Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), netekėjusi, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, faktiškai gyvenanti ir gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), neturinti neišnykusių teistumų,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

1. V. Š. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, o būtent: 2024 m. birželio 29 d., apie 07 val. 40 min., Šilalės r., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Volvo V70, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai nustatytas didesnis nei 1,51 (nustatytas 1,94) promilių neblaivumas.

II. Byloje ištirtų įrodymų esmė

2. Teisiamajame posėdyje kaltinamoji V. Š. kaltę dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo visiškai pripažino ir parodė, kad liudytojas P. J. yra jos dukros buvęs vyras. Jis paskambino kaltinamosios sūnui K. Z. ir pakvietė į (duomenys neskelbtini) vykusį gimtadienį. Ji nakties metu nuvežė sūnų K. Z. į P. J. gimtadienį. Ten visi miegojo, suprato, kad visi yra girti, t. y. P. J. ir jo draugė, dar vienas draugas. Jie atsibudo ir pradėjo visi vartoti alkoholinius gėrimus. Tarp jų prasidėjo kivirčas dėl sūnaus negrąžintų daiktų. Anksčiau jos sūnus gyveno pas P. J.. Apsipyko truputį, nes vyko kivirčas. Išgirdo, kad kieme kažkas užsikūrė jos automobilį. P. J. kieme užvedė jos automobilį, o jos sūnus K. ten nuėjo ir bandė P. iškrapštyti iš automobilio. Jai sūnus taip sakė, tačiau ji pati to nematė. Tikriausiai P. norėjo tą automobilį nuvaryti ar sudaužyti, nes jis anksčiau tai yra daręs. Tą mašiną paliko pastatytą nuokalnėje ir mašina pati pradėjo riedėti. Sūnus bandė tą mašiną sustabdyti. Tada nusprendė su automobiliu išvažiuoti, nes išsigando. Padarė didelę klaidą ir labai gailisi. Atvykus pas P. J. atsigėrė alaus, kuris buvo 4 laipsnių stiprumo, o vyrai vartojo degtinę. Alų gėrė po truputį, negali pasakyti, kiek jo išgėrė. Negalvojo su automobiliu važiuoti namo, nes galvojo ten išmiegoti, ten gyvena dvi jos anūkės. Taip gavosi, kad susipyko, todėl teko išvažiuoti su automobiliu. Ikiteisminio tyrimo metu paminėjo, kad vėliau, kai su P. susiginčijo, kieme ją pargriovė važiuojantis automobilis, tačiau šito nežino, neatsimena, bet pasirodo, kad jos sūnus taip padarė. Jis bandė mašiną sustabdyti, o ji stovėjo tarp atidarytų durelių, todėl ją parbloškė. Sūnus jai sakė, kad P. čia taip padarė, todėl tyrėjai taip pasakė. Iš kiemo su automobiliu išvažiavo jos sūnus. Paskui jis parodė mašinos akseleratoriaus pedalą, kad jis yra nulaužtas ir neina pavažiuoti. Ji sėdo už automobilio vairo ir išvažiavo namo. Šiek tiek jautėsi esanti neblaivi. Surizikavo važiuoti su automobiliu ir susigadino visą savo gyvenimą. Neturi su kuo važiuoti į darbą ir vaikus vežti. Labai gailisi. Automobilis, kurį vairavo, yra registruotas jos vardu. Ji augina du nepilnamečius vaikus. Mano, jog ji nebūtų vairavusi neblaivi, jeigu nebūtų sukonfliktavusi su P. J..

3. Kadangi kaltinamoji V. Š. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamoji kaltinama vieno nesunkaus nusikaltimo padarymu, kaltinamoji, jos gynėjas ir prokuroras sutiko, kad nebūtų apklausiami liudytojai, tiriami kiti įrodymai, todėl įrodymai byloje ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

4. Iš 2024 m. birželio 29 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2024 m. birželio 29 d., apie 07 val. 40 min., Šilalės r. (duomenys neskelbtini), sustabdytas automobilis Volvo V 70 valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo V. Š.. Pirmu tikrinimu V. Š. nustatytas 2.02 promilių neblaivumas, antru tikrinimu nustatytas 1.94 promilių neblaivumas (b. l. 1-6).

5. Iš 2024 m. birželio 29 d. įvykio vietos apžiūros protokolo (b. l. 11-13) ir foto lentelės (b. l. 14-23) matyti, kad įvykio vieta yra Šilalės r., (duomenys neskelbtini), esantis automobilis Volvo V70, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

6. Iš valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Regitra“ duomenų bazės pažymos matyti, kad automobilis Volvo V70, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso V. Š. (b. l. 25).

