Panevėžio apygardos teismo nutartis

2020-11-17 · Civilinė byla Nr. 2S-717-280/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-11-17
Bylos Nr.
2S-717-280/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laimutė Sankauskaitė
Atsakovas
R. J.
Ieškovas
ADB „Compensa Vienna Insurance Group“
Civilinė byla Nr. 2S-717-280-2020 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03427-2020-2 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.1.3.6.; 2.6.1.5.; 2.6.2.1.; 2.6.8.10; 3.3.1.14.;
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 17 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laimutė Sankauskaitė viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. J. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-8232-772-2020 pagal ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovui R. J. dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ (toliau - ir Draudikas) ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo R. J. 858,59 Eur nuostolių atlyginimui, t.y. išmokėtos nukentėjusiajam draudimo išmokos, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos išieškojimo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad 2019-10-27 (duomenys neskelbtini) R. J., vairuodamas transporto priemonę Volkswagen Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į automobilį Mazda 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei jį apgadino. Eismo įvykio kaltininku yra pripažintas atsakovas, kuris apie eismo įvykį nepranešė policijai ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Ieškovė ir R. J. buvo sudarę įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (draudimo liudijimo Nr. AMA 8825809), kuria buvo apdrausta transporto priemonės Volkswagen Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė. Todėl ieškovei, kaip šios transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudikui, atsirado pareiga atlyginti šiuo eismo įvykiu padarytą žalą. Ieškovė išmokėjo 858,59 Eur draudimo išmoką trečiajam asmeniui padarytai žalai atlyginti ir įgijo teisę reikalauti išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo iš atsakingo už žalos padarymą asmens.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi civilinę bylą pagal ieškovės ieškinį atsakovui nutraukė, įpareigojo Valstybinę mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos grąžinti ieškovei iš biudžeto 8,25 Eur sumokėto žyminio mokesčio.

4. Teismas nustatė, kad 2020 m. kovo 17 d. nutarime buvo konstatuota, jog įvykio metu buvo apgadinti du automobiliai, t. y. administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. J. vairuotas automobilis „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilių stovėjimo aikštelėje stovėjęs nukentėjusiosios V. V. automobilis „Mazda 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); duomenų visumos analizė leido teigti, kad R. J. vairuotas automobilis kliudė automobilį „Mazda 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino; teismo nuspręsta, kad R. J. padarė (duomenys neskelbtini)straipsnio 8 dalyje (normos redakcija galiojusi nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d.) numatytą nusižengimą. Nustatė, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos tyrėjas 2019 m. gruodžio 11 d. R. J. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalį, kuriame nurodė, jog R. J. nuo 2019 m. spalio 27 d. 20.00 val. iki 2019 m. spalio 28 d. 07.50 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas minėtą automobilį ir važiuodamas atbuline eiga, kliudė stovintį kitą automobilį, jį apgadino ir iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 9, 126, 219, 222 punktų reikalavimus. R. J. yra antstolio kontoroje dirbantis teisininkas. Kadangi ieškovė Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato pareigūnams 2019-12-11 surašant protokolą dėl administracinio nusižengimo, o vėliau Šiaulių apylinkės teismui 2020-03-17 priimant nutarimą administracinėje byloje nebuvo dalyvaujantis asmuo, teismas pažymėjo, kad nutarimas minėtoje byloje neturi tiesiogiai prejudicinės reikšmės nagrinėjamai civilinei bylai.

5. Teismas vertino, kad administracinio nusižengimo byloje atsakovas pripažino padarytą trečiajam asmeniui žalą, teismo nutarimu yra konstatuoti R. J. nuoseklūs, kryptingi veiksmai, kuriais jis pažeidė KET nuostatas. Pripažino, kad šie R. J. veiksmai civilinės teisės požiūriu kvalifikuotini kaip aiškiai neatsargūs, nesąžiningi veiksmai, todėl pripažintini neteisėtais.

