- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-05-28
- Bylos Nr.
- 1-467-795/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-52958-2017-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kristina Baškienė
- Kaltinamasis
- J. P.
- Advokatai
- Alvydas Kvaščevičius
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
- 1.1.8.10.1Bausmių bendrinimas jas apimant (BK 63 str. 1, 2, 5 d.)
- 1.2.14.5.1Sukčiavimas (BK 182 str. 1 d.)
- 1.2.18.2Netikros elektroninės mokėjimo priemonės gaminimas, tikros elektroninės mokėjimo priemonės klastojimas ar neteisėtas disponavimas elektronine mokėjimo priemone arba jos duomenimis (BK 214 str.)
- 1.2.18.3Neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimas (BK 215 str.)
- 2.1.15.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.15.3.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
kaltinamajam J. P. (dalyvavimas užtikrintas garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis), jo gynėjui advokatui Alvydui Kvaščevičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. P., gimęs (duomenys neskelbtini), K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas:
1. 2014-02-05 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, laisvės apribojimu 8 mėnesiams. 2014-09-04 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi bausmė pakeista į areštą 90 parų; 2014-12-23 arešto bausmę atlikęs;
2. 2014-02-14 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, bauda 14 MGL (1820 Lt);
3. 2015-09-24 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimu 1 metams 8 mėn. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7 ir 8 punktais, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. 2016-03-25 bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas; 2017-06-22 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi paleistas lygtinai neatlikęs 6 mėnesių ir 3 dienų laisvės atėmimo bausmės. 2017-10-13 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi grąžintas atlikti neatliktą laisvės atėmimo bausmę. 2018-05-25 bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. P. neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę:
2017 m. rugsėjo 25 d., apie 14 val., A. B. bute, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, A. B. striukės kišenėje surado jos vardu išduotą SEB banko mokėjimo kortelę ir taip ją įgijo turėdamas tikslą panaudoti, bei laikė iki 2017 m. rugsėjo 25 d., 17.39 val.
Tokiu būdu J. P. neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę skirtą finansinėms operacijoms inicijuoti.
Be to, J. P. neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę bei naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, neteisėtai atliko finansines operacijas bei apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą:
2017 m. rugsėjo 25 d., laikotarpiu nuo 14.56 val. iki 14.57 val., AB „Luminor bank“ banko bankomate, esančiame Šilutės pl. 62, Klaipėdos m., panaudojo neteisėtai įgytą ir laikomą svetimą A. B. vardu išduotą AB „SEB“ banko mokėjimo kortelę, suvedė kortelės PIN kodą, tokiu būdu identifikuodamas save kaip teisėtą duomenų naudotoją, ir iš A. B. banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) per du kartus išgrynino 250 Eur.
Tęsdamas nusikalstamą veiką, tą pačią dieną, laikotarpiu nuo 17.38 val. iki 17.39 val., AB „Luminor bank“ banko bankomate, esančiame Turgaus g. 1, Klaipėdos m., panaudojo neteisėtai įgytą ir laikomą A. B. vardu išduotą AB „SEB“ banko mokėjimo kortelę, suvedė PIN kodą, r tokiu būdu save identifikuodamas kaip teisėtą duomenų naudotoją, ir iš A. B. sąskaitos (duomenys neskelbtini) per du kartus išgrynino 40 Eur.
Tokiu būdu J. P. neteisėtai panaudojo A. B. vardu išduotą elektroninę mokėjimo priemonę ir naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis ir apgaule savo naudai įgijo 290 Eur vertės A. B. turtą.
Kaltinamasis J. P. kaltu prisipažino ir parodė, kad įvykio dieną svečiavosi pas pažįstamą A. B.. Nukentėjusiosios bute buvo dviese, abu vartojo alkoholinius gėrimus. J. P. žinojo, kad A. B. laiko banko kortelę striukės kišenėje, piniginėje, nes ji ne kartą jo akivaizdoje buvo kortelę ištraukusi. Nukentėjusiajai nematant, J. P. jos striukės kišenėje surado piniginę ir iš piniginės ištraukė banko mokėjimo kortelę. Nukentėjusiosios kortelę paėmė be jos žinios ir sutikimo. J. P. išėjo iš nuketėjusiosios buto ir tą pačią dieną bankomate, Šilutės pl., išgrynino 250 Eur. Šiek tiek vėliau, kitame bankomate, jis išgrynino dar 40 Eur. Tokiu būdujis išgrynino visus A. B. sąskaitoje esančius pinigus. Kortelės PIN kodą žinojo, buvo jį įsiminęs. Po šio įvykio nukentėjusiosios nematė. Pinigus išleido savo reikmėms tenkinti.
