Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo F. D. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 23 d. nutarties, kuria išnagrinėtas Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo teikimas dėl laisvės atėmimo bausmės nustatymo nuteistajam F. D..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Jungtinės Karalystės Vulvičo (Woolwich) karūnos teismo 2021 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu F. D. pripažintas kaltu pagal 1968 m. Vagystės įstatymo 8 straipsnio 1 dalį (2020 m. vasario 15 d. nusikalstama veika) ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 9 (devyneriems) metams; 2) pagal 1968 m. Šaunamųjų ginklų įstatymo 17 straipsnio 2 dalį ir 6 priedą (2020 m. vasario 15 d. nusikalstama veika) ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 9 (devyniems) mėnesiams; pagal 1968 m. Vagystės įstatymo 8 straipsnio 1 dalį (dėl 2020 m. vasario 21 d. nusikaltimo) ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 11 (vienuolikai) metų 6 (šešiems) mėnesiams; pagal 1968 m. Šaunamųjų ginklų įstatymo 17 straipsnio 2 dalį ir 6 priedą (dėl 2020 m. vasario 21 d. nusikaltimo) ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 9 (devyneriems) metams; pagal 1981 m. Nusikalstamų pasikėsinimų įstatymo 1 straipsnio 1 dalį (dėl 2020 m. vasario 21 d. nusikalstamos veikos) ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. F. D. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 13 (trylikai) metų. Nuteistojo įkalinimo pradžia – 2020 m. vasario 24 d, bausmės pabaiga – 2033 m. vasario 22 d.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir prašymai

III. Aukštesniojo teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

Skundas atmetamas.

8. Pirmiausia pažymėtina, kad nuteistasis skunde akcentuoja, jog nagrinėjant teikimą jam nebuvo užtikrintas gynėjo advokato dalyvavimas, be to, gynėją užtikrinti prašoma ir nagrinėjant skundą aukštesniajame teisme. Nuteistojo reikalavimas užtikrinti gynėją neatitinka nė vieno iš BPK 51 straipsnio 1 dalyje numatytame baigtiniame sąraše įvardintų atvejų, kai gynėjo dalyvavimas baudžiamajame procese yra privalomas. Tais atvejais, kai nagrinėjamas klausimas dėl laisvės atėmimo bausmės nustatymo, perduodant asmenį bausmės vykdymui į Lietuvos Respubliką iš užsienio valstybės, gynėjo dalyvavimas nėra privalomas, kas reiškia nesant teisinio pagrindo išvadai dėl nuteistojo pažeistos teisės į gynybą. Be to, pagal BPK 365 straipsnio 4 dalies, 362 ir 364 straipsnių nuostatas, klausimai dėl užsienio valstybės teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės suderinimo su Lietuvos Respublikos baudžiamųjų ir bausmių vykdymo įstatymo reikalavimais ir sąlygomis yra sprendžiami rašytinio proceso tvarka, todėl kaip nepagrįstas atmestinas nuteistojo F. D. prašymas užtikrinti jo dalyvavimą, aukštesniajam teismui nagrinėjant jo skundą dėl žemesniojo teismo nutarties.

9. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 365⁵ straipsnyje įtvirtinta, kad Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimti sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės, sprendimai dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, sprendimai konfiskuoti turtą ir sprendimai dėl probacijos Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir vykdomi pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ (toliau – Įstatymas) ir šio Kodekso VII dalies nuostatas.

12. Be kita ko, Įstatymo 9 straipsnyje įtvirtina, kad teismas, nusprendęs pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, ta pačia nutartimi suderina kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtą laisvės atėmimo bausmę ar kitą priemonę su Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytomis bausmėmis ar kitomis priemonėmis (1 dalis); suderintos bausmės ar kitos priemonės trukmė turi kuo labiau atitikti kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtą bausmę ar priemonę ir negali būti pakeista bauda ar kita turtinio pobūdžio bausme ar priemone (2 dalis); suderintos bausmės ar kitos priemonės trukmė gali būti sutrumpinta tik tuo atveju ir tik tiek, kiek ji viršija maksimalią bausmės ar kitos priemonės trukmę, kuri gali būti paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus už atitinkamą nusikalstamą veiką (3 dalis); suderinta bausmė ar kita priemonė negali būti griežtesnės negu kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo skirta bausmė ar kita priemonė (4 dalis); teismas privalo įskaityti į bausmę ar į kitą priemonę visą kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje atliktos bausmės ar kitos priemonės laiką ir visą kardomojo kalinimo laiką, kurį nuteistasis buvo sulaikytas ir suimtas kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Lietuvos Respublikoje tol, kol buvo sprendžiamas klausimas dėl sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės perėmimo vykdyti Lietuvos Respublikoje (6 dalis); jeigu nuteistajam Lietuvos Respublikos teismo įsiteisėjusiu apkaltinamuoju nuosprendžiu už kitą nusikalstamą veiką paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nuostatomis ir atsižvelgdamas į šio įstatymo 15 straipsnio nuostatas, išsprendžia klausimą dėl paskirtų bausmių subendrinimo (7 dalis).