6. Pažymėjo, kad nustatytas faktas, jog atsakovas R. J. 2019-10-27(28) pasišalinimo iš įvykio vietos po eismo įvykio, kas užfiksuota 2018-04-27 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūno 2019-10-29 surašytame pranešime Nr. 40PR2-17934-(11.1). Atsakovas 2019-10-20 paaiškinime policijos pareigūnui pripažino, jog su automobiliu pajudėjęs iš stovėjimo vietos, galėjo kontaktuoti su automobiliu stovėjusiu šalia, bet to subjektyviai nepajutęs išvažiavo iš eismo įvykio vietos, o tikslo trauktis iš eismo įvykio vietos, neturėjo (7 b. l.). Teismas atkreipė dėmesį, jog ginčo atveju, jei ir nebuvo tyčinių transporto priemonės valdytojo (atsakovo) veiksmų, tai jie neatitiko bent minimalių atsargumo ir rūpestingumo reikalavimų.

7. Teismas vadovavosi Civilinio kodekso (toliau –CK) 6.246 straipsnio nuostatomis, pažymėjo, kad viena iš pagrindinių vairuotojo pareigų yra ta, jog, įvykus eismo įvykiui, su ja susijęs transporto priemonės vairuotojas (eismo dalyvis) privalo pranešti policijai, taip pat nepasišalinti iš eismo įvykio vietos (Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 222 p.), nes šie reikalavimai yra svarbūs dėl to, kad, įvykus eismo įvykiui, kuo operatyviau ir objektyviau būtų išsiaiškintos eismo įvykio aplinkybės, dalyviai, asmeniui ir (ar) turtui padarytos žalos dydis bei civilinės atsakomybės už ją apimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2007).

8. Vertino, kad pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau - TPVCAPDĮ) 22 straipsnį, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių (toliau Taisyklės) 59.4 punktą, draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiajam eismo įvykio metu asmeniui, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis pasišalino iš įvykio vietos. Teismas pripažino, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, perėjo teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Nustatė, kad 858,59 Eur suma išmokėta automobilio Mazda 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkui V. V. (29 b. l.).

9. Teismas, įvertinęs atsakovo kaip transporto priemonės valdytojo pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes, konstatavo, kad esant vienai iš pagrindinių pareigų eismo dalyviui, įvykus eismo įvykiui pranešti policijai, taip pat nepasišalinti iš eismo įvykio vietos, R. J. šios pareigos neįvykdė, pripažino, kad toks jo elgesys suteikė ieškovei teisę reikalauti žalos atlyginimo atgręžtinio reikalavimo teise visa apimtimi, ieškovės reikalavimai yra pagrįsti.

10. Kadangi atsakovas sumokėjo ieškovei visas pagal teismo įsakymą priteistas pinigų sumas, o pastaroji, kreipdamasi į teismą su ieškiniu sumokėjo papildomai į valstybės biudžetą 11 Eur žyminio mokesčio, teismas nutarė jai grąžintini tik 75 proc. šios žyminio mokesčio dalies, tai yra 8,25 Eur (CPK 87 str. 2 d.). Teismas vertino, kad ieškovė jau nuo 2020-06-17 galėjo kreiptis į teismą dėl anksčiau tarp tų pačių šalių priimto teismo įsakymo panaikinimo, o ne teikti teismui ieškinį. Pažymėjo, kad vien ta aplinkybė, jog atsakovas nepripažįsta ieškinio reikalavimų, nesuteikia ieškovei teisės tęsti tolimesnį beprasmį bylinėjimąsi, todėl bylą nutraukė.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

11. Atskiruoju skundu atsakovas R. J. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

12. Nurodo, kad nutarties rezoliucinė dalimi, kuria teismas civilinę bylą atsakovui nutraukė, ginčo galutinai neišsprendė. Nors atsakovas, siekdamas išvengti dar didesnių materialinių nuostolių, 2020-06-17 sumokėjo teismo įsakymu priteistą sumą, tačiau, nesutikdamas su teismo įsakymu, pareiškė prieštaravimus dėl kreditoriaus reikalavimų. Panaikinus teismo įsakymą ieškovas pareiškė teisme ieškinį, tačiau sumokėjimą patvirtinančių dokumentų nepridėjo.

