- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-01-27
- Bylos Nr.
- I3-901-809/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02990-2019-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Eglė Žulytė-Janulionienė (pirm.), Violeta Petkevičienė, Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Pareiškėjas
- U. M.
- Atsakovas
- valstybės įmonei Registrų centras, ,,Registrų centras"
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini), UAB RIKKA
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės, Violetos Petkevičienės ir Eglės Žulytės-Janulionienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo U. M. skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centras, trečiasis suinteresuotasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, prašydamas panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro 2019 m. liepos 18 d. sprendimą Nr. S-44133 (15.1) “Atsisakymas registruoti duomenų pakeitimus Juridinių asmenų registre” (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti 2019 m. liepos 10 d. UAB (duomenys neskelbtini) prašymą dėl pareiškėjo Lietuvos Respublikos asmens kodo įrašymo Juridinių asmenų registre (b.l. 1-2).
Pareiškėjas skunde nurodo, jog VĮ Registrų centras atsisakė registruoti pareiškėjo U. M., kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus, asmens kodą, kuris jam buvo suteiktas Lietuvos Respublikos gyventojų registro. Pareiškėjas nurodė, kad asmens kodo neįtraukimas į Juridinių asmenų registrą jam sukelia sunkumų naudojantis Elektroninių valdžios vartų portalo duomenimis, dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose, prisijungimas elektroninių ryšių priemonėmis nėra atpažįstamas, nes nėra galimybės nustatyti pareiškėjo tapatybę, t. y. kodą. Pareiškėjo teigimu, dėl nenurodyto asmens kodo jis taip pat patiria problemų naudodamasis banko elektroninėmis paslaugomis. Pareiškėjas pabrėžė, kad Lietuvos Respublika yra prisijungusi prie Mastrichto sutarties bei 1995 m. Šengeno sutarties, o šie dokumentai implikuoja Lietuvos Respublikos pareigą unifikuoti teisinę ir informacinę valstybės valdymo sistemą tuo būdu, kad nebūtų varžoma kitų ES valstybių narių piliečių teisė apsigyventi ir plėtoti ekonominę veiklą Lietuvos Respublikos teritorijoje, lygiomis sąlygomis su Lietuvos Respublikos piliečiais. Pažymi, jog Gyventojų registro tarnyba yra pasibaigusi 2016 m. rugpjūčio 8 d. ir jos funkcijos yra perduotos tai pačiai VĮ Registrų centras, todėl pareiškėjui nesuprantama, kodėl tos pačios institucijos skirtingi padaliniai skirtingai traktuoja jo asmens kodą.
Atsiliepimas
Atsakovas VĮ Registrų centras Vilniaus filialas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu iš dalies sutinka, nesutinka su skundo reikalavimu iš naujo išnagrinėti prašymą (b.l. 31-33).
Nurodo, jog Sprendime nurodyta, kad Juridinių asmenų registras (toliau – ir JAR), būdamas vienas iš pagrindinių valstybės registrų, vykdydamas jam priskirtas funkcijas ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme Lietuvos Respublikos registrų sistemos sąveikos principais, duomenis apie fizinius asmenis turi gauti iš valstybės registrų sistemoje esančio Gyventojų registro. Skundžiamame sprendime pažymėta, kad duomenys apie U. M. Gyventojų registre neregistruojami ir nekaupiami, dėl šios priežasties, duomenys apie šį asmenį JAR gali būti įregistruoti tik pagal Italijos Respublikos išduotą asmens tapatybę patvirtinantį asmens dokumentą.
Atkreipia dėmesį, kad skundžiamo Sprendimo motyvai turi trūkumų, dėl šios priežasties patikslina, jog JAR duomenis iš Gyventojų registro gauna automatiškai naudojantis valstybės registrų ir informacinių sistemų sąveika. Dėl realizuoto VĮ Registrų centro tvarkomų registrų sistemos sąveikos techninio sprendimo VĮ Registrų centras patikslinti vadovo ar akcininko duomenis įrašant Lietuvos Respublikos asmens kodą gali tik tiems Europos Sąjungos valstybių narių piliečiams, kuriems Lietuvos Respublikos gyventojų registre yra suteiktas Lietuvos Respublikos asmens kodas ir kurie turi Lietuvos Respublikos išduotą dokumentą - teisės nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimą ar teisės laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimą, kurie vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 99 straipsnio 1 dalimi ir 104 straipsnio 3 dalimi yra išduodami tik nuo 2019 m. kovo 1 d. Pabrėžia, kad JAR registro techninis sprendimas yra suformuotas tokiu būdu, jog operuoja Gyventojų registro duomenimis tik apie tuos asmenis, kurie turi Lietuvos Respublikos išduotą dokumentą: pasą, asmens tapatybės kortelę, leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ar leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje (išduodami užsieniečiams, kurie nėra Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai), teisės nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimą ar teisės laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimą (išduodami Europos Sąjungos valstybių narių piliečiams). JAR informacija apie asmenis, kurie turi popierinės formos pažymą Europos Sąjungos valstybės narės piliečiui jo teisei gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti, nėra gaunama.
