Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėja Rima Volikienė, sekretoriaujant Ritai Grigalienei, dalyvaujant pareiškėjui R. J., jo atstovui advokatui Anatolij Šichovcov, nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims R. K., J. P., V. M., R. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. J. pareiškimą ir patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. K., J. P., V. M., R. M. dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo ,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuotiems asmenims : R. K., J. P., V. M., R. M. apie teismo posėdį buvo pranešta tinkamai, įteikiant šaukimus, tačiau jie į teismo posėdį neatvyko, neprašė bylos nagrinėjimo atidėti, todėl byla išnagrinėta , jiems nedalyvaujant.

Liudytoja E. M. parodė, kad ji R. J. ir jo mamą pažįsta , yra kaimynai, ji gyvena (duomenys neskelbtini). Ji iš T. P. vaikų pažįsta tik du: R. ir R., kitų jos vaikų nežino, jie pas ją nesilankė. Po T. P. mirties jos turtą-butą prižiūri sūnus R. J., jis bute padarė remontą, pakeitė duris, sutvarkė pečių. Mokesčius moka R. J. :už vandenį, elektrą. A. M. buvo T. P. draugas. Po T. P. mirties R. J. jam leido gyventi mamos bute. R. J. butą šiuo metu iškraustė, jis yra tuščias, R. J. mamos baldus pasiėmė sau.

Iš gimimo liudijimo, gimimo įrašo matyti,kad R. J. tėvas yra V. J., mama-T. P.( b.l. 5,30).

Iš gimimo liudijimo matyti,kad R. M. tėvas nenurodytas, mama-T. M.( b.l. 26).

Iš gimimo liudijimo matyti,kad V. M. tėvas yra J. M., mama-T. M.( b.l. 27).

Iš gimimo liudijimo matyti,kad J. P. tėvas yra K. P., mama-T. P.( b.l. 28).

Iš gimimo liudijimo matyti,kad J. R. tėvas yra J. V., mama-T. P.( b.l. 29).

Iš T. P. mirties liudijimo matyti,kad ji mirė (duomenys neskelbtini) ( b.l. 6).

Iš V. J. mirties liudijimo matyti,kad jis mirė (duomenys neskelbtini) ( b.l. 8).

Iš pažymos matyti, kad T. P. paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini) (b.l.7).

Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti,kad T. P. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), ½ dalis malkinės ir 1/3 dalis malkinės ( b.l.10-11).

Iš 2014-11-05 notarės liudijimo matyti,kad po T. P. mirties (duomenys neskelbtini) į notarų biurą dėl turto paveldėjimo iki 2014-11-05 niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nėra užvesta nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, mirusiojo vardu nėra sudarytų testamentų ( b.l.12).

Iš kvitų matyti, kad R. J. moka už elektros energiją , vandenį( b.l.22,23,24,25,31-34)..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 444 straipsnio 1 dalimi, teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Faktas yra juridinis, jeigu jis gali sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių: jį nustačius, pareiškėjas įgis tam tikrą subjektinę teisę, galės įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeis jo teisinis statusas. Tai reiškia, kad teismine tvarka negali būti nustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę jie neturi juridinės reikšmės. Teismas ypatingąja teisena nagrinėja ir bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo (CPK 444 str. 8 p.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 445 straipsniu, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr.56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje“ 1.2 punktu išaiškino, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę turintį faktą; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t.y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą; o 13 punktu išaiškino, kad palikimo priėmimo faktai nustatomi, remiantis palikimo atsiradimo momentu paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais, bei kad teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti ar konstatuoti palikto turto kiekio, jo dalių, vietos.

Šioje byloje nagrinėjamiems teisiniams santykiams taikomas palikimo atsiradimo metu galiojantis 2000 m. Civilinis kodeksas. Šio kodekso 5.50 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti; neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis; laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Minimo straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog šie nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Pareiškėjai ir suinteresuoti asmenys ypatingosios teisenos bylose turi šalių teises ir pareigas (CPK 42 str. 4 d.), todėl jie privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 178 str.), kadangi teismas turi nurodyti įrodymus, kuriais remiantis faktas pripažintas nustatytu ar prašymas nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą netenkinamas, ir priimti argumentuotą sprendimą (CPK 270 str. 4 d., 448 str. 1 d.).

Todėl teismas, galutinai ištyręs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, turinčius reikšmės bylai, pagal vidinį savo įsitikinimą konstatuoja, kad pareiškėjo R. J. prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas yra pagrįstas, įrodytas ir tenkintinas.

Palikimo priėmimas– tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo, kuri turi būti išreikšta per įstatymo nustatytą terminą. Pareiškėjas R. J., įrodinėdamas savo mamos T. P. palikimo priėmimą, faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti, faktą, nurodė, kad po motinos mirties jis naudojosi likusiu jos nekilnojamuoju ir kilnojamuoju turtu, prižiūri, tvarko, remontuoja likusį po mamos mirties butą, moka už jį mokesčius. Kaip nurodė pareiškėjas, jis per nustatytą terminą dėl palikimo nesikreipė, tik 2014m. lapkričio mėnesį, kai jau buvo praleidęs įstatymų nustatytą terminą, kreipėsi į notarą. Pareiškėjo pareiškime bei teismo posėdyje nurodytas aplinkybes taip pat patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai, bei teismo posėdyje apklausta liudytoja E. M. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš veiksmų fakto, ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai - įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, tai yra, įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ar į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo. Veiksmų pobūdis - tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Tokiu atveju, kai palikimą sudaro nekilnojamas turtas- butas ir ūkio pastatai, faktiškas palikimo priėmimas ir jo valdymas reiškia, kad pareiškėjas R. J. po savo motinos mirties paveldėjo ir faktiškai valdo likusį T. P. turtą. Šioje byloje aukščiau išdėstytais įrodymais yra įrodyta, kad pareiškėjas R. J. po savo motinos T. P. mirties faktiškai , pradėdamas valdyti, paveldėjo jos turtą, todėl palikimą priėmė.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytais motyvais ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 263-270, 443, 444, 445 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo R. J. pareiškimą tenkinti ir nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, kad R. J. a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po savo motinos T. P. a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti .

Turintis juridinę reikšmę faktas nustatomas paveldėjimo teisei įgyvendinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.