Teismo posėdžio metu, vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio 1 dalimi, perskaityti nukentėjusios A. B. parodymai. Apklausiama ikiteisminio tyrimo pareigūno, nukentėjusioji A. B. parodė, kad 2017 m. rugsėjo 25 d. J. P., svečiuodamasis jos namuose, (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajai nematant, iš jos striukės vidinės kišenės pavogė SEB banko mokėjimo kortelę. Kortelė buvo įdėta į piniginę. Kortelės pasigedo tik po keleto dienų. J. P. į skambučius neatsiliepė, pas ją atėjęs pakalbėti nebuvo, todėl ji parašė pareiškimą policijoje. Anksčiau ji J. P. buvo davusi savo kortelę ir pasakė jam PIN kodą, prašydama, kad jis nueitų į parduotuvę. J. P. žinojo jos kortelės PIN kodą. Tą dieną, kai J. P. pagrobė banko kortelę, abu gėrė alkoholinius gėrimus. Namuose buvo tik dviese. A. B. užmigus, J. P. pavogė jos kortelę ir išėjo iš nukentėjusiosios buto. Pagal banko sąskaitos išrašą, 2017 m. rugsėjo 25 d. J. P. iš jos sąskaitos įvairiuose bankomatuose išgrynino 290 Eur. Dar 9,60 Eur nuostolį nukentėjusioji patyrėbankui nuskaičiavus pinigų išgryninimo mokestį. Bankomato nuotraukose užfiksuotas vyras, disponuojantis jos banko kortele, panašus į J. P. (b. l. 20-23).
AB SEB banko A. B. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas. Išraše užfiksuotai, kad:
2017 m. rugsėjo 25 d., 14:56:51 val., bankomate, Šilutės pl. 62, Klaipėdoje, išgryninti 200 Eur;
2017 m. rugsėjo 25 d., 14:57:42 val., bankomate, Šilutės pl. 62, Klaipėdoje, išgryninti 50 Eur;
2017 m. rugsėjo 25 d., 17:38:44 val., bankomate, Turgaus g. 1, Klaipėdoje išgryninti 30 Eur;
2017 m. rugsėjo 25 d., 17:39:36 val. bankomate, Turgaus g. 1, Klaipėdoje, išgryninti 10 eurų (b. l. 35, 39-42).
2017 m. gruodžio 15 d. skaitmeninės laikmenos apžiūros protokole užfiksuota, jog buvo apžiūrėta AB Bank Luminor pateikta skaitmeninė laikmena (CD) su fotonuotraukomis, kuriose prie bankomato matomas tas pats vyras, trumpai kirptais plaukais, su striuke, kuris 2017 m. rugsėjo 25 d. laikotarpiu nuo 14.56 val. iki 17.39 val. pasinaudojant nukentėjusios A. B. mokėjimo kortele nuima pinigus bankomate (b. l. 48-51, 52-53).
Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis J. P., 2017 m. rugsėjo 25 d., apie 14 val., būdamas nukentėjusios A. B. namuose, (duomenys neskelbtini), jos striukės kišenėje buvusioje piniginėje rado ir paėmė, tokiu būdu neteisėtai įgijo ir iki 2017 m. rugsėjo 25 d., 17.39 val., laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – A. B. išduotą SEB banko mokėjimo kortelę. Kaltinamasis J. P. prisipažino, kad svečiuodamasis A. B. namuose, A. B. striukėje buvusioje piniginėje rado ir SEB banko mokėjimo kortelę. Kortelės PIN kodą žinojo, nes anksčiau pati nukentėjusioji buvo davusi banko kortelę ir nurodžiusi jos PIN kodą. Apklausiam ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji A. B. patvirtino, kad mokėjimo kortelę kaltinamasis J. P. paėmmė slapta, be jos žinios ir sutikimo. Ši kaltinamojo J. P. veika įrodyta. Ji kvalifikuojama pagal BK 214 straipsnio 1 dalį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas pripažįsta įrodyta ir tai, kad kaltinamasis J. P., 2017 m. rugsėjo 25 d., neteisėtai atliko keturias finansines operacijas svetima A. B. vardu išduota SEB banko mokėjimo kortele bei apgaule įgijo 290 Eur vertės A. B. turtą. J. P. be A. B., kaip banko sąskaitos naudotojos, žinios ir sutikimo, panaudojo jos elektroninės tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, per bankomato elektroninę sistemą prisijungė prie A. B. banko sąskaitos, inicijavo bei atliko keturias finansines operacijas, kurių metu išgrynino sąskaitoje esančias nukentėjusios pinigines lėšas. Kaltinamasis J. P. prisipažino padaręs šiuos nusikaltimus ir patvirtino, kad pasinaudodamas nukentėjusios banko kortele, bankomate išgrynino 290 Eur. Nukentėjusios A. B. banko sąskaitos išraše užfiksuota, kad bankomate esančiame Šilutės pl. 62, Klaipėdoje, 2017 m. rugsėjo 25 d., 14:56:51 išgryninti 200 Eur; 14:57:42 val. išgryninti 50 Eur; tą pačią dieną kitame bankomate, esančiame Turgaus g. 1, Klaipėdoje, 17:38:44 val. išgryninti 30 Eur; 17:39:36 val. išgryninti 10 Eur (b. l. 39-40). Nukentėjusioji A. B. patvirtino, kad šios finansinės operacijos atliktos panaudojant jos vardu išduotą mokėjimo kortelę ir kortelės PIN kodą be jos žinios ir sutikimo (b. l. 20-23). Kaltinamojo J. P. kaltė padarius šiuos nusikaltimus įrodyta. Apgaule įgyto turto vertė - 290 Eur, viršija 5 MGL dydžio sumą. J. P. nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 182 straipsnio 1 dalį bei 215 straipsnio 1 dalį, kaip idealioji dviejų nusikalstamų veikų sutaptis.