13. Pirmiausia akcentuotina, kad skundžiamoje nutartyje teisingai pažymėta, kad bausmės konversijos (pakeitimas) nėra naujos bausmės skyrimas pagal valstybės, kuriai perduotas nuteistasis tolesniam bausmės atlikimui, baudžiamuosius įstatymus ar užsienio valstybės nuosprendžio peržiūrėjimas. Asmuo yra nuteistas kitoje valstybėje ir tik asmenį nuteisusi valstybė turi teisę nuspręsti, ar reikia peržiūrėti nuosprendį. Taip pat teismas, nustatydamas užsienio valstybės teismo nuosprendžiu paskirtą galutinę bausmę, ne bendrina suderintas bausmes, o tik sulygina paskirtą bausmę su BK 63 straipsnio 7 dalies nuostatomis. Bausmės konversijos paskirtis šiuo atveju yra užsienio valstybės teismo paskirtos bausmės suderinimas su Lietuvos Respublikos baudžiamųjų ir bausmių vykdymo įstatymų reikalavimais, bet ne priimto ir įsiteisėjusio užsienio valstybės teismo nuosprendžio peržiūrėjimas.

14. Nagrinėjamu atveju suderinus bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamuoju įstatymu, nuteistajam buvo paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 13 (trylikai) metų (įskaitant kardomojo kalinimo ir atliktos bausmės laiką), kuri yra analogiška Jungtinės Karalystės Vulvičo karūnos teismo 2021 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu paskirtai galutinei subendrintai bausmei. Dėl nuteistojo skunde nurodomų teiginių, kad žemesnysis teismas, nenustatydamas lygtinio paleidimo datos, jam skyrė griežtesnę laisvės atėmimo bausmę, pažymėtina, kad šiuo atveju nuteistasis klaidingai aiškina atitinkamų procesinių dokumentų turinį. Antai, Jungtinės Karalystės Vulvičo karūnos teismo 2021 m. birželio 21 d. įsakyme dėl įkalinimo nurodyta, kad Jungtinės Karalystės Vulvičo karūnos teismas byloje Nr. T202007068 F. D. skyrė galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę 13 (trylikai) metų (b. l. 43). Tuo tarpu Jungtinės Karalystės kalėjimų ir probacijos tarnybos išduotame išraše apie F. D. bausmės informaciją, nurodyta, kad asmuo šiuo metu yra suimtas ir bausmė turi būti visiškai įvykdyta iki 2033 m. vasario 22 d., tačiau pagal Jungtinės Karalystės teisę F. D., atlikęs du trečdalius jam skirtos bausmės, turi teisę būti svarstomas dėl lygtinio paleidimo 2028 m. gegužės 31 d. (b. l. 66). Taip pat paties nuteistojo kartu su 2025 m. spalio 23 d. prašymu pateiktame 2025 m. gegužės mėn. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dokumente dėl jo perkėlimo iš Jungtinės Karalystės į Lietuvos Respubliką nurodyta, kad po bausmės konversijos (pakeitimo), toliau galioja Lietuvos Respublikos teisės aktai, reglamentuojantys bausmės vykdymą, taip pat ir probaciją. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau ir – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės, tuo atveju, kai paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. To pačio straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji (išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, taip pat tuos, kurių nusikalstamo elgesio rizika didelė ir kurie nedaro pažangos, kad ją sumažintų, nuteistuosius, atliekančius bausmę už labai sunkius nusikaltimus, ir nuteistuosius, atliekančius bausmę už sunkius nusikaltimus, nurodytus Baudžiamojo kodekso XVIII, XX, XXI, XXXV skyriuose), atlikę tris ketvirtadalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės, lygtinai paleidžiami iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir jiems taikoma intensyvi priežiūra. Taigi minėtose nuostatose aptariama tik lygtinio paleidimo galimybė, kuri pagrindžiama Jungtinės Karalystės ir Lietuvos Respublikos teisės aktais, tačiau, ne, kaip teigia nuteistasis, nurodoma skiriama konkreti lygtinio paleidimo data. Papildomai pažymėtina, kad BVK 85 straipsnyje numatyta, kad laisvės atėmimo vietų įstaiga, likus dvidešimt darbo dienų iki nuteistojo galimo lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos pagal šio kodekso 82 straipsnio 1, 2 ar 4 dalį, pateikia lygtinio paleidimo komisijai socialinio tyrimo išvadą. Lygtinio paleidimo komisija ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo nurodytos socialinio tyrimo išvados gavimo dienos apsvarsto socialinio tyrimo išvadoje pateiktą informaciją ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos arba jo netaikyti. Taigi Lietuvos Respublikoje kaip ir Jungtinėje Karalystėje F. D. yra užtikrinta galimybė būti svarstomam dėl lygtinio paleidimo po tam tikros laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimo.

15. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 23 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, pakeisti ar, juo labiau, panaikinti ją nėra teisinio pagrindo, todėl nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo F. D. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo rugsėjo 23 d. nutarties atmesti.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.