Atsiliepimas

13. Atsiliepime į ieškinį atsakovas nesutiko, kad turi atlyginti ieškovui nuostolius regreso tvarka, prašė ieškinį atmesti. Ieškinį teismui pripažinus nepagrįstu ir jį atmetus, atsakovas turėtų atgręžtinio reikalavimo teisę į ieškovą dėl 2020-06-17 sumokėtos sumos grąžinimo.

14. Teismui priėmus skundžiamą nutartį ir civilinę bylą nutraukus, skundžiamos nutarties motyvuojamojoje dalyje padarytos išvados ir išdėstyti motyvai savarankiškai, t. y. nepriklausomai nuo teismo nutarties rezoliucinės dalies konkrečioje byloje, daro poveikį atsakovo teisėms ir pareigoms ir sukuria atsakovui teisinius padarinius ateityje, jis negalės savo teisių įgyvendinti.

15. Nurodo, kad teismas neteisingai aiškino ir taikė TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą, reglamentuojantį draudiko teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo. Šiame punkte nepasisakoma apie atsakingo už žalos padarymą asmens kaltę dėl pasišalinimo iš įvykio vietos ir jos formas, todėl teismai kiekvienu atveju privalo detaliai išnagrinėti bylos aplinkybes ir jų pagrindu spręsti, ar transporto priemonės valdytojas tinkamai vykdė teisės aktais jam nustatytas pareigas, ar dėl pasišalinimo iš įvykio vietos yra jo kaltės, kuri galėjo pasireikšti tyčia arba neatsargumu.

16. Nesutinka su abstrakčia, nemotyvuota teismo išvada, kad atsakovo veiksmai civilinės teisės požiūriu kvalifikuotini kaip aiškiai neatsargūs, nesąžiningi veiksmai, todėl pripažintini neteisėtais. Teismas neįžvelgė R. J. veiksmuose tyčios pasišalinant iš įvykio vietos, todėl neaišku, kokią reikšmę gali turėti jo išsilavinimas, profesija ar darbo vieta tam, kad R. J. nepastebėjo ir nesuprato, kad kliudė kitą autotransporto priemonę.

17. Nepagrįstai konstatuota, kad atsakovo veiksmai neatitiko bent minimalių atsargumo ir rūpestingumo reikalavimų. Šiaulių apylinkės teismas 2020 m. kovo 17 d. nutarimu nutraukė atsakovo atžvilgiu iškeltą administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal (duomenys neskelbtini) str. 2 d. (už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos), nesant administracinio nusižengimo požymių, konstatavo, kad atsakovo veiksmuose nėra tyčios.

18. Vairuotojo kaltė dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos nustatoma ne tiesiog konstatavus faktą, kad vairuotojas pasišalino iš eismo įvykio vietos, o visapusiškai ištyrus, ar vairuotojas pajuto, suvokė, kad jo vairuojama transporto priemonė susidūrė su kita ir ją apgadino, ar vairuotojas galėjo pajusti transporto priemonių susidūrimą (kontaktą), suvokti padarytą turtinę žalą. Teigia pajutęs, lyg automobilis įvažiavo į nedidelę duobę, bet nepajautė, kad kliudė kitą automobilį, nebuvo iš automobilio išlipęs, jokio automobilių kontaktavimo garso negirdėjo. Atsakovas nesuvokė, jog įvyko eismo įvykis, todėl išvažiavo iš automobilių stovėjimo aikštelės, nepranešęs policijai. Apie autoįvykį ir apgadintą transporto priemonę sužinojo tik kitos dienos ryte, pradėjus jo ieškoti policijos pareigūnams. Nebuvo jokių objektyvių, nei subjektyvių priežasčių, dėl kurių būtų turėjęs sąmoningai pasišalinti iš įvykio vietos.