Kaltinamajame akte aprašant kaltinamajam J. P. pareikštą kaltinimą, buvo nurodytos aplinkybės, kad nusikalstamas veikas jis padarė turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą. Kaltinime turi būti nurodytos tik baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką numatančio įstatymo dispozicijoje nurodytos aplinkybės, bei veikos kvalifikavimui ar kaltinamojo atsakomybei turinčios reikšmės aplinkybės. BK 182 straipsnio 1 dalies, 214 straipsnio 1 dalies ir 215 straipsnio 1 dalies dispozicija nereikalauja įrodinėti kaltinamojo tikslo, ši aplinkybė yra perteklinė, todėl iš kaltinimo pašalinama.
Visas nusikalstamas veikas kaltinamasis J. P. padarė tiesiogine tyčia: jis suprato, kad neturėdamas teisėto pagrindo, neturėdamas mokėjimo priemonės savininko sutikimo, įgyja svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, atlieka finansines operacijas, apgaule įgyja svetimą turtą numatė, kad tokiais savo veiksmais daro žalą turto savininkams ir norėjo taip veikti.
Kaltinamasis J. P. padarė du apysunkius nusikaltimus, numatytus BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje bei vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje. Nusikaltimai, numatyti BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį.
J. P. anksčiau buvo teistas už nesunkaus ir apysunkių nusikaltimų padarymą, naujas tyčines nusikalstamas veikas padarė neišnykus ankstesniam teistumui, todėl yra recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis yra baustas už administracinius pažeidimus, tarp jų ir už smulkų svetimo turto pagrobimą vagystės būdu pagal pažeidimų padarymo metu galiojusio Administracinių teisės pažeidimo kodekso 50 straipsnį, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 61-64).
J. P. nusikalstamų veikų padarymo metu nedirbo (b. l. 59-60). Bylos nagrinėjimo metu J. P. atliko laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje, bausmės pabaiga 2018 m. gegužės 25 d. J. P. nesusituokęs, materialiai išlaikomų asmenų neturi.
Kaltinamasis prisipažino padaręs visas nusikalstamas veikas, davė parodymus atitinkančius esmines įvykio aplinkybes, kritiškai vertina savo elgesį ir nuoširdžiai gailisi. Jis nusikalstamomis veikomis padarytos žalos neatlygino, tačiau pareikšto civilinio ieškinio neginčija. Kaltinamojo J. P. prisipažinimas ir gailėjimasis dėl nusikalstamų veikų pripažįstamas jo atsakomybę už visas nusikalstamas veikas lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę už nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1dalyje, sunkina tai, kad šiuos nusikaltimus jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunktina ir tai, jog nusikaltimus jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis prisipažino iki nusikaltimo gėręs alkoholinius gėrimus, dėl to jautėsi apsvaigęs ir pasielgė neadekvačiai. Kaltinamojo girtumas turėjo įtakos nusikalsti (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 61 straipsniu, 63 straipsnio 1 dalimi, už kiekvieną nusikalstamą veiką J. P. skiriamos Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalies, 214 straipsnio 1 dalies, 215 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos už idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį sudarančias nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje subendrinamos griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, ši subendrinta bausmė subendrinama su bausme, paskirta už nusikaltimą, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje, bausmes iš dalies sudedant.
Kaltinamasis J. P. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė sumažinama vienu trečdaliu.
Laisvės atėmimo bausmę skiriama atlikti pataisos namuose.