7. Iš 2024 m. birželio 29 d. neblaivumo nustatymo akto (b. l. 26) ir alkotesterio parodymų (b. l. 27-28) matyti, kad V. Š. 07.57 val. buvo nustatytas 2,02 promilės, 08.21 val. – 1,94 promilės girtumas.

8. Iš 2024 m. liepos 11 d. apžiūros protokolo (b. l. 60-62) ir foto lentelės (b. l. 63-64) matyti, kad buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas iš tarnybinio automobilio „T 4015-KU0026-2 40629-073000-073500-20010400“. Atidarius vaizdo įrašą matyti, kad jis trunka 04.59 min. Vaizdo įrašas prasideda 2024 m. birželio 29 d. 07.30.01 val. Matyti kaip tarnybinis automobilis važiuoja Šilalės r., (duomenys neskelbtini) link Šilutės m. Privažiavęs sankryžą suka keliu link Šilutės m. Važiuojant keliu Šilalė-Šilutė tarnybinis automobilis 07.30.41 val. prasilenkia su automobiliu Volvo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) už kurio vairo matyti, kad sėdi moteris – V. Š.. Pravažiavus Volvo automobiliui tarnybinis automobilis iš karto apsisuka ir važiuoja iš paskos Volvo automobilio Šilalės miesto kryptimi. Įvažiuoja į (duomenys neskelbtini) ir pravažiavus tiltelį sustoja. Iš tarnybinio automobilio išlipa policijos pareigūnas G. V., kuris prieina prie sustojusio Volvo automobilio vairuotojos. Matyti kaip pareigūnas bekontakčiu alkotesteriu tikrina girtumą. Pareigūnas atidaro vairuotojos dureles ir kalba su vairuotoja. Iš automobilio išlipa vairuotoja V. Š. ir eina kartu su pareigūnu link tarnybinio automobilio. Matyti kaip iš Volvo automobilio priekio keleivio pusės išlipa vaikinas, kuris eina link tarnybinio automobilio.

9. Iš 2024 m. liepos 16 d. apžiūros protokolo (b. l. 65-69) ir foto lentelės (b. l. 70-72) matyti, kad vaizdo įrašas trunka 30.01 min. Girdėti tarnybinio automobilio sirenos. Pareigūnas G. V. išlipa iš tarnybinio automobilio ir eina prie tarnybinio automobilio priekyje sustabdyto automobilio Volvo V70, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Pareigūnas prieina prie sustabdyto automobilio Volvo, pasisveikina. Matyti, kad už Volvo automobilio vairo sėdi moteris – V. Š. (užsisegusi saugos diržą). Ant priekinės keleivio sėdynės sėdi vaikinas – K. Z..

10. Ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas apklaustas E. D. parodė, jog 2024 m. birželio 29 d., apie 07.20 val., iš operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo buvo gautas pranešimas, kad iš Šilalės r., (duomenys neskelbtini), su automobiliu Volvo išvažiavo neblaivi moteris pavarde Š. ir nuvažiavo link (duomenys neskelbtini) pusės. Važiuojant tikrinti gautą pranešimą, važiuojant keliu Šilalė-Šilutė link Šilutės m., pravažiavus (duomenys neskelbtini) bažnyčią, pasukus keliu link Šilutės, pamatė priešais atvažiuojantį Volvo markės automobilį. Tai buvo tas pats automobilis, kurį nurodė budėtojas. Jis vairavo tarnybinį automobilį, kolega G. V. sėdėjo šalia. Prasilenkiant su Volvo automobiliu, matė, kad už automobilio vairo sėdi moteris, ji ant galvos turėjo užsidėjusi kepurę su snapeliu, o šalia ant prekinės keleivio sėdynės sėdėjo vaikinas. Vairuotoja jam pasirodė neblaivi, nes jos veidas buvo paraudęs. Nedelsiant apsuko tarnybinį automobilį ir važiavo Volvo automobiliui iš paskos Šilalės miesto kryptimi. Važiuojant (duomenys neskelbtini), Volvo automobilis buvo sustabdytas. Iš karto kolega G. V. išlipo iš tarnybinio automobilio ir nuėjo prie sustabdyto Volvo automobilio vairuotojos. Jis liko sėdėti tarnybiniame automobilyje. Po to G. V. grįžo kartu su vairuotoja iki tarnybinio automobilio neblaivumo patikrinimui. Iš pradžių V. Š. atsisakė tikrintis girtumą, sakė, kad ji nevairavo automobilio. Kolega jai paaiškino, kad jeigu atsisako tikrintis girtumą, tai prilygsta sunkiam girtumui. V. Š. pasitikrino neblaivumą. Pirmu tikrinimu buvo nustatytas neblaivumas virš dviejų promilių, antru tikrinimu – iki dviejų promilių. Iš V. Š. automobilio išlipo vaikinas, kuris priėjęs aiškino, kad automobilį vairavęs jis, ne mama. Kadangi keleivis K. Z. trukdė policijos darbui tai ir jam buvo patikrintas ir nustatytas neblaivumas (b. l. 41-43).

11. Ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytoja apklausta K. S. parodė, kad 2024 m. birželio 29 d., jau po vidurnakčio, pas ją į sodybą atvažiavo Š. su savo sūnumi K. Z.. Jie atvažiavo automobiliu Volvo V70, valstybinių numerių nežino. Už automobilio vairo atvažiavo pati Š., matėsi, kad tiek Š. tiek jos sūnus yra neblaivūs. Atvažiavę jie toliau gėrė alkoholinius gėrimus su P. J.. Vėliau tarp jos ir V. Š. kilo žodinis konfliktas. Kieme jos susistumdė. P. J. pasakė V. Š. dingti iš kiemo. P. nuėjo prie kieme stovėjusio V. automobilio, norėjo jį išvaryti tiesiog iš kiemo. V. pradėjo šaukti, kad nelįstų prie jos automobilio, kad jie patys jį išsivarys. Vos tik P. išlipo iš automobilio, už automobilio vairo sėdo K. Z.. Pamatė, kad tuo metu mašina pradėjo riedėti atbuline eiga. V. pribėgo prie savo mašinos, o tuo metu buvo atidarytos vairuotojo pusės durelės ir tomis durelėmis V. buvo nublokšta ant žemės. K. kažkokiu tai būdu sustabdė automobilį, išlipo ir pribėgo prie mamos, kuri tuo metu gulėjo ant žemės. K. padėjo mamai atsistoti nuo žemės, abu nuėjo prie savo automobilio. V. sėdo už automobilio vairo, o šalia ant priekinės sėdynės atsisėdo jos sūnus K.. Matydama, kad V. būdama tokia girta pati sėdo už automobilio vairo ir pati išvažiavo, paskambino 112 ir pranešė, kad iš jų išvažiavo neblaivi moteris – Š., nurodė automobilio markę, pasakė, kad išvažiavo link Pajūrio pusės (b. l. 46-49).

12. Ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas apklaustas P. J. parodė, kad 2024 m. birželio 29 d., 00.30 val., paskambino K. Z. ir pakvietė atvažiuoti į svečius, nes jis šventė savo gimtadienį. Pokalbio metu K. pasakė, kad jis atvažiuos kartu su mama, nes jis neturi kaip atvažiuoti. K. pas jį atvežė V. Š., kuri pati ir sėdėjo už Volvo automobilio markės vairo. Jie atvažiavo 3 val. nakties. Būnant pas jį tiek jis, tiek V., tiek K. gėrė alkoholinius gėrimus. Po to V. susipyko su jo drauge K.. Jis iš pradžių dar bandė V. raminti, kad ji nesikabinėtų, tačiau V. nenurimo, stumdėsi, šūkavo. Apie 7 val. ryto, tikslesnio laiko negali pasakyti, jis V. pasakė gražiuoju išvažiuoti iš kiemo, po to norėjo išvaryti iš kiemo jos automobilį. Prie automobilio atbėgo K. ir V.. Po konflikto V. ir K. išvažiavo iš jų kiemo. Už vairo sėdo pati V. Š., o ant priekinės keleivio sėdynės atsisėdo K. ( b. l. 52-54).

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo argumentai ir išvados

13. BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka BK numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį, t. y. baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visumą. Nusikalstamos veikos sudėties požymiai būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.

Dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos

14. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

15. Iš byloje įrodymais pripažintų duomenų matyti, kad kaltinamajame akte nurodytos ir kaltinamajai inkriminuojamos faktinės aplinkybės ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatytos teisingai. Transporto priemonės vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, aplinkybės nustatytos remiantis teisiamajame posėdyje ištirtais duomenimis, taip pat ir kaltinamosios parodymais.

16. Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamosios V. Š. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokia išvada darytina nuosekliai įvertinus byloje surinktus įrodymus, juos palyginus tarpusavyje, susiejus į vientisą įrodomąją grandinę.

18. Įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą konstatuotina, kad V. Š. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, o būtent: 2024 m. birželio 29 d., apie 07 val. 40 min., Šilalės r., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Volvo V70, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai nustatytas didesnis nei 1,51 (nustatytas 1,94) promilių neblaivumas.

19. Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamosios V. Š. veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

IV. Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo

20. Teismas skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (Baudžiamojo kodekso 61 straipsnio 1, 2 dalys).

21. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi vykdyti realų, konstitucinėmis normomis pagrįstą teisingumą. Tai reiškia, kad teisingumas turi būti vykdomas kiekvienoje konkrečioje byloje pagal joje konkrečiai nustatytas bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes. Taigi, kaltininkui turi būti paskirta teisinga bausmė, kurią paskyrus būtų pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, kitas jos aplinkybes ir kaltininko asmenybę, nebūtų per griežta ar per švelni.

