Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Gintaro Bastakio, Rimvidos Zubernienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo Kaltinėnų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios jaunimo centro apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 16 d. sprendimo civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovės Kaltinėnų Šv. Jono Krikštytojo parapijos ieškinį atsakovui Kaltinėnų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios jaunimo centrui dėl įpareigojimo pakeisti juridinio asmens pavadinimą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama įpareigoti atsakovą Kaltinėnų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios jaunimo centrą pakeisti pavadinimą, išbraukiant žodžius: „Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios“, pasirenkant bet kokį kitą pavadinimą atsakovo nuožiūra, nesusijusį su Šv. Romos katalikų bažnyčia. Nurodė, kad atsakovas yra visuomeninė organizacija, ji nėra susijusi su Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, todėl negali vadintis bažnyčios vardu. Ieškinyje pabrėžiama, kad atsakovo pasirinktas pavadinimas dėl jo panašumo į Šv. Jono Krikštytojo parapijos pavadinimą klaidina visuomenę, o tai yra draudžiama (LR CK 2.39 str. 3 d.).

Šilalės rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 16 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas. Kaltinėnų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios jaunimo centras buvo įpareigotas pakeisti pavadinimą: pašalinti iš pavadinimo žodžius: „Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios“ ir pasirinkti kitą pavadinimą, nesusijusį su Šv. Romos katalikų bažnyčia. Teismas nurodė, kad Kaltinėnų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios jaunimo centro įstatai ir kiti byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad minėtas jaunimo centras yra savanoriška, savarankiška, nepolitinė visuomeninė organizacija, valdoma jaunimo centro visuotinio narių susirinkimo, o tarp susirinkimų valdoma pirmininko ir valdybos, šios organizacijos tikslas - skatinti, organizuoti ir koordinuoti jaunimo darbinę, pažintinę ir kitokią socialiai reikalingą veiklą. Taigi jaunimo centro veikla yra nebažnytinė, ja nesiekiama katalikų bažnyčiai būdingų tikslų. Be to, jaunimo centro vadovai nėra Kaltinėnų parapijos atstovai ir jaunimo centras nėra Kaltinėnų parapijos bažnyčios įsteigtas juridinis asmuo. Remdamasis šiomis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir byloje surinktais jas patvirtinančiais įrodymais, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškinys dėl atsakovo įpareigojimo pakeisti jaunimo centro pavadinimą iš šio pavadinimo išbraukiant žodžius: „Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios“ yra teisėtas ir pagrįstas (LR CK 2.39 str. 3 d., 2.42 str. 2 d.), todėl turi būti patenkintas.

Atsakovo apeliaciniame skunde prašoma panaikinti Šilalės rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą bei priteisti iš ieškovės atsakovo sumokėtą žyminį mokestį. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, neteisingai taikė teisės normas, nes negalima pripažinti, jog juridinio asmens - Kaltinėnų Šv. Jono Krikštytojo parapijos - teisė į pavadinimą būtų buvusi pažeista, o kito juridinio asmens – Kaltinėnų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios jaunimo centro - pavadinimas neatitinka LR CK 2.39 straipsnio 3 dalies reikalavimų, kadangi juridinis asmuo yra parapija, o ne Kaltinėnų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia. Atsakovo pavadinime žodis „parapija“ nėra vartojamas, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovės teisė į pavadinimą būtų pažeidžiama. Atsakovo pavadinimas yra sudarytas teisėtai, atitinka Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus. Apeliaciniame skunde akcentuojama tai, jog atsakovo faktinė buveinė yra Kaltinėnų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios patalpose, todėl Kaltinėnų Šv. Jono Krikštytojo parapijos ir Kaltinėnų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios jaunimo centro pavadinimų panašumas yra objektyviai nulemtas anksčiau nurodytų aplinkybių ir negali būti vertinamas kaip pažeidžiantis ieškovo teisę į pavadinimą. Apeliantas pabrėžia ir tai, kad byloje nėra duomenų, jog dabartinis atsakovo pavadinimas būtų suklaidinęs visuomenę dėl atsakovo steigėjo. Be to, apelianto manymu, būtina atsižvelgti į tai, kad Lietuvoje yra 39 Šv. Jono Krikštytojo vardu pavadintos bažnyčios, daug universitetų, organizacijų ir kitų įstaigų visame pasaulyje, nes Šv. Jonas Krikštytojas yra istorinės asmenybės vardas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika patvirtina, kad nei viena organizacija ar asmuo negali savintis teisės į žymių asmenų, istorinių asmenybių vardus. Apeliantas pažymi ir tai, kad atsakovo veikla neprieštarauja Šv. Romos katalikų bažnyčios moralės nuostatoms, jo veiklą remia Telšių vyskupas J. B., buvęs Kaltinėnų parapijos kunigas P. L., todėl negalima pripažinti, jog jaunimo centras nėra susijęs su Šv. Romos Katalikų bažnyčia, ir šioje byloje kilęs ginčas dėl atsakovo teisės į pavadinimą yra iš esmės nulemtas Kaltinėnų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios jaunimo centro atstovų ir dabartinio Kaltinėnų Šv. Jono Krikštytojo parapijos klebono kunigo N. P. konfliktų.

Ieškovės pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad apeliacinio skundo tenkinti nėra pagrindo, ir pažymima, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos faktines aplinkybes, teisingai taikė teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas paliktinas nepakeistas.