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. B. ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam J. P. pareiškė civilinį ieškinį reikalaudama atlyginti dėl jo nusikalstamų veiksmų patirtą 600 Eur turtinę ir neturtinę žalą (b. l. 32). Civiliniame ieškinyje nurodė, jog patirtą turtinę žalą sudaro iš nukentėjusios sąskaitos išgryninti pinigai – 290 Eur ir mokestis už minėtų piniginių lėšų išgryninimą – 9,60 Eur.
Civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti tenkinamas visiškai.
Pagal Civilinio kodekso 6.249 straipsnį, turtinė žala yra skirtumas tarp nukentėjusiojo turtinės padėties iki ir po nusikaltimo, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnis). Nustatyta, kad nukentėjusioji A. B. turtinę žalą patyrė dėl to, kad kaltinamasis J. P. neteisėtai pasinaudodamas nukentėjusiajai priklausančia elektronine mokėjimo priemone, apgaule iš nukentėjusios A. B. SEB banko sąskaitos išgrynino 290 Eur. Pinigai išgryninti AB „Luminor bank“ bankomatuose, už pinigų išgryninimą iš nukentėjusios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nuskaitytas pinigų išgryninimo mokestis – 9,60 Eur. Kaltinamasis J. P. pareikštą civilinį ieškinį pripažįsta, jo dydžio neginčija ir teismo posėdžio metu paaiškino, jog civilinio ieškinio neatlygino, nes atliko laisvės atėmimo bausmę. Tarp nukentėjusiajai A. B. padarytos 299,60 Eur turtinės žalos ir kaltinamojo J. P. nusikalstamos veikos yra priežastinis ryšys, todėl civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinamas visiškai ir iš kaltinamojo priteisiama 299,60 Eur nukentėjusiajai A. B. turtinei žalai atlyginti (BPK 115 straipsnio 1 dalis).
Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies.
A. B. ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam J. P. pareiškė civilinį ieškinį reikalaudama atlyginti dėl jo nusikalstamų veiksmų patirtą turtinę ir neturtinę žalą 600 Eur sumai (b. l. 32). Turtinę žalą sudaro nuo nukentėjusios sąskaitos nuimti pinigai – 290 Eur ir mokestis už minėtų piniginių lėšų išgryninimą – 9,60 Eur, o likusią civilinio ieškinio dalį 300,4 Eur sudaro neturtinė žala.
Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių, kaip sveikata, yra ypač dideli. Neturtinės žalos įvertinti pinigais neįmanoma, todėl teismas siekia kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala gali pasireikšti tiek fizinio pobūdžio (fizinis skausmas, juos lydintys nepatogumai ir pan.), tiek dvasinio pobūdžio (dvasiniai išgyvenimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan.) padariniais.
Nukentėjusioji A. B. nurodė, jog dėl apgaulės būdu netektų piniginių lėšų ji patyrė didelių nepatogumų, kadangi turi du mažamečius vaikus, yra vieniša mama, o patirta turtinė žala sudaro pusę jo atlyginimo. Jai tai didelė suma, todėl turėjo sumažinti išlaidas maistui, apriboti vaikų pramogas, skolintis pinigų pragyvenimui.
Nustatyta, jog A. B. atžvilgiu įvykdyta nusikalstama veika, naudota apgaulė. Nukentėjusioji neabejotinai patyrė nepatogumų ir pergyvenimų dėl to, kad jos atžvilgiu panaudota apgaulė bei padarytas turtinis nuostolis. Tačiau šiuos nuostolius bei su jais susijusius dvasinius išgyvenimus nukentėjusioji patyrė ir dėl didelio savo pačios neapdairumo: ji mažai pažįstamam asmeniui patikėjo savo banko elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, su juo girtavo ir nepasirūpino savo turto apsauga. Teismas, siekdamas užtikrinti interesų pusiausvyrą, vadovaudamasis protingumo kriterijais civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos vadovaujantis CK 6.250 straipsniu tenkina iš dalies, priteisiant 150 Eur neturtinės žalos iš kaltinamojo nukentėjusios naudai.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – skaitmeninė laikmena (1 CD) su fotonuotraukomis nuosprendžiui įsiteisėjus, paliekama saugoti byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
J. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams;
- pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirti laisvės atėmimą aštuoniems mėnesiams;
- pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, subendrinti griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą vieneriems metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, šią subendrintą bausmę subendrinti su bausme, paskirta už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, bausmes iš dalies sudedant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams.
Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Nukentėjusios ir civilinės ieškovės A. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš kaltinamojo J. P. 299,6 Eur turtinei žalai atlyginti ir 150 Eur neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – skaitmeninę laikmeną (1 CD) su fotonuotraukomis, nuosprendžiui įsiteisėjus, saugoti baudžiamojoje byloje;
Nuosprendį per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos proceso dalyviai gali skųsti Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.