19. Nurodo, kad teismas nepagrįstai atsakovo sumokėtą sumą kvalifikavo kaip kaltės pripažinimą ir sutikimą su priteista suma. Atsakovui nebuvo žinoma, kiek užtruks ir ar bus sėkmingas įsiteisėjusio teismo įsakymo apskundimas, sumokėjo pinigus, siekdamas išvengti dar didesnių išlaidų, susijusių su antstolio vykdomu išieškojimu. Kad atsakovas nesutiko su priteista suma, patvirtina tai, kad jis iš karto po sumokėjimo, 2020-06-19 kreipėsi į teismą dėl teismo įsakymo kopijos ir procesinių dokumentų gavimo bei pateikė prieštaravimus.

20. Teismas netinkamai taikė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, dėl dalies byloje surinktų įrodymų nepasisakė, neatsižvelgė į atsakovo parodymus, kad jis nesuvokė atsitrenkęs į kitą automobilį, kad tik patyrė jausmą, lyg jo automobilis įvažiavo į nedidelę duobę, neaptarė administracinėje byloje apklaustų liudytojų A. P. ir G. G. parodymų, kurie negalėjo nurodyti, kad atsakovas būtų išlipęs iš automobilio, apžiūrėjęs savo ar kitus automobilius, kas taip pat galėtų liudyti apie suvokimą, atsitrenkus į kitą automobilį.

21. Neįvertino įsiteisėjusio teismo 2020 m. kovo 17 d. nutarimo 26 punkte konstatuotos aplinkybės, kad „automobilių apgadinimai yra braukiamojo pobūdžio“. Nagrinėjant bylą administracine tvarka, liudytojas G. G. nurodė, kad išgirdo „susiliečiančių automobilių garsą“, o tai įrodo, kad garsas buvo labai nedidelis, automobiliai susidūrė nestipriai, ir patvirtina atsakovo teiginius, jog kontakto nepajuto. Nutarimo 27 punkte nurodyta, kad padarytų apgadinimų pobūdis, atsakovo motyvo pasišalinti iš eismo įvykio vietos nebuvimas „patvirtina, kad R. J. sąžiningai galėjo klysti dėl įvykio aplinkybių, tačiau to teismas nevertino. Mano, kad surinktų įrodymų pagrindu darytina išvada, jog atsakovas buvo įsitikinęs, kad savo atliktu manevru niekam jokios kliūties nesudaro.

22. Teigia, kad teismo nenustatyta, koks yra priežastinis ryšys (tiesioginis ar netiesioginis) ir kokią įtaką atsakovo pasišalinimas iš įvykio vietos turėjo nustatytos žalos ir ieškovės išmokėtos draudimo išmokos dydžiui, o priežastinio ryšio nebuvimas visais atvejais atleidžia asmenį nuo pareigos atlyginti žalą.

23. Teigia, kad nutartyje nėra nurodyta, kokiu pagrindu teismas civilinę bylą nutraukia. Nagrinėjamu atveju neegzistuoja nei vienas teisės aktuose numatytas bylos nutraukimo pagrindas. Vien faktas, kad atsakovas sumokėjo ieškovui teismo įsakymu priteistą sumą, netenka teisinės reikšmės panaikinus teismo įsakymą ir atsakovui nesutinkant su pareikšto ieškinio reikalavimais.

Atsiliepimas

24. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašo skundo netenkinti.

25. Nurodo, kad Šiaulių apylinkės teismo 2020-03-17 nutarime, priimtame administracinio nusižengimo byloje Nr. A15-89-1113/2020, yra fiksuoti įvykio liudytojų parodymai, iš kurių galima spręsti, kad eismo įvykio metu buvo girdimas susidūrimo garsas. Atsakovas turėjo ir galėjo girdėti automobilių susidūrimo garsą, naktį, kai eismo įvykio vietoje neturėjo būti nei intensyvaus eismo, nei kitų didelių garsų. Atsakovo administracinio nusižengimo byloje nurodytos aplinkybės, kad jis garso negirdėjo dėl jo vairuojamo automobilio salone garsiai grojančios muzikos, nešalino jo civilinės atsakomybės - tai tik patvirtina, kad atsakovas nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina.