Apeliacinis skundas atmestinas.

LR CPK 320 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas, tačiau, neatsižvelgdamas į skundo ribas, teismas patikrina, ar nėra LR CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą anksčiau nurodytais pagrindais, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Nustatyta, kad nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas yra iš esmės susijęs su juridinio asmens teisės į pavadinimą gynimu. Ieškovė Kaltinėnų Šv. Jono Krikštytojo parapija šioje byloje prašė įpareigoti atsakovą Kaltinėnų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios jaunimo centrą pakeisti pavadinimą, išbraukiant iš atsakovo pavadinimo žodžius: „Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios“, pasirenkant bet kokį kitą pavadinimą atsakovo nuožiūra, nesusijusį su Šv. Romos katalikų bažnyčia.

Pagrindiniai reikalavimai juridinio asmens pavadinimui yra nurodyti LR CK 2.39 straipsnyje. Šioje byloje yra aktualios minėto straipsnio 3 dalyje įtvirtintos nuostatos, jog juridinio asmens pavadinimas neturi klaidinti visuomenės dėl juridinio asmens steigėjo, dalyvio, buveinės, veiklos tikslo, teisinės formos, tapatumo ar panašumo į kitų juridinių asmenų pavadinimus. Naudoti kito juridinio asmens pavadinimą galima tik turint jo sutikimą (LR CK 2.42 str.). Pareiga įrodyti LR CK 2.42 straipsnyje nurodytų aplinkybių egzistavimą tenka asmeniui, naudojančiam kito juridinio asmens pavadinimą (LR CPK 178 str., 179 str. 1 d.). Atsakovui Kaltinėnų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios jaunimo centrui nepateikus įrodymų, jog jo pavadinime esantys žodžiai „Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios“ naudojami turint ieškovo sutikimą arba jo pavadinimas nėra panašus į ieškovės Kaltinėnų Šv. Jono Krikštytojo parapijos pavadinimą, konstatuotina, kad atsakovas apeliaciniame skunde išdėstytų reikalavimų pagrįstumo neįrodė (LR CPK 185 str.).

Nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog atsakovo Kaltinėnų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios jaunimo centro pavadinimas yra klaidinamai panašus į ieškovės Kaltinėnų Šv. Jono Krikštytojo parapijos pavadinimą. Visuomenėje minėti pavadinimai būtų pagrįstai siejami su Šv. Romos katalikų bažnyčia (LR CPK 182 str. 1 p.), kuriai Lietuvoje atstovauja Šv. Romos katalikų bažnyčios parapijos ir kiti Šv. Romos katalikų bažnyčios organizaciniai vienetai. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, daugelis visuomenės narių, išgirdę Kaltinėnų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios jaunimo centro pavadinimą, šį juridinį asmenį, jo veiklą pagrįstai sietų su Kaltinėnų Šv. Jono Krikštytojo parapija. Dėl nurodytos priežasties darytina išvada, jog dabartinis atsakovo pavadinimas turi panašių, klaidinančių savybių į ieškovo pavadinimą, o tai, kaip jau buvo minėta, draudžia LR CK 2.39 straipsnio 3 dalies normos.

Kaip nepagrįstas atmestinas atsakovo teiginys, jog atsakovo pavadinime nėra naudojamas žodis „parapija“, todėl negalima pripažinti, jog ieškovės teisės į pavadinimą būtų pažeidžiamos. Kadangi parapijos yra Šv. Romos katalikų bažnyčios teritoriniai vienetai, atsakovo pavadinime naudojamas žodis „bažnyčia“ suponuoja pagrindą teiginiui, jog atsakovas vienaip ar kitaip gali būti susijęs su Šv. Romos Katalikų bažnyčia. Byloje nesant duomenų, kad atsakovo steigėju ar dalyviu yra Šv. Romos katalikų bažnyčia ar kitas jos organizacinis vienetas, ir dėl nurodytos priežasties nėra pagrindo daryti priešingos išvados.

Nors apeliaciame skunde teigiama, jog atsakovas turi teisę savo pavadinime naudoti žodžius „Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia“ ir todėl, kad atsakovas savo veiklą vykdo Kaltinėnų Šv. Jono parapijos bažnyčiai priklausančiose patalpose, tačiau šie argumentai sprendžiant juridinio asmens teisės į pavadinimą klausimą nėra aktualūs, nes, kaip jau buvo nurodyta anksčiau, teisės aktai juridinio asmens pavadinimo nesieja su faktine juridinio asmens buveine.

Kaip nepagrįstas atmestinas apeliacinio skundo teiginys, jog nei viena organizacija ar asmuo neturi teisės savintis teisės žymių asmenų, istorinių asmenybių (nagrinėjamos bylos atveju – Šv. Jono Krikšytojo) vardų. Atsižvelgiant į tai, kad bylos šalys veikia tame pačiame teritoriniame vienete – Kaltinėnuose, jų pavadinimai yra panašūs, visuomenė yra klaidinama dėl tariamų atsakovo sąsajų su Šv. Romos katalikų bažnyčia.

Kiti apeliaciniame skunde išdėstyti teisiniai argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamoje byloje kilusio ginčo sprendimui, todėl dėl jų teisėjų kolegija, nagrinėjanti šią bylą apeliacine tvarka, išsamiau nepasisako.

Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes patvirtinančius įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (LR PK 328 str.), todėl apeliacinio skundo motyvais jo naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Šilalės rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.