Sprendimo priėmimo metu pareiškėjui nebuvo išduotas teisės nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimas ar teisės laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimas, tai reiškia, kad dėl anksčiau aptartos VĮ Registrų centro tvarkomų registrų sistemos sąveikos nebuvo pagrindo tenkinti prašymo patikslinti UAB (duomenys neskelbtini) vadovo ir akcininko duomenis ir VĮ Registrų centras neturėjo realių ir objektyvių galimybių.
Pažymi, jog dėl objektyvių aplinkybių VĮ Registrų centras pagal Sprendimo priėmimo metu ir šiuo metu vis dar egzistuojančias kliūtis neturi galimybės patikslinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo ir akcininko duomenų, todėl teismo prašo pareiškėjo skundo reikalavimą panaikinti Sprendimą spręsti teismo nuožiūra, o pareiškėjo skundo reikalavimo įpareigoti iš naujo išnagrinėti 2019 m. liepos 10 d. UAB (duomenys neskelbtini) prašymą netenkinti.
2019 m. gruodžio 13 d. teisme taip pat gautas atsakovo prašymas dėl bylos nutraukimo (b.l. 63-64). Minėtame prašyme nurodoma, jog nuo VĮ Registrų centro atsiliepimo pateikimo pasikeitė esminės su byloje keliamais reikalavimais susijusios aplinkybės. Pažymi, jog atsakovui pavyko rasti ir įgyvendinti techninius sprendinius, kad būtų pašalintos atsiliepime nurodytos objektyvios kliūtys patikslinti UAB (duomenys neskelbtini) vadovo ir akcininko duomenis, t. y. JAR įrašyti vadovui ir akcininkui suteiktą Lietuvos Respublikos asmens kodą. Akcentuoja, kad pareiškėjo kaip UAB (duomenys neskelbtini) vadovo ir akcininko duomenys Juridinių asmenų registre yra pakeisti, t. y. vietoje gimimo datos yra įrašytas jam suteiktas Lietuvos Respublikos asmens kodas.
Atsakovo nuomone, nagrinėjamu atveju pareiškėjo kaip UAB (duomenys neskelbtini) vadovo ir akcininko duomenys JAR yra pakeisti ir iš esmės įgyvendintas šia iškelta administracine byla pareiškėjo norimas pasiekti rezultatas, dėl šios priežasties neliko ginčo dalyko. Mano, jog nagrinėjamu atveju neliko ginčo dalyko ir toks ginčas nenagrinėtinas administraciniame teisme ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 103 straipsnio 1 punktu prašo administracinę bylą nutraukti.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB (duomenys neskelbtini) pareiškėjo skundą prašo tenkinti. Pažymėtina, jog trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į skundą iš esmės nurodo analogiškus motyvus kaip ir pareiškėjas (b.l. 26-27).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė palaikė prašyme išdėstytus argumentus.
Į teismo posėdį neatvyko nei pareiškėjas, nei trečiojo suinteresuoto asmens astovas, apie teismo posėdį informuoti tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl VĮ Registrų centro 2019 m. liepos 18 d. sprendimo Nr. S-44133 (15.1) “Atsisakymas registruoti duomenų pakeitimus Juridinių asmenų registre” (toliau – ir Sprendimas) (b.l. 4-5), kuriuo buvo atsisakyta registruoti JAR patikslintus UAB (duomenys neskelbtini) vadovo – pareiškėjo U. M. patikslintus duomenis, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad VĮ Registrų centre buvo gautas UAB (duomenys neskelbtini) 2019 m. liepos 10 d. prašymas JAR įregistruoti patikslintus vadovo ir akcininko (pareiškėjo) duomenis. UAB (duomenys neskelbtini) pateikė prašymą - formą JAR-1 su priedais ir Vilniaus miesto savivaldybės 2018 m. lapkričio 12 d. pažymą apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą Nr. (2018-2PD)-9996 kopiją.
