymas numato nuobaudą, t. y. išvis neskyrė papildomos sankcijoje numatytos nuobaudos, nepateikdamas teisiškai pagrįstų tokios išvados motyvų.

3.2. Apylinkės teismas nenustatė, kad A. V. vairavo ne jam priklausančią transporto priemonę, nors pagal LR VRM CDB duomenis, nuo 2015-05-29 automobilio savininkas N. S., kurio teismui nepavyko surasti, atvesdinti ir apklausti apie transporto priemonės priklausomumą. Byloje nenustatyta, kokiu būdu automobilis atsidūrė pas A. V., ar N. S. jam davė, ar kitokiu būdu perleido, ar jam išvis buvo žinoma, kad A. V. naudojasi nurodytu automobiliu.

3.3. ATPK 26 straipsnio 2 dalies normos, po naujos 2016 m. sausio 1 d. redakcijos įsigaliojimo, taikymo klausimu dar nėra susiklosčiusios vieningos praktikos, ji tik formuojama. Tačiau atsižvelgiant į aukštesniųjų teismų jau suformuotą praktiką ATPK 26 straipsnio 2 dalies taikymo aspektu prieinama prie pagrįstos išvados, kad transporto priemonės, nuosavybės teise priklausančios ne pažeidėjui, kuri buvo pažeidimo padarymo įrankis perleidimas naudotis suprantamas ne vien kaip daikto tiesioginis betarpiškas perdavimas pažeidėjui, o aiškinamas kaip jo patekimas pažeidėjo žinion nepažeidžiant teisės, t. y. paimant jį ne prieš savininko valią. Byloje nėra duomenų apie transporto priemonės perėjimą A. V. žinion neteisėtais būdais.

Atsiliepimų į Institucijos apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus viršininko Andriaus Bubulio apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutarimas naikinamas ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinama iš naujo nagrinėti Kauno apylinkės teismui.ATPK 302¹¹ straipsnyje yra numatyta, jog apygardos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.Ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo fakto nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 130² straipsnyje, 123 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 5 dalyje, ir 124¹ straipsnio 8 dalyje. Institucija nesutinka su A. V. už ATPK 130² straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą paskirta administracine nuobauda ir prašo taikyti transporto priemonės – automobilio BMW 318, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą.Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Vadovaujantis ATPK 257 straipsniu, organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas. Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas daiktų konfiskavimo klausimą, paminėtų įstatymo nuostatų nesilaikė. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. V. pažeidimo padarymo metu vairavo ne jam priklausantį automobilį. Nors pirmosios instancijos teismas ėmėsi priemonių į teismo posėdį atvesdinti pažeidėją A. V., bei transporto priemonės savininką N. S., tačiau jų atvesdinti nepavyko ir pirmosios instancijos teismas administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjo bei skundžiamą nutarimą priėmė minėtiems asmenims nedalyvaujant. Iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad teismas, spręsdamas automobilio, kuriuo buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, konfiskavimo klausimą, netyrė ir nevertino duomenų apie pažeidimo faktines aplinkybes, t. y. kokiu būdu A. V. buvo perduotas N. S. priklausantis automobilis ir konstatavo, jog duomenų, apie tai, kad transporto priemonės savininkas būtų žinojęs, kad jo transporto priemonė bus naudojama administraciniam teisės pažeidimui daryti, byloje nėra. Tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, toks pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti laikomas nei teisėtu, nei pagrįstu.Šių aplinkybių kontekste aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes (ATPK 256 straipsnio 3 dalis). Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N438-243/2010). Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas ginčijamą nutarimą priėmė nesilaikydamas minėtų reikalavimų ir nesiėmė visų galimų priemonių, kad būtų išsamiai, visapusiškai ištirtos ir įvertintos bylos aplinkybės bei pašalinti visi neaiškumai.Nagrinėjamu atveju, byloje nebuvo apklaustas nei pažeidėjas, nei transporto priemonės savininkas, kurie galėtų suteikti vertingos informacijos apie nagrinėjamo pažeidimo padarymo bei transporto priemonės perdavimo aplinkybes. Kaip jau minėta ankščiau, priimant sprendimą dėl pažeidimo padarymo įrankio – transporto priemonės konfiskavimo, pirmosios instancijos teismas, byloje nesurinkus visiškai jokių duomenų, konstatavo, jog duomenų, apie tai, kad transporto priemonės savininkas būtų žinojęs, kad jo transporto priemonė bus naudojama administraciniam teisės pažeidimui daryti, byloje nėra, todėl, aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė ATPK 256 straipsnio nuostatas, nustatančias administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjančiam teismui pareigą rinkti įrodymus, siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes.Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, jog šiuo atveju visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai visos reikšmingos bylai aplinkybės nebuvo išaiškintos bei įvertintos (ATPK 248, 257, 284 straipsniai), skundžiamas nutarimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu todėl yra naikintinas, o byla grąžintina apylinkės teismui nagrinėti iš naujo..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininko Andriaus Bubulio apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.