Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims VĮ Registrų centro Šiaulių filialui, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos, Kelmės rajono savivaldybės administracijai, N. M. dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuotas asmuo N. M. pareiškimą prašo patenkinti.

Apie iškeltą bylą, bylos nagrinėjimo vietą ir laiką paskelbta specialiame interneto tinklalapyje (www.teismai.lt) (30-31, 34 b. l.).

Kiti suinteresuoti asmenys dėl jų įtraukimo į bylą nesikreipė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas pagrįstas ir tenkintinas.

Įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 str. 11 p.), todėl nuosavybės teisę į daiktą šiuo pagrindu gali įgyti tik nesantis šio daikto savininku asmuo. Asmuo, pageidaujantis įgyjamosios senaties pagrindu įgyti nuosavybės teisę į daiktą, turi būti sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja (CK 4.68 str. 1 d.). Vertinant daikto valdymą, prasidėjusį iki 2000 m. LR CK įsigaliojimo, ir jo valdymą, kuris tęsėsi jam įsigaliojus, atsižvelgiama į LR Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad Civilinio kodekso ketvirtosios knygos normos, susijusios su valdymo teise kaip savarankiška daiktine teise, įsigalioja nuo 2003 m. liepos 1 d., išskyrus atvejus, kai šių teisių nustatymo pagrindas yra įstatymas. Ši įstatymo norma reiškia, kad tuo atveju, kai valdymas prasidėjo iki 2000 m. LR CK įsigaliojimo ir LR CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas dešimties metų terminas suėjo iki 2003 m. liepos 1 d., tai LR CK 4.27 straipsnio 2 dalies nuostata, nustatanti, kad nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo viešame registre momento, netaikoma. Tokiu atveju daikto valdymo pagrindu pagal įgyjamąją senatį jau buvo įgytos nuosavybės teisės į valdomą daiktą.

Pareiškėjas nurodė, kad jis 1985 m. buvo priimtas į garažų statytojų kooperatyvo „Draugystė“ narius, jam buvo paskirtas žemės sklypas garažo statybai. Garažą jis statėsi asmeninėmis lėšomis, tais pačiais metais garažo statyba buvo baigta, 1991 metais atlikta inventorizacija, tačiau nuosavybės teisės į jį įregistruotos nebuvo. Nuo 1985 m. iki šiol jis ir jo šeimos nariai naudojasi šiuo garažu, niekas jo nuosavybės teisės į šį pastatą neginčijo ir šiuo metu neginčija.

Suinteresuotas asmuo N. M. nurodė, kad garažą kooperatyve „Draugystė“ statėsi savo šeimos lėšomis, iki šiol garažu naudojasi kaip savo turtu, ji viešai deklaruoja garažą kaip savo šeimos turtą, pateikdama metinę turto deklaraciją mokesčių inspekcijoje.

Iš Kelmės miesto vykdomojo komiteto 1984 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. 41 (22 b. l.) matyti, kad šiuo sprendimu buvo įsteigtas garažų statytojų kooperatyvas „Draugystė“, patvirtinti šio kooperatyvo įstatai, šiam kooperatyvui paskirtas 5580 kv. m. žemės plotas Kelmėje, Statybininkų gatvėje. 1985 m. gegužės 21 d. Kelmės miesto vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 49 į šio kooperatyvo narius priimtas ir R. M. (23 b. l.). Iš garažo techninės apskaitos bylos (15-21 b. l.) matyti, kad garažų kooperatyvui „Draugystė“ priklausantys garažai 1991 m. buvo inventorizuoti, iš pareiškėjo paaiškinimų ir jo pateiktoje inventorinėje byloje esančių atžymų matyti, kad jam priklauso 70 numeriu pažymėtas garažo boksas su dviem rūsiais. Įrašų apie daikto valdymą, valdymo pagrindą šioje inventorinėje byloje nėra. Iš nekilnojamojo turto registro kadastrinių matavimų bylos (8-14 b. l.), VĮ Registrų centro Šiaulių filialo 2015 m. kovo 23 d. sprendimo (6-7 b. l.) matyti, kad garažo bokso Nr. 70, esančio Kelmės mieste, Statybininkų g. 4A, teisinė registracija neatlikta.

Liudytojas P. B. parodė, kad jis buvo garažų kooperatyvo „Draugystė“ pirmininku, turėjo savo lėšomis pastatytą garažo boksą, kurį pardavė. Pareiškėjas R. M., kaip ir kiti šio kooperatyvo nariai, garažą statėsi savo lėšomis.

Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad pareiškėjas kooperatyvui „Draugystė“ išskirtame žemės sklype (duomenys neskelbtini), savo lėšomis pasistatė garažą Nr. 70, t. y. jį įgijo teisėtai, juo nepertraukiamai, sąžiningai ir teisėtai naudojasi, jį valdo iki šiol, tačiau nuosavybės teisių į šį nekilnojamąjį daiktą neįregistravo. Pareiškėjas patvirtino, kad po 2003 m. liepos 1 d. viešame registre šio nekilnojamojo daikto valdymo jis nėra įregistravęs, nėra priimtas ir teismo sprendimas, patvirtinantis faktinį minėto daikto valdymą. Byloje duomenų nėra, kad pareiškėjas šį garažą būtų valdęs neatvirai ar būtų buvę pripažinta, jog kas nors kitas turėjo daugiau už jį teisių į jo valdomą patalpą, t. y. būtų valdęs ne kaip savo. Byloje nenustatyta, kad nekilnojamąjį daiktą, į kurį pretenduoja pareiškėjas, būtų užvaldęs koks nors kitas asmuo. LR CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas dešimties metų terminas suėjo iki 2003 m. liepos 1 d., todėl LR CK 4.27 straipsnio 2 dalies nuostata, nustatanti, kad nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo viešame registre momento, šiuo konkrečiu atveju netaikoma.

Konstatavus sąlygas, numatytas CK 4.68 – 4.71 straipsniuose, valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę, t. y. asmuo, sąžiningai, nepertraukiamai ir teisėtai valdęs turtą, įgyja nuosavybės teisę į daiktą nuo įgyjamosios senaties termino, numatyto CK 4.68 straipsnio 1 dalyje, suėjimo dienos. Garažo boksą su rūsiais, esantį (duomenys neskelbtini), nuo 1985 m. sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdė teisėtas šio turto įgijėjas R. M., turėdamas teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į nekilnojamąjį turtą, bet nė karto nepasinaudojo ja, todėl valdymo teisė, įsigaliojus LR CK ketvirtosios knygos normoms, transformavosi į nuosavybės teisę teisėtam turto valdytojui – pareiškėjui R. M..

Ypatingos teisenos bylose dalyvaujantiems asmenims bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 443 str. 6 d.), todėl pašto išlaidos priteistinos iš pareiškėjo (CPK 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 4.68 straipsniu, CPK 533 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti faktą, kad R. M., a. k. (duomenys neskelbtini), įgijo nuosavybės teisę įgyjamosios senaties būdu į garažo boksą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su rūsiais, esantį (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš R. M. 8,58 Eur (aštuonis eurus 58 euro ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimas per trisdešimt dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.