UAB (duomenys neskelbtini) vadovas (direktorius) ir vienintelis akcininkas yra (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis U. M. (pareiškėjas).
Pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. Skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti (ABTĮ 23 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 23 straipsnio 1 dalies reikalavimus.
Pažymėtina, kad atsakovo, kaip registro tvarkytojo, veikla registruojant registro objektus/ subjektus yra viešasis administravimas. Todėl sprendžiant šį ginčą teismas vertins tik tai, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos.
Vadovaujantis Juridinių asmenų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-11-12 nutarimu Nr. 1407 (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2019 m. kovo 5 d.), (toliau - Nuostatai) 228 p. numato, kad Juridinių asmenų registro funkcionavimui užtikrinti naudojami kitų registrų, valstybės informacinių sistemų ir klasifikatorių duomenys, kurie Juridinių asmenų registrui turi būti perduodami automatiniu būdu ne vėliau kaip per 24 valandas nuo tokių duomenų įrašymo ar pakeitimo reikiamuose registruose ir valstybės informacinėse sistemose. Registre jie turi būti įrašomi ar pakeičiami ne vėliau kaip per 24 valandas nuo duomenų gavimo. Be kita ko, naudojami ir Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenys. Atsakovas nurodo, jog JAR duomenis iš Gyventojų registro gauna automatiškai naudojantis valstybės registrų ir informacinių sistemų sąveika. Anot atsakovo, dėl realizuoto Registrų centro tvarkomų registrų sistemos sąveikos techninio sprendimo Registrų centras patikslinti vadovo ar akcininko duomenis įrašant Lietuvos Respublikos asmens kodą gali tik tiems Europos Sąjungos valstybių narių piliečiams, kuriems Lietuvos Respublikos gyventojų registre yra suteiktas Lietuvos Respublikos asmens kodas ir kurie turi Lietuvos Respublikos išduotą dokumentą - teisės nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimą ar teisės laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimą, kurie vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 99 straipsnio 1 dalimi ir 104 straipsnio 3 dalimi yra išduodami tik nuo 2019 m. kovo 1 d. Anot atsakovo, Sprendimo priėmimo metu pareiškėjui nebuvo išduotas teisės nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimas ar teisės laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra pažymėjęs, jog į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų ar veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje (LVAT 2017 m. spalio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA1098-1062/2017). Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (LVAT 2010 m. balandžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-447/2010).Tačiau LVAT praktikoje yra susiformavusi pozicija, jog materialinių teisinių prielaidų ginti asmens pažeistą teisę ar įstatymo saugomą interesą nebuvimas yra pagrindas skundą (prašymą) atmesti (LVAT 2008 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1669/2008, 2010 m. balandžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-447/2010, 2012 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1260/2012, kt.).
Teisminio nagrinėjimo metu atsakovas informavo teismą, jog VĮ Registrų centrui pavyko rasti ir įgyvendinti techninius sprendinius, kad būtų pašalintos atsakovo procesiniame dokumente – atsiliepime į skundą nurodytos objektyvios kliūtys patikslinti UAB (duomenys neskelbtini) vadovo ir akcininko duomenis, t. y. JAR įrašyti vadovui ir akcininkui suteiktą Lietuvos Respublikos asmens kodą.Taigi, įvertinus pateiktą LVAT praktiką ir į bylą pateiktą rašytinį įrodymą - JAR išrašą patvirtinantį, kad pareiškėjo kaip UAB (duomenys neskelbtini) vadovo ir akcininko duomenys Juridinių asmenų registre yra pakeisti, t. y. vietoje gimimo datos yra įrašytas jam suteiktas Lietuvos Respublikos asmens kodas, konstatuotina, jog ginčo dalykas išnyko - šiuo atveju teismo sprendimas niekaip neįtakotų pareiškėjo teisių ir pareigų, todėl laikytina, kad ginčijamas Sprendimas nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, o tai yra pagrindas pareiškėjo skundą atmesti. Atmetus pareiškėjo reikalavimą dėl atsakovo Sprendimo panaikinimo, atmestinas ir išvestinis pareiškėjo.
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas dėl jų nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas V. d. H. prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas H. prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo U. M. skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.