26. Atsakovo nepakankamai rūpestingas ir apdairus elgesys manevruojant automobiliu ir lėmė tai, kad ji sukėlė eismo įvykį, padarė žalą ir galiausiai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Atsakovas atsitrenkė į stovinčią transporto priemonę atlikdamas pavojingą manevrą – važiuodamas atbuline eiga. Atsakovas turėjo stebėti aplink esančias kliūtis ir atlikęs manevrą įsitikinti, kad toliau važiuoti yra saugu. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad statiniai, želdiniai, kitos transporto priemonės būtų sudarę kliūtį atsakovui pamatyti nukentėjusią transporto priemonę. Atsakovo pasišalinimas iš eismo įvykio vietos pasireiškė neatsargumu ir ieškovas turi teisę iš atsakovo reikalauti žalos atlyginimo regreso tvarka.

27. Teigia, kad atsakovas nenurodo, kokias konkrečiai įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas pažeidė teismas, mano, kad teismas vertino visus byloje esančius įrodymus, tiek administracinio nusižengimo bylos dokumentus, tiek liudytojų parodymus. Aplinkybė, kad atsakovas nesutinka su nutartyje pateiktu aplinkybių vertinimu, niekaip neleidžia spręsti, kad nutartis yra neteisėta ar nepagrįsta.

28. Nurodo, kad priežastinio ryšio (tarp kaltininko pasišalinimo iš eismo įvykio ir draudiko patirtos žalos) nustatymas būtų reikšmingas tik esant atvejams, numatytiems TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalyje, tačiau ne TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte. Priežastinio ryšio tarp patirtos žalos ir neteisėtų veiksmų nebuvimas nepaneigia draudiko teisės reikalauti sumokėtų išmokų grąžinimo, kadangi jau paties pasišalinimo iš eismo įvykio vietos faktas sąlygoja draudėjo pareigos grąžinti sumokėtas draudimo išmokas draudikui kilimą.

29. Nurodo, kad Šiaulių apylinkės teismo 2020-03-03 priimtas teismo įsakymas, kuriuo ieškovui iš atsakovo priteista 858,59 Eur žalos atlyginimo regreso tvarka, procesinės palūkanos ir žyminis mokestis yra įsiteisėjęs ir įvykdytas. Atsakovas teismui nėra pateikęs prašymo dėl proceso atnaujinimo byloje. CPK 293 straipsnio 3 punktas numato, jog teismas nutraukia civilinę bylą tuo atveju, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Vertinant tai, kad ieškovės reikalavimas civilinėje byloje Nr. eL2-3632-1042/2020 ir nagrinėjamoje civilinėje byloje yra tapatus ir teismo įsakymas civilinėje byloje Nr. eL2-3632-1042/2020 yra įsiteisėjęs, laikytina, kad egzistuoja CPK 293 straipsnio 3 punkte nustatytas pagrindas civilinės bylos nutraukimui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

30. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu (atskiruoju) skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

31. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria byla nutraukta, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

32. Apeliantas savo atskirajame skunde nesutinka su teismo išvadomis, kuriomis iš esmės pasisakoma dėl ieškinio pagrįstumo, atsakovo veiksmų vertinimo, taip pat pažymi, kad nebuvo pagrindo nutraukti bylą.

33. Pažymėtina, kad CPK 293 straipsnis numato bylos nutraukimo pagrindus. Pagal šį straipsnį teismas nutraukia bylą: 1) jeigu byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai byla teisminga administraciniam teismui; 2) jeigu ieškovas ar pareiškėjas, kurie kreipėsi į teismą, yra nesilaikę tos kategorijos byloms nustatytos ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos ir nebegalima šia tvarka pasinaudoti; 3) jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį; 4) jeigu ieškovas atsisakė ieškinio ir atsisakymą teismas priėmė; 5) jeigu šalys sudarė taikos sutartį ir teismas ją patvirtino; 6) jeigu yra įsiteisėjęs arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu; 7) jeigu mirus fiziniam asmeniui, kuris buvo viena iš bylos šalių, atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius, neleidžiamas teisių perėmimas; 8) jeigu likvidavus juridinį asmenį, kuris buvo viena iš bylos šalių, atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius, neleidžiamas teisių perėmimas; 9) kitais šio Kodekso numatytais atvejais.

34. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iš esmės pasisakė dėl ieškinio pagrįstumo, pripažino, kad atsakovo neteisėtas elgesys suteikė ieškovei teisę reikalauti žalos atlyginimo atgręžtinio reikalavimo teise visa apimtimi, konstatavo, kad ieškovės reikalavimai yra pagrįsti. Tačiau teismas, įvertinęs, jog atsakovas sumokėjo ieškovei visas pagal teismo įsakymą priteistas pinigų sumas, ieškovė jau nuo 2020-06-17 galėjo kreiptis į teismą dėl tarp tų pačių šalių priimto teismo įsakymo panaikinimo, o ne teikti teismui ieškinį, civilinę bylą nutraukė. Pažymėjo, kad vien ta aplinkybė, jog atsakovas nepripažįsta ieškinio reikalavimų, nesuteikia ieškovei teisės tęsti tolimesnį beprasmį bylinėjimąsi. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas nenurodė, kokiu įstatyme numatytu pagrindu nutraukia civilinę bylą.

35. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė teigia, jog jos reikalavimas civilinėje byloje Nr. eL2-3632-1042/2020 ir nagrinėjamoje civilinėje byloje yra tapatus ir teismo įsakymas civilinėje byloje Nr. eL2-3632-1042/2020 yra įsiteisėjęs, todėl egzistuoja CPK 293 straipsnio 3 punkte nustatytas pagrindas civilinės bylos nutraukimui.

36. Tačiau nagrinėjamu atveju ieškinys buvo pateiktas po to, kai atsakovas (skolininkas) pateikė prieštaravimus dėl išduoto teismo įsakymo civilinėje byloje Nr. eL2-3632-1042/2020. Nors prieštaravimai pateikti praleidus CPK 439 straipsnyje numatytą terminą, tačiau jis buvo atnaujintas ir ieškovei atitinkamai nurodyta pateikti ieškinį. 2020 m. birželio 29 d. nutartimi pranešta kreditoriui ADB Compensa Vienna Insurance Group, kad jis ne vėliau kaip per 14 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos turi teisę pateikti ieškinį ir primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį. 2020 m. liepos 3 d. ieškovės ieškinys buvo priimtas nagrinėjamoje byloje. Šiuo atveju susiklostė situacija, kad teismo įsakymo panaikinimo klausimas nebuvo išspręstas ieškinio priėmimo metu, kaip tą numato CPK 439 straipsnio 5 dalis (kas turėtų būti padaryta bylą nagrinėjant iš esmės), tačiau tai nereiškia, jog teismo įsakymu, priimtu civilinėje byloje Nr. eL2-3632-1042/2020, jau yra išspręstas tapatus reikalavimas.

37. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju teismas bylą nutraukė nesant įstatyme numatyto bylos nutraukimo pagrindo. Pažymėtina, kad išnagrinėjęs bylą teismas sprendimu ieškinį patenkina visiškai ar iš dalies, kartu išdėstydamas patenkinto ieškinio turinį, arba ieškinį atmeta. Civilinio proceso kodeksas tiesiogiai nereglamentuoja situacijos, kai atsakovas įvykdo ieškinio reikalavimus ir ieškovas nuo ieškinio neatsisako – proceso įstatymo normos neįpareigoja ieškovo jo atsisakyti. Ieškovui neatsisakant ieškinio teismas turi bylą išnagrinėti iš esmės, nors ir nustatoma, kad atsakovas patenkino ieškinio reikalavimus.

38. Esant nurodytoms aplinkybėms pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas, numatančias bylos nutraukimo pagrindus, be pagrindo civilinę bylą nutraukė, todėl skundžiama nutartis naikintina ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutartį panaikinti ir civilinę bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

Teisėja Laimutė Sankauskaitė