22. Baudžiamasis įstatymas numato, jog už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą asmuo gali būti nubaustas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

23. Kadangi kaltinamoji dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo kalta prisipažino ir ikiteisminio tyrimo, ir teisminio nagrinėjimo metu, taip pat nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos, teismas pripažįsta egzistuojant jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nustatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

24. Kaltinamoji padarė vieną nesunkų nusikaltinimą, nusikalstama veika baigta. Vertinant kaltinamosios asmenybę teismas atsižvelgia į tai, kad V. Š. neturi neišnykusių teistumų, per pastaruosius metus administracine tvarka bausta vieną kartą 2023 metais, šiuo metu nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, gaunanti nedarbo ir socialines išmokas, auginanti du nepilnamečius vaikus, (duomenys neskelbtini) charakterizuojama teigiamai, todėl teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis ir tikslai gali būti pasiekti paskyrus švelniausią bausmę – baudą (BK 47 straipsnio 1 dalis).

25. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas V. Š. už nusikaltimo, numatyto 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti 60 MGL, t. y. 3000 Eur (trijų tūkstančių eurų) baudą (BK 47 straipsnio 2 dalis, 3 dalies 2 punktas).

26. Remiantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu ir V. Š. skirtina galutinė bausmė – 40 MGL, t. y. 2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) bauda.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

27. BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nagrinėjamu atveju V. Š. nusikalstamą veiką padarė vairuodama transporto priemonę būdama neblaivi. Pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), kuri pasireiškia: sulaikymu asmenų nuo nusikalstamų veikų darymo, nusikalstamą veiką padariusių asmenų nubaudimu, atėmimu ar apribojimu galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, atlikusių bausmę asmenų paveikimu, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimu (BK 41 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, šią baudžiamojo poveikio priemonę būtina taikyti siekiant apriboti V. Š. galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas ir taip užtikrinti visuomenės saugumą ir teisingumo principo įgyvendinimą, todėl teismas daro išvadą, kad yra pagrindas jam skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones dvejiems metams, vykdymo pradžią skaičiuoti nuo 2024 m. liepos 1 d., t. y. nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis).

28. Nustatyta, kad V. Š. vairavo automobilį Volvo V70, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai jai nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, tad minėta transporto priemonė pripažintina nusikalstamų veikų priemone.

29. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalies, taip pat BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, kaltininkui faktiškai priklausantis konfiskuotinas turtas, taigi ir nusikalstamos veikos priemonė, privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Bylos duomenys ir teisminio nagrinėjimo metu duoti kaltinamosios parodymai patvirtina, kad minėta transporto priemonė nuosavybės teise priklauso kaltinamajai. Pagrindo spręsti, kad šiuo atveju šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas aiškiai prieštarautų proporcingumo, teisingumo principams, nėra, todėl ji taikytina. Teismas, įvertinęs tai, kad automobilis automobilį Volvo V70, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), kurį neblaivi vairavo V. Š. yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė BK 72 straipsnio prasme ir nuosavybės teise priklauso kaltinamajai, nusprendžia, kad yra pagrindas iš V. Š. konfiskuoti automobilį Volvo V70, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), saugomą automobilių saugojimo aikštelėje, esančioje Paberžių g. 7, Tauragėje.

V. Dėl kitų klausimų

30. Civilinis nepareikštas.

31. Proceso išlaidų nėra.

32. Kaltinamajai V. Š. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti, panaikintinos.

33. Laikmena su vaizdo įrašais paliktina saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

V. Š. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 60 MGL, t. y. 3000 Eur (trijų tūkstančių eurų) baudą.

Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. Š. skirti galutinę bausmę – 40 MGL, t. y. 2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) baudą.

Nurodyti, kad bauda turi būti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB banke, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS banke, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, Nr. LT427230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke, nurodant įmokos kodą 6801, mokėjimo paskirtyje: „Bauda“ būtina nurodyti baudžiamosios bylos Nr. 1-533-1178/2024. Mokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų raštinės darbuotojui. Išaiškinti, kad nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti V. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – 2 (dvejiems) metams uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuoti nuo 2024 m. liepos 1 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 1 dalimi ir 3 dalimi, V. Š. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti iš V. Š. jai nuosavybės teise priklausantį automobilį Volvo V70, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), saugomą automobilių saugojimo aikštelėje, esančioje Paberžių g. 7, Tauragėje.

Kaltinamajai V. Š. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti, panaikintini.

Laikmeną su vaizdo įrašais palikti saugoti prie bylos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.